Lietuvos verslas

Dėl lapkritį prastėjusios epidemiologinės padėties šalyje ir prasidėjusio karantino ekonomikos aktyvumas sulėtėjo, tačiau gerokai mažiau negu pirmojo karantino metu. Tą pagrindžia ir SEB banko duomenys apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus. „Juodąjį penktadienį“ atsiskaitymų kortele naudojant kortelių skaitytuvus skaičius, palyginus su pernai, ūgtelėjo 1 proc., tačiau atsiskaitymo vertė šoktelėjo aukštyn 15 proc.

Kaip tris vaikus auginanti mama, antrąjį karantiną galėčiau palyginti su antrojo vaiko gimimu. Nerimo, baimės, panikos akimirkų daug mažiau ir viskas daug aiškiau. Tačiau nors ir žinant, kaip elgtis ir ko nekartoti, visgi ir čia yra nemažai povandeninių srovių bei netikėtų duobių. Antrasis karantinas sutampa su švenčių laukimo laikotarpiu, kurio metu daugelis gyventojų pameta finansų kontrolę ir pasiduoda emocijoms.

Artėjant savaitgaliui, prekybininkai prašo gyventojų atsakingai planuoti kalėdinius pirkinius ir nevykti į prekybos centrus. Ruošiantis Kalėdoms, pirkėjų prašoma apsipirkti internetu, planuoti pirkinius iš anksto ir elgtis atsakingai. Taip pat primenama, kad, įsigaliojus griežtesniems karantino reikalavimams, draudžiama būriuotis didesnėmis nei dviejų žmonių grupelėmis, išskyrus tos pačios šeimos narius.

Gruodį „Sodra“ baigs mokėti 200 eurų dydžio vienkartines išmokas senatvės ir kitų socialinio draudimo pensijų bei šalpos išmokų gavėjams. Nuo rugpjūčio išmokų sulaukė beveik 900 tūkstančių gyventojų. 200 eurų išmokai gauti nereikia atskiro prašymo, tačiau gyventojai, kurie išeina į pensiją gruodžio mėnesį, turėtų nedelsdami kreiptis dėl pensijos skyrimo. Didžiąją dalį gavėjų, turinčių teisę gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, valstybės parama pasiekė iki rugpjūčio pabaigos.

Penktadienį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius kartu su „Susisiekimo paslaugų“ vadove Modesta Gusaroviene pristatė Vilniaus viešojo transporto ambiciją iki 2030 metų. Vilnius ir toliau siekia geresnių paslaugų vilniečiams ir pristato viešojo transporto ambiciją iki 2030 m.: elektrinis, greitas ir kokybiškas. Šią strategiją dar turėtų patvirtinti ir miesto taryba.

Dvi paras neveikusi elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ vėl veikia. Švedijos operatorė „Svenska kraftnat“ biržos „NordPool“ sistemoje penktadienio naktį paskelbė, kad jungtis vėl prieinama.  Lietuvos „Litgrid“ pranešė, kad „Svenska kraftnat“ pašalino gedimą Nibru keitiklio stotyje ir jungties veikla atstatyta apie 1 val. nakties, o vėliau pradėta elektros prekyba.  „Jau 6 val.

JAV įsikūrusi viena didžiausių biotechnologijų bendrovių pasaulyje „Biogen“ šią savaitę pradėjo veiklą Lietuvoje, kur ketina atlikti klinikinius tyrimus ir kitus projektus su vietos partneriais.  Bendrovė gruodžio 1 dieną atidarė atstovybę Vilniuje, pranešė „Biogen“. Jos vadovas Lietuvoje  Mikko Fernstromas sako, kad tai yra pirmoji ilgalaikio įmonės įsipareigojimo Lietuvai dalis. Vėliau „Biogen“ ieškos galimybių toliau investuoti Lietuvoje.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas penktadienį kreipėsi į vyriausybinę komisiją, prašydamas įvertinti, ar Kinijos valstybės valdomos įmonės siekis įrengti rentgeno patikrą Lietuvos oro uostuose nekelia grėsmės šalies nacionaliniam saugumui.

