Lietuvos verslas

Kiekvienas iš mūsų turime įvairių planų: išvykti atostogų, suremontuoti gyvenamąjį būstą, įsigyti automobilį, studijuoti ir pan. Kadangi didesni pirkiniai ar suteikiamos paslaugos kainuoja nemažus pinigus, tenka plačiau atverti piniginę. Neturint reikiamo santaupų kiekio, sprendimu gali tapti paskola, kurios yra skiriamos į atskirus tipus: vartojimo, automobiliui įsigyti, medicinos ir sveikatinimo išlaidoms padengti, namų remontui, verslo paskolos ir kitos.

Koncernas „Achemos grupė“ nemato galimybių dalyvauti valstybei išperkant suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugykląKlaipėdoje, remdamosi koncerno generaliniu direktoriumi Linu Sabaliausku rašo „Lietuvos žinios“. „Išpirkimo galimybės negalime vertinti nematydami viso dujų infrastruktūros vaizdo.

Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, kurį gauna už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbantis lietuvis. Darbuotojų profsąjungos iniciatyvą sveikina, o ekonomikas analitikai skambina pavojaus varpais.

Nedarbo lygis Lietuvoje liepą buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,6 punkto, o per mėnesį ūgtelėjo 0,5 punkto ir buvo 6,3 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,6 punkto iki 6,8 procento. Liepos pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 91 tūkst. žmonių.

Lietuvos ūkininkai dvejus metus iš eilės susidūrė su stichiniais iššūkiais: 2017 metais derlių nuplovė lietus, o 2018 metais – išdegino saulė. Tačiau ūkininkai draustis nelinkę. Dėl to jie kaltina nepalankią draudimo sistemą Lietuvoje. Žemės ūkio ministerija jau numatė, kokių priemonių imsis. Žemės ūkio ministerija duomenų, kiek ūkininkų kreipėsi į savivaldybes dėl kompensacijos nuo sausros padarinių, neturi.

Rugpjūčio 31 d., nuo ryto sutrikus vidinėms duomenų bazėms, neveikia dalis „Regitros“ paslaugų. Šiuo metu gedimai šalinami ir tikimasi, kad greitu metu – iki pietų – pavyks išspręsti susidariusią situaciją. Atnaujinta 11:40 „Regitra“ praneša, kad sistemos jau veikia. Visos paslaugos vėl teikiamos klientams. Dėl įvykusio gedimo nevyksta teorijos ir praktikos egzaminai. Taip pat negalima užsakyti ar išduoti vairuotojo pažymėjimų. Galimi sutrikimai naudojantis ir elektroninėmis paslaugomis.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei vietos investuotojų valdomas Šiaulių bankas už netinkamą vartojimo kredito reklamą nubaustas 28,1 tūkst. eurų baudą. Bankas per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė trečiadienį gavęs pranešimą apie Lietuvos banko valdybos sprendimą Šiaulių bankui skirti baudą. Bankui skirta bauda siekia 0,03 proc. banko 2017 metų bendrųjų pajamų.

SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda nuo šių metų rugsėjo 7 dienos palieka banką. Jo pareigas laikinai eis dabartinis banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas, artimiausiu metu pristatysiantis ir naujausią Lietuvos makroekonomikos apžvalgą.

Koncerno „MG Baltic“ valdoma prekybos alkoholiu bei tabako gaminiais bendrovė „Mineraliniai vandenys“ teisme neišvengė 2 tūkst. eurų baudos už neleistiną rūkalų reklamą. Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį atmetė „Mineraliniai vandenų“ skundą, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Šilumos tiekėjams pastaruoju metu perspėjant, kad dėl augančios biokuro kainos gyventojams brangs šiluma, biokuro tiekėjai tikina, kad šilumos kaina dėl šio kuro brangimo augs palyginti nedaug. Anot jų, valstybinių miškų kirtimo normos didinimas, motyvuojant biokuro kainų stabilizavimu, yra visuomenės klaidinimas. Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas pripažįsta, kad kuras brangsta, bet tai vyksta dėl objektyvių priežasčių.

