mačiulis

Vyriausybei gerokai sugriežtinus karantino sąlygas, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad iš esmės neribotų skolinimosi galimybių laikais valstybė neturi pasiduoti norui taupyti – ji turi teikti pagalbą verslui, o ne mažinti biudžeto deficitą. Analitikas sako, jog pagalbai verslui ir žmonėms galima būtų skirti 1-2 milijardus eurų.

Jonas Mačiulis buvo rezultatyvus ir puolėjas su Atėnų AEK komanda šventė pergalę Graikijos lygoje. Lietuvis per 25 minutes pelnė 18 taškų (2/4 dvit., 3/6 trit., 5/7 baud.), atkovojo 3, perėmė kamuolį, atliko rezultatyvų perdavimą, išprovokavo 4 pražangas, bet po dukart suklydo ir prasižengė. AEK komanda 79:72 įveikė Salonikų „Iraklis“ bei laimėjo šeštą kartą iš tiek pat žaistų mačų. AEK ekipai 16 taškų dar pelnė Keithas Langfordas, pralaimėjusiems 21 surinko Vassilis Kavvadas.

Kam ir ką žada naujosios vyriausybės programa? Kiekvienas 118 puslapių apimties programoje rastų jiems aktualių akcentų – optimistai pasidžiaugtų kiekvienu puslapiu, o pesimistai, kaip sakė rašytojas Oskaras Vaildas, išgirdę į duris besibeldžiančią galimybę, skųstųsi dėl triukšmo. Vis tik, subjektyviu autoriaus vertinimu, kokie yra svarbiausi šios programos akcentai? Pirma, nežinant būtų sunku atspėti, kurios partijos ar ideologinės krypties atstovai rengė šią programą.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė atrankos į Europos čempionatą „burbule“ savaitgalį išgyveno du visiškai skirtingus vakarus. Sensacingą ir diskusijų audrą sukėlusį pralaimėjimą krepšinio nykštukams danams keitė solidus revanšas prieš Belgijos rinktinę. Sirgaliai išvydo dvi skirtingas Lietuvos rinktines, todėl prieiti vieną išvadą po lietuvių pasirodymo – sunku.

Jonas Mačiulis rezultatyviu žaidimu pradėjo kovas Graikijos čempionate. Lietuvio atstovaujamas klubas svečiuose 81:68 (15:21, 17:18, 27:20, 22:9) nugalėjo Nikėjos „Ionikos“ klubą.  J.Mačiulis per 23 minutes pelnė 11 taškų (1/1 dvit., 3/5 trit.), atkovojo 2, perėmė 1 kamuolį, bet po dukart suklydo ir prasižengė.

Užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius kasdien auga, Vyriausybė įveda vis daugiau naujų ribojimų. Tačiau kalbėdami apie 2021 metus ekonomistai išlieka optimistiški. Anot jų, kitais metais ekonomika tik augs, nes jai skatinti skiriamos nemažos lėšos. Visgi svarbu jas tinkamai įdarbinti, nes kitu atveju galime įbristi į krizę. „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad prognozuojant Lietuvos ekonominę situaciją svarbu žvelgti plačiau.

Vyriausybės patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas, kuris parengtas kitąmet planuojant 5 proc. BVP viešųjų finansų deficitą, suteikia Lietuvai istorinę galimybę transformuoti ekonomiką ir užtikrinti ateities augimo potencialą, tačiau taip pat kelia rizikų, kad netinkamai panaudotos lėšos gali paskatinti ūkio perkaitimą ir infliacijos augimą, teigia ekonomistai. „Netgi įvertinus tai, kad mes iš Europos Sąjungos gausime daugiau kaip 2 mlrd.