Pandemijos suvaržymų padarinius jaučiančiame prekybos sektoriuje vis svaresne atsvara fizinei prekybai tampa prekyba internetu. „Swedbank“ duomenys rodo, kad per paskutinį lapkričio savaitgalį, kuomet prekybininkai surengia didžiausius sezono išpardavimus, šalies gyventojai pirkdami internetu išleido 56 proc. daugiau ir atliko 19 proc. daugiau mokėjimo operacijų, lyginant su paskutiniuoju spalio savaitgaliu.

Šalyje negerėjanti epidemiologinė situacija verčia griežtinti prevencines priemones bei kontrolę dėl karantino sąlygų laikymosi. Prekybai taikomi vis didesni ribojimai bei reikalavimai paliečia uždarų parduotuvių veiklą, bet neretai aplenkia viešosiose erdvėse vykstančius ir daug pirkėjų sutraukiančius turgelius.

Kai kuriems ekonomistams Lietuvai siūlant įsivesti cukraus mokestį – 1 euro akcizą už 1 kilogramą cukraus, valdantieji tikina tokio mokesčio neplanuojantys. Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijai vadovaujantis Kastytis Patiejūnas mano, kad cukraus akcizo įvedimas galėtų padaryti didžiulę žalą cukraus sektoriuje dirbančioms įmonėms, pranešė lrt.lt.

Siuntų įmonių pajamos šiemet augo 20–30 proc., o didžiausią įtaką tam, be abejo, turėjo internetu gyventojus pirkti išmokiusi koronaviruso pandemija, rašo portalas vz.lt.  Prognozuojama, kad kitąmet siuntų srautai nebeaugs tokiu tempu, bet ir nekris žemiau dabartinio lygio, o tai paskutinės mylios logistikos bendrovėms leis toliau didinti pajamas.

Vietoj planuotų socialinių butų ir bendruomenės centro Vilniaus Jeruzalėje iškilo kandidato į energetikos ministrus Dainiaus Kreivio verslo statytas daugiabutis. Daugiabučio statybai leidimas buvo išduotas neteisėtai, tačiau su politiku susijusios įmonės „Statybų gausa“ projektą išgelbėjo konservatorių partnerių Vilniaus savivaldybėje parašai – su bendrove pasirašyta taikos sutartis, leidusi keisti sklypo detalųjį planą pagal jau vykusias statybas, pranešė lrt.lt.

Keliauti koronaviruso pandemijos metu sudėtinga, ypač lėktuvais. Kiekviena šalis ar oro linijų bendrovė taiko skirtingas taisykles. Todėl kartais keleiviai patiria nepatogumų. Lietuvos oro uostai ir oro linijų bendrovės tikina, kad vienoda tvarka, pavyzdžiui, skiepų pasai, atneštų daugiau tvarkos ir aiškumo.

Laikinajai Vyriausybei nusprendus įvesti papildomus ribojimus dėl karantino, didieji prekybos tinklai atsisako kai kurių rinkodaros priemonių. Dėl to pirkėjai ras mažiau prekių su nuolaida. Trečiadienį Vyriausybė pakeitė nutarimą dėl karantino paskelbimo Lietuvoje.

Paskutinįjį lapkričio savaitgalį bemaž 50 klimato problemoms neabejingų vilniečių ir kitų miestų gyventojų virtualiai susibūrė renginyje „Virtual Climathon Vilnius 2020“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vos per 48 valandas renginio dalyviai sprendė šešis klimato kaitos iššūkius ir sukūrė 8 sprendimus, ateityje padėsiančius naujausiomis technologijomis spręsti skirtingose industrijose iškylančias problemas, darančias įtaką klimato kaitos procesams.