Kainų komisija ketvirtadienį padidino dujų kainą reguliuojamiems energijos gamintojams, perkantiems jas iš bendrovės „Litgas“. Nuo spalio 1 dienos dujų kaina sieks 22,88 euro už megavatvalandę (MWh) – 0,75 proc. daugiau nei galioja nuo liepos (22,71 euro) ir apie 30 proc. daugiau, nei pernai ketvirtąjį ketvirtį (17,42 euro), pranešė komisija, priėmusi sprendimą dėl vadinamosios tikslinės dujų kainos šių metų paskutiniam ketvirčiui.

Nuo rugsėjo 4 d. SEB banko klientai galės naudotis momentinių mokėjimų eurais, pervedamų iš kitų Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių bankų, įskaitymo paslauga. SEB bankas yra pirmasis Lietuvoje, pasiūlęs tokią galimybę klientams. Momentiniai mokėjimai leidžia lėšas tarp skirtingų bankų sąskaitų pervesti akimirksniu visą parą, įskaitant ir savaitgalius bei švenčių dienas.

Nepaisant sulėtėjusio euro zonos ekonomikos augimo ir didėjančios pasaulinės prekybos įtampos, Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį neišsikvėpė. „Swedbank“ ekonomistai didina šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 3,6 procento, tačiau visgi mano, kad ateinančius dvejus metus šalies ekonomikos augimas bus kuklesnis.

Daliai mokslus baigusių studentų ir moksleivių rugsėjį gali tekti patiems sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką, kad nesusidarytų skola ir nenutrūktų sveikatos draudimas. Taip gali nutikti, jeigu pasibaigus vasarai žmogus nebetęs mokslų, neįsidarbins ir nesikreips į darbo biržą, nepradės savo verslo ar laikinai išvyks, pavyzdžiui, pakeliauti po pasaulį ir išvykimo nedeklaruos.

Pirmąją mokslo metų dieną tėvai, auginantys vaikus iki 14 metų, turi galimybę prašyti ne mažiau nei pusės laisvos darbo dienos ir kartu dalyvauti mokyklose rengiamose šventėse. Tokią teisę Darbo kodeksas garantuoja visiems tėvams, kurių vaikai mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas ir kurie neturi teisės į mamadienius ir tėvadienius. Laisvas laikas pirmąją mokslo metų dieną yra apmokamas darbuotojui mokant vidutinį jo darbo užmokestį.

Produktyvumas neįsivaizduojamas be atsidavusių, savo darbovietę ir kolegas vertinančių, branginančių darbuotojų. Kiekviena darbo diena žada naujus iššūkius, todėl, psichologų teigimu, darbdaviams itin svarbu pakankamai išmanyti ne tik savo amatą, bet ir santykius su kiekvienu žmogumi. Apie tai kalbame su šeimos psichologu ir psichoterapeutu, publicistu, Gediminu Navaičiu.

Premjeras teigia kol kas nematantis grėsmių dėl galimų Kinijos investicijų Lietuvoje. Saulius Skvernelis sako, jog potencialūs investuotojai yra vertinami vienodai atsakingai.

Atlyginimai Lietuvoje per metus augo sparčiausiai Baltijos valstybėse, tačiau išliko mažesni nei Latvijoje ar Estijoje. Lietuva - vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių yra mažesnis negu 1000 eurų. Baltijos šalių nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje padidėjo 10,5 proc., Latvijoje - 8,4 proc.

Socialiniame tinkle „Instagram“ vartotojai dalinasi įvairias kvietimais pamėgti atitinkamą paskyrą ir atstovauti tam tikrą prekės ženklą, o už tai nemokamai gauti jo produkcijos. Tačiau pasirodo, kad tai gali būti tik sukčių bandymas pririnkti daugybę sekėjų, o vėliau tūkstančius sekėjų turinčias paskyras parduoti.

Ir vėl naujieji mokslo metai! Prekybos centruose jau gerą mėnesį šurmuliuoja mokyklinės mugės. Šiemet „mokyklinės mugės“ šurmuliuoja ir pačiose mokyklose. Nuo šių mokslo metų įsigalioja kitokia mokytojų darbo apmokėjimo tvarka ir modifikuota mokyklų finansavimo sistema. Kadangi pakeitimai labai švieži, mokyklas pasiekę tik vasarą, ten verda karštas darbas, skirtas naujai perdėlioti pinigus. Kaip kokioje mugėje, iš kišenės – į kišenę.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė dėl 28,6 mln. eurų nacionalinės paramos ūkininkams. Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė BNS praėjusią savaitę sakė, jog daugiausiai paramos gaus pieno gamintojai ir bulių augintojai. Jos teigimu, iš valstybės biudžeto skiriama nacionalinė parama kasmet mažėja, siekiant, kad ūkininkai išliktų konkurencingi. Anot viceministrės, paramą gaus pieno gamintojai, gyvulių augintojai bei žemės ūkio kultūrų augintojai . Pienininkams ketinama skirti beveik 15 mln.

