Lietuvos verslas

Vyriausybei nuo trečiadienio sugriežtinus karantino ribojimus, prekybos centrai privalo labiau riboti lankytojų bei automobilių srautus.  Vyriausybė pirmadienį nutarė, kad nuo trečiadienio prekybos centrai turi užtikrinti 15 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui mažesnėse parduotuvėse ir 30 kv. metrų – didesniuose nei 10 tūkst. kv. metrų prekybos centruose.

Nuo šiandien įsigaliojant Vyriausybės priimtiems griežtesniems karantino laikymosi reikalavimams prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse keičiasi klientų srautų reguliavimo tvarka bei mažinamas automobilių stovėjimo vietų skaičius.

Šimtams tūkstančių klientų nuo vasaros darbo paieškos išmokos (DPI) išmokėjusi Užimtumo tarnyba primena: gruodis yra paskutinis mėnuo, kai dar galima dėl jų kreiptis.   Kaip numatyta Užimtumo įstatyme, DPI yra mokama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020-ųjų gruodžio 31-osios. Į ją dar pretenduojantiems žmonėms liko pusketvirtos savaitės pateikti prašymą dėl paramos skyrimo.

Vyriausybei nuo trečiadienio sugriežtinus karantino ribojimus, prekybos centrai privalo labiau riboti lankytojų bei automobilių srautus.  Vyriausybė pirmadienį nutarė, kad nuo trečiadienio prekybos centrai turi užtikrinti 15 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui mažesnėse parduotuvėse ir 30 kv. metrų – didesniuose nei 10 tūkst. kv. metrų prekybos centruose.

Nuo trečiadienio įsigalioja nauji ribojimai, susiję su koronaviruso stabdymu. Ekonomistų nuomonė dėl jų skiriasi: vieni yra įsitikinę, kad karantinas ir jo griežtinimas reikalingas, tačiau valdžia turi užtikrinti paramą ir žmonėms, ir verslams. Kitų nuomone, pirmiausia reikėtų įsitikinti priemonių efektyvumu, o tik tada prašyti gyventojų jų laikytis.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse lapkritį užfiksuota tik Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje vartojimo kainos per metus krito. Metų defliacija Latvijoje fiksuojama septintą, Estijoje – aštuntą mėnesį iš eilės. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 0,6 proc., Latvijos ir Estijos – nukrito atitinkamai 0,7 proc. ir 1,1 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus atpigo 1,0 proc., paslaugos – pabrango 4,4 proc.

Seimą pasiekė Vyriausybės programa, dėl kurios Saulius Skvernelis ir Ingrida Šimonytė jau spėjo apsikeisti aštriais žodžiais.  Ar naujosios Vyriausybės programa leidžia tikėtis, kad jos politika bus socialiai teisingesnė ir jautresnė, kalbėjome su ekonomistu, sociologu Romu Lazutka. Sveiki. Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis apsižodžiavo dėl naujosios Vyriausybės programos.

Naujieji valdantieji žada ženkliai, po procentą kasmet, sumažinti skurdą. Visgi ekspertai pasigenda konkretesnių priemonių, kaip tas atotrūkis sumažės. Skeptiškai dalis jų vertina ir planą vaiko pinigus susieti su darželio lankymu, užtat teigiamai žiūri į idėją, kad pajamų mokestį mokėtų ne asmuo, o namų ūkis. Tuo metu žemdirbiai pyksta dėl planų galop naikinti lengvatą dyzelinui, o mokytojai šįkart baiminasi net ne dėl algų.

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė sako matanti mažai galimybių bent dalį būsimos Vyriausybės programoje numatytų ambicijų įtraukti į kitų metų valstybės biudžetą.

Nuo trečiadienio įsigalioja naujas karantininis ribojimas prekybininkams ir pirkėjams: prie parduotuvių esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse turės būti užimta tik kas penkta vieta. Be to, vienu metu apsipirkti galės mažiau gyventojų. Prekybos tinklų atstovai teigia įgyvendinsiantys šį reikalavimą, tačiau įspėja dėl galimų problemų. Prekybininkams kilo keblumų, kaip naują reikalavimą įgyvendinti visose parduotuvėse, ar dėl to nekils eismo nesklandumų aikštelių prieigose.

