Užsienis

Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro trečiadienį pareiškė, kad Bogota nusiųs Rusijai diplomatinio protesto notą po to, kai trys kolumbiečiai buvo sužeisti per raketinį smūgį restoranui Ukrainoje. G. Petro socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad „Rusija užpuolė tris beginklius Kolumbijos civilius gyventojus. Taip ji pažeidė karo protokolus“. Jis pridūrė, kad Užsienio reikalų ministerija įteiks Maskvai diplomatinio protesto notą.

Liepos 1-ąją Naujoji Zelandija taps pirmąja šalimi pasaulyje, uždraudusia plonus plastikinius maišelius, kuriuos prekybos centrų lankytojai naudoja paskiriems produktams susidėti. Naujasis draudimas taip pat bus taikomas plastikiniams šiaudeliams bei vienkartiniams stalo įrankiams. Naujosios Zelandijos vyriausybė plečia kampaniją prieš vienkartinius plastikinius gaminius, pradėtą 2019-aisiais, uždraudus storesnius plastikinius maišelius, kuriuos pirkėjai naudojo neštis pirkinius namo.

Prancūzijoje policininkui šią savaitę nušovus paauglį, vietos prokuroras ketvirtadienį paskelbė, kad šis šaunamojo ginklo panaudojimo atvejis neatitinka teisinių sąlygų, kuriomis galima panaudoti tokią jėgą. Nantero, kuriame sustabdžius vieną automobilį buvo nušautas jo 17-metis vairuotojas, prokuroras Pascalis Prache'as (Paskalis Prašas) taip pat sakė, kad paauglį nušovęs policininkas ketvirtadienį stos prieš magistrato teismo teisėją ir turi būti apkaltintas nužudymu.

Kyjivas ketvirtadienį sakė, kad atėjo laikas NATO paaiškinti savo poziciją dėl karo draskomos Ukrainos narystės. Pareiškimas pasirodė prieš kitą mėnesį Vilniuje įvyksiantį svarbų NATO viršūnių susitikimą.

Kyjivas ketvirtadienį pareiškė, kad jo pajėgos pamažu žengia į priekį Bachmuto apylinkėse ir dalyvauja įnirtingose kovose su Rusijos kariais aplink šį Rytų Ukrainos miestą. „Pasiekėme pažangą netoli Bachmuto ir tęsiame ją toliau. Judame“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Britų žvalgyba atkreipė dėmesį į pranešimus kad privačios Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ oro gynybos pajėgos birželio 24 dieną, per trumpai gyvavusį maištą, numušė kelis karinius rusų sraigtasparnius ir lėktuvą „Iljušin Il-22M“. Pastarasis priklausė palyginti nedideliam, iki 12 orlaivių turėjusiam parkui. Šis orlaivis plačiai naudojamas oro vadavietės funkcijoms ir kontrolės bei radijo ryšio užduotims vykdyti.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bus svarbios figūros ketvirtadienį prasidedančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime. Jų dalyvavimas parodo, kokią svarbą 27 bloko lyderiai priskiria savo rytinio flango apsaugai nuo Rusijos agresijos ir Ukrainos gynybos pajėgumų didinimui. V. Zelenskis į viršūnių susitikimą kreipsis vaizdo ryšiu, o J. Stoltenbergas dalyvaus lyderių pietuose.

Rusijos Žemutinio Naugardo mieste ketvirtadienį kilo milžiniškas gaisras. Rusijos televizija REN TV skelbia, kad gaisras kilo chemijos gamyklos „Balsam“ teritorijoje, ten užsidegė sunkvežimis. Kartu pranešama, kad gaisras kilo sprogus bakui su chemine medžiaga toleunu. Liepsnos išplito 800 kv. m plote, bet jį pavyko lokalizuoti. Pirminiais duomenimis, nukentėjo vienas žmogus.

