Užsienis

Vokietijos vyriausybė patvirtino savo tikslą šiais metais ir vidutinės trukmės laikotarpiu laikytis NATO gynybos išlaidų kvotos. Tai pirmadienį pareiškė vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann, tačiau ji nenorėjo tiesiogiai komentuoti Donaldo Trumpo grasinimų pergalės rinkimuose atveju neginti NATO sąjungininkių, kurios nevykdo savo finansinių įsipareigojimų. Vokietija šias metais skirs gynybai 2 proc.

Nauja savaitė laidoje „TOP 3“ – kupina įvykių. Visame pasaulyje šurmulį sukėlęs Ukrainos kariuomenės vado pakeitimas priminė, kad Lietuva vidurvasarį taip pat turės apsispręsti dėl savojo – ką rinksimės? Kokiais Užgavėnių tradicijose esančiais mitais naudojasi mūsų politikai ir kaip tai gali jiems atsiliepti? Galiausiai, kas apkartino „Žalgirio“ pergalę prieš „Crvena Zvezda“? Visa tai – jau šį pirmadienio vakarą per TV3. Šią vasarą Lietuvos laukia dar vienas svarbus sprendimas – teks apsispręst...

Norvegijos gynybos žvalgybos tarnybos vadovas viceadmirolas Nilsas Andreasas Stensonas pareiškė, kad per praėjusius metus Rusija gerokai sustiprino savo pozicijas ir, nepaisydama tarptautinių sankcijų, sėkmingai vykdė karo veiksmus prieš Ukrainą.

Prancūzijos premjeru prezidento Emmanuelio Macrono sausio mėnesį paskirtas buvęs šalies švietimo ministras Gabrielis Attalis susilaukė opozicijos nemalonės. Opozicijos nariui socialistui Borisui Vallaudui kalbant žemuosiuose Nacionalinės asamblėjos rūmuose premjeras šio nesiklausė ir savo kolegoms moterims rodė telefono ekraną.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle „Instagram“ pranešė, kad gatvėje jį užpuolė ir į koją įkando šuo. Ministrui ligoninėje suteikta pirmoji pagalba. Kaip nurodė D. Kuleba, šuns šeimininkas vedžiojo jį be pavadėlio. „Šunis reikia mylėti, bet taip pat reikia juos laikyti už pavadėlių... Didelis šuo, kuris buvo vedžiojamas be pavadėlio, pasivaikščiojimo metu užpuolė mane“, – socialiniame tinkle rašė D. Kuleba.

Rusijos pajėgos neteisėtai iš trečiųjų šalių įsigyja „Starlink“ palydovinio ryšio terminalus ir vis dažniau juos naudoja fronto linijoje Ukrainoje. Apie tai „Reuters“ sakė Ukrainos karinės šnipinėjimo agentūros atstovas spaudai Andrijus Jusovas. „Kontrabanda iš trečiųjų šalių. Padidėjo naudojimas fronto linijoje“, – sakė A. Jusovas, paklaustas, kaip Rusijos pajėgos gauna šiuos prietaisus.

Geteborgo mieste esančiame didžiausiame Švedijos parke pirmadienį kilo didelis gaisras, liepsnose paskendo ką tik baigtas statyti ir dar neveikiantis vandens pramogų parkas. Policija evakavo žmones iš netoli pramogų parko „Liseberg“ esančio viešbučio ir biurų bei perspėjo aplinkinių rajonų gyventojus dėl dūmų neiti iš namų. Vaizduose iš įvykio vietos matyti vandens čiuožyklą apėmusios liepsnos bei virš miesto iškilęs juodų dūmų stulpas.

JAV kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo kvietimas Rusijai daryti „ką tik nori“ finansinių įsipareigojimų nevykdančioms NATO narėms sulaukė aštrios Vokietijos politikų ir ekspertų kritikos. „Šie pareiškimai yra neatsakingi ir netgi žaidžia Rusijos naudai, – pirmadienį lankydamasis Kipro sostinėje Nikosijoje sakė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris.

Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį turi pradėti bendrą iniciatyvą kovai su Rusijos dezinformacijos atakomis, susijusiomis su Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą. Pirmadienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas lankysis Prancūzijoje ir Vokietijoje, siekdamas stiprinti šalies santykius su Paryžiumi ir Berlynu.

Savaitgalį iš Lietuvos vykęs baltarusis įkliuvo pasieniečiams dėl „linksmosios“ arbatos, kurią įsigijo mūsų šalies parduotuvėje. Vyras vyko automobiliu per Lavoriškių (Kotlovkos) patikros punktą. Patikros metu į jo bagažinėje esantį turintį sureagavo pasieniečių šuo. Pasirodo – neįtiko žolelių arbata. „Baltarusijos pilietis paaiškino, kad įsigijo žolelių arbatą Lietuvos teritorijoje.

Moldovoje, prie sienos su Ukraina esančiame Vulkaneščio rajone, apžiūrėdami drono „Shahed“ nuolaužų kritimo vietą, pareigūnai aptiko jo kovinę galvutę, kurioje buvo apie 50 kilogramų sprogmenų. Tai pirmadienį pareiškė Moldovos policijos generalinis inspektorius, praneša „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „NewsMaker“. Moldovos vidaus reikalų ministerijos Sprogmenų skyriaus darbuotojai neutralizavo ir surinko visas drono nuolaužas.

Penktadienį į Pchenjaną atvyko Rusijos turistų grupė, matė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Tai pirmoji žinoma užsienio turistų grupė, atvykusi į branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją nuo tada, kai buvo atidarytos šalies sienos, kurios buvo užvertos dėl pandemijos. AFP vaizdo medžiagoje ir nuotraukose matyti į Pchenjano oro uostą atvykstantys Rusijos turistai, vaikštinėjantys po oro uostą ir besifotografuojantys su šypsenomis veiduose, o švieslentėje buvo rodomos skrydžio detalės.

Ruošdamasi narystei NATO, Švedija siunčia savo karius į Latviją. Švedijos kariai sudarys pirmąją gynybos liniją nuo galimos Rusijos invazijos į Baltijos šalis.  Nors šalis dar oficialiai nėra įstojusi į Aljansą, Švedija jau pradeda aktyviai veikti NATO rėmuose. Stokholmas atsiųs bataliono dydžio dalinį, kurį sudarys apie 600–800 karių ir sunkioji ginkluotė. Batalionas Latvijoje bus dislokuotas šešių mėnesių rotacijos principu.

Jungtinės Karalystės žvalgyba mano, kad Pasaulio karinės ekonomikos ir strategijos instituto atidarymas Maskvos aukštojoje ekonomikos mokykloje yra ženklas, liudijantis glaudesnę Rusijos akademinės bendruomenės ir gynybos sektoriaus sąveiką. Apie tai JK gynybos ministerija pranešė naujausioje žvalgybos duomenų apie karą Ukrainoje suvestinėje, kasdien skelbiamoje platformoje „X“. „2024 metų vasarį prie Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos įsteigtas naujas karinių tyrimų institutas.

Lvive atidarytas pirmasis Ukrainoje verbavimo centras šalies ginkluotosioms pajėgoms, nepriklausomas nuo teritorinių komplektavimo centrų. Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi Lvivo srities teritoriniu komplektavimo ir socialinės paramos centru, tai – bandomasis Ukrainos gynybos ministerijos ir Lvivo miesto tarybos projektas. „Verbavimo centre bus galima sužinoti visą aktualią informaciją apie laisvas vietas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.

Nyderlandai turi nutraukti naikintuvų F-35, Izraelio naudojamų Gazos Ruože, dalių tiekimą po to, kai pirmadienį Nyderlandų teismas nusprendė, kad esama „aiškios rizikos“, jog šie lėktuvai bus naudojami pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę.

Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, jog skatintų Rusiją pulti NATO nares, kurios nevykdo finansinių įsipareigojimų, nepasitenkinimą išreiškė ne vien visuomenė, bet ir Europos lyderiai. Tačiau ekspertai į tokį D. Trumpo posakį žvelgia ramiai ir teigia, jog tai dar vienas siekis gauti kuo daugiau balsų.

 Jemeno husių sukilėliai pirmadienį pareiškė užpuolę Jungtinių Valstijų laivą Raudonojoje jūroje. „Jemeno ginkluotųjų pajėgų karinės jūrų pajėgos taikėsi į amerikiečių laivą „Star Iris“ Raudonojoje jūroje keliomis tinkamomis jūrinėmis raketomis, o smūgiai buvo tikslūs ir tiesioginiai“, – sakė husių atstovas spaudai Yahya Saree (Jahja Saris). Kiek anksčiau laivybos saugumo firmos pranešė, kad į vieną balkerį prie Jemeno krantų buvo paleista raketų, tačiau kol kas neaišku, ar husių pareiški...

Po beveik dvejus metus trunkančios Rusijos dezinformacijos apie karą Ukrainoje kampanijos Maskva dabar daugiausia dėmesio skiria dezinformacijai apie Vakarų paramą Kyjivui, pirmadienį pranešė naujienų agentūra AFP. AFP faktų tikrintojai paneigė melagingą turinį, kuriuo siekiama paremti ar propaguoti teiginius, kad visuomenės Europoje ir Jungtinėse Valstijose jaučia vis didesnį nuovargį dėl karo Ukrainoje.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį pažadėjo tęsti karinį puolimą Gazos Ruože, kur praėjusią naktį per Izraelio smūgius, pareikalavusius dešimčių palestiniečių gyvybių, buvo išlaisvinti du įkaitai. „Tik nuolatinis karinis spaudimas, kol bus pasiekta visiška pergalė, padės išlaisvinti visus mūsų įkaitus“, – sakė premjeras savo biuro išplatintame pareiškime.

Irakas sekmadienį pranešė, kad atnaujino derybas su JAV dėl kovos su džihadistais koalicijos ateities, ir pareiškė viltį, jog jos nebus sutrikdytos ir greitai duos rezultatų. Pirmas derybų etapas prasidėjo sausio 27 d., tačiau buvo greitai sustabdytas, kai kitą dieną per drono ataką Jordanijoje žuvo trys JAV kariškiai. Vašingtonas į tai sureagavo surengdamas atsakomuosius smūgius.

Nuo penktadienio iki sekmadienio iš Baltarusijos į Lenkiją bandė nelegaliai patekti 28 žmonės. Visi šie mėginimai buvo užfiksuoti Palenkės vaivadijos Bialovežos ir Čeremchos kaimų apylinkėse. Tai pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.

Naikintuvai F-16 turi radarus ir ginkluotę, galinčią numušti tiek dronus, tiek raketas, tačiau visa tai reikia išbandyti praktiškai. Tai pirmadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, atsakydamas į klausimą, ar F-16 gali efektyviai kovoti su bepiločiais orlaiviais, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Kiek efektyvūs bus F-16, apie tai dabar daug kas kalba.

Rusijoje padidino raketnešių skaičių Juodojoje jūroje, bendrą „Kalibr“ tipo raketų salvę gali sudaryti 24 raketos. Tai „Telegram“ kanale pranešė Pietų gynybos pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „Juodojoje jūroje priešas padidino raketnešių skaičių. Prie dviejų fregatų prisijungė vienas mažasis raketinis laivas. Bendrą „Kalibr“ salvę gali sudaryti 24 raketos“, - sakoma pranešime.

Kremlius pirmadienį atmetė Ukrainos teiginius, kad fronte kovojantys Rusijos kariai naudojasi palydovinio ryšio tinklo „Starlink“ terminalais. Ukrainos karinės žvalgybos agentūra HUR teigė turinti įrodymų, kad „Starlink“ interneto terminalais sistemingai naudojasi Rusijos kariai, ir apkaltino Maskvą jų kontrabanda įvežus į šalį.

