Lietuvos verslas

Kaune pradėjo veikti 14-asis Lietuvoje bendradarbystės centras „Spiečius“, pranešė Inovacijų agentūra. Agentūros direktorė Romualda Stragienė sako, kad Kaunas centrų plėtrai pasirinktas įvertinus sąlygas verslui mieste ir jame esančias mokslo įstaigas.  „Svarstant plėtrą Kauno miestas pasirinktas dėl aktyvios mokslo ir verslo ekosistemos: čia yra ne tik verslui reikalinga infrastruktūra, bet ir talentai, kurių gausu aukštojo mokslo institucijose“, – pranešime sako R. Stragienė.

Pernai veiklą pradėjusi duomenų analizės kompanija, dirbtinio intelekto startuolis „Repsense“ pritraukė 0,8 mln. eurų investiciją. Penktadienį įmonė pasirašė susitarimą, kuriuo į bendrovę investuos jau praėjusiais metais investavę smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtas rizikos kapitalo fondas „Iron Wolf Capital“, „Invegos“ antrinė įmonė „Coinvest Capital“, privatūs asmenys ir naujai prisijungęs fondas „Baltic Sandbox Ventures“, pranešė „Repsense“. „Iron Wolf Capital“ partneris Žygimantas Sus...

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad 160 mln. eurų vartotojų permoka bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų. Pasak R. Pociaus, bendrovė nepakankamai investavo į infrastruktūrą, daugiau lėšų skirdama naujų vartotojų prijungimui ir tinklo plėtrai.

Vilniaus savivaldybei dar kartą nepavyko pasiekti, kad buvusių Lazdynų baseino statybų rangovų daugiau nei 10 mln. eurų vertės turtas būtų areštuotas.  Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį atsisakė laikinai, kol byla bus galutinai išnagrinėta, areštuoti daugiau nei 10 mln. eurų vertės įmonių turtą, o jei jo neužtektų, – ir pinigines lėšas, leidžiant atsiskaitymus tik su savivaldybe bei valstybe. Teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 12 dienos nutartį.

Ne visiems užtenka sveikatos dirbti tol, kol sueina pensinis amžius, juolab, kad kiekvienais metais jis ilgėja. Lietuvoje galima gauti išankstinę senatvės pensiją. Bet dėl jos galima ir pasigailėti, mat vėliau paprasta senatvės pensija nebus tokio dydžio, kokio būtų neprašius išankstinės. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu išankstinę senatvės pensiją mūsų šalyje gauna 7,5 tūkst. gyventojų. Vidutinis jos dydis siekia 432,1 euro.

Lietuva Europos Komisijai (EK) pateikė visus būtinus duomenis ir argumentus, kurie reikalingi šaliai norint gauti „įšaldytus“ 26 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) fondo, BNS penktadienį pranešė Finansų ministerija.  „Europos Komisija per dviejų mėnesių terminą vertins pateiktą informaciją, tuomet bus priimtas sprendimas“, – teigia ministerija.  Dokumentus Vyriausybė privalėjo pateikti EK iki šeštadienio, spalio 28-osios.

Vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje turinčios bendrovės „Rimi Lietuva“ pardavimų pajamos per tris šių metų ketvirčius siekė 332,4 mln. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) ir buvo 7,1 proc. didesnės nei prieš metus. „Rimi Lietuvą“ valdančios „Rimi Baltic“ grupės įplaukos didėjo 5,9 proc. iki 1,332 mlrd. eurų, nurodoma įmonę valdančios Švedijos „ICA Gruppen“ veiklos per pirmus devynis šių metų mėnesius ataskaitoje. „Rimi Baltic“ finansinė apyvarta Latvijoje augo 4,8 proc.

Žemės ūkio ir didmeninės prekybos grupė „Agrokoncernas“ nesugebės be paramos Kuršėnuose pastatyti maždaug 300 mln. eurų vertės giluminio kviečių perdirbimo gamyklos, todėl laukiama investuotojų, bus prašoma iš Europos Sąjungos (ES) paramos, sako grupę valdantis Ramūnas Karbauskis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad būtina didinti prieigą prie kapitalo ir skatinti gamybos įmonių investicijas. Tai jis penktadienį aptarė su premjere Ingrida Šimonyte. „Kalbėjome, kad investicijoms naujoms reikia prieigos prie kapitalo.

Žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovė „Linas Agro Group“ už  2022–2023 finansinius metus akcininkams išmokė 4,17 mln. eurų dividendų arba 0,026 euro vienai akcijai. Bendrovė taip pat pranešė keičianti vardą ir logotipą. Tokiam bendrovės valdybos siūlymui penktadienį pritarė akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Linas Agro Group“. Iš viso akcininkai sprendė dėl 51,3 mln. eurų paskirstytino pelno. Iš jų 153,2 tūkst. eurų skirta į privalomąjį rezervą, o 501,2 tūkst.

Europos Komisija (EK) Lietuvos 2024 metų biudžeto projekto vertinimą pateiks lapkričio antroje pusėje, sako finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.   „Biudžeto vertinimas turi būti pateiktas lapkričio antroje pusėje“, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete svarstant 2024 metų biudžeto projektą pranešė M. Liutvinskas.

Stiprinant Lietuvos energetikos infrastruktūros objektų, įskaitant Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, apsaugą turėtų labiau dalyvauti bei finansuoti ir jų valdytojai, sako vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas. „Vidaus reikalų ministerijos požiūris, kad iš esmės infrastruktūros valdytojai turi labiau įsitraukti į saugumo klausimus.

Valstybės kontrolė nustatė, kad ankstesniais metais gyventojai permokėjo „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) apie 160 mln. eurų – iš viso po 88,8 euro kiekvienas. Tačiau „Ignitis grupei“ priklausanti įmonė teigia neturinti pinigų, kad juos iš karto grąžintų gyventojams. Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje ESO vadovas Renaldas Radvila pamėgino paaiškinti, kur įmonė padėjo pinigus, kuriuos jai permokėjo vartotojai.

Per metus 5 proc. punktais padaugėjo manančių, kad žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) penktadienį paskelbta apklausa. Su tokiu teiginiu sutiko 77 proc. apklaustų, o 89 proc. sutiko ir su teiginiu, kad žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai. Absoliuti dauguma, 97 proc., apklaustųjų sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama, o 91 proc.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad perspektyviausias Lietuvos energetikos sistemos pertvarkos iki 2050 metų scenarijus – per metus pagaminti 74 teravatvalandes (TWh) energijos ir tapti ją eksportuojančia šalimi.  „Perspektyviausias scenarijus – tapti energetikos produktus eksportuojančia šalimi.

2024 metų valstybės biudžeto deficitui artėjant prie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), be tvarių pajamų šaltinių tolesnis išlaidų didinimas keltų riziką ateityje nesilaikyti Mastrichto kriterijaus, skelbia Valstybės kontrolė, įvertinusi kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jos vertinimu, rizikos, ypač susijusios su didesniu išlaidų poreikiu krašto gynybai ir saugumui, ir suprastėjusi ekonominė situacija galėtų lemti didesnį deficitą.

Nuo spalio pabaigos Kauno oro uoste pradėti naujos kartos aviacijos saugumo patikros skenerių ir rankinio bagažo aptarnavimo linijų montavimo ir diegimo darbai. Technologijomis išvykstantys keleiviai jau galės naudotis nuo 2024 m. sausio pradžios.

Vilniaus statybų įmonės „Infes“ pajamos pernai augo apie 33 proc., o šių metų planas – 85 porc., penktadienį rašo „Verslo žinios“.  “Pernai mūsų apyvarta buvo 54 mln. eurų, šiemet turime tikslą – 100 mln. eurų, o kitąmet turėtume išlaikyti panašią, gal plius minus 10 proc. augsime. (...) Privataus sektoriaus sutarčių dar neturime, bet aktyviai dalyvaujame konkursuose. Tikimės užsakymų turėti kitąmet.

Šių metų žiemą pasitinkame gerokai ramesni nei praėjusią – dujų kaina stabilizavosi, o Europos gyventojams nebegresia šalti namai, ištuštėjus dujų saugykloms. Elektros, kaip ir kitų žaliavų kainos, atsitraukė nuo rekordinių aukštumų, o įtampa tiekimo grandinėse atslūgo. Be to, išsikvėpė ir infliacija – metinis jos rodiklis Lietuvoje jau siekia vos 3 proc. Galiausiai, atsparumą demonstruoja ir pramonė, ir nemaža dalis eksportuotojų, ir vartotojai.

Kavinėse ir restoranuose didžioji dalis Lietuvos gyventojų arbatpinigius mieliau moka grynaisiais ir palieka nuo 2 iki 5 eurų, atskleidė mokėjimų technologijų bendrovės „Paynt“ inicijuota apklausa. Beveik pusė tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad arbatpinigius moka tik tada, kai su savimi turi grynųjų. Be to, kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, dosnesnės yra moterys.

Lenkija toliau konkuruoja su Lietuva įvairių prekių kainomis. Tradiciškai kalbame apie maisto prekes, kurioms taikomas lengvatinis PVM, statybines medžiagas, bet vis dažniau atsiranda ir akcizinės prekės. Degalai, alkoholis ir netgi tabako gaminiai iš Lenkijos jau pasiekia mūsų rinką. Tai nėra kontrabanda, tačiau prekių judėjimas pastebimas ir tas srautas konkuruoja su vietos rinkoje pagamintomis prekėmis. Akcizinių prekių judėjimas yra patrauklus tuo, kad jos yra stipriai apmokestintos.

Smunkant metinei infliacijai maisto produktų kainos Lietuvoje galėtų būti dar mažesnės – tam yra palankios sąlygos, tačiau iš inercijos jos išlieka vis dar aukštos, sako banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, žiemą maisto ir energetikos išteklių kainos turėtų dar mažėti, tuo metu ekonomistas Rytis Krušinskas mano, jog jas gali didinti šildymo sezonas bei kalėdinis laikotarpis.  „Kainų kilimas – tarsi membrana, į vieną pusę atsidarė.

Kai kurių pajūrio kurortinių miestų turizmo centrų atstovai abejoja, ar kitą savaitę du papildomus laisvadienius žmonės pavers atostogomis, ne teigia nepastebėję, jog nedarbo dienos per Vėlines pritrauktų didesnį srautą žmonių, penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“. „Įprastai Vėlinių dienomis Neringoje nesulaukiame didesnio žmonių srauto, nes vis dėlto tai yra daugiau artimųjų, giminių, kapų, sakralinių vietų lankymas”, – teigė Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila” dir...

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį lankysis Jonavos trąšų gamybos bendrovėje „Achema“ ir su jos atstovais aptars įmonei valstybės siūlomą 122,7 mln. eurų paramą vandenilio technologijos įrengimui.  „Norėdami didinti šalies konkurencingumą, turime sudaryti galimybes įmonėms atsinaujinti, investuoti į tvaresnius ir mažiau taršius sprendimus“, – ministerijos pranešime teigia A. Armonaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienio naktį pareiškė, kad yra „labai drąsu“ tikėtis dar šiemet Europos Sąjungos (ES) narėms sutarti dėl daugiamečio Bendrijos biudžeto peržiūros, nors tai ir išlieka įmanoma. Pasak jo, sutarti šiemet svarbu, nes Ukrainai jau kitų metų pradžioje prireiks ES svarstomų papildomai skirti 50 mlrd. eurų, skirtų pagalbai su Rusijos invazija kovojančios šalies ekonomikai. G. Nausėda Briuselyje dalyvavo ES šalių vadovų susitikime, kur buvo aptartas ir šis klausimas.

Daugelis žino, kad gavę didelę sumą pinigų, automobilį, namą ar kitą dovaną iš, pavyzdžiui, draugo, turi ją deklaruoti ir susimokėti mokesčius. Vis tik kyla klausimas, ką daryti su smulkesnėmis dovanomis, gautomis iš įvairių žmonių per šventes, jei jas sudėjus išeina nemaža suma pinigų. Specialistai paaiškino, kokiais atvejais tokias dovanas reikia deklaruoti ir už jas susimokėti, taip pat, kokiu būdu yra tikrinama, kad gyventojai šią pareigą atliktų.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ketvirtadienį pareiškė, kad Seime svarstomas projektas dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio yra nekokybiškas.

Šalia Vilniaus esančiuose Daržininkuose naują būsto kvartalą statyti planuojanti Kupiškio rajono ūkininko Ramūno Tubelio valdoma žemės ūkio produkcijos prekybos bendrovė „Saulės agra“ už 2 mln. eurų įrengs  infrastruktūrą, kuria galės naudotis ir aplinkiniai gyventojai.  Bendrovės verslo vystymo vadovas Silvestras Pečuro BNS sakė, kad pagal „Saulės agra“ ir Vilniaus rajono savivaldybės susitarimą taip pasidalinti infrastruktūros įrengimo kaštai.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje per savaitę nepakito, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. Spalio 23-ąją benzino litras vidutiniškai kainavo 1,56 euro, tuo metu vidutinė dyzelino litro kaina siekė 1,58 euro. Lenkijoje vidutinė benzino kaina padidėjo 2 centais iki 1,37 euro Estijoje – sumažėjo 2 centais iki 1,76 euro, Latvijoje – sumažėjo 3 centais iki 1,7 euro, o Vokietijoje – nekito ir siekė 1,87 euro.

Šiaurės investicijų bankas (NIB) skolina Lietuvai 57,5 mln. eurų institucijų viešųjų pastatų modernizavimui. 20 metų trukmės paskolos lėšomis bus modernizuojami 25 pastatai, pranešė NIB.  „Mūsų finansuojami projektai padeda Lietuvai atskleisti juose (pastatuose – BNS) tūnantį didžiulį potencialą gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti administracines išlaidas“, – pranešime sako NIB prezidentas ir generalinis direktorius Andre Kuusvekas.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ apyvarta šiemet sausį–rugsėjį siekė 231,2 mln. eurų – 10,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Grupės neaudituotas konsoliduotas pelnas iki mokesčių per devynis mėnesius siekė 15,8 mln. eurų – 17 proc. daugiau nei prieš metus (13,5 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. Tuo metu pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo 9,5 proc.

Jei susituokiama be vedybų sutarties, turtas ir pajamos tampa bendri. Tokiais atvejais skaudžios gali būti ne tik turto, bet ir skolų dalybos, kai vieno iš partnerių paimtą kreditą tenka grąžinti abiem. Gali būti ir taip, kad prieš santuoką prasiskolinusio asmens skolos nuskaičiuojamos ne nuo jo, o jo sutuoktinio pajamų. Pavyzdžiui, garsiai viešojoje erdvėje nuskambėjusi nuomonės formuotojų – Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio – skyrybų drama tęsiasi iki šiol.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis 2021 metais Lietuvoje siekė 14,5 proc. ir buvo 4,2 procentinio punkto mažesnis nei 2020 metais, šalis per metus prarado 795 mln. eurų PVM, nurodoma naujausioje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje.  Didesnis atotrūkis nei Lietuvoje užfiksuotas tik Rumunijoje (36,7 proc.), Maltoje (25,7 proc.) ir Graikijoje (17,8 proc.). PVM atotrūkio Europoje mediana – 4,9 proc., vidurkis – 5,3 proc.

Seimas spręs, ar uždrausti viešiesiems vandens tiekėjams, kurie būtų pertvarkomi ar reorganizuojami ar dėl kitų priežasčių jungtis su kitų sektorių įmonėmis.  Už tokias grupės Seimo narių pateiktas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą pataisas po pateikimo balsavo 74 parlamentarai, prieš buvo septyni, o susilaikė penki.

Daliai žiniasklaidos atstovų prašant iki 9 mln. didinti Medijų rėmimo fondo (MRF) finansavimą, kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad kitų metų biudžeto projekte numatyta daugiau nei 5 mln. eurų suma ir taip yra ženkli. „Tai yra ženkli suma, žiūrint pagal procentą, žiūrint, koks tas biudžetas buvo. Nė viena kita programa tokio augimo neturi“, – BNS ketvirtadienį sakė S. Kairys. Pasak jo, anksčiau veikusio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas siekė 3,2 mln. eurų.

Generalinė prokuratūra vertins Valstybės kontrolės audito išvadas, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160,2 mln. eurų, o šias lėšas vartotojams įmonė planuoja grąžinti per 15 metų.  Įvertinus bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Nuo lapkričio Lietuvos vežėjai galės nuomotis krovinines transporto priemones iš kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse įsisteigusių įmonių.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Kelių transporto kodekso pataisas, kurios nustatė tokių automobilių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo tvarką. Už tokias pataisas balsavo 103 Seimo nariai, o prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Seimas leido Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) suteikti galimybę operatoriams, siekiantiems valstybinės reikšmės keliuose užtikrinti ryšį, reikalingą eismo dalyvių įrenginiams, transporto sistemoms ir priemonėms veikti, bendrai naudotis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) valdomais ryšių bokštais.  Už tokias nuo 2024 metų sausio įsigaliosiančias Kelių įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 107 Seimo nariai, prieš buvo ir susilaikė po vieną.

Parlamentarai ketvirtadienį nesutiko išklausyti prezidento Gitano Nausėdos atstovų dėl jo  siūlymo keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti dalį lėšų jų neapmokestinant. Įstatymų pataisų pateikimą atidėti kitai dienai paprašė prezidento siūlymą palaikantys „valstiečiai“. Seimas bendru sutarimu tam pritarė ir atidėjo klausimo svarstymą iki kito posėdžio, kuris vyks kitą antradienį.