Įtakingi Rusijos kariniai tinklaraštininkai suabejojo Maskvos atsaku į „Wagner“ maištą – dalis jų pasigedo griežtesnės šalies diktatoriaus Vladimiro Putino reakcijos. Praėjusią savaitę „Wagner“ pajėgų lyderis Jevgenijus Prigožinas sukėlė maištą Rusijoje ir grasino užpulti Maskvą. Nepaisant to, maištas galiausiai išspręstas taikiai, J. Prigožinui leista išvykti į Baltarusiją, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Rusijos pajėgoms okupavus Charkivo sritį, vieno kaimo gyventojai nusprendė kovoti su priešiška sistema ir „deginti“ elektrą 24 valandas per parą. Tačiau deokupavus teritorijas jie sulaukė sąskaitų iš „Ukrenerho“. Kazače Lopan kaimas okupacijoje išbuvo 200 dienų. Kuomet okupacinės pajėgos pasijungė savo elektros tinklus prie vietinės linijos – jiems juk reikėjo elektros – vietos gyventojai pradėjo jungti visus įrenginius namie, kiek tik turėjo: televizorius, krosneles, apšvietimą.

Vengrijos parlamentas trečiadienį iki rudens sesijos atidėjo Švedijos stojimo į NATO ratifikavimą ir tai beveik neabejotinai reiškia, kad ši Šiaurės šalis prie Vakarų karinio aljanso neprisijungs nei prieš, nei per jo viršūnių susitikimą liepos mėnesį Vilniuje. Vengrijos parlamento sprendimas yra dar vienas iš jau metus trunkančių atidėliojimų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį šaukia pasitarimą su kai kuriais savo ministrais dėl krizės, kilusios policijai nušovus paauglį ir tuo išprovokavus smurtinius protestus, paskelbė prezidentūra. Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas kiek anksčiau pranešė, kad praėjusią naktį šalyje per, jo žodžiais, netoleruotinus protestus buvo sulaikyta 150 žmonių ir kad buvo padegti ar užpulti keli valstybiniai pastatai.

Lenkija nupirks pažangių amerikietiškų raketinės gynybos sistemų „Patriot“, o sandorio vertė bus iki 15 mlrd. dolerių (13,7 mlrd. eurų), trečiadienį paskelbė Pentagonas. JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) nurodė, kad bus nupirkta iki 48 „Patriot“ leidimo įrenginių PAC-3 ir iki 644 raketų „Patriot PAC-3 MSE“, taip pat radiolokatorių ir valdymo komponentų šioms sistemoms.

Prancūzijoje trečiadienį, antrą vakarą iš eilės, vyko neramumai, protestuotojai su balaklavomis degino šiukšliadėžes, leido pirotechnikos priemones ir susirėmė su saugumo pajėgomis. Smurtines demonstracijas išprovokavo incidentas, kai policija sustabdžiusi vieną automobilį nušovė jį vairavusį paauglį.  17-metis Naelis M. antradienį ryte buvo nušautas į krūtinę.

Prie pagrindinės Stokholmo mečetės protestuotojas trečiadienį degino Korano puslapius, išprovokuodamas greitą Turkijos pasmerkimą. Turkija blokuoja Švedijos stojimą į NATO – dėl to, ką vadina Stokholmo neveiklumu kurdų grupių, kurias Ankara laiko teroristinėmis, atžvilgiu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį sakė, kad per privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių maištą neabejojo šalies piliečių parama. „Neabejojau reakcija Dagestane ir visoje šalyje“, – sakė V. Putinas, susitikęs su Kaukaze esančio Dagestano regiono vadovu Sergejumi Melikovu, rodo rusų televizijos reportažas.

Tarp Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) ir jos gynybos ministerijos vyksta atvira tarpusavio kova, pareiškė Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:55 | NATO šalys sutarė pratęsti Stoltenbergo mandatą NATO šalys susitarė pratęsti generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo mandatą, ketvirtadienį pranešė diplomatai. Tai bus oficialiai paskelbta kitą savaitę.