Rusijos pajėgos praėjusią naktį raketomis atakavo Donecko regiono Selydovės miesto privatų sektorių, per ataką buvo sužeisti trys civiliai gyventojai, tarp jų – du vaikai. Apie tai pranešė Generalinė prokuratūra. Tyrimo duomenimis, pirmadienį apie 0.30 val. užpuolikai atakavo miestą trimis raketomis S-300. Nuo priešo smūgio buvo sužeista 63 metų moteris ir du jos 10 ir 17 metų anūkai. Visiems trims diagnozuoti minosvaidžio sukelti sužeidimai ir sumušimai.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymus, patvirtinančius jo įsakus dėl karinės padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimo Ukrainoje nuo vasario 14 d. 90-čiai parų, t. y. iki gegužės 13 d. Tai praneša „Ukrinform“, remdamasi Aukščiausiosios Rados tinklalapyje paskelbta informacija. Pažymima, kad V. Zelenskis vasario 12 d. pasirašė įstatymus „Dėl Ukrainos prezidento įsako „Dėl karinės padėties Ukrainoje galiojimo pratęsimo“ patvirtinimo“ (Nr.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) iškėlė baudžiamąją bylą Rusijos aviacijos vadovybei dėl „neteisėto 59 lėktuvų ir sraigtasparnių išvežimo į užsienį“, skelbiama „Izvestija“. Manoma, kad „Rosaviacija“ darbuotojai nelegaliai į užsienį išgabeno beveik 60 orlaivių, dalis kurių jau pastebėti Ukrainoje.

Charkivo regione vasario 12-osios naktį Rusijos kariai apšaudė Lypcių kaimą, taip pat iš priešlėktuvinės raketų sistemos S-300 smogė Slobožanskės kaimui. Apie tai feisbuke paskelbė Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas. Pasak jo, Lypcių kaime priešo ugnis sunaikino gyvenamąjį namą. Taip pat buvo apgadintas dujotiekis. Iš gyventojų niekas nenukentėjo. Per puolimą Slobožanskėje aukų taip pat nebuvo.

Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės Ukrainoje, jis nesustos ir bandys užgrobti šalis, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai, interviu laikraščiui „Rheinische Post“ sakė Miuncheno tarptautinės saugumo konferencijos vadovas Christophas Heusgenas. „Jei V. Putinas nepralaimės karo Ukrainoje, turėtume tikėtis, kad jis sieks Moldovos arba Baltijos šalių“, – interviu sakė Ch. Heusgenas.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pabrėžė, kad jo šalis nėra Rusijos sąjungininkė kare prieš Ukrainą. Jis tai pareiškė interviu leidiniui „The Telegraph“, praneša „Ukrinform“. „Kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, aš daviau interviu CNN ir pasakiau, kad mes nesame Rusijos sąjungininkai Ukrainos klausimu. Ir tai – realybė.

Pietų Čade ginkluoti užpuolikai pagrobė lenkų medikę, o bėgdami motociklu paleido jos kolegą meksikietį, sekmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vietos gubernatorius. Penktadienį savanorė Aleksandra Kuligowska buvo išvežta iš Dono Mangoje esančios ligoninės, kuriai vadovauja katalikiška labdaros organizacija „Caritas“. Ligoninė yra maždaug už 400 km į pietryčius nuo sostinės Ndžamenos.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad NATO negali būti „a la carte“ aljansas. Toks J. Borrellio komentaras nuskambėjo po to, kai Donaldas Trumpas sumenkino savo įsipareigojimą NATO saugumo skėčiui Europoje, jei vėl taps JAV prezidentu. D. Trumpas šeštadienį sukėlė politinę audrą, kai pareiškė, kad „skatins“ Rusiją pulti NATO šalis, kurios nevykdo savo finansinių įsipareigojimų. „Būkime rimti.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino savotiška pasaulinės istorijos interpretacija, ypač po jo pokalbio su Tuckeriu Carlsonu, kelia nerimą ir pavojų. Būtent jo pseudoistoriniuose postringavimuose atsiskleidžia dabartinės Rusijos revanšizmas ir noras perrašyti istoriją. Į tai sureagavo ir buvęs ilgametis Mongolijos prezidentas Cachiagijinas Elbegdoržas, savo žinutėje priminęs, jog kadaise didžioji Rusijos teritorijos dalis priklausė būtent mongolams.

