Užsienis

2023 m. rugsėjo 21 dieną Rusijos kariuomenė 82 kartus atakavo Chersono regioną ir paleido 383 sviedinius. Apie tai „Telegram“ paskelbė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Pasak jo, priešas naudojo minosvaidžius, artileriją, bepiločius orlaivius, tankus, lėktuvus ir daugkartinio paleidimo raketų sistemas „Grad“. Į Chersono miestą buvo paleisti 28 rusiški sviediniai.

JAV karinio tribunulo Gvantanamo įlankoje teisėjas nusprendė, kad Jemeno kalinys, kurį kankino JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) darbuotojai, negali būti teisiamas byloje, kurioje jam gresia mirties bausmė, pranešė JAV žiniasklaida. 51-erių Ramzi bin al Shibhas turėjo būti vienas iš penkių kaltinamųjų teismo procese, susijusiame su 2001 metų rugsėjo 11-osios „al Qaeda“ įvykdytais išpuoliais JAV miestuose, per kuriuos žuvo beveik 3 000 žmonių.

Ukrainiečių teigimu, prasta sveikata besigaluojantis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas paviešino naują vaizdo įrašą, kuriame tvirtina šiuo metu esantis visai ne ligoninės lovoje, o Maskvoje. „Darbo kelionės į Maskvą metu susitikau su civilinės gynybos, ekstremalių situacijų ir pagalbos nelaimės atveju ministru Aleksandru Kurenkovu“, – rašoma šalia pasidalinto vaizdo įrašo R. Kadyrovo „Telegram“ kanale.

Per pastarąją dieną Rusijai apšaudant Donecko regioną buvo sužeistas 21 civilis gyventojas. Apie tai feisbuke pranešė Donecko regiono karinės administracijos vadovo pareigas laikinai einantis Ihoris Morozas. „2023 m. rugsėjo 21 dieną Donecko regione rusai sužeidė 21 civilį gyventoją: 15 – Kurachovėje, po du – Petropavlivkoje ir Molodeckėje, po vieną – Torecke ir Kostiantynivkoje“, – rašė I. Morozas.

Palestiniečių lyderis Mahmudas Abbasas ketvirtadienį pareiškė, kad taikos Artimuosiuose Rytuose nebus be dviejų valstybių sprendimo, ir įspėjo, kad Saudo Arabija svarsto galimybę palaikyti Izraelį. „Klystų tie, kurie mano, kad Artimuosiuose Rytuose gali vyrauti taika, jei palestiniečiai nesinaudos visomis teisėtomis nacionalinėmis teisėmis“, – Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje sakė M. Abbasas.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 274 950 karių, įskaitant 480 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai penktadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 644 Rusijos tankus (+6 per pastarąsias 24 val.

Ukraina kartu su JAV gamins modernius ginklus, įskaitant oro gynybos sistemas, penktadienį pranešė „Unian“. „Ir ilgalaikis susitarimas yra toks, kad mes dirbsime kartu, kad Ukraina kartu su Amerika gamins reikiamus ginklus. Tai naujas mūsų vienybės lygis. Bendra gamyba „gynybos“ srityje su JAV yra istorinis dalykas“, – vaizdo pranešime sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pridurdamas, kad bendradarbiavimas sukurs Ukrainoje naują pramoninę bazę ir naujų darbo vietų.

Ukrainos šarvuočiai jau veikia už paskutinės Rusijos gynybinių įtvirtinimų linijos, kurią Ukrainos pajėgos šiuo metu pralaužia Zaporižios srities vakaruose. Tiesa, dar anksti teigti, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos visiškai pralaužė šią rusų gynybinę liniją.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje bei Saugumo Taryboje Rusija buvo kritikuojama ir toliau lieka tarptautinėje izoliacijoje dėl karo kaimyninėje Ukrainoje.