Rusijos Aviacijos ir kosmoso pajėgų vyriausiasis vadas, Rusijos grupės Ukrainoje vado pavaduotojas generolas Sergejus Surovikinas buvo suimtas po nesėkmingo „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino bandymo surengti maištą, skelbia „The Moscow Times“. Leidinys cituoja du Gynybos ministerijai artimus šaltinius. „(Sulaikytas – red.) Prigožino kontekste. Matyt, [Surovikinas] pasirinko pusę ir jie čiupo jį už kiaušinių“, – cituojamas vienas iš leidinio pašnekovų.

Manoma, kad povandeninio laivo „Titan“ nuolaužose, kurios iš vandens buvo ištrauktos trečiadienį, rasti žmonių palaikai, pranešė JAV pakrančių apsaugos tarnyba, skelbia BBC. Trečiadienį Kanadoje, Sent Džonse, buvo iškeltos povandeninės kapsulės, kuri sprogo leisdamasi gilyn į Atlanto vandenyną tyrinėti „Titaniko“, nuolaužos. Pareigūnai teigia, kad tarp nuolaužų buvo aptiktas povandeninio laivo nusileidimo rėmas ir galinis dangtis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį sakė, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių maištas susilpnino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, bet galutinės maišto pasekmės lieka neaiškios. Savaitgalį įvykęs maištas, pasibaigęs „Wagner“ lyderiui Jevgenijui Prigožinui nutraukus savo kovotojų žygį į Maskvą, iškėlė klausimų dėl V. Putino autoriteto tęsiantis Maskvos karui Ukrainoje.

Ukrainoje buvo areštuotas asmuo, koordinavęs 11 gyvybių nusinešusią ataką prieš piceriją Kramatorske, trečiadienį sakė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.  „Šiandien saugumo tarnybos ir policijos specialiosios pajėgos areštavo asmenį, kuris koordinavo šią teroristinę ataką“, – vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Rusijos saugumo tarnybos ar kariuomenė galėjo žinoti apie „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino planuojamą maištą, CNN sako Europos žvalgybos pareigūnas. Anot jo, tarnybos galėjo norėti, kad J. Prigožino maištas pavyktų. „Jie galėjo žinoti, galėjo apie tai nepranešti, galėjo žinoti ir nuspręsti padėti, kad jis pavyktų. Yra tam tikrų užuominų. Galbūt buvo išankstinių žinių. Dėl to, kas įvyko, Putinas prarado prestižą“, – sako pareigūnas.

Pernai iš katalikų bažnyčios Vokietijoje oficialiai pasitraukė daugiau nei pusė milijono žmonių – gerokai daugiau nei bet kada anksčiau. Bažnyčiai siekiant susidoroti su besitęsiančiu skandalu dėl dvasininkų piktnaudžiavimo, ji raginama imtis plataus masto reformų.  Vokietijos vyskupų konferencija trečiadienį pranešė, kad pernai iš bažnyčios pasitraukė 522 821 asmuo, o 2021 metais – 359 338 žmonės. Tai buvo ankstesnis rekordas.

Ukrainos pajėgos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip ukrainiečių karys nešiojama oro gynybos sistema „Igla“ numušė rusų lėktuvą. Kaip skelbia UNIAN, vaizdo įrašas trečiadienį užfiksuotas 10-osios kalnų šturmo brigados „Edelweiss“ kario. Karys naudodamas nešiojamąją oro gynybos sistemą „Igla“ numušė Rusijos atakos lėktuvą Su-25. Vaizdo įrašu pasidalijo pati brigada.