Ketvirtadienio plenariniame posėdyje Seimas nusprendė nepritarti Vyriausybės pateiktam „Sodros“ biudžetui ir su juo susijusiems įstatymams. Šiam žingsniui posėdyje pritarta bendru sutarimu. Pristatydamas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas dėl tokio sprendimo jo pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad atmestuose įstatymų projektuose nebuvo numatyta pakankamai lėšų kai kurioms kitų metų išmokoms.

Aplinkos ministerija 16-kai šalies savivaldybių skyrė daugiau kaip 556 tūkst. eurų Sosnovskio barščiui naikinti. Kaip antradienį pranešė ministerija, pinigai savivaldybėms skirti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. „Šių savivaldybių administracijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūra finansavimo sutartis turi pasirašyti iki metų pabaigos“, – informuoja Aplinkos ministerija.

Vyriausybei nusprendus iš Ateities ekonomikos DNR plano neskirti lėšų trijų šalies oro uostų atnaujinimui, bendrovės Lietuvos oro uostai vadovas teigia, kad kyla grėsmė stabdyti Palangos oro uosto veiklą. Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento vadovas Saulius Kerza teigia, jog iš DNR plano teko išbraukti oro uostų atnaujinimo projektus, nes jų gali būti nespėta laiku įgyvendinti – pagal DNR planą tai reikia padaryti iki kitų metų pabaigos.

Baigiantis pereinamajam „Brexit'o“ laikotarpiui išaugus lietuviškų prekių eksportui į Jungtinę Karalystę, ekonomistas teigia, kad šis augimas, didinantis bendrą Lietuvos eksportą, gali būti dirbtinis. Statistikų duomenys rodo, kad trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių, išskyrus naftos produktus, eksportas ūgtelėjo 5 procentais.

Šiuo metu įstatymas numato, kad savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nukentėjo dėl karantino, išmokos bus mokamos dar du mėnesius jam pasibaigus. Ketvirtadienį Seimas pakeitė šią nuostatą. Dabartinė laikinoji Vyriausybė siūlė, kad išmokos būtų baigiamos mokėti iš karto, kai pasibaigia karantinas arba ekstremalioji padėtis.

Vilniaus oro uosto valymo įrenginių ir ledo tirpdymo sistemų atnaujinimui iš Europos Sąjungos (ES) fondų skirta 3,5 mln. eurų. Bendra projekto vertė siekia 8,6 mln. eurų. Anot Susisiekimo ministerijos, siekiant pagerinti skrydžių saugumą, 2021 metais Vilniaus oro uoste numatoma įrengti ledo nuo lėktuvų valymo aikšteles bei paviršinių nuotekų valyklą. Anot pranešimo, atlikus darbus orlaivių manevravimas taps saugesnis, be to, sumažės aplinkos tarša.

Kol užsikrėtimų koronavirusine infekcija skaičius išlieka didelis, vis daugiau žmonių privalo izoliuotis po kontakto su sergančiuoju. Pirmąją lapkričio savaitę išduota per 1200 nedarbingumo pažymėjimų izoliacijai, o paskutinę savaitę tokių nedarbingumo pažymėjimų buvo beveik 6 tūkstančiai. „Sodra“ primena, kokiais atvejais saviizoliacijoje esantys žmonės gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką.

Lietuva negavo Minsko atsakymo apie Astravo atominės elektrinės (AE) avarinės aušinimo sistemos būklę po to, kai joje galbūt įvyko incidentas. Minsko teigimu, ypatingų ar neįprastų įvykių nebuvo.   Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pranešė, kad artimiausiu metu ketina dar kartą kreiptis į Baltarusijos Ekstremaliųjų situacijų ministeriją paraginant teikti informaciją apie visus neįprastus įvykius, įskaitant ir galinčius sukelti visuomenės susirūpinimą.