Covid-19 viruso atvejų skaičiams augant kone kiekvieną dieną, Vyriausybė nekalba apie galimus suvaržymų ir ribojimų švelninimus. Sulig tuo, ypač jautriai pandemiją išgyvenantis turizmo sektorius ieško išeičių, kaip išgyventi. Vienas iš būdų – viešbučiai jau pradėjo siūlyti ilgalaikės nuomos galimybę savo numeriuose, kuriuose galite gyventi mėnesį ir ilgiau, mokant žymiai mažesnę sumą.  Nekilnojamojo turto skelbimų portale aruodas.

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad artimiausiais metais vaiko pinigai bus, kaip buvę. Tačiau čia pat ji priduria, kad po to galimi įvairūs sprendimai, pavyzdžiui, vaiko pinigų derinimas su nepamokestinamuoju pajamų dydžiu.  Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seimui pateikė naujosios Vyriausybės programą.  Valstietis Tomas Tomilinas naujojo ministrų kabineto teiravosi, kas laukia vaiko pinigų.

Mirtys kelyje – vis dar opi Lietuvos problema. Miškingoji Neringos savivaldybė kartu su Lietuvos policijos pareigūnais antradienį vairuotojams dalijo laukinius gyvūnus baidančią priemonę – ultragarsinius švilpukus.  Švilpukai skirti eismo saugumui užtikrini – laukiniams žvėrims atbaidyti. Tai – prevencinė priemonė, nes autoįvykiuose, po susidūrimų su miškų gyventojais, kasmet žūsta ne tik žvėrys, bet ir žmonės.

Dvišalė partnerystė – nebe naujiena šiais laikais, bendri projektai skatina brandžius verslo ryšius ir naudingas tarpusavio įžvalgas bei patirtis versle. Lietuvą ir Norvegiją sieja augantis dėmesys darniam ir socialiai atsakingam verslui. 2014-2021 laikotarpiu Lietuvai skirta daugiau kaip 117 mln.

2021 metais pensijos turėtų didėti vidutiniškai 34 eurais.  Seimas antradienį pakeitė dar 2016 metais įtvirtintą automatinio pensijų indeksavimo tvarką ir dėl to pensijos didės vidutiniškai 7,17 proc., arba 27 eurais. Tam 2021 metų valstybės biudžete numatyta 249 mln. eurų.  Dar vidutiniškai septyniais eurais pensijos augs, prezidentui Gitanui Nausėdai pernai pasiūlius ir Seimui 2019-ųjų pabaigoje priėmus pataisą dar labiau – 1,91 proc. didinti pensijas. Tačiau tam būtinų 67 mln.

Platesnį mastą įgaunant ne tik kalboms, bet ir darbams, susijusiems su žaliąja ekonomika ir į ekologiją orientuotomis inovacijomis, lietuviško verslo sėkmės istorijų sąrašas vis pildosi. Išmaniai gamybiniam atsinaujinimui panaudodami Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamas Europos Sąjungos investicijas, lietuviai kelia ekologinę kartelę savo konkurentams, o kartu ima siūlyti dar geresnę produkciją savo klientams.

Siekdamos sušvelninti neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį darbo rinkai ir gyventojų pajamoms, ES šalyse įdiegta beveik 800 priemonių. Kokios yra bendriausios tendencijos ir kaip jos sietinos su Lietuvoje įdiegtomis priemonėmis? Aiškėja, kad Lietuvoje beveik kas ketvirtam darbuotojui teko dirbti viršvalandžius, taip pat beveik tokiai pat daliai žmonių sumažėjo ne tik priedai ir premijos, bet ir atlyginimas.