Antisemitizmą Vokietijoje stebinti grupė antradienį pranešė, kad praėjusiais metais šalyje užfiksavo 2 480 incidentų, tai yra vidutiniškai šiek tiek mažiau nei septynis incidentus per dieną. Savo metinėje ataskaitoje Tyrimų ir informacijos apie antisemitizmą departamentas (RIAS) teigė, kad nors 2022-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, užfiksuotas nedidelis antisemitinių incidentų sumažėjimas, buvo užfiksuoti devyni kraštutinio smurto atvejai.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas trečiadienį surengė retą pokalbį telefonu su su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, pranešė jo biuras, aršioms priešininkėms siekiant pataisyti santykius. Armėnija ir Turkija niekada nebuvo užmezgusios oficialių diplomatinių santykių, o jų bendra siena uždaryta nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio.

Jurijus Grybenikovas sunkiai neša du didelius butelius geriamojo vandens, pripildytus iš cisternos, įrengtos prie jo namų Pietų Chersone. Šį mėnesį susprogdinus didelę Dnipro upės užtvanką, buvo užlietas 72-ejų metų vyro butas pirmame aukšte. Tuomet pensininkui ir jo žmonai teko persikelti į nuniokoto gyvenamojo namo koridorių. „Nėra nei dujų, nei elektros, bet bent jau turime vandens“, – sakė šortus vilkintis pagyvenęs vyras su šlepetėmis.

Prancūzija trečiadienį ruošėsi naujiems piktiems protestams po to, kai policija, sustabdžiusi vieną automobilį, nušovė jį vairavusį paauglį. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad paauglio nušovimas yra neatleistinas. Vyriausybė pareiškė, kad dislokuos 2 000 riaušių policijos pareigūnų bet kokiems neramumams malšinti, praėjus dienai po to, kai policijos pareigūnas šovė į krūtinę 17-mečiui ir vėliau melavo apie nužudymo aplinkybes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Aljanso žadamos saugumo garantijos neturi būti pakaitalas būsimai Ukrainos narystei NATO. „Nekalbame apie narystę šiandien. Mes adekvati šalis ir suprantame kad karo metu negalim būti NATO nare, bet norime būti tikri, kad po karo būsime, – trečiadienį Kyjive bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais sakė Ukrainos lyderis. – Ir kaip tik tokio signalo mes ir laukiame: kad po karo Ukraina bus NATO narė.

Skelbiamos pirmosios povandeninio laivo „Titan“ nuolaužų nuotraukos, praneša BBC. Laivelis sudužo kelionės prie legendinio „Titaniko“ metu. Katastrofa pareikalavo penkių gyvybių. Kaip skelbia minėtas leidinys, metalinės „Titan“ nuolaužos trečiadienį buvo iškrautos iš laivo „Horizon Arctic“ Sent Džonse, Kanadoje. Paskelbtose nuotraukose matosi metalinės povandeninio laivo dalys, uždengtos brezentu.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį, lankydamasis Ukrainoje, pareiškė, kad „Wagner“ pajėgų buvimas Baltarusijoje gali kelti potencialią grėsmę regiono šalims. „Šiandien mums sunku atmesti galimybę, kad „Wagner“ grupės buvimas Baltarusijoje gali kelti potencialią grėsmę Lenkijai, kuri ribojasi su Baltarusija, grėsmę Lietuvai... ir galbūt Latvijai“, – žurnalistams Kyjive sakė A. Duda.

„Wagner“ maištas Rusijoje sugriovė mitą apie rusų kariuomenės nenugalimumą, interviu CNN pareiškė Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas. „Tai galutinai sugriovė mitą, kad Rusijoje viskas kontroliuojama“, – sako jis. Anot A. Jermako, „Wagner“ maištas buvo tik dar vienas įrodymas, kad „V. Putino bandymas atgaivinti SSRS galutinai žlugo. Manau, tai labai stiprus signalas, kad karas Ukrainoje yra baisi, barbariška, neteisėta invazija“, – komentuoja jis.