Naujausiame didžiausių Baltijos šalių įmonių reitinge yra 30 Lietuvos bendrovių, tuo metu Latvijos ir Estijos įmonių – po dešimt, rodo apžvalga. Anot jos, pernai lietuviškos įmonės pasižymėjo keletą kartų spartesniu augimu ir didesniu pelningumu.

Lietuvos kelių infrastruktūrai skirtų investicijų panaudojimui trūksta efektyvumo, ne visada kelio darbai planuojami remiantis pakankamais duomenimis, suplanuotų darbų pakeitimai ne visada pagrįsti, o darbų kokybės kontrolės priežiūra nepakankamai užtikrina, kad kelio darbai bus atlikti kokybiškai, teigia kelių infrastruktūros valdymo auditą atlikusi Valstybės kontrolė.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje šių metų trečiąjį ketvirtį Vilniaus regione buvo 1603,4 euro ir per ketvirtį padidėjo 3 procentais. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1339,3 euro ir per ketvirtį išaugo 5,2 procento. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų per trečiąjį ketvirtį sumažėjo 19 eurų ir sudarė 264 eurus, pranešė Statistikos departamentas.

Koronaviruso pandemijos metu vieni gyventojai susidūrė su finansiniais sunkumais, kiti priešingai – padidino savo santaupas. Anot specialistų, Lietuvoje išaugo finansinė nelygybė, nes vieni verslo sektoriai pandemijos metu augo ir turėjo galimybių netgi didinti algas, kitiems teko darbuotojus išleisti į prastovas ar atleisti. Daugiau negu trečdalis gyventojų sako, kad jau pradėjo arba pradės daugiau taupyti. Tą rodo SEB banko atlikto gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai.

Elono Musko vadovaujama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šių metų gruodį bus pirmą kartą įtraukta į prestižinį akcijų indeksą „S&P 500“. Įmonė prisijungs prie didžiausių JAV bendrovių klubo, kuriame „Apple“, „Amazon“, „Berkshire Hathaway“ bei kitos garsios bendrovės.

Kitų metų biudžeto deficitas neišvengiamai bus didesnis nei 5 proc., kurie dabar numatyti Seimui pateiktame projekte, sako paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, taip yra todėl, kad Seime jau yra priimti įstatymai, pavyzdžiui, dėl papildomo pensijų indeksavimo ar įtraukiojo ugdymo, kuriems finansavimas biudžeto projekte nėra atspindėtas.

Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių nepaskirstytasis pelnas per antrąjį metų ketvirtį, kurio didžiąją dalį šalyje galiojo karantinas, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, išaugo 6 proc. (271 mln. eurų), rašo portalas vz.lt, remdamasis Statistikos departamento duomenimis. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas portalui sakė, kad sukauptas pelnas augo todėl, kad per pirmąjį karantiną ekonomistai orientavosi į fiksuotų mažinimą, laikinai buvo pristabdę investicijas į plėtrą.

Lapkričio mėnuo yra visada įdomus tuo, kad prekybininkai ruošiasi gruodžiui, kurio apyvarta yra kaip 1,5 įprastinio mėnesio. Todėl lapkričio mėnesį kiekvienas prekybos tinklas nori įtikinti, kad būtent pas jį verta išleisti šventėms skirtus pinigus. Tokių veiksmų taktikos pas kiekvieną tinklą savos – kas mažina kainas, kas daro daugiau akcijų, bet apie viską iš eilės.  2020 metų lapkričio Pricer.

Per pandemiją nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui Vyriausybė ruošia naują paramos paketą. Nuo Naujųjų metų žada per pusmetį išdalinti 150 mln. eurų. Subsidijų galės prašyti tos įmonės, kurių apyvarta sumažėjo bent 30 procentų. Verslininkai paramos labai laukia, tačiau jau purkštauja, kad jos esą pakaks tik komunaliniams mokesčiams padengti. Sporto klubas dėl karantino skaičiuoja 70 proc. kritusias pajamas. Grupiniai užsiėmimai draudžiami, tad apsilanko vos vienas kitas klientas.

