Įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius kalbėdamas apie naujos statybos rinką Vilniuje teigė, kad pirmojo karantino metu ji buvo duobėje, tačiau vėliau sandorių skaičius sparčiai augo. O paskutiniais praėjusių metų mėnesiais fiksuoti rekordiniai pardavimai.
„Vis tik palyginę pasiūlą ir paklausą, galėtume sakyti, kad metai nebuvo labai geri, nes naujų butų buvo parduota 5 tūkst. mažiau. Tai yra 10 proc. mažiau negu 2019 metais. Vystytojai taip pat buvo mažiau aktyvūs, jie pastatė 12 proc. mažiau būstų negu užpernai.
Beveik visą laiką pasiūla yra 4,5 tūkst. būstų. Tačiau mažėja jau pastatytų butų, kuriuos būtų galima apžiūrėti. Užtat butų iš brėžinių skaičius tikrai yra didelis, pasiūla šioje srityje nemažėja ir jos nepritrūks“, – aiškina NT specialistas.
Anot jo, tempas, kurį šiuo metu diktuoja pirkėjai, neleidžia vystytojams taip greitai pastatyti būstų, tad ir auga butų iš brėžinių pasiūla. Sausio mėnesį pusė pardavimų buvo įvykdyta dar nepastatytame NT.
„Dar nepastatyto būsto pirkimas turi savo pavojų ir rizikų. Prisiminus ankstesniųjų metų NT pakilimus, prisimenama, kad vystytojai matydami, kad pirkėjų netrūksta, ėmė taupyti, todėl išorinės sienos buvo padarytos iš kartono.
Nebūtinai taip atsitiks ir dabar, bet taip jau yra nutikę. Tad tai lieka vystytojų sąžinės reikalu, ar jie nepasinaudos tokia situacija ir šiuo metu“, – aiškino A. Antanavičius.
Dar ši situacija leidžia vystytojams drąsiau eksperimentuoti su kaina.
„Vos pradėję statybas jie pakelia kainą ir žiūri, kaip pirkėjai reaguoja. Antrojo karantino metu vystytojams pavyksta išlaikyti pakeltas kainas, nes žmonės bijo pinigų nuvertėjimo ir skuba pirkti NT. Jie mažiau dėmesio kreipia į kainą. Šiuo metu NT rinka pardavėjų, o ne pirkėjų rankose“, – komentavo NT specialistas.
Kalbėdamas apie kainas A. Antanavičius pateikė keletą pavyzdžių apie Vilniuje plėtojamus projektus:
„Štai Viršuliškių projekte „Skylum“ vienas kvadratinis metras kainuoja 2020 eurų. Būstas miegamajame rajone laikomas ekonominės klasės NT, kurio kaina anksčiau siekdavo iki 1,6 tūkst. eurų už vieną kvadratinį metrą. Tai rodo, kad vystytojų bandymas testuoti naujas kainas yra sėkmingas.
Dar viename projekte Lazdynėliuose „Riverland“ vieno kvadratinio metro kaina siekia 1,8 tūkst. eurų. Prieš dvejus metus šiame mikrorajone vienas kvadratinis metras kainavo 1,4 tūkst. eurų“.
Pasak NT specialisto, koronaviruso pandemija paskatino žmones pirkti erdvesnius būstus.
„Jeigu anksčiau 3 kambarių butai dar ilgai laukdavo savo eilės, kol bus nupirkti, dabar tokius butus žmonės išperka beveik greičiausiai. Kalbant apie įperkamumą, tokie butų kaina dažniausiai jau viršija 150 tūkst. eurų sumą“, – komentavo A. Antanavičius.
Kalbėdamas apie Kauno būsto rinką, jis pastebėjo, kad ten situacija šiek tiek kitokia, dėl mažesnės pasiūlos ir paklausos. Todėl Kaune būsto rinka ir atsigavo lėčiau.