Prezidentas cZelenskis sako, kad „Wagner“ samdiniai tebekariauja prieš ukrainiečius laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje. „Wagner“ karių tebėra laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje, jų buvo ir yra Luhansko srityje, tai yra tiesa. Kaip jau anksčiau esu pabrėžęs, daug jų sunaikino Ukrainos ginkluotosios pajėgos, daugiau kaip 20 tūkstančių“, – žurnalistams Kyjive sakė šalies vadovas.

Jensas Stoltenbergas pranešė, kad ateinantį ketvirtadienį NATO būstinėje susitiks aukščiausio rango Turkijos ir Švedijos diplomatai ir tarsis dėl Stokholmo narystės Aljanse. „Atėjo laikas pasveikinti Švediją kaip visateisę NATO narę“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Aljanso vadovas J. Stoltenbergas. NATO kolegos ragino Turkiją iki liepos 11–12 dienomis Lietuvoje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo uždegti Švedijai žalią šviesą.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas, kuris tarptautinėje bendruomenėje turi bemaž atstumtojo statusą, pralaimi karą Ukrainoje, tačiau dar per anksti spręsti, ar Rusijos prezidentą susilpnino samdinių grupės „Wagner“ nutrauktas maištas.

Kubos savininkų bendrovė „Bacardi International“ po Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainos teritoriją 2022-aisiais, kaip ir daugelis tarptautinių įmonių, paskelbė apie savo gamyklų Rusijoje uždarymą ir eksporto į Rusiją nutraukimą.

Rusų generolas, anksčiau vadovavęs puolimui Ukrainoje, Sergejus Surovikinas yra dingęs nuo šeštadienio, kai „Wagner“ Rusijoje surengė maištą, rašo „Sky news“. Šių metų pradžioje Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu patraukė S. Surovikiną nuo vadovavimo puolimui Ukrainoje ir vietoj jo pastatė dabartinį vadą Valerijų Gerasimovą. Tuo metu S. Surovikinas tapo S. Šoigu pavaduotoju.

Šveicarija jungiasi prie 11-ojo Europos Sąjungos Rusijai dėl karo Ukrainoje paskelbto sankcijų paketo, trečiadienį pranešama šalies Federalinės Tarybos interneto svetainėje. Vyriausybės pranešime sakoma, kad už sankcijas atsakingas vyriausybės departamentas išplėtė Rusijai taikomų baudžiamųjų priemonių sąrašą. Šveicarija skelbia sankcijas 71 fiziniam ir 33 juridiniams asmenims, dėl kurių ES nusprendė birželio 23-iąją vienuoliktajame sankcijų pakete. Jų turtas Šveicarijoje bus įšaldytas.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni trečiadienį sukritikavo Europos Centrinio Banko vykdomą agresyvų bazinių palūkanų didinimą infliacijai nusmukdyti ir perspėjo, kad „kyla pavojus, jog vaistas gali būti žalingesnis už ligą“. „ECB supaprastintas palūkanų normų didinimo receptas daugeliui neatrodo teisingas kelias“, – sakė ji kalboje parlamente prieš vėliau šią savaitę vyksiantį Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Ukrainoje sulaikius įtariamąjį prekyba vaikais į ES valstybes, o šios šalies pareigūnams pareiškus, kad turi informacijos dėl galimos prekybos organais, socialiniuose tinkluose kai kurie vartotojai puolė kaltinti visus ukrainiečius ar pačią valstybę. Tačiau prekyba vaikais ar prekyba žmonių organais nėra kažkoks Ukrainos išskirtinumas, ši problema, deja, aktuali daugelyje pasaulio šalių.

Kramatorske antradienio vakarą buvo įvykdytas žiaurus išpuolis, kuomet Rusija paleido kelias raketas į populiarią vietos piceriją tuo metu, kai joje buvo gausiai susirinkę lankytojai. Išpuolio metu žuvo 10 žmonių, dar apie 61 buvo sužeistas.