Nepaisant koronaviruso pandemijos daugelis gyventojų jau pradėjo ruoštis didžiosioms metų šventėms, perka dovanas ir jau galvoja apie vaišių stalą. Ir žinoma, skaičiuoja šventinį biudžetą. Tad šiemet šventiniu laikotarpiu išleisime daugiau ar mažiau negu pernai? Ekonomistų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni tikino, kad pinigų išleisime kur kas daugiau, o sumos bus rekordinės, o kiti sakė, kad šiemet būsime taupesni.

Covid-19 pandemijos užkluptas verslas išgyvena ne lengviausius laikus. Todėl dalis smulkesnių verslininkų, bijodami, kad jų įmonėms teks užsidaryti, prašo darbuotojų slėpti savo Covid-19 atvejus ir epidemiologams nepranešti, kad šie užsikrėtė darbo vietoje. Stambusis verslas tokius darbdavius smerkia ir siūlo, kad jiems nebebūtų taikoma valstybės parama.

Šiais metais daug tradicijų tenka keisti. Ne išimtis ir Kalėdų miestelis, paprastai supantis sostinės ryškiausias eglutes Katedros, Rotušės aikštėse, Dizaino skvere. Kalėdinių mugių įprastose vietose nerasite, tačiau prekybininkai kviečia apsidairyti po virtualią Kalėdų mugę internete. Internetinio Kalėdų miestelio lankytojus, užėjusius į virtualią erdvę, pasitiks 7 skirtingi nameliai – kiekvienas jų po savo pavadinimu bus paruošęs įvairių kūrėjų gaminių.

Alytaus miesto savivaldybėje pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galbūt netinkamam adresatui pervestų beveik 180 tūkst. eurų, taip pat kreiptasi ir į teisėsaugą. „Šiandien prašiau pradėti tarnybinį patikrinimą, informuoti atsakingas teisėsaugos institucijas, banką ir laukiam duomenų“, – BNS trečiadienį sakė Alytaus meras, socialdemokratas Nerijus Cesiulis. „Be abejo, jeigu įmanoma, bandyti sustabdyti kad tas pavedimas neiškeliautų“, – pridūrė jis.

Norint atlyginti ūkiams nuostolius dėl koronaviruso sunaikintų audinių pirmiausia reikia nustatyti tikrąją žalą, sako kandidatė į žemės ūkio ministres Dalia Miniataitė.  „Dėl kompensacijų dar per anksti kalbėti, nes reikia įvertinti pirmiausia žalą, realią patirtą žalą.

Kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad vakcinoms nuo koronaviruso įsigyti numatytas lankstus mechanizmas naudoti skolintas lėšas užtikrins efektyvų sprendimų priėmimą, o išlaidų formalus įtraukimas į biudžetą galėtų apsunkinti procesą. V. Šapokos teigimu, toks modelis pasirinktas įvertinus tai, kad šiuo metu dar nėra žinomos tikslios išlaidos, o biudžeto peržiūros procedūros yra sudėtingos.

Pasibaigus darbo valandoms, darbuotojams turi būti užtikrinta teisė išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti nepasiekiamais, įsitikinęs Europos Parlamento (EP) Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas. Komiteto patvirtintoje rezoliucijoje (31 balsas už, 6 prieš, 18 susilaikė) sakoma, kad darbuotojo teisė atsijungti nuo interneto, darbinių užduočių ir elektroninio bendravimo nedarbo metu turėtų būti įtvirtinta ES teisės aktuose, taip pat kolektyviniuose darbuotojų ir darbdavių susitarimuose.