Antradienį parlamentas galutinai priėmė įstatymo pataisas, kurios leidžia indeksuoti senatvės pensijas ir tuo atveju, kai šalies ekonomika traukiasi. Už įstatymo pataisas balsavo 116 Seimo narių, o 1 susilaikė. Kad įsigaliotų, jas dar turės pasirašyti prezidentas.

Dar vakar Vyriausybei paskelbus apie naujas karantino griežtinimo priemones jau skubama taisyti klaidas. Štai laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad ribojimai dėl automobilių statymo prie parduotuvių trečiadienį turėtų būti patikslinti. Kaip teigė A. Veryga, sprendimai dėl automobilių kiekio stovėjimo aikštelėse reguliavimo gali būti netaikomi mažesniems prekybininkams. „Tikiuosi, kad problemų [dėl automobilių statymo daugiabučių kiemuose, – aut. past.] nebus.

Darbo erdvių tinklas „Tech Zity“, šiuo metu jungiantis jau tris lokacijas Vilniuje – „Tech Park“, „Tech Arts“ ir „Tech Loft“, plečiasi ir 2021 m. pirmajame ketvirtyje atidarys naują co-working ir co-living erdvę „Tech Spa“ Druskininkuose. Išskirtiniu šio projekto bruožu tampa bendruomenės įtraukimas ne tik į erdvės kūrimą, bet ir finansavimą. Visi norintys palaikyti idėją ir kartu užsidirbti 7 proc.

Griežtinamas karantinas nesustabdė gyventojų pasiruošimo šventiniam laikotarpiui. Žmonės jau planuoja šventinio stalo patiekalus, po truputį perka produktus ir dovanas. Tačiau atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad šventiniam stalui daugelis ketina išleisti mažiau pinigų, užtat dovanų biudžetas viršys pernykščius metus.

Jeigu paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė tiksliai įgyvendins programą, kurios projektas paskelbtas pirmadienį, tuomet turėtų pabrangti žymėtas dyzelinas ir šildymas, jeigu šildomasi iškastiniu kuru. Be to, programos projekte numatoma ir daugiau mokestinių pakeitimų, pavyzdžiui, atsisakyti kai kurių socialinio draudimo įmokų lengvatų, apmokestinant pajamas atsižvelgti į visos šeimos, o ne į žmogaus gautas sumas.

Vyriausybei nuo trečiadienio įpareigojus automobilių aikštelėse šalia prekybos centrų leisti užimti ne daugiau kaip penktadalį vietų, kai kurie prekybininkai teigia uždarysiantys dalį aikštelių, o kiti sprendimų dar ieško. Prekybos ir pramogų centro „Ozas“ valdytoja Ina Augulienė sako, kad siekiant sureguliuoti automobilių srautus, dalis aikštelių bus uždaryta, o mokamos aikštelės sistema bus suprogramuota taip, kad įleis ne daugiau kaip 20 proc. automobilių.

Kupiškio mieste organizuoto projekto metu atsiskyrusius bendruomenės narius – benamius ir priklausomybes turinčius, įvairių užsiėmimų ir mokymų metu stengtasi grąžinti į visuomenę bei darbo rinką. Jų metu dalyviai mokosi frezavimo, pjovimo, obliavimo, tekinimo, drožybos darbų, o įgytus įgūdžius panaudoja savarankiškai gamindami medines tvoreles, inkilus, suoliukus ar stalus.

Pirmadienį Seime oficialiai registruota paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės būsimos Vyriausybės programa. Be kita ko, joje numatyta keisti dabartinę našlių pensijų sistemą, tačiau taip pat atsisakyti kai kurių lengvatų. „Mažinsime pajamų nelygybę ir skurdą, numatydami atitinkamas kompleksines mokestines ir finansines priemones.

Vyriausybei nuo trečiadienio sugriežtinus karantino sąlygas ir ribojimus prekybininkams, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad jie labai griežti, bet reikalavimų bus laikomasi.  Vyriausybė pirmadienį nutarė, kad nuo trečiadienio prekybos centruose bus labiau ribojami klientų srautai, užtikrinant 15 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui mažesnėse parduotuvėse ir 30 kv. metrų plotą – didesniuose nei 10 tūkst. kv. metrų prekybos centruose.