Seimo rinkimai parodė, jog liberalios idėjos Lietuvoje nėra „mirusios“, o žmonės nori daugiau ekonominių ir asmeninių laisvių, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Liberalų sąjūdžiui ir Laisvės partijai Seimo rinkimuose gerokai peržengus 5 proc. barjerą ir patekus į Seimą, „Swedbank“ analitikas tokius rezultatus pavadino „liberalizmo renesansu Lietuvoje“.  „Galima įžvelgti aiškią tendenciją, kad liberalios idėjos Lietuvoje nei mirusios, nei merdėja.

Panašu, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais didės. Tačiau nesutariama, kiek ji turėtų didėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo didinti iki 638 eurų, o profesinių sąjungų konfederacija – 663 eurų. Ekonomistai šiuo klausimu taip pat nesutaria. Trečiadienį Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai, bus svarstomas MMA kėlimo klausimas.

Ekonomistai pastebi, kad metų metus trukusi kova su emigracija baigėsi. Šią problemą išsprendė koronaviruso pandemija. Karantino metu sugrįžę emigrantai vėl uždarbiauti į užsienį taip ir nebeišvyko. Tačiau dirbantys užsienyje tikina, kad darbuotojų svetur trūksta, tad jiems siūlomas didesnis atlygis. Norvegijoje, statybų įmonėje dirbantis Mantas pasakoja, kad jam prastovose neteko būti. „Norvegijoje nebuvo viskas uždaryta.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istorijoje yra tik vienas pasaulio čempionato medalis. 2010 metais Turkijoje vykusiose planetos pirmenybėse nacionaline šalies komanda nustebino visus ir užlipo ant prizininkų pakylos. Galbūt šis pasiekimas nebūtų jokia nuostaba jei ne tam tikros aplinkybės. Prieš pat čempionatą vienas po kito į rinktinę atvykti atsisakė svarbiausi komandos žaidėjai.

Lietuvos ekonomikai antrąjį šių metų ketvirtį smukus 0,4 proc. punkto labiau, nei skelbta anksčiau, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ši statistikų korekcija tėra simbolinė ir šalies ūkis prieš koronaviruso krizę atsilaiko ypač gerai. Pasak jo, tai turėtų būti trumpiausia ekonominė krizė šalies istorijoje.

Užimtumo tarnyba skelbė, kad šiuo metu Lietuvoje yra rekordinis nedarbas, kai darbo neturi daugiau negu 200 tūkst. tautiečių, tačiau ekonomistai tikina – šis skaičius ne visai atspindi realią situaciją. Anot jų, tautiečiai neskuba ieškotis darbo dėl mokamų išmokų, todėl tikėtina, kad pasibaigus išmokoms, bedarbių irgi sumažės.

Šiandien statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį palyginti su pirmuoju susitraukė 5,1 proc, o palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu sumažėjo 3,7 proc. Anot ekonomistų, kai pasaulis susiduria su bene didžiausia krize, mes iš jos išbrendame be didelių nuostolių. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad buvo tikėtasi dviženklio BVP kritimo, 3,8 proc. sumažėjęs BVP džiugina.

Nepaisant visų kalbų apie ekonominę krizę ir būsimą sunkmetį, Lietuvos gyventojai parduotuvėse išleidžia jau daugiau pinigų nei praėjusiais metais, kai apie koronavirusą dar niekas nežinojo. Labiausiai išaugo prekyba nemaisto prekėmis ir degalais. Statistikos departamento duomenimis, per birželį, atšaukus Covid-19 karantino sąlygas, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 5,6 proc., maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 49,7 proc.

Šeštadienį Palangoje nugriaudėjo antrasis „Hoptrans 3x3“ turnyro etapas. Išskirtinio žiūrovų dėmesio sulaukusiame turnyre antrą kartą iš eilės triumfavo Utenos „Juventus-Uniclub Casino“ krepšininkai. Vis dėlto, įsimintinų įvykių antrajame ture tikrai buvo daug. Nugalėtojų komandą sudarė Žygimantas Skučas, Vytautas Šulskis, Ignas Vaitkus ir Gintautas Matulis.

