„Šiandienos Europa yra didelė dovana“, – sakė U. von der Leyen per paskutinį savo vadovaujamos Vokietijos centro dešinės CDU ir jos seserinės partijos Bavarijoje CSU kampanijos renginį prieš birželio 6–9 dienomis vykstančius Europos Parlamento rinkimus.
Tačiau, anot jos, Europai „kaip niekada anksčiau meta iššūkį populistai, ekstremistai ir demagogai“, turėdama omenyje Vokietijos partiją AfD, Prancūzijos „Nacionalinį sambūrį“ ir kitas kraštutinių dešiniųjų partijas.
„Šie ekstremistai turi vieną bendrą bruožą – jie nori susilpninti, sunaikinti ir sugriauti mūsų Europą“, – sakė U. von der Leyen ir pažadėjo, kad „niekada neleis, kad taip atsitiktų“.
Prognozuojama, kad per 2024 metų Europos Parlamento rinkimus daugelyje šalių įvyks ryškus poslinkis į dešinę, o populistinėmis laikomos radikalios dešiniosios partijos gaus balsų ir vietų parlamente visoje ES.
65 metų U. von der Leyen nuo 2019-ųjų eina ES vykdomosios institucijos pirmininkės pareigas, susidurdama su neramiu žemynui laikotarpiu – nuo „Brexito“ iki koronaviruso pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą.
Ji laikoma pagrindine kandidate antrai kadencijai, tačiau diplomatai įspėja, kad jos kandidatūra gali būti sudėtinga.
Prognozuojama, kad U. von der Leyen centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP) išliks didžiausiu bloku ES Parlamente, todėl ji turėtų gauti pirmuosius postus.
Tačiau tam, kad ji būtų paskirta, pirmiausia turės gauti 27 ES lyderių palaikymą, o paskui jį pelnyti 720 narių turinčiame ES Parlamente.
Per rinkimų kampaniją U. von der Leyen nepaneigė, kad jos vadovaujama EPP ateityje gali bendradarbiauti su kai kuriomis kraštutinių dešiniųjų partijomis, įskaitant Italijos premjerės Giorgios Meloni (Džordžos Meloni) partiją, siekdama užtikrinti teisės aktų priėmimą.
Tai papiktino tradicinius pagrindinius EPP partnerius, kurių parama gali būti labai svarbi U. von der Leyen per balsavimą parlamente.
