Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis sako, kad įmonės galės rinktis, ar pretenduoti į subsidijas, priklausysiančias nuo jų 2019 metais sumokėto pajamų mokesčio (GPM), ar į subsidijas, nesusietas su GPM ir skirtas „padengti faktiškai nepadengtus kaštus“, pavyzdžiui, sąskaitas už patalpų nuomą, komunalinius mokesčius ir kita.
V. Jurgučio teigimu, lengviausiai bus galima gauti subsidiją, susietą su GPM, o norint finansinės paramos pasidengti kaštus, užtruks ilgiau.
„Gali eiti sudėtingesniu keliu, bet gauti daugiau pinigų. Ši priemonė bus individualesnė, į įmones bus žiūrima atskirai, ji daug sunkiau administruojama tiek iš verslo, norinčio gauti subsidiją, pusės, tiek iš valstybės. Bus reikalingi auditai, po to patikrinimai. To reikalauja Europos Komisija“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį pasakojo viceministras.
Jis neslėpė, kad dalies verslo netenkina reikalavimas dėl audito, nes jis kainuos.
Anot V. Jurgučio, bus galima gauti tik vieną subsidiją.
„Valstietė“ Rūta Miliūtė, vertindama ministerijos siūlymą labiau paremti daugiau nukentėjusį verslą, įžvelgė galimą diskriminavimą tų verslininkų, kurie stengdamiesi išsilaikyti, neatleisti darbuotojų, dirbo ir nepatyrė itin didelės pajamų netekties.
„Tie, kurie nedirbo, jų apyvartos krito daugiau nei 60 proc., galės gauti paramą, o tie, kurie stengėsi, dirbo karantino metu, nepatyrė kritimo tokio, jausis nuskriausti“, – priekaištavo ji.
Ministerijos atstovas pabrėžė, kad nuleidus kartelę iki 40 proc., reikėtų mažinti ir paramą.
„Tam, kad sutilptume į tuos pačius pinigus, turime sumažinti išmokas ir tada klausimas, ar tai (...) padengs kaštus tiems, kurių pajamos krito 90 proc. ar daugiau“, – svarstė viceministras.
Pasak V. Jurgučio, nepamirštos ir tos įmonės, kurios bus įsisteigusios pernai, tarp pirmojo ir antrojo karantino. V. Jurgutis tikisi, kad kitą savaitę dėl šios priemonės, kuria galės pasinaudoti turizmo, maitinimo įmonės, bus galutinai sutarta su verslu.