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog švietimo reforma yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių, ir jis turi būti greta skaidresnių viešųjų pirkimų bei kovos su korupcija. N. Mačiulis giria prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris savo pirmoje metinėje kalboje nevengė kritikos valdantiesiems dėl nevykstančios švietimo reformos.

Savo ekipą artėjančiam „Hoptrans 3x3“ turnyrui pristatė Kauno rajono „Tauras“. Kauniečiai pateikė staigmeną – komandos marškinėlius užsivilks Eurolygos čempionas, ilgametis Lietuvos rinktinės narys Jonas Mačiulis. Šalia kauniečio išvysime Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) žaidusius Šarūną Beniušį, Roką Stankevičių, Žygimantą Šimonį ir Paulių Semašką.

Gegužės mėnesį vidutinės prekių ir paslaugų kainos sumažėjo puse procento, o metinė infliacija siekė vos 0,2 procento ir buvo mažiausia per pastaruosius ketverius metus. Dažną vartotoją tokia situacija džiugina, tačiau reikėtų prisiminti, kad kainų mažėjimas ne visur ir ne visada yra gera naujiena, tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pastaraisiais mėnesiais labiausiai pigo įvairiausios prekės – jų kainos gegužės mėnesį buvo vidutiniškai 1,6 proc.

Banko „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 6,5 proc. – 1,5 procentinio punkto daugiau nei prognozuota anksčiau. Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, prognozės sumažintos įvertinus situaciją eksporto rinkose. „Įvertinę sudėtingą situaciją eksporto rinkose bei galimą lėtesnį atsigavimą, šių metų Lietuvos BVP pokyčio prognozę mažiname nuo minus 5 proc.

Nedarbui šalyje per karantiną perkopus 11 proc., „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šis rodiklis yra arti piko. Anot jo, vartotojų išlaidų dugnas jau buvo pasiektas. N. Mačiulis sako, kad nedarbo lygis dar gali šiek tiek didėti, nes vis yra pažeidžiamų sektorių.

Vis daugiau veiklos sričių palengva vaduojasi iš karantino gniaužtų, bet itin daug diskusijų kelia ugdymo įstaigų atvėrimas. Nors kai kurios šalys jų koronaviruso pandemijos metu išvis nebuvo uždariusios arba jau atvėrė sušvelninus karantiną, Lietuvoje ugdymo įstaigos ilgą laiką buvo uždarytos. Vėliau duris pravėrė tik dirbti privalančių tėvų atžaloms, o galiausiai jos veiklą pradės gegužės 18 d., kaip antradienį paskelbė premjeras Saulius Skvernelis.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonominiai rodikliai dar nebuvo gąsdinantys, tačiau žvelgiant į ateitį, kyla klausimų, kokio gylio bus dėl Covid-19 atsiradusi duobė ir ar vis dar galima tikėtis greito ekonomikos atsigavimo. Vis dėlto Nerijus Mačiulis mano, kad ši krizė tikėtina bus trumpalaikė.   Statistikos departamentas paskelbė, kad šalies BVP sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, išaugo 2,5 proc.

Atkrintamosioms jau prasidėjus sustabdyta FIBA Čempionų lyga pasirinko išradingą sprendimą sezono pabaigai. Oficialiai paskelbta, kad lygos vadovai priėmė sprendimą lemiamas kovas nukelti į kito sezono pradžią. Finalo aštuonetas gali būti surengtas rugsėjo 30–spalio 8-ąją ir taps pirmuoju naujo sezono trofėjumi. Kovoje dėl titulo išsilaikiusios komandos finalo aštuonete startuos naujojo sezono sudėtimis.

Koronaviruso protrūkis sulėtins šių metų pasaulio ekonomikos augimą, tačiau neturėtų virsti prieš dešimtmetį planetą ištikusia ekonomine krize. Vis dėlto šis scenarijus galimas tik tuomet, jeigu valstybės imsis visų koordinuotų, įskaitant ir fiskalines, priemonių, sako „Swedbank“ vyriausias ekonomistas.