Lietuvių įkurtas drabužių mainų ir prekybos startuolis „Vinted“ pritraukė naują – šįkart 50 mln. eurų siekiančią rizikos kapitalo investiciją. Tai yra didžiausia viešai žinoma finansinė injekcija į pradedančiąją bendrovę Lietuvos startuolių ekosistemos istorijoje, rašo „Verslo žinios“. Pagrindine naujo raundo investuotoja tapo rizikos kapitalo fondų valdytoja „Sprints Capital“. Kartu investavo ir jau „Vinted“ akcijų turinti rizikos kapitalo fondų valdytoja „Insight Venture Partners“ bei viena di...

Šiuo metu visas įmonių sumokėtas pelno mokestis patenka į valstybės biudžetą. Tokia tvarka neskatina savivaldybių konkuruoti dėl verslo susidomėjimo, gerinti sąlygas dirbantiems ar mažiau kištis į konkurenciją. Kaip tik dėl šių priežasčių Seime užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma savivaldybėms skirti ketvirtadalį jose įregistruotų įmonių sumokėto pelno mokesčio. Šiuo metu panašia tvarka savivaldybėms skiriama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis.

Draudimas pardavinėti alkoholį rugsėjo 1 dieną nepersikels į rugsėjo 3 dieną, bet vienas prekybos tinklas savanoriškai neprekiaus alkoholiniais gėrimais. Tuo tarpu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kalba apie dviejų dienų intensyvius reidus.

Aplinkos ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigia, kad žinia, jog Aplinkos ministerija ruošiasi uždrausti deginti malkas, be reikalo klaidina ir erzina visuomenę. Pasak jų, būtina racionaliai diskutuoti ir pateikti objektyvią informaciją apie namų ūkiuose naudojamo kietojo kuro poveikį aplinkos oro kokybei ir visuomenės sveikatai. Pranešime spaudai rašoma, kad šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru, į orą patenka daug teršalų – apie 80 proc.

Atotrūkis tarp prekių ir paslaugų kainų vidurkio Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse per 17 metų sumažėjo, tačiau jos vis dar išlieka vienos mažiausių ES, skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, Lietuvoje kainų lygis pernai sudarė 60 proc. ES vidurkio – 15 punktų daugiau nei 2000-aisiais. BNS kalbinti ekonomistai sutinka, kad bendrą kainų lygį Lietuvoje mažina pigios viešosios paslaugos.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, jog Lietuvoje nebus statomas naujas oro uostas, nes tai kainuotų itin brangiai. Naujo oro uosto idėja svarstyta pernai, tačiau Lietuvos oro uostų vystymo strateginio plano gairėse jos atsisakyta. Jose numatoma išplėsti ir su europine geležinkelio vėže „Rail Baltica“ sujungti Kauno oro uostą, o į visų trijų – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų – plėtrą iki 2028 metų investuoti apie 700 mln. eurų.

Lietuvos užstato sistemą prižiūrinti VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) stabdys UAB „Tokyo“ ir UAB „Devika“ gėrimų pakuočių priėmimą. Gyventojai raginami iki šių metų rugsėjo 11 d. priduoti visas turimas šio gamintojo pakuotes. Užstato lėšas pasilieka sau 2 metus Lietuvoje veikianti užstato sistema priklauso nuo glaudaus gamintojų, pardavėjų bei USAD bendradarbiavimo, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausybė prognozuoja, kad iki 2028 metų į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų plėtrą bus investuota apie 700 mln. eurų. Šalyje planuojama ir toliau išlaikyti 3 tarptautinių oro uostų tinklą. „Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai ateityje pagal poreikius galės būti plečiami moduliniu principu, užtikrinant nepertraukiamą šių oro uostų veiklą ir nesukeliant nepatogumų keleiviams ar oro linijoms“, – Vyriausybės pranešime spaudai teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui ir kitiems akcininkams priklausanti maisto gamybos „Vičiūnų grupė“ pareiškė negalinti kontroliuoti prekybininkų, parduodančių jų produkciją Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų šiemet tik truputį lėtesnė ir nėra akivaizdžių vidaus požymių, kurie perspėtų apie rimtus pavojus artimiausiu metu. Kitąmet Lietuvos BVP turėtų augti 3 proc., Latvijos ir Estijos – po 3,5 procento.

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sukėlė tikrą audrą socialiniame tinkle, palyginęs to paties sūrelio kainą Latvijoje bei Lietuvoje ir padaręs išvadą, kad kaimyninėje šalyje už lietuvių produkciją mokama mažiau. Tačiau ekspertai kategoriški – toks palyginimas jokios realios situacijos neatvaizduoja.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pirmąjį šių metų pusmetį valstybei sumokėjo 2,467 mlrd. eurų – 9,5 proc. (213,763 mln. eurų) daugiau nei 2017-ųjų sausį–birželį, kai sumokėta 2,253 mlrd. eurų mokesčių, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ – 171,345 mln. eurų, arba 19,3 proc. daugiau nei pirmąjį 2017 metų pusmetį.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) informuoja, kad savaitgalį visoje Lietuvoje VMI patikrino trylika populiarių naktinių klubų, devyniuose iš jų nustatyta įvairių pažeidimų – nuo kasos kvito neišdavimo iki drabužinėje slėptos nemenkos pinigų sumos bei neaiškios kilmės gėrimų. Už pažeidimus įmonės sulauks sankcijų, jų veikla bus atidžiai įvertinta dėl mokestinės rizikos, kai kurios galimai sulauks ir nuodugnaus patikrinimo.

Nors bankininkystės sektoriaus atstovai sumažino citatų kiekį kone penktadaliu, pirmąją vietą šių metų pusmetį komunikacijos dešimtuke vėl susigrąžino bankininkystės atstovas, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, pernai trumpam užleidęs lyderio poziciją itin aktyviai komunikavusiam Laisvosios rinkos instituto prezidentui Žilvinui Šilėnui. Kitaip nei pernai, pagal pasisakymų kiekį TOP10 dominuoja nebe bankininkai, o kitų sričių ekspertai.

Prieš trejus metus Vokietijoje buvo atlikta apklausa, kurios metu išsiaiškinta, kad beveik pusė vokiečių vis dar linkę eurus versti į Vokietijos markes. Nors nacionalinė valiuta šioje šalyje nebeegzistuoja jau nuo 2002 metų, tačiau, kaip pranešė vokiečių naujienų internetinis portalas „Frankfurter Allgemeine“, ir po trylikos metų 47 proc. Vokietijos gyventojų savo pirkinių kainas konvertuoja į markes, ypač vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės, kurių išsilavinimas yra žemas.

Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo, kad kiekvienoje kaimo seniūnijoje nuo 2019 arba 2020 metų turėtų veikti bent vienas taromatas. Ji registravo tai numatančias Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Parlamentarės teigimu, naujieji taromatai galėtų stovėti bet kurioje kaimo ar miestelio vietoje – prie seniūnijos, pramogų aikštės, šalia parduotuvės. Kol kas nėra aišku, kaip ir kur gyventojai įsigytų prekių už atgautą taros užstatą ar pasiimtų pinigus.

Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš „Sodros“ ir prašančių pateikti dokumentus ar duomenis, neva reikalingus pensijų perskaičiavimui. Pranešime spaudai informuojama, kad „Sodros“ specialistai į gyventojų namus nevaikšto, paslaugų namuose neteikia ir jokių duomenų pateikti neprašo.

Aplinkos ministerijos paruoštame Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių plane numatyta ne tik įvesti taršos mokestį lengviesiems automobiliams, tačiau ir uždrausti deginti kietąjį kurą ten, kur prieinamas centralizuotas šilumos tiekimas. Kaip aiškina analitikas, tai reiškia, jog užsimota uždrausti malkas ir apmokestinti krosnis.

Vyriausybę, kai kuriuos darbdavius ir profsąjungas vienijanti Trišalė taryba pirmadienį ir vėl nesusitarė dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų pradžios. Tarybos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė posėdyje sakė, kad po dviejų savaičių bus priimtas galutinis sprendimas. „Šį posėdį priimame nutarimą, kad kitą posėdį bus galutinis sprendimas ir negali būti atidėjimų“, – tvirtino I. Ruginienė.