JAV vyriausybė paskelbė apie naują karinės paramos paketą Ukrainai, kuriame yra daugiau oro gynybos priemonių, tačiau nėra raketų ATACMS, kurių Kyjivas norėjo. Pranešama, kad naujojo paketo vertė siekia apie 325 mln. JAV dolerių (305,1 mln. eurų). Pasak JAV gynybos departamento, jis, be kita ko, apima artilerijos amuniciją ir sistemas priešo oro antskrydžiams atremti. Vašingtonas apie naują karinę paramą paskelbė JAV sostinėje viešint Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio vakarą neplanuotai iš Jungtinių Valstijų atvyko į Kanadą, siekdamas sutelkti paramą savo šaliai, kovojančiai su Rusijos invazija. Kanados televizija parodė, kaip ministras pirmininkas Justinas Trudeau pasisveikino su iš Vašingtono atskridusiu V. Zelenskiu, šiam išlipus iš lėktuvo Otavoje, kur jis lankosi pirmą kartą nuo plataus masto karo pradžios 2022-ųjų vasarį.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas turėjo ilgą sąrašą Europos šalių, kurias planavo sunaikinti, tačiau, sulaukęs galingo Ukrainos pasipriešinimo, dabar yra priverstas žemintis ir ieškoti paramos iš Šiaurės Korėjos ir Irano, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Putino sąrašas šalių, kurias reikia sunaikinti, buvo ilgas. Dar visai neseniai. Jei Ukraina kristų, pusei Europos kiltų pavojus patekti į Maskvos įtakos zoną.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Vašingtoną prašyti pagalbos kovojant su Rusija ir sulaukė JAV prezidento Joe Bideno paramos, nors susidūrė su skeptiškai nusiteikusiais respublikonais, kurie nori nutraukti pagalbos teikimą. „Mes esame su jumis ir liksime su jumis“, – sakė J. Bidenas Ukrainos lyderiui po to, kai Baltuosiuose rūmuose susitiko jų vadovų komandos, kad išsiaiškintų V. Zelenskio prašymus suteikti daugiau ginklų Rusijos invazijai atremti.

Rusijos Tulos mieste, esančiame į pietus nuo Maskvos, įvyko sprogimas, o po jo be elektros liko apie penki tūkstančiai gyventojų, rašo „Sky news“. Rusų žiniasklaida praneša, kad įvyko „avarinis elektros energijos tiekimo sutrikimas“, tačiau priežasties nenurodo. „Kyiv Post“ korespondentas Jason Jay Smart pasidalijo nuotrauka iš vietos ir nurodė, kad vietoje buvo girdėti sprogimas.

Kinija ketvirtadienį įspėjo nenuvertinti jos „stiprios valios“ Taivano klausimu ir pareiškė, kad pasisako už „taikų susivienijimą“ su šia demokratiškai valdoma sala. Dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, Kinijos viceprezidentas Han Zhengas pakartojo Pekino poziciją, kad Taivanas yra „neatsiejama“ Kinijos dalis. „Niekas niekada neturėtų nuvertinti Kinijos žmonių tvirto ryžto, stiprios valios ir galios ginti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą, – tvirtino viceprezidentas.

Ukrainos saugumo tarnyba ir ginkluotosios pajėgos smogė slaptai okupantų bazei laikinai okupuotame Melitopolyje, skelbia „Obozrevatel“. Apie tai leidiniui patvirtino šaltiniai Ukrainos saugumo tarnyboje. Anot šaltinių, atakos metu buvo sužeisti Zaporižios regione kovojančių rusų vadas ir štabo viršininkas. Taip pat sužeistos kelios dešimtys rusų karininkų. Apie dešimt rusų žuvo. Pasak vieno šaltinio, Ukrainos saugumo tarnyba nustatė, kad rusai savo štabą buvo įsirengę vietos gamykloje.

