Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Kyjivas su Maskva keturis mėnesius nesikeitė karo belaisviais. Po ilgos pauzės namo grįžtantys 75 Ukrainos gynėjai – didelė šventė.
Deryboms dėl apsikeitimo belaisviais tarpininkavo JAE. Kai kurie Ukrainos gynėjai namus išvys pirmą kartą nuo pat invazijos pradžios.
„Aš 2022 m. kovo 7 d. pakliuvau į nelaisvę. Visą šį laiką buvau nelaisvėje Belgorodo srityje. Namie mama, tėvukas. Ką tik sužinojau, kad draugė su sūnumi iškeliavo į Latviją“, – pasakoja Ukrainos gynėjas Dmytras Kantypenkas.
Išlaisvintųjų būryje yra ir 19 Gyvačių salos gynėjų – didvyrių, kurie pačioje invazijos pradžioje nepabijojo rusų karo laivyno pasididžiavimo ir tapo pasipriešinimo Maskvos agresijai simboliu.
Namo grįžta ir rusai
Iš viso nuo invazijos pradžios Ukrainai jau pavyko susigrąžinti 3210 belaisvių.
„Dūšioje labai gera. Pagaliau aš namie. Labai noriu. Labai noriu namo“, – sako Ukrainos gynėjas Oleksijus Baidiukas.
Kartu su 75 belaisviais namo grįžta ir 212 žuvusiųjų ukrainiečių kūnai.
„Po ekspertizių perduosime juos giminaičiams, kad dorai palaidotų“, – teigia karo belaisvių komiteto sekretorius Bohdanas Ochrimenkas.
Namo grįžta ir lygiai tiek rusų – 75. Persėdę į savo autobusus jie gavo maišus su maistu ir sportbačius.
Apsikeitimas belaisviais vyko netrukus po to, kai amerikiečiai leido Ukrainai smūgiuoti savo ginklais su Charkivo sritimi besiribojančioje Rusijos teritorijoje. Nors leidimas ir su apribojimais – de facto raudonoji linija peržengta. Tad tikėtina, kad artimiausiu metu apribojimų dar mažės.
„Ir toliau darysime tai, ką ir darėme visą laiką – pagal poreikį prisitaikome ir keičiamės. Toks yra mūsų veikimo būdas, ir toks jis išliks“, – teigia JAV valstybės sekretorius Antonis Blinkenas.
Surengtas masiškas bombardavimas
Kartu su amerikiečiais leidimą smūgiuoti savo ginklais Rusijos teritorijoje suteikė ir vokiečiai. Berlynas Vašingtono pavyzdžiu seka nuo invazijos pradžios. Taip pat elgėsi ir su tankais. Suteikė jų tik po to, kai amerikiečiai sutiko perduoti tankų „Abrams“.
„Prižadu, kad ir koks didelis bus spaudimas, aš visuomet elgsiuosi apdairiai, spręsdamas klausimus tokioje pavojingoje situacijoje. Turime išvengti didelio karo tarp Rusijos ir NATO“, – kalba Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Interviu britų dienraščiui „The Guardian“, Ukrainos prezidentas ragina partnerius mažiau dvejoti ir labiau pasitikėti Ukraina.
„Reikia giliau suvokti pasekmes. Suvokti, kad diena svarstymų, diena sprendimų, diena dialogų Kongrese – net jei jie būtini – kiekviena ši diena atima žmonių gyvybes. Žmonių Ukrainoje“, – dienraščiui kalbėjo V. Zelenskis.
Sutapimas ar ne, tuoj po Vašingtono ir Berlyno sprendimo, maskoliai surengė vieną masiškiausių pastarųjų mėnesių Ukrainos energetikos sistemos bombardavimų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