Savivaldai deleguojant vis daugiau paslaugų, joms būtina skirti ir didesnį finansavimą, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Ji ragina Seimą skirti 150 mln. eurų papildomų lėšų keliams, dar 14 mln. eurų – socialinėms paslaugoms ir 6 mln. eurų – mokinių vežimui į mokyklas.  Pasak asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, savivaldybes neramina pastaruoju metu išaugęs skaičius siūlymų ir įstatymų pataisų, kuriomis savivaldai norima priskirti papildomų funkcijų.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą po 15-kos mėnesių nepadidinus bazinių palūkanų normos, kai kurie Lietuvos ekonomistai sako, kad ši kova su infliacija baigiasi – ECB jau kitų metų viduryje turėtų pradėti mažinti palūkanas, o tokią taktiką galėtų keisti nebent dideli netikėtumai. Visgi kai kurie ekspertai ECB žingsnį vertina atsargiau.

2024 metais keliams skyrus 217 mln. eurų daugiau nei numatyta kitų metų valstybės biudžeto projekte, tai kelių priežiūrą pakeistų iš esmės, sako susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, kelių įmonės kitais metais būtų pajėgios atlikti 400–500 mln. eurų vertės užsakymų daugiau nei šiuo metu numatyta biudžete.  „Natūralu, tokia suma (217 mln. eurų – BNS) situaciją pakeistų iš esmės“, – ketvirtadienį „darbiečių“ frakcijoje sakė M. Skuodis.

Daugiau kaip 120 žiniasklaidos priemonių, žiniasklaidos grupės, 11 nacionalinėms ir regioninėms žiniasklaidos priemonėms, kultūros periodiniams leidiniams atstovaujančios asociacijos bei daugiau kaip 500 žurnalistų vienijančios profesinės sąjungos išreiškė didelį nepasitenkinimą numatytu finansavimu Medijų rėmimo fondui (MRF). Vietoj žadėto mažiausiai dukart didesnio biudžeto nei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (SRTRF), kuris kasmet turėjo didėti, MRF numatyta tik 5 mln.

 Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė skelbti pertrauką agresyviausiame  savo istorijoje pinigų politikos griežtinimo cikle, per kurį bazinės palūkanos buvo keliamos 10 kartų iš eilės. Sprendimas atitiko daugumos analitikų lūkesčius. Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4,0 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.

Valstybės kontrolė komunikuodama apie atliktą Energetikos sektoriaus auditą pateikė visuomenę klaidinančias išvadas dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) 2016-2021 metais neva neatliktų 160 mln. eurų investicijų. ESO vertinimu, Valstybės kontrolė neatsižvelgė į visas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) tuo metu taikytos kainodaros skaičiavimo metodikos ypatumus.   Aptariamu periodu išsiskyrė ESO ir VERT požiūriai į taikytą metodiką.

Europos Komisijos (EK) atstovai sako, kad Lietuva nenurodė rimtų priežasčių, kodėl turėtų būti atidėti su mokesčių reforma susiję šalies Ekonomikos gaivinimo plano (RRF) įgyvendinimo terminai.

Europos Komisijos (EK) atstovams pareiškus, kad Lietuva nenurodė rimtų priežasčių, kodėl turėtų būti atidėti su mokesčių reforma susiję šalies Ekonomikos gaivinimo plano (RRF) įgyvendinimo terminai, Finansų ministerija tikina Briuseliui nuolat teikusi argumentus apie aplinkybes, lėmusias politines diskusijas dėl Vyriausybės pasiūlytos mokesčių reformos.

Seimas ketvirtadienį ėmėsi pataisų dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų, tarp jų – ir mokytojų, naujo atlyginimų skaičiavimo kitais metais. Už tokį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą pataisų paketą po pateikimo balsavo 74 Seimo nariai, vienas buvo „prieš“ ir 40 susilaikė. Projektą toliau svarstys Seimo komitetai. Į įstatymo paketą yra įtrauktas švietimo darbuotojų algų kėlimas po 10 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo, taip pasiekiant metinį 21 proc.

Klaipėdos švietimo įstaigose savivaldybė steigia 191 naują pedagogų ir jų padėjėjų etatą, ketvirtadienį nusprendė taryba. „Ugdymo kokybė ir sąlygos mokyklose bei darželiuose – vienas iš itin svarbių mūsų prioritetų. Taryboje taip pat patvirtinti strateginio veiklos plano pakeitimai, kuriais numatoma daugiau lėšų įstaigų atnaujinimo darbams, o padidinus etatų skaičių mokyklose bei darželiuose užtikrinama geresnė ugdymo kokybė“, – pranešime sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.