Pentagonas ketvirtadienį sureagavo į Lenkijos sprendimą kol kas nebetiekti ginklų Ukrainai. Pentagonas sako, kad tai yra „suverenus Lenkijos sprendimas“, rašo CNN. „Visada sakėme, kad tai yra suverenus bet kurios šalies sprendimas nuspręsti, kokio lygio paramą ji ketina teikti“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją saką Pentagono spaudos sekretorius", - ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė Pentagono spaudos sekretorius brigados generolas Patrick‘as Ryder‘is.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad nepritaria neigiamam kitų pasaulio lyderių požiūriui į Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną. Tokį turkų lyderio pareiškimą citavo Turkijos spauda, rašo „Sky news“. „Lyderiai ir ministrai pirmininkai turi neigiamą požiūrį į Putiną“, – cituojamas jis. „Žinoma, mes tokio požiūrio nenešiojame ir neatspindime. Aš taip pat nemanau, kad šie požiūriai yra teisingi, nes Rusija nėra įprasta šalis“, – pridūrė R. T. Erdoganas.

Pekino aukščiausio rango diplomatas pasakė prezidentui Vladimirui Putinui, kad esant sudėtingai tarptautinei padėčiai, Kinija ir Rusija turi stengtis stiprinti bendradarbiavimą, ketvirtadienį pranešė kinų valstybinė žiniasklaida.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį per Volodymyro Zelenskio vizitą Vašingtone paskelbs apie naują priešlėktuvinės gynybos sistemos perdavimą Ukrainai, tačiau ilgesnio nuotolio raketų ATACMS Kyjivui dar nepristatys, pranešė Baltieji rūmai. „Prezidentas Bidenas šiandien paskelbs apie naują karinės pagalbos paketą, įskaitant svarbius oro gynybos pajėgumus, skirtus padėti Ukrainai“, – nurodė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį pareiškė, kad šalies ministro pirmininko komentarai dėl ginklų tiekimo Ukrainai nutraukimo buvo neteisingai suprasti. Mateuszo Morawieckio „žodžiai buvo interpretuojami blogiausiu įmanomu būdu (...) Mano nuomone, premjeras norėjo pasakyti, kad mes neperduosime Ukrainai naujos ginkluotės, kurią šiuo metu perkame modernizuodami Lenkijos kariuomenę“, televizijai TVN24 nurodė Lenkijos prezidentas.

Žodžių „rusija“, „maskva“ ir pan. rašymas iš mažosios raidės neoficialiuose tekstuose Ukrainoje nebus laikomas klaida. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionaline valstybinės kalbos standartų komisija.

Laikinai okupuotame Kryme, Sevastopolyje, nugriaudėjo sprogimai, rašo „Ukrinform“. Sprogimai užfiksuoti keliose vietose vienu metu. „Sprogimai Omegos įlankos ir miestelio teritorijoje. Fiolento kyšulys taip pat džiugiai sproginėja“, – cituojamas Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. Kartu jis paskelbė nuotrauką iš Sevastopolio. Krymą Rusija aneksavo 2014 m. Ukraina ne kartą teigė, kad išlaisvins visas rusų užgrobtas žemes, įskaitant Krymą.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad per Baku žaibišką karinę operaciją etninių armėnų separatistiniame Kalnų Karabacho anklave žuvo šeši Rusijos taikdariai. Prokuratūros duomenimis, trečiadienį žuvo penki Rusijos taikdariai, kuriuos Azerbaidžano pajėgos per klaidą priskyrė armėnų separatistams, o dar vienas žuvo po to, kai jį apšaudė separatistų pajėgos.

Vasarą prasidėjusiu Ukrainos kontrpuolimu buvo tikimasi atkovoti nemažai rusų užimtų žemių, kad Kyjivas turėtų tvirtą poziciją galimose derybose. Vis dėlto šis planas nepasiteisino, „The Economist“ cituoja ukrainiečių leidinys UNIAN. Anot „The Economist“, kol kas beprasmiška prašyti nutraukti ugnį ar pradėti derybas, nes Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nerodo jokio noro tai daryti.

Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis griežtai sukritikavo pastaruosius Lenkijos valdžios veiksmus Ukrainos atžvilgiu, pažymėdamas, kad jie naudingi Kremliui. Be kita ko, jis pasmerkė Lenkijos vyriausybės sprendimą uždrausti Ukrainos grūdų importą, teigdamas, kad šalies valdžia įsivėlė į konfliktą, neieškodama konstruktyvių sprendimų. „Galima susitarti su Slovakija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo pradžioje valstybiniais ordinais apdovanojo šešis lietuvius. Energetikos ministras Dainius Kreivys, prezidento patarėja Asta Skaisgirytė bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas apdovanoti kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo III laipsnio ordinu.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį apkaltino Rusijos taikdarius, kad jie nesugebėjo užkirsti kelio Azerbaidžano puolimui, po kurio Baku pareikalavo užtikrinti visišką ginčijamo Kalnų Karabacho kontrolę. „Jei taikdariams pavyko susitarti dėl ugnies nutraukimo, kodėl jiems nepavyko susitarti, kad būtų užkirstas kelias Kalnų Karabacho užpuolimui?“ – klausė jis per nacionalinę televiziją transliuotame kreipimesi.

Ketvirtadienį JAV viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV įstatymų leidėjais. Kaip rašo „Sky news“, po susitikimo su Ukrainos lyderiu JAV senatorius Čakas Šumeris vienu sakiniu apibūdino susitikimo metu V. Zelenskio perduotą žinutę: „Jei negausime pagalbos, pralaimėsime karą“. V. Zelenskis ketvirtadienį atvyko į JAV Kongresą, kur susitiko su Atstovų Rūmų ir Senato respublikonų įstatymų leidėjais, kurie skeptiškai vertino tolesnę pagalbą Kyjivui.

Ketvirtadienį Chersono srityje per rusų apšaudymus jau žuvo šeši civiliai, o dar devyni buvo sužeisti. Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos generalinio prokuroro biuras apie tai informavo „Telegram“ kanale. Chersono srities prokuratūrai vadovaujant, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Tyrėjų duomenimis, rugsėjo 21 d., apie 11 val. 45 min.

Estijos valdžia paaiškino, kas laukia Rusijoje registruotų transporto priemonių, kurios jau yra atvykusios į šalį. Šalies vidaus reikalų ministro Lauri Laanemetso teigimu, perregistruoti automobilius bus skirta pusė metų. Estijos vidaus reikalų ministras paskelbė, kad Rusijoje registruoti automobiliai, kurie jau atvežti į šalį iki rugsėjo 13 d. (kuomet įsigaliojo draudimas), privelės būti perregistruoti arba išvežti iš Estijos per artimiausius pusę metų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į JAV Kongresą, kur susitiks su Atstovų Rūmų ir Senato respublikonų įstatymų leidėjais, kurie skeptiškai vertino tolesnę pagalbą Kyjivui. Susitikimuose dalyvaus ir demokratai, nors tai griežtosios dešinės respublikonų įstatymų leidėjai dažnai priešinasi tolesniam Ukrainos finansavimui kovai su plataus masto Rusijos invazija į šalį.

Buvęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas ir lenkų opozicijos lyderis Donaldas Tuskas apkaltino Lenkijos Vyriausybę peiliu dūrus Ukrainai į nugarą, rašo „Sky news“. Taip jis komentavo lenkų premjero Mateuszo Morawieckio pareiškimą, kad Lenkija nebetiekia Ukrainai ginklų ir ginkluojasi pati. D. Tusko įsitikinimu, tokie pareiškimai yra naudingi Lenkijos valdantiesiems prieš spalio 15 d. vyksiančius parlamento rinkimus.