Pirmadienį paskubomis sušauktame posėdyje Vyriausybė priėmė naujus ribojimus dėl karantino. Be kitų apribojimų, numatoma, kad galima bus užstatyti tik nedidelę dalį automobilių vietų. Be to, eilėje galės laukti ne daugiau 5 asmenų. Naujas reikalavimas prekybininkams skamba taip: „Šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse leidžiama užpildyti ne daugiau kaip 20 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog gyventojai nuo šiandien jau gali įsigyti verslo liudijimus 2021 metams. Verslininkai, kurie planuoja vykdyti veiklą ateinančių metų sausio pirmosiomis dienomis, verslo liudijimą įsigyti gali iš anksto, nelaukdami paskutinės metų dienos. Tą galima padaryti prisijungus prie Mano VMI, o pasirinkus naują Mano VMI beta versiją šiemet tai dar paprasčiau, rašoma VMI pranešime spaudai. Verslo liudijimus 2020 metais įsigijo beveik 89 tūkst.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atmetė Vilniaus valdžios pasiūlymą taikiai susitarti dėl nacionalinio stadiono konkurso ir nusprendė bylinėtis toliau.  VPT Apeliaciniam teismui pirmadienį apskundė jai nepalankią Vilniaus apygardos teismo lapkričio viduryje priimtą nutartį, kuria teismas pripažino neteisėtu VPT nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono konkursą, BNS patvirtino VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.

Gruodis – paskutinis mėnuo, kai smulkiesiems ūkininkams skiriamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios turėtų bent iš dalies kompensuoti pirmojo karantino laikotarpiu – nuo kovo iki birželio – prarastas pajamas. Dar šiemet išmokas gaus tie ūkininkai, kurie prašymą suskubs pateikti šią savaitę. „Sodra“ primena, kad kreiptis dėl paramos gali smulkieji ūkininkai, taip pat ir sulaukę pensinio amžiaus, kurių žemės ūkio valdos ar ekonominis ūkio dydis pernai buvo iki 4 EDV.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokia valstybės parama dar gali pasinaudoti darbuotojai, darbdaviai, dirbantys savarankiškai, šeimos, auginančios vaikus, senjorai ir nepasiturintys žmonės iki 2020 metų pabaigos. Dalis pagalbos priemonių, skirtų sumažinti COVID-19 pasekmes šalies gyventojams, galios ir kitais metais, tačiau dalies jų galiojimas jau artėja į pabaigą, rašo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Registruotas nedarbas lapkritį augo toliau ir pasiekė 15,5 proc. – per mėnesį rodiklis išaugo 0,6 punkto, per metus – 7,1 proc. Gruodžio 1-ąją dieną šalyje buvo 266,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų, pranešė Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos, lapkričio pradžioje paskelbto karantino pasekmės darbo rinkoje kol kas nėra fiksuojamos – besikreipiančių į Užimtumo tarnybą darbo neturinčių asmenų (25,5 tūkst.) ir laisvų darbo vietų (29,4 tūkst.) registruota panašiai, kaip birželį.

Nors naujoji valdžia atsargiai kalba apie greitus mokestinius pakeitimus, vienam sprendimui jau klojama dirva – automobilių taršos mokesčiui. Simonas Gentvilas tikina, kad dabartinis registracijos mokestis yra ydingas, o iš naujo mokesčio surinktos lėšos galėtų sukurti naują žalią alternatyvą. Ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad iš pradžių išsigandę ir mažesnę „blogybę“ pasirinkę politikai turėtų žengti kitų Europos valstybių pramintu taku.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad koronaviruso pandemija daugiausiai nuostolių atnešė nuomos rinkai. Dar pavasarį krito nuomos kainos, o trumpalaikės nuomos verslas beveik sustojo. NT brokeriai teigia, kad tokių butų savininkams lieka tik dvi išeitys – butus parduoti arba užsiimti ilgalaike nuoma. Įmonės „Realdata“ vadovas ir NT ekspertas Arnoldas Antanavičius pastebėjo, kad trumpalaikės nuomos rinka į duobę nugarmėjo dar pavasarį ir kol kas iš jos dar neišlipo.