„Kaune gyventojai pirmenybę teikia namams, tad vystytojams sunku kelti kainas, nes pirkėjai beveik už tą pačią sumą, vos už kelių kilometrų nuo vystomo projekto gali įsigyti jau namą ar kotedžą. Susisiekimo prasme Kaunas, palyginti su Vilniumi, yra palankesnėje situacijoje. Pasiekti miesto centrą iš Kauno rajono ilgai netrunka“, – sakė NT specialistas.
Anot jo, palyginti su Vilniumi, Kaune naujos statybos būsto kaina yra ketvirtadaliu mažesnė. Tačiau Kauno gyventojų atlyginimas tik 9 proc. mažesnis negu Vilniaus gyventojų.
„Tad, ko gero, negalime teigti, kad būsto kainas lemia atlyginimai. Taip pat negalime sakyti, kad būsto kainas lemia ir statybos kaštai, nes tada Kaune ir Vilniuje naujos statybos būstai kainuotų beveik tiek pat.
Tai rodo, kad būsto kainas lemia ir žmonių nuotaikos, jeigu jų lūkesčiai yra teigiami, gyventojai nori investuoti į NT“, – pastebėjo A. Antanavičius.
Jis prisipažino, kad kol kas pats teiktų pirmenybę nuomojamam būstui, o ne nuosavam.
„Šiuo metu patogu gyventi nuomojamame būste ir jeigu reikėtų pirkti, nežinočiau, ką ir kur įsigyti. Logiška turbūt būtų pirkti namą arba kotedžą, bet nenoriu. O buto kaina, mano manymu, šiuo metu per didelė. Galbūt vėliau ji bus dar didesnė, niekas to nežino. Bet NT rinkos ciklas sukasi ratu, po kainų kilimo, ateina jų kritimas“, – pasakojo A. Antanavičius.
Kainų pokyčiai senos statybos būsto rinkoje
Įmonės „1Partner“ direktorius Viktoras Račkovskis kalbėdamas apie antrinę didžiųjų miestų būstų rinką sakė, kad labiausiai nustebino Vilniaus namų ir kotedžų pardavimai. Šiam sektoriui pandemija ne pakenkė, bet netgi padėjo.
„Žmonės norėjo gyventi erdviau tad tai lėmė, kad senos statytos kotedžų ir namų pernai Vilniuje buvo parduota 11 proc. daugiau negu 2019 metais. Tą iliustruoja ir sniego kastuvų pardavimai, jų šiemet beveik neįmanoma įsigyti, nes atsirado daugiau žmonių, kurie turi kiemus. Ir jiems reikia nusikasti kiemus.
Kalbant apie senos statybos butus, jų sandorių skaičius buvo 15 proc. mažesnis negu 2019 metais. Taip nutiko dėl to, kad pirmasis karantinas gyventojus išgąsdino ir nors vėliau pardavimai augo, tačiau 2019 metų neaplenkė“, – komentavo NT specialistas.
Anot jo, butų kainos Vilniuje padidėjo šiek tiek daugiau negu 6 proc. Senos statybos 2 ar 3 kambarių butai miegamuosiuose rajonuose kainuoja nuo 50 iki 80 tūkst. eurų. Palyginti su 2019 metais, jų kaina pakilo iki 5 tūkst. eurų
„Nuosavų namų ir kotedžų segmente populiariausi buvo tie, kurie kainavo nuo 90 tūkst. iki 150 tūkst. eurų.
Kaune senos statybos butai miegamuosiuose rajonuose vidutiniškai kainavo nuo 25 tūkst. iki 55 tūkst. Palyginti su 2019 metais, jų kaina augo iki 3 tūkst. eurų. Kotedžai ir namai Kaune vidutiniškai kainavo nuo 50 tūkst. iki 120 tūkst. eurų.
Klaipėdoje butų kainos beveik nesikeitė. Populiariausių senos statybos butų kaina siekė nuo 25 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. O namų ir kotedžų kainos siekė nuo 70 tūkst. iki 150 tūkst. eurų“, – kainų pokyčius komentavo V. Račkovskis.