Varšuva paskelbė nutraukianti ginklų tiekimą Kyjivui ir nuo šiol didesnį dėmesį skirs savo gynybai. Ekspertai teigia, kad spalį vyksiantys parlamento rinkimai Lenkijoje sudarė sąlygas, kad vidaus politikos peripetijos nustumia užsienio politiką į antrą planą. Anot jų, nors lenkų pareiškimas dramatiškas, jų geopolitinė kryptis ir požiūris į grėsmes nekinta.

Ketvirtadienį Armėnija pareiškė nesirengianti masinei civilių evakuacijai iš Kalnų Karabacho, prieš tai Azerbaidžanas pareiškė, kad atgavo visišką ginčijamo regiono kontrolę. „Armėnų vyriausybė nekėlė armėnų evakuacijos iš Kalnų Karabacho klausimo ir mano, kad turi būti garantuota Kalnų Karabacho armėnų teisė gyventi savo namuose, saugiai ir oriai“, – ministro pirmininko Nikolo Pašiniano pareiškimą citavo valstybinė žiniasklaida.

Ukrainai ir Lenkijai pavyko rasti kompromisą dėl grūdų eksporto, skelbiama BBC. Lietuvos prezidentas taip pat paskelbė, kad būtina surasti kompromisą, tačiau naujiena apie tai, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai pasiekė susitarimą buvo paneigtą Kyjive. BBC skelbiama, kad Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministerijos vadovas Mykola Solskyi ir Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas telefonu aptarė grūdų eksporto temą.

Rusams ketvirtadienį apšaudžius Chersono sritį žuvo vienas žmogus, o dar du buvo sužeisti, pranešė šio pietinio Ukrainos regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas. Jo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad „priešas visą dieną apšaudo Chersono sritį“. Pasak jo, per rusų apšaudymus ketvirtadienį regione iš viso žuvo penki žmonės, o dar 10 buvo sužeisti. Rusija naktį į ketvirtadienį surengė masinį raketų smūgį, per kurį visoje šalyje žuvo ir buvo sužeista žmonių.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pareiškė, kad pirmosios derybos dėl Kalnų Karabacho integracijos buvo konstruktyvios ir kad su etninių armėnų lyderiais sutarta netrukus vėl susitikti. Derybų atmosfera buvo konstruktyvi ir pozityvi, buvo susitarta vėl susitikti artimiausiu metu, sakė Azerbaidžano prezidentūra ir pridūrė, kad Baku sutiko aprūpinti regioną maisto produktais ir humanitarine pagalba.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Vašingtoną derėtis dėl tolesnės JAV pagalbos ginklais ir sakė, kad Kyjivo prioritetas yra oro gynyba, Maskvai surengus naują masinę raketų ataką prieš Ukrainą. „Šiandien – svarbios derybos Vašingtone. Oro gynyba Ukrainai yra tarp svarbiausių klausimų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Zelenskis, atvykęs į Vašingtoną iš Niujorko.

Singapūro teismas griežtai nubaudė vyrą, kuris, net ir tiksliai žinodamas, kad serga COVID-19, ėjo į darbą ir kosėjo prie savo kolegų, specialiai nusismaukęs kaukę. 64-erių singapūriečiui buvo skirtos dvi savaitės kalėjimo. Net ir pasidaręs COVID-19 testą, bei sulaukęs teigiamo atsakymo, indų kilmės Singapūro gyventojas  Tamilselvamas Ramaiya sąmoningai kosėjo ant savo kolegų, o vieną sykį netgi demonstratyviai nusismaukė kaukę prieš kosėdamas.

Ukraina ketvirtadienį paskelbė smogusi kariniam aerodromui Rusijos aneksuotame Kryme ir tai dar viena ukrainiečių deklaruota ataka šiame Juodosios jūros pusiasalyje, kurį Kyjivas žada susigrąžinti. „Rugsėjo 21-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos surengė sutelktąjį smūgį okupantų kariniam aerodromui netoli Sakų miesto laikinai okupuotame Kryme“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame kariuomenės komunikacijos departamento pareiškime.