Stebėdami dabartinę situaciją šalyje, prekybos centrai buvo linkę tikėtis geriausio varianto – įprasto Kalėdinių mugių organizavimo. Vis dėlto, kai sergamumo lygis šalyje nemažėja, prekybininkai priversti ieškoti alternatyvų ir stengtis savo lankytojams užtikrinti kiek įmanoma saugesnį didžiųjų metų švenčių laukimą. Nors kai kurios prekybos vietos teigė Kalėdinės mugės šiemet atsisakysiančios, didesnį pirkėjų srautą tikisi pritraukti kitais būdais.

Lietuvoje veikiantys bankai darbuotojams moka algas, kurių vidurkis viršijo 2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. O vienas jų išmokėjo ir kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų vidurkį siekiančius atlyginimus. Daugelyje šalies bankų šiemet dirbo mažiau darbuotojų, tačiau yra ir išimčių. Bene didžiausiomis išmokėtomis algomis pasižymi bankas „Luminor“, susikūręs tada, kai 2017 m. rudenį susijungė DNB ir Nordea bankai.

Prezidentūros suburti sveikatos ekspertai kategoriški – karantinas turi būti griežtinamas, dabartinių priemonių nebepakanka suvaldyti viruso plitimą. Sveikatos ekspertų taryba siūlo darbo vietose ir ugdymo įstaigose įvesti nuotolinį darbą, o ne maisto prekių parduotuvėms nedirbti savaitgaliais ir penktadienio vakarais. Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį su Sveikatos ekspertų taryba aptarė karantino griežtinimo rekomendacijas ir pandemijos valdymą.

Po artimųjų mirties jų automobilius paveldinčius šeimos narius siūloma atleisti nuo taršių transporto priemonių mokesčio, kuris Lietuvoje galioja nuo šių metų liepos.    „Regitra“ sako, kad per liepą-spalį toks mokestis buvo pritaikytas apie 1,3 tūkst. automobilių, kurie buvo perregistruojami mirus buvusiems savininkams.

„Įdarbiname nuotoliniu būdu, geras atlygis, prireiks tik interneto“. Skamba kaip puikus papildomo ar net pagrindinio darbo pasiūlymas. Vis dėlto, prieš sutinkant, būtina nuodugniai pasidomėti darbdaviu ir veiklos turiniu. Europoje fiksuojama pinigų mulų verbavimo banga: naivumas aukai gali kainuoti ne tik gerą vardą, bet ir laisvę bei galimybę turėti banko sąskaitą ir naudotis kitomis finansinėmis paslaugomis, preaneša Lietuvos bankų asociacija (LBA). Pinigų mulais (angl.

Vos prasidėjus žiemai, dažnas jau pradeda planuoti šventinius pirkinius, tačiau tyrimai rodo, jog finansiškai žiemos šventėms yra pasiruošusi tik nedidelė dalis gyventojų. Finansų ekspertė dalijasi patarimais, kaip kalėdiniu laikotarpiu planuoti savo biudžetą, kad 2021-ųjų pradžia nebūtų finansiškai skausminga, o psichologė įvardija, kokių svarbių aspektų nereikėtų pamiršti šventiniu periodu.

Kol Sveikatos apsaugos ministerija rengia naujus planus, kaip suvaldyti koronavirusą Lietuvoje iki švenčių, atrodo, kad gyventojai nelaukia, kol bus įvesti nauji suvaržymai ir šeštadienį gausiai lanko didžiuosius prekybos centrus.