Vyriausybei trečiadienį nusprendus įvesti kai kuriuos naujus ribojimus prekybininkams, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako pritarianti naujiems reikalavimams.  „Neturėjome pastabų šiai nutarimo redakcijai, mums priimtinas ir asmenų skaičiaus grupėje ribojimas, kuomet ne penki, o du gali ateiti ir į prekybos vietas, nes tai palengvins atstumo laikymąsi.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nesvarstyti siūlymo kartą per metus mokėti 200 eurų vadinamąją tryliktą pensiją. Šią idėją kritikuoja naują Vyriausybę formuojantys centro dešinieji ir prezidentas Gitanas Nausėda. „Siūloma nesvarstyti šiandien“, – posėdyje sakė kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis.

Gruodžio 2 dienos naktį dėl gedimo Švedijoje nustojo veikti „NordBalt“ elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Gedimas įvyko apie 1 valandą nakties, Nibru keitiklio stotyje Švedijoje. Švedijos perdavimo sistemos operatoriaus „Svenska kraftnät“ ir gamintojo atstovų „Hitachi ABB Power Grids“ komanda nustatė gedimo pobūdį ir ėmėsi veiksmų jį pašalinti, kad jungties veikla būtu kuo greičiau atstatyta.

Kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas siūlo didinti baudas už neatvykimą į karo tarnybą ir privalomos karo tarnybos vengimą. Vyriausybė trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos pateiktoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriose be kitų patikslinimų numatyta nustatyti, jog neatvykus į karo tarnybą  be pateisinamos priežasties iki 2 parų bauda siektų nuo 420 iki 900 eurų. Šiuo metu galioja 140-300 eurų bauda.

Nuo represijų nukentėjusiems baltarusiams Lietuvos nacionalinės vizos bus išduodamos nemokamai, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas patvirtino Užsienio reikalų ministerijos parengtus konsulinio mokesčio lengvatų pakeitimus, numatant, kad konsulinis mokestis ir valstybės rinkliava už vizas nebūtų imama, jei tokį prašymą pateiktų Lietuvos institucija ir Lietuvoje registruota nevyriausybinė organizacija, veikianti demokratijos plėtros srityje.

Mindaugas Lastauskas PAMO mokymų įmonės lektorius ir konsultantas Pardavimas yra viena seniausių profesijų žemėje (Ieva kažkada Adomui pardavė obuolį). Juk beveik viską, ką matote aplinkui, kažkas kažkam kažkada pardavė. Pardavimo procesas seniai išnarstytas iki siūlelio ir praktiškai visiems šioje srityje dirbantiems (išskyrus galbūt naujokus) puikiai žinomas. Tačiau tik nedidelė dalis pardavimo vadybininkų pasiekia išties išskirtinių rezultatų. Dauguma jų yra „geri“ specialistai.

Grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, tačiau jie vis dar yra populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Mokėjimo kortelės tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje – antra pagal populiarumą atsiskaitymo priemonė.  Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 41 tūkst. euro zonos šalių gyventojų, praneša Lietuvos bankas.

Lietuvoje baigtas trečias elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektas – sustiprinta perdavimo oro linija Lietuvos elektrinė–Vilnius.  Rekonstruota 330 kV linija nuo Elektrėnų iki Vilniaus sustiprins sostinės regiono elektros tinklą, užtikrins patikimą jos tiekimą, pranešė „Litgrid“.  Laikinasis „Litgrid“ vadovas Vidmantas Grušas teigia, kad tai yra vienas iš sinchronizavimo projektų, skirtų sustiprinti elektros perdavimo infrastruktūrą, ruošiantis atsijungimui nuo IP...

Trečiadienį apie 18 tūkst. kauniečių buvo likę be elektros, pranešė Lietuvos perdavimo tinklo operatoriaus „Litgrid“. „Litgrid“ pažymi, kad šiandien ryte 8.48 val. atsijungė Kauno pastotėje esantis galios autotransformatorius. Dėl šio įrenginio atsijungimo trisdešimt penkioms minutėms be elektros liko apie 18 tūkstančių ESO klientų elektros vartotojų Kauno mieste ir rajone, tarp kurių ir Kauno laisvos ekonominės zonos įmonės.