Dėl rusų smūgio Dnipropetrovsko srities Pavlohrado miestui be elektros liko daugiau kaip 53 tūkst. buitinių vartotojų ir septynios kasyklos.  Šiuo metu elektros tiekimas iš dalies atnaujintas. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Energetikos ministerija. „Daugiau kaip 53 tūkst. buitinių vartotojų Pavlohrade ir aplinkiniuose rajonuose, taip pat pramonė – gamykla ir septynios kasyklos – liko be elektros. Atakos metu šachtose dirbo daugiau nei 1 000 darbuotojų", – sakoma pranešime.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 790 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų vasario 12 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 395 990 kareivių.

Didžiulis Jungtinių Valstijų užsienio pagalbos paketas, įskaitant 60 mlrd. JAV dolerių (55,7 mlrd. eurų) Ukrainai, sekmadienį atlaikė svarbų procedūrinį balsavimą, nors dešiniojo sparno respublikonų pasipriešinimas gali sutrukdyti jam įsigalioti. Į 95 mlrd. dolerių (88 mlrd.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, kuris yra gydomas dėl šlapimo pūslės problemos, buvo paguldytas į intensyviosios terapijos skyrių, vėlai sekmadienį paskelbė Pentagonas, remdamasis sekretoriaus gydytojais. „Šįvakar po virtinės tyrimų ir vertinimų sekretorius buvo paguldytas į intensyviosios terapijos skyrių Walterio Reedo nacionaliniame karo medicinos centre, palaikomajam gydymui [taikyti] ir atidžiai stebėti“, – sakoma pareiškime.

NATO pajėgos pasimokė iš pernai Ukrainos kontrpuolimą stabdžiusios vadinamosios Surovikino gynybinės linijos – Rusijos minų laukų, apkasų, prieštankinių kliūčių ir spygliuotų vielų. Dabar gi Baltijos šalys prieš rusus ketina panaudoti jų pačių taktiką. Kaip rašo „The Economist“, sausį Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai paskelbė, kad palei sieną su Rusija ir Baltarusija statys virtinę „prieštankinių gynybinių įrenginių“, bendrai vadinamų Baltijos gynybine linija.

Vokietijos mieste Diuseldorfe nužudytas 17-metis krepšininkas iš Ukrainos, jo draugas atsidūrė reanimacijoje, policija atlieka tyrimą. Tai feisbuke pranešė Kyjivo krepšinio federacija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Kyjivo krepšinio federacija ir visa Ukrainos krepšinio bendruomenė reiškia gilią užuojautą mūsų kolegoms Tetjanai Hnatiuk ir Henadijui Jermakovui dėl tragiškos sūnaus mirties.

Su prostatos vėžiu kovojantis JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas po hospitalizavimo dėl „šlapimo pūslės problemos“ perdavė įgaliojimus savo pavaduotojai, sekmadienį pranešė atstovas. Gynybos sekretoriaus pavaduotoja Kathleen Hicks „perėmė funkcijas ir pareigas“ apie 17 val. (vietos, vidurnaktį Lietuvos laiku), pranešime sakė Pentagono atstovas Patas Ryderis. Pasak jo, Baltieji rūmai ir Kongresas buvo informuoti.