Prekybininkai pastebi, kad žmonės jau perka kalėdines dovanas ir ne tik savo artimiesiems žmonėms, bet ir augintiniams, pavyzdžiui šunims. Parduotuvių atstovai sako, kad vis daugiau žmonių dovanas perka iš anksto. Tačiau anot jų, būna ir paskutinės minutės pirkėjų, kurie atsiimti dovanų atskuba ir Kūčių dieną. Elektroninių prekių parduotuvės „Topo centras“ komunikacijos projektų vadovas Žilvinas Kulvinskis pasakojo, kad norint išsiaiškinti gyventojų kalėdinius norus buvo atlikta apklausa.

Jeigu artimiesiems kalėdines dovanas norite siųsti paštu ar paštomatais tiek paštas, tiek siuntų bendrovės ragina nedelsti. Jeigu gavėjas gyvena Lietuvoje dovaną būtina išsiųsti iki gruodžio 13 d., o jeigu užsienyje, geriausia tai padaryti jau dabar. „Omniva LT“ Operacijų departamento direktorė Giedrė Vaitekūnaitė pastebėjo, kad šiemet dėl esamos situacijos dar svarbiau kalėdines dovanas planuoti ir pirkti iš anksto.

Jau 28 metus skaičiuojančios trumposios SMS žinutės iš esmės pakeitė žmonių bendravimą ir įvedė naują susirašinėjimo kultūrą. Vėliau atsiradus ir sparčiai išpopuliarėjus bendrauti skirtoms programėlėms, buvo pranašaujamas SMS išnykimas. Vis tik neskubėkime SMS žinučių „nurašyti“ – jos vis dar naudojamas tik kiek kitokiais tikslais.

Kandidatas į energetikos ministro postą Dainius Kreivys, siekdamas išvengti interesų konflikto dėl jo valdomų verslų, naudosis atitikties specialisto konsultacijomis. Tai pranešė prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį patvirtinęs D. Kreivio kandidatūrą į ministrus. „Mes vertiname – kiek potencialiai ponas Kreivys turės išsibraukti iš svarstymo, nes jam trukdys asmeninių ir viešųjų interesų derinimo konfliktas“, – interviu portalui delfi.lt sakė G. Nausėda.

Atnaujintame paveiktų šalių sąraše, kuris įsigalios pirmadienį, gruodžio 7 d., įtraukta Lenkija, o iš paveiktų šalių ir regionų sąrašo išbrauktos Slovakija, Slovėnija, Malta ir Škotija. Atsižvelgiant į sergamumą ir kitus rodiklius, šalys yra skirstomos į žaliąją, geltonąją, raudonąją ir pilkąją zonas.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovas Danas Bakša per trumpą laiką į atsakingas pareigas įstaigoje įdarbino ne vieną su stambiais verslais susijusį asmenį ir sako nesidomintis, kokiomis kitomis veiklomis jie užsiima. Vienas šių žmonių pareigas paliko vos tik BNS pradėjus domėtis laboratorijos įdarbinimais. „Aš nesidomiu tokiais dalykais. Man tikai nesvarbu, ką veikia kuris darbuotojas po darbo, kažkas bėgioja, kažkas dar kažką veikia.

Augant mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamo Nacionalinis radijo ir televizijos (LRT) biudžetui, auga ir LRT vadovų algos. Po LRT Tarybos posėdžio tapo aišku, kad visuomeninio transliuotojo vadovų algos kitais metais didės beveik trečdaliu.

Seimo opozicijoje esantys socialdemokratai siekia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Lietuvos bankas (LB) aiškintųsi, kodėl pastaruoju metu bankuose daugėja įmonių indėlių. Parlamentarai be kita ko nori sužinoti, ar tarp įmonių, kurioms leista atidėti mokesčius, yra ir didinusių indėlius. Institucijų prašoma pateikti tokių įmonių sąrašą, rašoma pranešime spaudai. Pasak Gintauto Palucko, mokesčių atidėjimai dėl koronaviruso krizės siekia beveik 1 mlrd.