REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atliktas tyrimas ir darbuotojų atstovai tikina, kad dirbant nuotoliniu būdu, koronaviruso pandemijos metu išnyko riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Darbdaviai nori, kad ir po darbo valandų darbuotojai būtų pasiekiami, tačiau apskaičiuoti jų dirbamus viršvalandžius ir už tai papildomai sumokėti esą sudėtinga.

Atliktas tyrimas ir darbuotojų atstovai tikina, kad dirbant nuotoliniu būdu, koronaviruso pandemijos metu išnyko riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Darbdaviai nori, kad ir po darbo valandų darbuotojai būtų pasiekiami, tačiau apskaičiuoti jų dirbamus viršvalandžius ir už tai papildomai sumokėti esą sudėtinga.

REKLAMA

Lietuvoje net 44 proc. gyventojų dirbdami nuotoliniu būdu dirba ilgesnes darbo valandas, rodo „Swedbank“ atliktas tyrimas. Profesinių sąjungų atstovai teigia, kad ne visada už papildomas nuotolinis darbas yra tinkamai apmokamas. Be to, nuolatinis persidirbimas gresia papildomomis problemomis.

Vis dėlto verslo atstovai teigia, kad įspūdis dėl viršvalandžių gali susidaryti dėl to, kad dirbdami namie dalį dienos laiko darbuotojai praleidžia ne darbui, o kitiems reikalams – vaikams ar namų ruošai.

REKLAMA
REKLAMA

Tikina, kad darbo valandos per ilgos

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad darbo ir poilsio režimo ribos dirbant nuotoliniu būdu išsitrina.

REKLAMA

„Tai mes pastebėjome jau pavasarį, pirmojo karantino metu. Tačiau prasidėjus antrajam karantinui niekas nepasikeitė. Matome, kad tie žmonės, kurie dirba mišriuoju būdu – dalį laiko dirba namuose, o kitą dalį biure, emociškai jaučiasi geriau.

Tačiau jeigu darbuotojas visą laiką dirba iš namų, tai darbdavys su juo mažai komunikuoja. Darbuotojas nežino, koks turėtų būti jo darbo režimas. Taip pat darbuotojų grafikai išsiskiria, vieniems patogiau dirbti ryte, o kitiems – vakare. O darbdavys tuo naudojasi ir išeina, kad kai kurie darbuotojai dirba ištisai, 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą“, – komentuoja darbuotojų atstovė.

REKLAMA
REKLAMA

Ji tikina, kad darbdaviai nesikuklina ir skambinti darbuotojams skambinti po darbo valandų. Tokiais atvejais darbuotojas neturi, kada pailsėti.

„O juk viršvalandžiai darbuotojams turi būti apmokami, bet darbdavys tarsi sukuria įspūdį, kad darbas iš namų yra privalumas. Todėl darbuotojas yra priverstas jaustis dėkingu už nuotolinio darbo galimybę, tad ir sutinka dirbti ilgiau. Be to, buvimas visada online, t. y. kai darbuotojas bet kokiu paros metu yra pasiekiamas, tai darbdavys traktuoja, kaip lojalumą.

Tačiau tiek darbdaviai, tiek darbuotojai turėtų suprasti, kad taip neturi būti. Reikia laikytis nustatytų darbo valandų. Kitu atveju darbuotojai gali susidurti su perdegimu ar kitomis emocinės sveikatos problemomis“, – aiškino. I. Ruginienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, darbdaviai turėtų suprasti, kad darbuotojai turi pailsėti, kad kitą dieną, jie galėtų su naujomis jėgomis kibti į darbus. Pailsėjęs darbuotojas yra produktyvesnis ir gali įmonei atnešti didesnė pridėtinę vertę.

Darbuotojus motyvuoja didesne alga

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė tikina, kad dirbant nuotoliu, paties darbo esą nei padaugėja, nei sumažėja.

„Tačiau atsiranda pašalinių dalykų – vaikai, namų ruoša, motyvacijos stoka, tinkamos įrangos trūkumas. Taigi, žmonės dirba viršvalandžius, nes jie yra labiau trukdomi, darbuotojams sunkiau susikoncentruoti. Bet dėl šių priežasčių išaugusių darbo valandų darbdavys nėra kaltas. Todėl ilgesnės darbo valandos neturėtų virsti į apmokamus viršvalandžius.

REKLAMA

Bet, žinoma, tai priklauso nuo kiekvienos įmonės atskirai. Tikriausiai labai priklauso nuo sektoriaus ir kaip jį paveikė koronaviruso pandemija. Pavyzdžiui, jeigu pandemijos metu produkcijos ar paslaugų paklausa išaugo, galime tikėtis viršvalandžių padidėjimo ir atvirkščiai“, – komentavo ekonomistė.

Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacijos ryšių su visuomene atstovas Paulius Jakutavičius sakė, kad IRT sektoriuje darbo pobūdis ne fizinis, o kūrybinis, intelektualinis, todėl skaičiuojant viršvalandžius remiamasi asmenine atsakomybe.

„Įprasta praktika – naudojamos užduočių valdymo sistemos, kuriose fiksuojama, kiek laiko prie kurios projekto dalies dirbama, kad būtų skaidrumas ir matoma, kiek kokie darbai laiko kainuoja, kiek dar yra resurso“, – aiškino asociacijos atstovas,

REKLAMA

Anot jo, IRT įmonėms didesnis prioritetas yra ne viršvalandžiai, bet talentingų darbuotojų paieška, pritraukimas ir išlaikymas. Įmonės juos ir ant rankų nešiotų.

„Todėl dėl darbuotojų konkuruoja tiek dideliais atlyginimais, tiek kuo geriausiomis darbo sąlygomis, kad tik tie talentai būtų motyvuoti, galėtų kuo geriau panaudoti savo potencialą, idėjas ir iš to uždirbti“, – komentavo P. Jakutavičius.

Viršvalandžiai tik su darbuotojo žinia

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad jeigu yra poreikis organizuoti viršvalandinius darbus, tai turi darbdavys nuspręsti ir pavesti darbuotojui dirbti viršvalandžius.

Jei darbuotojas mato, kad darbų nespės atlikti reikiamu metu, tuomet gali kreiptis į darbdavį ir apie tai informuoti. Tada darbdavys sprendžia, ar organizuoti viršvalandžius. Viršvalandžiai dirbami su darbuotojo sutikimu ir turi būti apmokami.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo darbo laiko norma per apskaitinį laikotarpį yra 300 val., tačiau faktiškai jis išdirbo 320 val., mokant mėnesinį darbo užmokestį jam buvo apmokėtos tik 300 val., todėl 20 val. viršvalandžių turi būti apmokėtos 1,5 karto“, – teigė komentare VDI.

Jeigu darbdavys nesutinka apmokėti viršvalandžių darbuotojas turėtų kreiptis į VDI Darbo ginčų komisiją.

Pagal Darbo kodeksą už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų