Įvertino naujausius mokestinius pasiūlymus: kam didėtų algos, o kam – mokesčiai?

Prezidentas ketvirtadienį pasiūlė naują mokesčių lengvatą, kuri turėtų paskatinti darbdavius didinti algas ir priimti į darbą naujų darbuotojų. Kitas siūlymas – labiau apmokestinti su įprastiniais darbo santykiais nesusijusias pajamas. Ekspertai galimus pakeitimus vertina atsargiai.

Jeigu būtų įgyvendintas pirmasis pasiūlymas, darbdaviai, kurių darbo užmokesčio fondas – visiems darbuotojams išmokami atlyginimai – padidėtų 8 proc., penkerius metus galėtų mokėti mažiau pelno mokesčio.

Kitu siūlymu, numatoma nuo 15 proc. iki 20 proc. padidinti gyventojų pajamų mokestį už 35 tūkst. eurų viršijančias metines pajamas, kurios gaunamos iš individualios veiklos, dividendų ir kapitalo prieaugio.

Naudinga būtų gudraujantiems

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė atsargiai vertina prezidento pristatytus pasiūlymus.

„Matau, kad Prezidentūra kiek modifikavo anksčiau mūsų siūlytą pelno mokesčio lengvatą. Mes siūlėme taikyti panašią lengvatą, kokia dabar yra taikoma dėl suteiktos paramos. T. y. dalį darbo užmokesčiui skirtų lėšų, pvz., 20–40 proc. ar kitokį dydį (dėl to galima diskutuoti), leisti priskirti neapmokestinamiems atskaitymams.

Darbo užmokesčio padidėjimas labai sunkiai skaičiuojamas ir administruojamas. Be to, gali būti viena įmonė, kuri jau ir taip daug pinigų skiria darbuotojų atlyginimams, o kita – minimaliai. Ši galėtų pasinaudoti siūloma lengvata padidinusi algas, nors ir toliau galbūt mokėtų daug mažiau nei pirmoji“, – komentavo D. Čibirienė.

Jos teigimu, taip lengvata būtų duodama darbdaviui, kuris nemoka iš karto didesnės algos – tai būtų motyvacija mokėti mažesnę pradinę algą, kad vėliau būtų galima naudotis lengvata. 

„Gali būti situacijų, kad pradinė alga bus tik iš dalies „balta“ ir mes statistikoje matysime algos didėjimą, kai darbdavys pradėjo visą ją mokėti „baltai“. Pagal tokią tvarką darbdavys būtų motyvuotas pradinę alga mokėti dalį juodai, dalį baltai, kad vėliau galėtų padidinti“, – aiškino asociacijos vadovė.

REKLAMA

Mokantiems daug – nieko gero

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad pelno mokesčio lengvatos iniciatyva dėl atlyginimų didinimo yra gera.

„Bet aš matau kitą su tuo susijusią problemą. Tam tikra prasme ja būtų diskriminuojamos įmonės, kurios jau dabar moka didesnius nei vidutinius atlyginimus. Jos turi mažiau galimybių toliau sparčiai didinti atlyginimus ir jokios mokestinės lengvatos negalėtų gauti.

Pavyzdžiui, jeigu kalbėtume apie tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą, tai tos užsienio kapitalo įmonės ateina į aukštos pridėtinės vertės sektorius su didesniais negu vidutiniais atlyginimais“, – palygino ekonomistas.

Taigi, anot N. Mačiulio, jos neturėtų jokios naudos iš siūlomos pelno mokesčio lengvatos.

„Ši priemonė labiau nukreipta ne į investicijų skatinimą, ne į aukštos pridėtinės vertės tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą. Labiau į darbo užmokesčio fondo ištraukimą iš šešėlio tose įmonėse, kurios oficialiai moka minimalią algą ar vos daugiau. Na, tam tikra prasme turėtų paskatą mokėti didesnį darbo užmokestį oficialiai ir taip gauti pelno mokesčio lengvatą“, – įsitikinęs ekonomistas.

Jo teigimu, tai nieko blogo, galbūt naujovė pasiteisintų ir padėtų paskatintų mokėti skaidriau darbo užmokestį. Tačiau veikiausiai išliktų bėda, kad netaptume konkurencingesni kovoje dėl tiesioginių užsienio investicijų.

„Atkreipčiau dėmesį, kad Latvija, Estija ir Lenkija turi pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui. Ją gana seniai, jau prieš 20 metų, pritaikė Estija, prieš pora metų – Latvija, o dabar – ir Lenkija. Taip konkuruoja dėl stambių tiesioginių užsienio investicijų.

Tol, kol įmonė reinvestuoja uždirbtą pelną, kol jo neišneša iš šalies, kol reinvestuoja į darbo vietų kūrimą, technologinį atsinaujinimą, tol pelno mokestis netaikomas. Tai šiuo aspektu vis tiek atsiliksime net ir įgyvendinę šį siūlymą“, – apgailestavo N. Mačiulis.

REKLAMA

Lubos didesniems mokesčiams per žemos?

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės D. Čibirienės manymu, didelėms individualios veiklos, kapitalo prieaugio ar dividendų pajamoms, galėtų būti taikomas didesnis pajamų mokesčio tarifas, kaip siūlo prezidentas.

Tačiau, anot asociacijos vadovės, 35 tūkst. eurų metinė pajamų riba, nuo kurios reikėtų mokėti daugiau, galėtų būti aukštesnė.

„Siūlyčiau lėčiau ir didesniais intervalais tą ribą didinti. Jeigu iš minėtos sumos atimsime mokesčius, išeis, kad didesnis tarifas būtų taikomas tokioms pajamoms, kurios kitose šalyse iš viso neapmokestinamos, iš jų sunku net vaikus išlaikyti.

Manyčiau, būtų galima laipsniškai pradėti, pavyzdžiui, nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (120 VDU=162,3 tūkst. eurų).

Ši 120 VDU riba jau eilę metų taikoma visoms pajamos, kurios nėra darbinės ar panašios pajamos, išskyrus dividendus ir individualios veiklos pajamas. Taigi ir nedarbinėms gal vertėtų pradžioje taikyti tokią ribą“, – svarstė D. Čibirienė.

Jos įsitikinimu, didesnį mokestį pradėjus taikyti nuo 35 tūkst. eurų per metus, mažesni mokesčių mokėtojai niekur nepabėgs ir didesnio mokesčio neišvengs. Tačiau uždirbantys didžiausias sumas gali pabėgti iš Lietuvos, nes tam bus nemažas akstinas.

Žingsnis teisingesnių mokesčių link

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad didesnis pajamų mokestis ne darbinėms pajamoms tam tikra prasme būtų žingsnis link teisingesnio apmokestinimo kelio.

„Tačiau vėlgi atkreipkime dėmesį, kad tai yra labai simbolinis žingsnis, paliesiantis labai mažą dalį gyventojų. Tokias dividendų pajamas gauna arba įmonių savininkai, arba labai daug kapitalo turintys asmenys. 

Čia esminės įtakos valstybės finansams nebūtų, dėl to biudžeto pajamos labai nepadidėtų, nors tam tikras teisingumas atsirastų“, – komentavo ekonomistas.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu yra didesnių problemų dėl neteisintų mokesčių Lietuvoje.

REKLAMA

„Yra daug daugiau asmenų, pajamų gaunančių ne iš kapitalo, kurioms taikomi mažesni mokesčių tarifai. Manau, čia reikėtų problemas spręsti. Bet turbūt ta darbo grupė prie Finansų ministerijos identifikuos problemas ir išravės nereikalingas lengvatas“, – vylėsi N. Mačiulis.

Prezidentūra skaičiuoja, kad sprendžiant pagal už 2019 m. deklaruotas pajamas didesnis mokestis būtų pritaikytas maždaug 2,9 tūkst. gyventojų, kurie uždirbo per 35 proc. pajamų, nesusijusių su darbo santykiais.


Rašyti komentarą...
x
xxL
2021-02-12 09:25:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
viską iš žmonių atimti ir atiduoti valdininkams o iš likučių mokėti žmonėms nedideles pašalpas - valstybinis sektorius suklestės ir tai bus socialinio teisingumo triumfas :))))
Atsakyti
-1

M
Mmm
2021-02-12 09:33:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
Valdžia taško pinigus, ir žmones apdeda įvairiais mokesčiais, kad grazintu neaišku, kur jų praknystus pinigus, darbdaviai aplamai Lietuvoje issidirbineja, kaltindami tai korona, nors pelnas nemažas, aš kalbu apie prekybos centrus, kai žmonės negauna nei jokių priedų, premijų, o prekybos centrų savininkai lobsta statosi vilas
Atsakyti
0

A
Anonimas
2021-02-12 08:52:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Apmokestinti dividentus ir kapitalo prieaugį.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų