SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad zloto kurso grafikas leidžia numanyti, kas galėjo lemti lenkiškos valiutos sustiprėjimą. O tai gali reikšti, kad dabar už 1 eurą lietuviai Lenkijoje nusipirktų mažiau prekių nei anksčiau, kai zloto vertė nebuvo tokia stipri.
„Vienas euras šiandien kainuoja 4,33 zloto, arba beveik 8 proc. mažiau negu prieš metus. Ne itin gera žinia lietuviams, apsiperkantiems Lenkijoje. Tokio zloto sustiprėjimo buvo sudėtinga laukti dar prieš keletą mėnesių – tačiau zloto kurso grafikas aiškiai parodo, kas atnešė tokį pokytį („game changeris“) – Seimo rinkimai.
Ir kartu atskleidžia, kad finansų rinkos tikisi labai teigiamų pokyčių iš naujosios Vyriausybės (ir kiek keletą metų buvusiame silpname zloto kurse buvo vadinamosios „politinės premijos“, kai, pvz., buvo užšaldyti milijardai ES paramos). Ar rinkos nenuskubėjo su tokiais optimistiniais lūkesčiais? Labai tikėtina, kad taip, nes įgyvendinti pažadus visada nebūna lengva“, – socialiniame tinkle rašė ekonomistas.
Pasak T. Povilauskas taip pat primena, kad dar rugsėjo mėnesį, likus mėnesiui iki Seimo rinkimų, Lenkijos centrinis bankas sumažino bazines palūkanų normas. O daugelis žmonių teigė, kad tokie veiksmai – tai Lenkijos centrinio banko vadovo siekis padėti valdančiajai partijai.
„Panašu, kad tokių įtarimų turi ir būsimos Vyriausybės lyderis D. Tuskas. Ir, panašu, kad nusimato didelė drama Lenkijoje šiuo klausimu, nes pašalinti centrinio banko vadovą be akivaizdžių nusikalstamos veikos įrodymų realiai neįmanoma“, – pridūrė ekonomistas.
Donaldo Tusko centristai šią savaitę Lenkijoje turėtų pakeisti dešiniųjų vyriausybę
Šią savaitę Lenkijoje aštuonerius metus trukusį dešiniųjų valdymą turėtų pakeisti Donaldo Tusko vadovaujamas centristų blokas.
Praėjus beveik dviem mėnesiams po visuotinių rinkimų, nuo pirmadienio per tris dienas prasidės laipsniškas perėjimas.
Siekdamas kuo ilgiau išlaikyti savo politinius sąjungininkus prie valstybės vairo, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) kelias savaites atidėliojo valdžios perdavimą, pirmiausia pavesdamas vyriausybės formavimą „Teisei ir teisingumui“ (PiS).
Daugelis Lenkijos piliečių laukia valdžios pasikeitimo. Spalio mėnesį vykusiuose rinkimuose dalyvavo rekordinis rinkėjų skaičius, kadangi lenkai siekė pakeisti demokratines vertybes pamynusią vyriausybę.
Aštuonerius metus valdžioje buvusi dešiniųjų vyriausybė smarkiai apribojo moterų reprodukcines teises ir atvirai pasisakė prieš LGBTIQ.
Vyriausybės pasikeitimas taip pat turės svarbių pokyčių Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, ir Europos Sąjungai.
Tikimasi, kad D. Tuskas pagerins Varšuvos ryšius su Briuseliu. Penktos pagal gyventojų skaičių ES šalies valdymą jis perims tuo metu, kai Europoje stiprėja euroskeptiškos nuotaikos.
Varšuva tapo viena stipriausių Kyjivo rėmėjų, kai Maskva praėjusių metų vasarį pasiuntė karius į Ukrainą. Tačiau pastaruoju metu jų santykiai smarkiai pablogėjo dėl, anot lenkų, Ukrainos ūkininkų ir sunkvežimių vairuotojų keliamos konkurencijos.
Tarp daugelio problemų, kurias D. Tuskas turės išspręsti, yra Lenkijos sunkvežimių vairuotojų vykdoma blokada pasienyje su Ukraina.
Dėl tebesitęsiančio lenkų vežėjų protesto taip pat sulėtėjo labdaros organizacijų Kyjivui siunčiamos karinės įrangos pristatymas. Anot D. Tusko, darbą baigianti Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio vyriausybė nesiima jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti.
Artimiausiomis dienomis įvyks Lenkijos konstitucijoje numatytas valdžios perdavimas.
Pirmadienį M. Morawieckis kreipsis į Lenkijos Seimą dėl balsavimo dėl pasitikėjimo, kurį, kaip prognozuojama, jis pralaimės ir baigs šešerius metus trukusį darbą ministro pirmininko kėdėje. Skaičiavimai rodo, kad jis neturi jokių galimybių laimėti balsavimo dėl pasitikėjimo.
Po spalio 15 dieną įvykusių visuotinių rinkimų M. Morawieckio dešinioji partija PiS užėmė pirmąją vietą, tačiau nesurinko ryškios daugumos ir turėjo mažai galimybių sudaryti koaliciją.
Numatoma, kad vėliau pirmadienį parlamentas išrinks D. Tuską naujuoju šalies ministru pirmininku.
Antradienį jis turėtų kreiptis į įstatymų leidėjus ir nedelsdamas inicijuoti balsavimą dėl pasitikėjimo. Tikimasi, kad jis laimės šį balsavimą, nes jį remia dauguma iš 460 lenkų Seimo narių.
Galiausiai prezidentas prisaikdins D. Tuską ir jo vyriausybę. Tai planuojama padaryti trečiadienį.
Vėliau šią savaitę D. Tuskas turėtų skristi į Briuselį dalyvauti ES viršūnių susitikime, kuriame taip pat numatoma aptarti tolesnius žingsnius Ukrainai siekiant narystės ES.
Anksčiau šį mėnesį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, artimiausias Rusijos sąjungininkas ES, pareikalavo, kad iš susitikimo darbotvarkės būtų išbrauktas klausimas dėl Ukrainos narystės ES ir milijardų eurų finansavimo.