Darbdaviams Trišalėje taryboje pareiškus norą neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesio algai (MMA), finansų viceministrė sako, jog tai biudžetui per metus papildomai kainuotų 0,5 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos laikinasis prezidentas Sigitas Gailiūnas Trišalės tarybos posėdyje pirmadienį tvirtino, kad darbdaviai sutiks su MMA didinimu iki 420 eurų tik tuo atveju, jei tokio dydžio bus ir NPD.

„Senukų prekybos centro“ akcininkų Rakauskų šeimos netiesiogiai valdomam Kauno prekybos centrui „Mega“ per teismus bandant stabdyti Islandijos plento rekonstrukcijos projektą, Lietuvos automobilių kelių direkcija bando aiškintis, kas įrengė automobilių stovėjimo aikštelę šalia magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda, greta „Megos“. Kelių direkcijos laikinasis vadovas sako, jog aikštelė yra neteisėta, nes automobilių vietos įrengtos valstybinio kelio žemėje.

Vienos didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų bendrovių „Auga Group“ akcijų įsigijo verslininkas, buvęs VP grupės narys Žilvinas Marcinkevičius ir bendrovė „ME investicija“, valdanti vieną didžiausių šalyje transporto grupių „Girteka“. Į „Auga Group“ akcijas investavo ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). „ME investicija“ BNS informavo, kad jau anksčiau už maždaug 0,5 mln. eurų buvo įsigijusi 0,53 proc.

Nors daugiausia darbuotojų turinčiose įmonėse vidutinis atlyginimas retai tepasiekia 2000 eurų, mažose įmonėse atlyginimai šokteli net iki 10 tūkst. eurų. Tokių įmonių liepos mėnesį buvo dvi. Kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Kaip ir įprastai į dešimtuką patenka įmonės, mokėjusios virš 5 tūkst. eurų. Dažniausiai tokios įmonės pasižymi mažu darbuotojų skaičiumi, o atlyginimų vidurkio šoktelėjimus lemia išmokėtos premijos ar išeitinės.

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka, kurios esmę nusako du pagrindiniai pakeitimai. Pirma, nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus. Antra, dirbantys žmonės galės kaupti 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio arba turės galimybę pradėti nuo 1,8 proc. ir 3 proc. pasiekti per penkerius metus. Kaupimą antroje pensijų pakopoje valstybė rems keletu būdų. Į kiekvieno 3 proc. kaupiančio asmens „sąskaitą“ antroje pensijų pakopoje perves po 1,5 proc.

Naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys parodė, kad per atlyginimai Lietuvoje ir toliau augo, o vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, pagaliau perkopė 900 eurų ribą. Ekonomistai sako, kad tai neabejotinai turės įtakos ir kainų lygiui šalyje. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. antrąjį ketvirtį sudarė 926,7 eurų: viešajame sektoriuje – 932,9 EUR, privačiajame sektoriuje – 923,8 EUR, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ kartono žaliavos fabrikas Klaipėdoje po savaitgalį įsiplieskusio gaisro vėl turėtų veikti antradienį, sako grupės vadovas Gintautas Pangonis. Anot jo, preliminariais duomenimis, gaisras kilo, užsidegus elektros varikliui. „Dar šiandien vyksta tyrimas kartu su gaisrininkais, dėl ko užsidegė, ir kol kas neturiu išvadų, bet įtariama, kad užsidegė elektros variklis, nuo kurio užsidegė toliau esantys įrengimai.

Vyriausybę, kai kuriuos darbdavius ir profsąjungas vienijančioje Trišalėje taryboje pirmadienį vėl bus diskutuojama dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų pradžios. Tarybos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė BNS praėjusią savaitę sakė, kad profsąjungos toliau nori MMA padidinti iki 450 eurų prieš mokesčius.

Konstitucinis Teismas (KT) atlieka išankstinį tyrimą, grupei parlamentarų prašant išaiškinti, ar Seimo patvirtinta pensijų sistemos reforma neprieštarauja Konstitucijai. Jeigu teismas įsitikins, kad prašymas tinkamas, jį svarstys. Tai paaiškės rugsėjį.