Neapsigaukite: „Sodra“ atima pinigus iš pensininkų – galite prarasti šimtus eurų

Įprasta girdėti, kad kuo ilgiau dirbi, kuo daugiau sumoki mokesčių, tuo didesnę pensiją gauni senatvėje. Ir niekas neturi teisės atimti nė cento iš išmokų, kurias uždirbai per daugelį darbo metų. Tačiau būti sąžiningiems gyventojus raginanti „Sodra“ pati lyg niekur nieko pasisavina jų pinigus.

Senatvės pensijos dydis priklauso nuo to, kiek socialinio draudimo įmokų žmogus sumoka per visą darbinę karjerą. Jeigu įmokos nemokamos laiku, „Sodra“ turi teisę jas priverstinai išieškoti, o vėluojantiems ar gudraujantiems – taikyti baudas ar delspinigius.

Tačiau pati „Sodra“ turi teisę pensijų ir kitų išmokų nemokėti, net jeigu gyventojas laiku ir tinkamai vykdė savo pareigas. Tokiu atveju, jis ne tik nesusigrąžins jam priklausančių pinigų, bet ir negalės išsireikalauti delspinigių.

Prarado nemenką sumą pinigų

Įstatymas numato, kad pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.

Paprastai kalbant, jeigu pensijos kreipsitės praėjus 7, 8 ar daugiau mėnesių po to, kai jums sukako pensinis amžius (pavyzdžiui, sunkiai susirgote ar negalėjote grįžti iš užsienio), jūs prarasite vieno, dviejų ar daugiau mėnesių pensiją. Kitaip tariant, ji sumažės, nors darbo stažas ir „Sodrai“ sumokėtų mokesčių suma nepasikeis.

Į tokią situaciją pateko kaunietis Titas, kurio istoriją prieš kurį laiką aprašė portalas tv3.lt. Jis nežinojo, kad kreipiantis į „Sodrą“ vėliau, sąžiningai uždirbta pensija bus sumažinta, o kadangi sirgo, tai terminą ir praleido.

„Man yra „pavogti“ pinigai už du mėnesius. Manau, kad verta ministeriją paduoti į teismą grupiniu ieškiniu. Pagaliau, tai yra mūsų pinigai. Jie priklauso mums visada, kol mes gyvi“, – piktinosi skaitytojas, iš viso praradęs 730 eurų.

Nuo jo istorijos paviešinimo praėjo pusantrų metų, tačiau nei jis atgavo pinigus, nei buvo pakeista tvarka, pagal kurią iš gyventojų atimami jiems priklausantys pinigai.

REKLAMA

„Gal jūs ką girdėjote šiuo klausimu? Na, kaip šitaip galima. Juk turėtų kas nors kreiptis į teismą ir reikalauti, kad ši neteisybė būtų pakeista“, – stebėjosi pensininkas. Tiesa, jis neatsakė, ar dėl prarastų pinigų į teismą kreipėsi pats.

Beje, 6 mėnesių terminas, skirtas pensininkams paprašyti pensijos, yra dvigubai trumpesnis nei 12 mėnesių terminas paprašyti ligos, motinystės, tėvystės ar kai kurias kitas išmokas.

Tuo metu fiksuoto termino paprašyti išmokos iš antrosios pakopos pensijų fondo iš viso nėra.

Teisinasi sudėtingomis procedūromis

Į klausimą, kodėl yra nustatyti skirtingi terminai paprašyti iš „Sodros“ pensijos ir kitų išmokų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė atsakė taip:

„Pensijų apskaičiavimo procedūra yra gerokai sudėtingesnė už trumpalaikių išmokų – ligos, motinystės – apskaičiavimą. Pavyzdžiui, ligos ir motinystės išmoka yra tokio pat dydžio per visą mokėjimo už praeitį laikotarpį.

Socialinio draudimo pensijos atveju yra kitaip. Gali nutikti taip, kad per mokėjimo už praeitį laikotarpį keitėsi įstatymas ir nuo kažkurio momento būtina į tai atsižvelgti, įvyko pensijų indeksavimas, žmogus dirbo ir būtina atlikti pensijų naujinimą įvertinus jo per praėjusius metus papildomai sumokėtas įmokas.“

Vedėjos teigimu, mokėjimas už ilgesnį laiką į praeitį išmokos procedūrą daro ilgesnę, sudėtingesnę ir brangesnę. Esą pensijų kaupimo išmoka išvis nėra mokama už praeitį, o tik nuo prašymo pateikimo dienos.

E. Banienė neatsakė kodėl yra teisinga įstatyme nustatyti 6 mėnesių terminą, kurį praleidus, žmogus netenka dalies pensijos ir šie pinigai lieka „Sodroje“.

Nei ministerija, nei „Sodra“ neatsakė, kiek iš viso buvo gyventojų, kurie pernai, siaučiant koronavirusui ir institucijoms gyvai nepriimant klientų, praleido 6 mėnesių terminą paprašyti pensijos, kiek pinigų jie prarado. Esą nėra galimybės atsakyti į šį klausimą.