Suomijos prezidento rinkimus sekmadienį laimėjo buvęs ministras pirmininkas konservatyvusis Alexander'as Stubbas. Apie 4,3 mln. rinkėjų sekmadienį rinkosi tarp A. Stubbo ir buvusio užsienio reikalų ministro Pekkos Haavisto, Žaliųjų partijos parlamento nario, kuris išsikėlė kaip nepriklausomas kandidatas. „Na, Alexanderi. Sveikinu 13-ąjį Suomijos prezidentą“, – tiesioginiame televizijos eteryje P. Haavisto pasakė A. Stubbui.

Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) Taryba priėmė sprendimą, kuriuo žengiamas pirmas žingsnis į priekį kuriant mechanizmą, pagal kurį perteklinis pelnas, gautas iš ES įšaldyto Rusijos turto, būtų panaudotas Ukrainos naudai. Apie tai pranešta ES Tarybos interneto svetainėje.

Naktį Rusija atakavo Ukrainą raketomis ir 17 dronų „Shahed“, praneša 24 kanalas.  Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos pranešė „Telegram“ kanale. „2024 metų vasario 12-osios naktį priešas atakavo Ukrainą 17 „Shahed-136/131“ tipo smogiamųjų dronų iš Primorsko Achtarsko rajono (RF), valdomąja aviacine raketa Ch-59 (iš laikinai okupuotos Zaporižios srities teritorijos) ir zenitinėmis valdomosiomis raketomis S-300 (iš Belgorodo srities)“, – sakoma pranešime.

Izraelio kariuomenė ankstų pirmadienį paskelbė, kad per naktinę operaciją Gazos Ruožo pietuose esančiame Rafos mieste buvo išgelbėti du įkaitai, kuriuos „Hamas“ smogikai pagrobė per spalio 7-osios išpuolius.

Per pastarąjį mėnesį iš Kremliui ištikimo Rusijos elito pasipylę grasinimai apie branduolinio ginklo panaudojimą Vakarus privertė sunerimti. Tačiau Lietuvos politologės ramina – tai tušti grasinimai, kurių tikslas yra kurstyti baimę Europoje. Anot eksperčių, tai yra sena taktika, kurią Rusija naudoja ilgus dešimtmečius. Mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė teigia, jog nuolatiniai ir vieši pareiškimai apie branduolinį karą yra sena Rusijos retorika.

Karibų jūroje pradėjo kursuoti didžiausias pasaulyje kruizinis laivas, kurio ilgis pranoktų net paguldytą Vilniaus televizijos bokštą. Daugiau nei 7 tūkstančius keleivių galintis plukdyti didžiulis laivas – lyg atskiras miestas su skirtingais rajonais. Įspūdingos kelionės įspūdinga ir kaina – prasideda nuo dviejų tūkstančių eurų.

Buvęs konservatorių premjeras Alexanderis Stubbas sekmadienį laimėjo antrąjį rinkimų turą ir buvo išrinktas Suomijos prezidentu, praneša dpa. Suomijos visuomeninio transliuotojo „Yle“ duomenimis, suskaičiavus 99,6 proc. balsų paaiškėjo, kad 51,6 proc. rinkėjų balsavo už A. Stubbą, o 48,4 proc. – už Žaliųjų partijos kandidatą Pekka Haavisto. P. Haavisto jau pasveikino savo varžovą su pergale. Pasak „Yle“, rinkėjų aktyvumas antrajame prezidento rinkimų ture siekė 70,7 proc.

Rusijos kalėjime mirė už šnipinėjimą teisiamas 71 metų ukrainietis, sekmadienį pranešė aktyvistai. Žmogaus teisių gynimo grupės „Memorial“ aptikti teismo dokumentai atskleidė, kad Rusijos valstybė nutraukė bylą prieš mirusį Viktorą Demčenką, kuris buvo kaltinamas šnipinėjimu, dalyvavimu teroristinės grupuotės veikloje ir neteisėtu ginklų bei šaudmenų laikymu.