Į Ukrainą trečiadienį iš anksto neskelbto vizito atvyko Lenkijos prezidentas, skelbia Andrzejaus Dudos kanceliarija. Tviteryje paskelbtame pranešime sakoma, kad A. Duda dalyvaus Ukrainos Konstitucijos priėmimo 27-ųjų metinių renginyje. Taip pat planuojamos konsultacijos su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu dėl dabartinės padėties fronte, įskaitant Rusijos puolimo Zaporižios atominėje elektrinėje grėsmę.

Jungtinėms Valstijoms ir jų Europos sąjungininkėms besistengiant suprasti praėjusį savaitgalį Kremliuje tvyrojusį chaosą ir jo priežastis, jos tuo pat metu ragina Kyjivą pasinaudoti „langu“, galimybe ir ryžtingiau veržtis atsiimant savo teritorijas. Tuo pat metu NATO šalys laikosi tyliai Kremlius atžvilgiu ir pabrėžia, kad tai, kas vyksta Rusijoje, yra Rusijos vidaus reikalas, rašo Politico.

Daugelis Vakarų analitikų bando nuspėti, kaip tiksliai baigsis karas Ukrainoje. Karo istorijos apžvalgininkas Thomas Ricksas „The New York Times“ surinko keletą ekspertų pasiūlytų teorijų. Taigi, istorikas Serhijus Plochijus mano, kad nepaisant to, kaip baigsis karas, Ukrainos žmonės iš jo išeis vieningesni nei bet kada šiuolaikinėje istorijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo Lietuvos vadovui Gitanui Nausėdai už Ukrainai perkamas dvi oro gynybos NASAMS paleidimo sistemas. „Esu dėkingas už sprendimą įsigyti ir perduoti Ukrainai dvi oro gynybos sistemas NASAMS. Tai svarbus ir savalaikis indėlis į Ukrainos dangaus apsaugą ir ukrainiečių gyvybių išsaugojimą. Kartu į pergalę!“ – savo tviterio paskyroje rašė V. Zelenskis.

Ukrainos smūgiai Čonharo tiltams sutrikdė rusų susisiekimą tarp aneksuoto Krymo pusiasalio ir Rusijos okupuotos Chersono srities, trečiadienį skelbia britų žvalgyba. Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime pažymima, kad ankstyvą birželio 22-osios rytą Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Čonharo tiltams tarp Krymo ir Chersono srities. Šie tiltai aptarnauja vieną iš dviejų pagrindinių kelių tiekimo maršrutų tarp šių regionų.

Rusijos Federacijos puolimui Ukrainoje anksčiau vadovavęs generolas Sergejus Surovikinas iš anksto žinojo apie Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino rengiamą karinį maištą. Apie tai pranešė laikraštis „The New York Times“ (NYT), remdamasis su žvalgybos duomenimis susipažinusiais amerikiečių pareigūnais. Leidinio pašnekovai teigė dabar norintys išsiaiškinti, kiek S. Surovikinas padėjo J. Prigožinui koordinuoti veiksmus.

Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagener“ ir jos vadovo Jevgenijaus Prigožino buvimas Baltarusijoje yra labai rimta problema, reikalaujanti griežto NATO atsako. Tai antradienį Hagoje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. A. Duda sakė, kad tai yra vienas pagrindinių klausimų, kuriuos, kaip jis tikisi, NATO lyderiai aptars per liepos mėnesį vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą Vilniuje. „Mano nuomone, tai („Wagner“ Baltarusijoje – red.) reikalauja tam tikrų sprendimų.

Baltarusijos stebėjimo grupė „Belaruski Hajun“ vėlų antradienio vakarą skelbė, kad Rusijos privačios karinės bendrovės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino verslo lėktuvas pakilo iš Baltarusijos ir skrieja Rusijos link. Stebėtojai apie tai skelbė, remdamiesi skrydžių sekimo puslapio „FlightRadar24“ duomenimis. „Jevgenijaus Prigožino verslo lėktuvas pakilo iš Mačuliščių.