REKLAMA

Tiesa, atsiųstame komentare ministerija nurodė, kad „Sodros“ duomenimis, per 2018–2020 m. apie 3,2 tūkst. senatvės pensijų buvo paskirta nuo vėlesnės datos negu asmeniui sukako pensinis amžių.

„Tačiau šis skaičius nereiškia, kad visi šie žmonės praleido terminus kreiptis dėl pensijų. Skaičius apima ir tuos  žmones, kurie, pvz., pensinio amžiaus sukakties mėnesį dirba ir nori, kad to mėnesio, kurį žmogus sukanka pensinį amžių, įmokos būtų įtrauktos į pensijos apskaičiavimą – tokiu atveju neretai prašoma skirti pensiją nuo kito mėnesio pirmosios dienos“, – komentavo E. Banienė.

Pasak jos, „Sodra“ imasi veiksmų, kad žmogus būtų informuotas apie artėjantį pensinį amžių ir apie tai, ką, kada jam reikėtų atlikti. Pavyzdžiui, žmogus informuojamas, kad prašymą pensijai galima teikti iš anksto – prieš 3 mėnesius. Be to, prašymą galima pateikti internetu, nors juo naudojasi toli gražu ne visi vyresni gyventojai.

Vis dėlto E. Banienė pripažino, kad situacija yra keistina:

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai situacija yra žinoma ir ji bus sprendžiama. Planuojama keisti teisės aktus, kad žmonės dėl išmokų mokėjimo turėtų galimybę kreiptis per ilgesnius terminus.“

Objektyvių priežasčių nėra: tai – apsileidimas

Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka įsitikinęs, kad laiko ribojimas, per kiek galima paprašyti pensijos jos neprarandant, yra niekuo nepagrįstas.

„Tikrai sunku rasti argumentų, kam jo reikia. Jeigu būtų kokie nors įsipareigojimai, kad „Sodra“ turėtų palūkanas mokėti, jis turėtų panaikintas. Žinoma, teisė į pensiją neturėtų būti paveldima, todėl, kad socialinė išmoka yra skiriama žmogui, o ne jo turto paveldėtojams.

Tai iki mirties, jeigu žmogus net užmirštų, neatsiimtų, 10 ar 15 metų neatsiimtų ar jam nereikėtų, nežinia, kas gali atsitikti“, – komentavo profesorius.

Jo teigimu, riboto termino atsisakymas „Sodros“ finansams nepakenktų, nes jis būtų aktualus gana nedideliam skaičiui gyventojų. Kita vertus, „Sodros“ pajamos ir taip didėja, nes ir algos didėja, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos.

REKLAMA

„Ministerija atsirašinėja, kad sudėtinga skaičiuoti. Bet kas ten sudėtingo, jeigu praėjusiais metais reikėtų mokėti už du mėnesius, o žmogus pasiimtų kitais metais. Tai tiesiog suskaičiuotų praėjusių metų du mėnesius, kokios buvo, o kitais metais indeksuotų. Jeigu dar metus praleistų, tą dar kartą indeksuotų. 

Elementaru, kasdienis darbas. Nesugalvoju, kokia yra to ribojimo priežastis. Jos tikrai nėra, tai yra tiesiog apsileidimas“, – aiškino R. Lazutka.

Jis sakė žiūrėdamas plačiau stebisi, kad įstatymuose yra nemažai smulkmenų, kurios vienam ar kitam žmogui sugadina gyvenimą, o jų niekas neištaiso. 

„Kažkas gi rašė įstatymus, kažkam taip atrodė, gal turėjo argumentų, tad juos turėtų pateikti. Bet sunku sugalvoti, kokie jie galėtų būti.

Žinoma, galima buitiškai pagalvoti: na, kaipgi žmogus gali pamiršti pensiją, iš ko jis gyvena, aišku, kad ieškos, bet jeigu neieško, tai kokios čia problemos? Man atrodo, kas čia yra tiesiog aplaidumas. Ir tokių smulkmenų galima pastebėti, kur nereikia kažkokių didelių pinigų, bet kurios netvarkomos“, – apibendrino profesorius.

Susidūrėte su panašia problema? Papasakokite mums, konfidencialumą garantuojame.


Rašyti komentarą...
K
Kristinute
2021-02-08 07:19:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gavo signstsro nasles renta uz 10metu praejusiu ,nors ji niekada nebuvo signataro zmona tuo metu
Atsakyti
-19

P
Prezidentui kur dingo 'jo'
2021-02-08 06:35:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
"Gerovės valstybė" .......
Atsakyti
-22

E
Egis
2021-02-08 06:07:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kam reikia mokėti mokesčius " Sodra " ir išlaikyti biuriokratinį aparatą, vistiek ar jei nepavalgęs gali numirti. Sutaupys pinigus ir nebereikės mokėti.
Atsakyti
-16

SKAITYTI KOMENTARUS (119)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų