mačiulis

„Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad vien tik pelno mokesčio padidinimas nesukurtų tvaraus finansavimo šaltinio gynybos poreikiams. Anot jo, šio mokesčio pajamos yra nestabilios ir gali smarkiai sumažėti. „Kai kurios politinės partijos siūlo labiau didinti pelno mokestį, kas yra populiari idėja tarp kai kurių rinkėjų. Bet pajamos iš pelno mokesčio yra labai nestabilios. Ypač kai yra sunkesnis ciklas verslui, gali nelikti pelno.

Valstybės duomenų agentūros skaičiavimu, šių metų sausį vidutinės prekių ir paslaugų kainos buvo tik 0,7 proc. didesnės nei prieš metus. Įdomiau tai, kad vien prekių kainos pastaruoju metu mažėjo ir šiuo metu yra 1,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Kodėl kai kurios prekės atpigo ir ar ši tendencija galėtų tęstis ir šiemet? Labai tikėtina, kad jau pavasarį metinė infliacija bus artima nuliui – vidutinės kainos bus tokios pačios, kokios buvo prieš metus.

Augant gyventojų pajamoms, mažėjant palūkanoms ir nekylant nekilnojamo turto (NT) kainoms šių metų pabaigoje būstą turėtų įpirkti daugelis vidutines pajamas gaunančių gyventojų, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.  „Prie labai tikėtino scenarijaus, kad ir toliau maždaug 8,5 proc.

Vadinamojo „čekučių“ skandalo metu iš prezidento vyriausiojo patarėjo pareigų pasitraukęs Povilas Mačiulis grįžta į dar vienos šalies vadovo kadencijos sieksiančio Gitano Nausėdos komandą. Buvęs vyriausiasis patarėjas politikos klausimais tapo rinkimų štabo vadovu.

Bankui „Swedbank“ kitais metais prognozuojant 1,2 proc. Lietuvos ekonomikos augimą bei mažesnę infliaciją, kartu numatomas nežymus nedarbo lygio augimas, mažiau augs ir atlyginimai. Pasak „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, didesnį nedarbo lygį lemia mažėjantis laisvų darbo vietų skaičius bei sumažėjusi darbuotojų paklausa.  „Maždaug 60 proc. pramonės įmonių sako, kad paklausos trūkumas slopina augimą.

Tarpbankinės palūkanų normos Euribor pasiekė 4 procentus, aukščiausią lygį nuo 2008-ųjų metų. Vis tik daugėja ženklų, kad kitais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) jau kovos nebe su infliacija ir pradės mažinti palūkanų normas. Euro zonos infliacija rugsėjo mėnesį sumažėjo iki 4,3 proc., o daugelis veiksnių rodo, kad ji ir toliau mažės ir netrukus pasieks ECB tikslą – 2 proc. kartelę. Svarbu ir tai, kad infliacija kai kuriose euro zonos šalyse jau priartėjo prie nulio ar net yra neigiama.

Po praėjusių metų akcijų rinkų nuopuolio kai kuriems investuotojams šie metai galėjo atrodyti kupini galimybių ir vilties. Tačiau pirmojo pusmečio euforija blėsta, o artimiausius metus, tikėtina, daug geresnį rizikos ir grąžos santykį pasiūlys ne iki šiol blizgėjusios akcijos. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius JAV technologinių akcijų indeksas pakilo daugiau nei 25 proc., o S&P500 indeksas – maždaug dešimtadaliu.

Kas laukia šalies ekonomikos metų pabaigoje ir kitąmet? Ar augs atlyginimai? Kaip bus su kainomis? Ar jos nesuvalgys papilnėjusių gyventojų piniginių? Apie ekonominę padėtį šalyje naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vėl užfiksuota mėnesinė defliacija, kainos buvo 0,2 proc. mažesnės nei liepą,, pastebi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Matome nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nematytą reiškinį – vartotojų kainų indeksas mažėja jau keturis mėnesius iš eilės, o vien prekės pinga penkis mėnesius iš eilės“, – sako jis.

Pramonės įmonės skaičiuoja per vasarą patirtus nuostolius ir sako, kad rudenį situacija gali tik blogėti, todėl ims daugėti bankrotų ir darbuotojų atleidimų. Tačiau ne visi gyventojai ruošiasi krizei. Optimistiniai vartotojų lūkesčiai gaivina vidaus prekybos ir laisvalaikio paslaugų bei būsto rinkas.

Lietuvoje trečią mėnesį iš eilės fiksuojant defliaciją, o gyventojų perkamajai galiai nemažėjant, su itin aukšta infliacija sietą ekonomikos nuosmukį galima laikyti pasibaigusiu, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, kainų kritimas teigiamai paveikė gyventojų lūkesčius.

Euro zonoje vis daugiau gilėjančio ekonomikos įšalo ženklų, infliacija sparčiai mažėja, tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB) šią savaitę dar kartą padidins bazines palūkanų normas. Kodėl ECB vis dar didina pinigų kainą ir kada galima tikėtis priešingų tendencijų? Euro zonos ekonomika pastarąjį pusmetį buvo stagnacijoje, o gilesnio nuosmukio išvengė dėka didesnių viešojo sektoriaus investicijų bei po pandemijos klestėjusių paslaugų sektorių.

Pasibaigus klubinio krepšinio sezonui Lietuvoje, Lietuvos krepšinio federacijos Teisėjų asociacija (LKF TA) tradiciškai skelbia geriausių šalies krepšinio teisėjų dešimtuką. Šis reitingas sudaromas sumuojant inspektorių, nacionalinio instruktoriaus bei teisėjų direktorato vertinimus. LKF TA skelbiamame reitinge atsispindi ne tik vietiniuose čempionatuose gauti teisėjų įvertinimai – į jį įtraukiami ir teisėjų įvertinimai tarptautinėse lygose.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo ketvirtajame metiniame pranešime ekonomikai skyrė mažai dėmesio, o įvardijęs problemas konkrečių sprendimų nepasiūlė, sako BNS kalbinti ekonomistai.  „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė prezidento kalboje neišgirdęs gairių, ką daryti stiprinant Lietuvos ekonomiką.

Pirmą kartą po pusantrų metų Lietuvoje fiksuojama defliacija yra recesijos pasekmė, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, mažėjanti mažmeninė prekyba, o kartu ir prekių kainos bei dalies įmonių pelno maržos rodo ekonomikos nuosmukį. Analitiko teigimu, defliacija turėtų išsilaikyti ir vasarą, o nauja tendencija – nuo balandžio atlyginimai auga sparčiau nei kainos.

„Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ – klausė Džuljeta savo Romeo Šekspyro pjesėje. Iš tiesų, daugeliu atveju vardas nieko nekeičia, bet kalbant apie ekonominius ir finansinius sukrėtimus, po skirtingais pavadinimais slepiasi nevienodos problemos, reikalaujančios skirtingų vaistų. Kas yra krizė? Tai yra staigus, netikėtas, pavojingas įvykis ar laikotarpis, reikalaujantis sudėtingų sprendimų ir dažniausiai neturintis lengvos išeities.

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje tęsiasi ekonomikos nuosmukis, kuris neigiamai pradeda veikti ir darbo rinką. Artimiausiu metu ekonomikos atšilimas yra mažai tikėtinas, bet didesnių sukrėtimų taip pat turėtų pavykti išvengti. Balandžio mėnesį Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys buvo 7,5 proc. mažesnės nei prieš metus – tai mažesnis nuosmukis nei pirmąjį šių metų ketvirtį, bet vis dar rodo gerokai aptirpusią paklausą lietuviškoms prekėms.

Prezidentas Gitanas Nausėda patenkino jo patarėjo vidaus politikos klausimais Povilo Mačiulio atsistatydinimo pareiškimą.   Prezidentas  ketvirtadienį paragino ir kitus politikus prisidėti prie, jo žodžiais, politinės kultūros Lietuvoje keitimo. „Šiandien pasirašiau savo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio atsistatydinimo pareiškimą“, – feisbuke pranešė G. Nausėda.

Buvusio Kauno miesto tarybos nario Povilo Mačiulio pasitraukimas iš prezidento patarėjo pareigų atrišo šalies vadovui Gitanui Nausėdai rankas, nes iki šiol jis negalėjo aštriau kritikuoti Vyriausybės dėl jos narių galimai neskaidriai naudotų lėšų dirbant savivaldoje, sako Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Nulinę ar neigiamą mėnesio infliaciją kovą pasiekti sutrukdė brangę drabužiai ir avalynė, tačiau defliacijos galima tikėtis vasarą, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tačiau, pasak jo, pieno produktai pinga jau ne pirmą mėnesį iš eilės, tuo metu  daugelio kitų prekių kainos nekrenta.  N. Mačiulis mano, kad šiemet maisto kainos jau nebedidės arba didės ne taip sparčiai, tuo metu paslaugos toliau brangs – jis teigia, kad antroje metų pusėje metinė infliacija bus vienaženklė.

Vidutinė senatvės pensija 2023 metų pradžioje Lietuvoje siekė 539 eurus, o vidutinis darbo užmokestis po mokesčių – 1250 eurų. EBPO duomenimis, tai yra vienas didžiausių atotrūkių tarp senatvės pensijų ir atlyginimų, ir tai reiškia, kad lietuviai išeidami į pensiją patiria didelį pajamų bei gyvenimo kokybės sumažėjimą.

Statistikams paskelbus, kad spalį metinė infliacija Lietuvoje siekė 23,6 proc., analitikai sako, jog pasiektas lauktas infliacijos pikas – ateityje ji mažės, o kitąmet galima laukti ir defliacijos. „Swedbank“ ekonomistas prognozuota, kad metinė infliacija 2023 metų viduryje nesieks 10 proc., o pabaigoje bus mažesnė nei 5 procentai.

Antra krizė nuo šio dešimtmečio pradžios vėl žadina verslo ir gyventojų baimes bei kursto lūkesčius, kad visas problemas išspręs arba bent užglaistys valstybės biudžetas. Valstybė gali ir turi vykdyti tokią anticiklinę fiskalinę politiką, tačiau jos galimybės nebėra neribotos. Drauge su ateinančių metų valstybės biudžetu vyriausybė pristatė ir puokštę įvairiausių priemonių, kuriomis bus amortizuojamas neigiamas energijos krizės poveikis gyventojams bei įmonėms.

Vyriausybei būtų naudingas kai kurių ministrų pakeitimas, perkrova, tačiau ar ji įvyks, nuspręs tik premjerė, sako Prezidentūra. „Vyriausybės perkrovimas yra adresuotas tik premjerei Ingridai Šimonytei: jai reikia nuspręsti, su kuo dirbti, galiausiai norint ką nors pakeisti, reikia turėti kuo“, – ketvirtadienį interviu LRT sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.

Dėl išaugusių dujų kainų didžiausiai Lietuvoje gamtinių dujų vartotojai, Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovei „Achema“ pranešus apie stabdomą veiklą, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad „Achemos“ pavyzdys rodo problemišką visų pasaulio trąšų gamintojų padėtį, tačiau tai nereiškia, kad šios veiklos Lietuvoje nebereikės.  „Tai problema, su kuria susiduria visi trąšų gamintojai ir kol kas gero, efektyvaus būdo pagaminti azoto trąšas ne iš gamtinių dujų nėra.

Rekordines aukštumas pasiekusių dujų kainų mažėjimo kol kas tikėtis neverta, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, vienintelis kelias – mažinti dujų vartojimą.  „Kol kas nėra dujų pigimo perspektyvos, žiūrint ateities sandorius, net ir kitų metų žiemai kaina išlieka 250 eurų už megavatvalandę“, – žurnalistams trečiadienį sakė „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.

Statistikams paskelbus, jog metinė infliacija gegužę siekė 18,9 proc., ekonomistai sako, jog brangstant energetikos ištekliams jau birželį ir liepą gali būti pasiektas 20 proc. infliacijos pikas. Tuo metu antrąjį pusmetį, analitikų teigimu, infliacija turėtų mažėti.   „Nors Vyriausybė kompensuoja gyventojams didelę dalį to pabrangimo, bet ne visą dalį, ir dalis rinkos kainos vis tiek yra perkeliama vartotojams, dėl to dar bus vienas kainų augimo šuolis.

Lėtėjantis mažmeninės prekybos augimas Lietuvoje rodo, kad gyventojai grįžta prie iki pandemijos buvusių įpročių, o aukštos infliacijos suvaržymus kompensuoja didėjantis atlyginimas, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, mažmeninės prekybos metinis ir mėnesio pokytis rodo ne tik akivaizdų jos lėtėjimą, bet ir vartojimo permainas – gyventojai daugiau pinigų išleidžia paslaugoms ir ne pirmo būtinumo prekėms.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai sausiu-kovu, išaugo 4,1 proc., BNS kalbinti ekonomistai sako, kad spartus ekonomikos augimas metų pradžioje tęsėsi, nes jos dar nepaveikė karas Ukrainoje. Ūkio variklis buvo pramonė, kai kurios paslaugos, mažmeninė prekyba.

Metų pradžia nebuvo sėkminga pernai blizgėjusioms egzotiškoms akcijoms ir kriptovaliutoms. Entuziastingai nusiteikę investuotojai gali gundytis „nuolaidomis“ ir, kaip angliškai mėgstama sakyti, „pirkti pakritimą“, tačiau praėjusių metų euforija ir svaigios aukštumos artimiausiu metu gali nebesugrįžti.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pareiškė, jog  turėtų žlugti lūkesčiai ir prognozės, kad 2022 metais metinė infliacija neviršys 5 procentų. „Ji turėtų būti didesnė nei 7 procentai – tikrai labai didelė. Pikas turėtų būti vasario-kovo mėnesį. Antrąjį šių metų pusmetį ji, tikėtina, nukris žemiau 5 procentų ribos“, – BNS pirmadienį sakė ekonomistas. Praėjusių metų lapkritį „Swedbank“ prognozavo, kad 2022-aisiais metinė infliacija sieks apie 4,4 proc.

Nuo neatmenamų laikų žmonės norėjo pamatyti ateitį, žinoti, kam ruoštis, ko tikėtis ir nuo ko saugotis. Jie stebėjo debesis ir žvaigždes, sekė gyvūnų elgseną, tyrė kavos tirščius, bandydami atrasti bet kokius dėsningumus ir taip sumažinti juos slegiančią nežinomybę. Net ir dabar, 21 amžiuje, „Google“ duomenys rodo, kad kiekvienų metų pabaigoje kelis kartus šokteli horoskopų paieškos užklausų skaičius.

Lietuvos ekonomika toliau auga ir juda skirtinga kryptimi nei pandemija, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, tarp didžiausių iššūkių šalies ūkiui yra darbuotojų trūkumas, infliacija.  Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, augo 5,2 proc. iki 40,5 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  „Kol kas čia mes nematome kažkokių problemų, susijusių su dabartine pandemijos banga.

Metinei infliacijai Lietuvoje spalį pasiekus 8,2 proc., ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad didžiausios įtakos tam turi energetinių išteklių ir žaliavų kainų šuolis. Pasak jo, pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjo ir paslaugų brangimas, kuris, tikėtina, tęsis ir šiemet, ir  2022-aisiais. „Yra pabrangusi elektra, dujos, šildymas, brangesnė nafta ir dėl to brangesnis kuras. Tai lemia maždaug du trečdalius šios infliacijos.

Lietuvoje mažai kas susirūpino, kai 2008 m. rudenį JAV bankrutavo vienas bankas. Tačiau netrukus pasaulinė krizė apėmė ir mūsų šalį – buvo atleidžiami darbuotojai, mažinami atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Šiuo metu visame pasaulyje kalbama apie grėsmę iš Kinijos ir rekordiškai išaugusias energetikos produktų kainas. Ar tai naujos krizės ženklai ir ar ji pasieks Lietuvą? Pirmadienį ir visą praėjusią savaitę pasaulio akcijų biržos raudonavo.

Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis sako, kad Gitanas Nausėda pasigenda aktyvesnio Sveikatos apsaugos ministerijos vaidmens skatinant gyventojus vakcinuotis, kviečia keisti vakcinacijos komunikavimo strategiją.  Žinių radijui jis antradienį tvirtino, kad paspartinti vakcinavimą padėtų Prezidento suburtos sveikatos ekspertų tarybos jau anksčiau siūlytos priemonės. „Pirmiausia – aktyvi, fokusuota informavimo kampanija.

Lietuvos institucijos turi siekti, kad buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovautų NATO, tai būtų didžiulis laimėjimas Lietuvai, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Povilas Mačiulis „Kuo daugiau lietuviškų pavardžių mes girdėsime panašiuose kontekstuose, tuo Lietuvai bus geriau.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę migrantų žmogaus teises, todėl šalies vadovas svarsto ir šių pataisų veto galimybę, sako prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.

Besimėgaujant bangomis Baltijos ar Bridvaišio pakrantėse mažiausiai norisi galvoti apie būsimas pandemijos bangas bei rudeninius karantinus. Tačiau šiuo metu stebimos skiepijimo tendencijos ir praėjusių metų patirtis sufleruoja, kad apie tai kalbėti būtina − kaip ir ruoštis trečiajai pandemijos bangai. Matant beveik iki nulio nukritusį susirgimų koronavirusu ir mirčių nuo jo skaičių, gali apimti netikras ir pavojingas ramybės jausmas, kad viskas jau praeityje.

Lietuvos ekonomika pandemiją išgyveno ir iš jos išneria pademonstravusi išskirtinį atsparumą. Tačiau pandemijos laikotarpis dar labiau išryškino įsisenėjusias struktūrines problemas, kurios gali slopinti šalies konkurencingumą ir tvarų pajamų augimą. Į kurias sritis šiuo metu būtina sutelkti didžiausią dėmesį? Praėjusiais metais Lietuvos BVP sumažėjo nežymiai, o šių metų pradžioje spėjo viršyti prieš pandemiją buvusį lygį.

Jonas Mačiulis kartu su Atėnų AEK komanda pateko į Graikijos lygos pusfinalį. Lietuvio klubas namuose 87:81 įveikė Salonikų PAOK ir ketvirtfinalio seriją laimėjo 2 - 1. J.Mačiulis per 26 minutes pelnė 12 taškų (1/5 dvit., 2/6 trit., 4/4 baud.), atkovojo 5 kamuolius, atliko rezultatyvų perdavimą, išprovokavo 3 pražangas, bet dukart suklydo ir 4 kartus prasižengė.

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų vasaros jos yra neigiamos. Ir Europos Centrinis Bankas (ECB), ir kiti didieji pasaulio centriniai bankai žada dar bent kelerius metus išlaikyti itin žemų palūkanų normą ir kitomis priemonėmis skatinti ekonomikų atsigavimą ir suklestėjimą.

Viešumoje nemažai diskusijų sukėlė Europos Komisijos (EK) prognozės, kad Lietuvai norint išlaikyti dabartinį dirbančiųjų skaičių, pasiekus 2040 metus, lietuviai turės dirbti iki 72 ar 74 metų. Tačiau nemažai žmonių užtarnauto poilsio išeiti norėtų gerokai anksčiau. Tad ką daryti, kad taip ilgai dirbti nereikėtų? Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai skirtingai atsako į šį klausimą. Viena vertus, anot jų, kuo anksčiau reikia pradėti investuoti į save, skirtingą turtą, vaikus.

Stebint Lietuvos būsto sandorių skaičius ir kainų statistiką, mušančią vis naujus rekordus, būtų sudėtinga įtarti, kad šalį sukrėtė pandemija, o ekonomika patyrė nuosmukį. Daug kam gali kilti klausimas – ar yra objektyvių priežasčių, paaiškinančių tokias tendencijas, ar vis tik pirkėjų lūkesčiai ir būsto rinka atitrūko nuo realybės. Praėjusių metų pavasarį, pirmojo karantino metu, būsto sandorių skaičius staigiai krito, o butų pardavimo ir nuomos kainos trumpam šiek tiek sumažėjo.

Prezidentas ketvirtadienį pasiūlė naują mokesčių lengvatą, kuri turėtų paskatinti darbdavius didinti algas ir priimti į darbą naujų darbuotojų. Kitas siūlymas – labiau apmokestinti su įprastiniais darbo santykiais nesusijusias pajamas. Ekspertai galimus pakeitimus vertina atsargiai. Jeigu būtų įgyvendintas pirmasis pasiūlymas, darbdaviai, kurių darbo užmokesčio fondas – visiems darbuotojams išmokami atlyginimai – padidėtų 8 proc., penkerius metus galėtų mokėti mažiau pelno mokesčio.

Vyriausybei gerokai sugriežtinus karantino sąlygas, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad iš esmės neribotų skolinimosi galimybių laikais valstybė neturi pasiduoti norui taupyti – ji turi teikti pagalbą verslui, o ne mažinti biudžeto deficitą. Analitikas sako, jog pagalbai verslui ir žmonėms galima būtų skirti 1-2 milijardus eurų.

Jonas Mačiulis buvo rezultatyvus ir puolėjas su Atėnų AEK komanda šventė pergalę Graikijos lygoje. Lietuvis per 25 minutes pelnė 18 taškų (2/4 dvit., 3/6 trit., 5/7 baud.), atkovojo 3, perėmė kamuolį, atliko rezultatyvų perdavimą, išprovokavo 4 pražangas, bet po dukart suklydo ir prasižengė. AEK komanda 79:72 įveikė Salonikų „Iraklis“ bei laimėjo šeštą kartą iš tiek pat žaistų mačų. AEK ekipai 16 taškų dar pelnė Keithas Langfordas, pralaimėjusiems 21 surinko Vassilis Kavvadas.

Kam ir ką žada naujosios vyriausybės programa? Kiekvienas 118 puslapių apimties programoje rastų jiems aktualių akcentų – optimistai pasidžiaugtų kiekvienu puslapiu, o pesimistai, kaip sakė rašytojas Oskaras Vaildas, išgirdę į duris besibeldžiančią galimybę, skųstųsi dėl triukšmo. Vis tik, subjektyviu autoriaus vertinimu, kokie yra svarbiausi šios programos akcentai? Pirma, nežinant būtų sunku atspėti, kurios partijos ar ideologinės krypties atstovai rengė šią programą.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė atrankos į Europos čempionatą „burbule“ savaitgalį išgyveno du visiškai skirtingus vakarus. Sensacingą ir diskusijų audrą sukėlusį pralaimėjimą krepšinio nykštukams danams keitė solidus revanšas prieš Belgijos rinktinę. Sirgaliai išvydo dvi skirtingas Lietuvos rinktines, todėl prieiti vieną išvadą po lietuvių pasirodymo – sunku.