Koronavirusas smogia ne tik žmonėms, bet ir ekonomikai. Šio viruso pasekmes mes dar tik pajusime. Kadangi Kinija vadinama pasaulio fabriku, jau dabar daug kam pasaulyje pradeda trūkti kiniškų gaminių, o į tai reaguoja ir biržos. Kaip dėl koronaviruso gali nukentėti pasaulis ir Lietuva? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis. Kai šnekame apie koronavirusą, tai visada kalbame – kiek žmonių užsikrėtė, kiek mirė.

Prezidentas sieks sutarimo tarp politikų ir švietimo bendruomenės dėl nacionalinio susitarimo bei švietimo reformų, teigia valstybės vadovo patarėjas Povilas Mačiulis. „Prezidentas organizuoja šią savaitę susitikimą ir diskutuos tiek su politikais, tiek su švietimo ekspertais“, – žurnalistams sakė P. Mačiulis. Apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo pirmadienį kalbėta per prezidento Gitano Nausėdos ir opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen susitikimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigimai vertina Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio darbą, sako šalies vadovo patarėjas Povilas Mačiulis. „Prezidentas V. Pranckiečio darbą vertina teigiamai“, – penktadienį po prezidento ir parlamento vadovo susitikimo sakė P. Mačiulis.

Panevėžio „Lietkabelio“ komanda antradienį FIBA Čempionų lygos C grupės rungtynėse Atėnuose susitiks su AEK krepšininkais. Čempionų titulą ginantys graikai turnyrą pradėjo pralaimėjimu, bet tada pasiekė keturias pergales iš eilės. Vietinėse pirmenybėse Jono Mačiulio atstovaujamas klubas per penkis turus laimėjo triskart.

Jono Mačiulio atstovaujama Atėnų AEK komanda savo pasirodymą Graikijos taurės varžybose baigė ketvirtfinalyje.   Graikijos sostinės klubas namuose po įnirtingos dvikovos rezultatu 80:82 (24:25, 21:19, 13:23, 22:15) nusileido Salonikų PAOK ekipai. J. Mačiulis šioje dvikovoje pelnė 7 taškus, tačiau lietuvis lemiamomis akimirkomis savo komandai persverti rezultato padėti negalėjo trenerio sprendimu.

Lygiai prieš dešimtmetį pradėjo trauktis Lietuvos BVP. Iš pradžių tai kvepėjo tik lengvu nuosmukiu, bet įsisiūbavusi pasaulinė finansų krizė sukėlė didžiausią ekonominį šoką po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį šalies ekonomika susitraukė beveik šeštadaliu.

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti. Studijuojantis ir nuolatinio darbo bei pastovių pajamų neturintis jaunuolis įsigijimo alternatyvos nesvarstys ne tik dėl finansinių priežasčių, bet ir dėl to, kad nežinos, kuriame mieste gaus darbą ir sukurs šeimą.

Per savaitę JAV akcijų rinkos prarado daugiau nei dešimtadalį vertės, ir panašios nuotaikos netruko iš didžiausios pasaulio ekonomikos pasklisti po visą pasaulį. Pastaruosius metus ekonomikos naujienos buvo tik teigiamos, JAV akcijos brango beveik be sustojimo ir be korekcijų, o nerimo ženklų finansų rinkų padangėje nebuvo matyti.

Šie metai kone stebuklingi pasiilgusiems atostogų. Pasiėmus tris laisvas dienas tarpušvenčiu – iš viso gausite net dešimt. Ir tokia privilegija daugybė žmonių stengiasi pasinaudoti. Kelionių agentūros trina rankomis – esą tokių gerų metų dar nebuvę, mat žmonės šventes sutikti ryžtasi šiltuosiuose kraštuose. Tuo metu ekonomistai pripažįsta – geriau tarpušvenčiu pelnytai atostogauti nei imituoti darbą.

Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ekonominės formos. Lietuvos ekonomikos augimas šiemet įsibėgėjo ir viršijo 3,5 procento. Tiesa, daugeliui šis sintetinis ir labai daug informacijos savyje talpinantis rodiklis beveik nieko nepasako.

Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti šį augimą. Pirmoji ir bene didžiausia rizika yra susijusi su populizmu ir protekcionistinių bei nacionalistinių idėjų gajumu. Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje ir kai kuriose kitose valstybės pajamų nelygybė išlieka aukščiausia per pastaruosius 80 metų.

Vyriausybės, verslininkų ir profsąjungų nacionaliniam susitarimui trūksta politinių partijų palaikymo, sako „Swedbank“ analitikas. Pasak Nerijaus Mačiulio, be partijų palaikymo po kelerių metų sudaryta nauja Vyriausybė gali turėti kitokią viziją. „Problema turbūt yra tai, kad sunku tai vadinti nacionaliniu susitarimu, nes tai vienos Vyriausybės pasirašytas įsipareigojimas ar susitarimas, o ne visų ar bent kelių politinių partijų.

Vyriausybei siūlant nuo kitų metų minimalų atlyginimą (MMA) didinti iki 400 eurų, profsąjungos ir darbdaviai neturi vieningos nuomonės. Profesinės sąjungos mano, jog 400 eurų yra per mažai - minimali alga po kelerių metų turėtų siekti 500 eurų, tuo metu darbdaviai mano, jog 400 eurų yra per daug ir nori, kad MMA nepriklausytų nuo politikų valios. „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis mano, jog pats laikas MMA susieti su vidutiniu atlyginimu, panaikinant politikų įtaką minimalios algos keitimui.

Lietuva turi galimybių į mažmeninės prekybos rinką pritraukti vieną iš Lenkijos prekybos tinklų, tačiau tam reikia ir valdžios institucijų pastangų, o pats procesas tikriausiai užtruktų ne mažiau kaip dvejus metus, teigia rinkos dalyviai ir analitikai.

Daugiau nei milijonas jau emigravo, trečdalis likusiųjų skursta, beveik niekam gyvenimas negerėja, kainų augimas gerokai lenkia pajamų augimą – ne kartą girdėtas naratyvas, bet, kiek jame tiesos? BVP ar eksporto augimas daugeliui nieko nesako ir nieko nereiškia, bet ką rodo kiti, labiau apčiuopiami rodikliai? Kad ir kur mūsų požiūrio atspirties taškas - euro įvedimas ar prieškriziniai metai - progresą, bent jau materialinį, paneigti sunku.

Burbulu dažniausiai vadinama neracionaliais lūkesčiais pagrįsta, nuo realybės atitrūkusi ir izoliuota situacija, kuri, anksčiau ar vėliau turi baigtis. Finansų rinkose ir ekonomikoje burbulas yra situacija, kuomet aktyvo kaina atitrūksta nuo tikrosios jo vertės. Šiuo metu galima įžvelgti besipučiančių burbulų kai kuriose nekilnojamojo turto, vertybinių popierių ir, ypač, kriptovaliutų rinkose.

Ispanijos krepšinio lygos ketvirtfinalyje Madrido „Real“ 107:76 (25:19, 27:19, 29:18, 26:20) nugalėjo Andoros ekipą ir serijoje iki dviejų pergalių pirmauja 1:0. Jonas Mačiulis per 25 minutes pelnė 8 taškus (4/5 dvitašk., 0/2 tritašk.), atkovojo tris kamuolius, atliko rezultatyvų perdavimą ir du kartus prasižengė. Ispanijos čempionato reguliariajame sezone „Real“ užėmė pirmąją vietą, o Andoros krepšininkai liko aštunti. Atsakomosios rungtynės vyks penktadienį.

Penktadienį Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Eurolygoje savų žiūrovų akivaizdoje priims neeilinį varžovą – daugkartinį Eurolygos ir Ispanijos čempioną Madrido „Real“ klubą. Prieš būsimą dvikovą su vienais Eurolygos lyderių mintimis apie „Žalgirio“ komandos žaidimą bei būsimą varžovą su „Žalgiris TV“ laidų rubrika #DėmesysEurolygai dalinosi ekipos kapitonas Paulius Jankūnas. „Treneriai akcentuoja, kad turime geriau gintis, nes anksčiau gynėmės geriau.

Koks buvo išskirtiniausias 2016-ųjų metų bruožas? Gal tai pergalingo populizmo ir protesto prieš elitą banga? O gal niekingas ir niokojantis ekstremizmas bei terorizmas? Arba skurdą sumažinusios, bet pajamų nelygybę padidinusios globalizacijos pažeidžiamumas ir status quo trapumas? Tikrai taip, tačiau yra kai kas, kas praeinančiais metais vienijo visus šiuos reiškinius. Prisiminkime kai kurias praeinančių metų naujienų antraštes.

Šiomis dienomis žiniasklaidoje kyla aršios diskusijos dėl valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio pasisakymų apie tautinį kostiumą. Į politiko mintis suskubo reaguoti dainininkas Marijonas Mikutavičius. „Esu dėvėjęs tautinį kostiumą. Mano atveju rūkyt ir gert noras nepraėjo, tačiau R. Karbauskio idėją padovanot vaikams po tautinį kostiumą absoliučiai palaikau. Pasižadu nupirkti keletą. Žinoma, jei J. Statkevičius „žostkai“ neužlenks kainų“, - socialiniame tinkle rašė atlikėjas.

Mantas Kalnietis su Milano „Emporio Armani“ (4-5) ekipa patyrė dar vieną nesėkmę Eurolygoje, kai namuose 70:79 (17:21, 19:23, 27:14, 7:21) nusileido Stambulo „Fenerbahče“ (6-3). Jono Mačiulio atstovaujamas Madrido „Real“ (7-2) namuose 89:75 (25:17, 15:20, 22:18, 27:20) įveikė Kazanės UNIKS (2-7). Rungtynėse Milane Mantas Kalnietis pagerino savo sezono rezultatyvių perdavimų rekordą, tačiau krepšį atakavo netaikliai. Per 16 su puse minutės įžaidėjas pelnė du taškus (1/3 dvit., 0/2 trit.

Lietuvos gyventojai kitąmet turėtų susitaikyti su sparčiai augančiomis kainomis, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, šiemet kainų augimo žmonės nepajuto dėl pigusios naftos bei kitų pasaulinių žaliavų kainų. „Šiemet nebuvo didelės infliacijos, prognozuojame, kad metinė infliacija šiemet sieks apie 1 procentą, tačiau kitąmet infliacija įsibegės ir bus trigubai didesnė nei šiemet.

Trečiadienį Eurolygoje rungtynėse Madride „Real“ 87:84 (21:23, 32:27, 19:18, 16:16) nugalėjo Atėnų „Panathinaikos“. Jonas Mačiulis per 14 minučių pelnė 9 taškus (0/1 dvitašk., 2/3 tritašk., 3/4 baud.), atkovojo vieną kamuolį ir du kartus prasižengė. Penktą pergalę iškovojęs Madrido klubas įsitvirtino antroje vietoje ir atsilieka tik nuo Maskvos CSKA.

Ketvirtadienį sužaistos trejos Eurolygos penktojo turo rungtynės. Trečią pralaimėjimą patyrė „Emporio Armani“ komanda. Manto Kalniečio klubas Bamberge po pratęsimo 102:106 (21:18, 25:20, 18:23, 27:30, 11:15) nusileido „Brose“ krepšininkams. Pratęsimo metimu nesulaikomas buvo Darius Milleris, pelnęs 9 taškus ir užtikrinęs vokiečių pergalę. Iš viso jis surinko net 27 taškus. Mantas Kalnietis per 11 minučių pelnė 4 taškus (2/2 dvitašk., 0/1 tritašk., 0/2 baud.