Lenkija trečiadienį pareiškė, kad nebeteiks ginklų Ukrainai ir daugiausiai dėmesio skirs savo gynybai. Kaip tai paveiks karo eigą? Ar kitos valstybės gali pasekti Lenkijos pavyzdžiu? Ar Kyjivas bus spaudžiamas sėsti prie derybų stalo? Apie jį naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir karybos ekspertas Darius Antanaitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Baigėsi pirmosios armėnų separatistų ir Azerbaidžano derybos dėl Kalnų Karabacho teritorijos integracijos, ketvirtadienį pranešė Azerbaidžano valstybinė žiniasklaida. Pranešime detalių nepateikiama. Derybos truko apie dvi valandas, spaudos konferencija po susitikimo Azerbaidžano Jevlacho mieste nebuvo numatyta, pranešė valstybinės naujienų agentūros ir televizija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino Azerbaidžano lyderį Ilhamą Alijevą užtikrinti armėnų saugumą Kalnų Karabache, azerbaidžaniečių pajėgoms paskelbus pergalę po dieną trukusios operacijos prieš šio regiono separatistus. „Vladimiras Putinas pabrėžė, kaip svarbu užtikrinti Karabacho gyventojų armėnų teises ir saugumą“, – sakoma Kremliaus pranešime apie abiejų lyderių pokalbį telefonu.

Kyjivas ketvirtadienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis surengs derybas su Varšuva dėl aštrėjančio ginčo dėl Ukrainos grūdų eksporto, o kaimyninės šalys pakartojo, kad jų ryšiai yra glaudūs. „Kitos derybos įvyks artimiausiomis dienomis, per jas bus aptarti abiejų šalių parengti klausimai“, – sakoma Ukrainos žemės ūkio ministerijos pranešime, kuriame skelbiama apie Lenkijos ir Ukrainos žemės ūkio ministrų pokalbį.

Lenkija nepritaria tam, kad Vokietija gautų nuolatinę vietą JT Saugumo Taryboje, ketvirtadienį Lenkijos visuomeniniam radijui sakė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pateiktas pasiūlymas yra „gana keistas“ ir, Lenkijos požiūriu, „didelis nusivylimas“, sakė M. Blaszczakas. Kyjivas, atrodo, pamiršo, kad Vokietija iš pradžių neatėjo į pagalbą Ukrainai, prasidėjus Maskvos plataus masto invazijai 2022 metų vasarį, sakė jis.

Jungtinės Tautos (JT) deda pastangas atkurti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai JT Saugumo Taryboje Niujorke pareiškė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Pasak jo, JT toliau bendradarbiauja su visomis pusėmis, kad būtų galima atkurti saugų grūdų ir trąšų eksportą iš Rusijos ir Ukrainos. A. Guterresas pabrėžė, kad yra svarbu užtikrinti, jog nekiltų dar vieno pertrūkio pavojus.

Kalnų Karabache išvakarėse buvo sušaudyti rusų „taikdariai“ regione. Jų automobilį suvarpė kulkomis Azerbaidžano pajėgos. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas susisiekė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir atsiprašė dėl incidento, skelbiama Kremliaus išplatintame pranešime. Apie rusų karių žūtį Karache išvakarėse paskelbė Rusijos gynybos ministerija, tačiau iki šiol nėra atskleidžiamas tikslus žuvusiųjų skaičius.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nutylėjo, ar, JAV perdavus Ukrainai valdomų raketų ATACMS, padidėtų tikimybė, kad Vokietija taip pat įsipareigos perduoti sparnuotųjų raketų „Taurus“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kurį laiką reikalauja tiek Vokietijoje pagamintų raketų „Taurus“, tiek JAV gamybos ATACMS sistemos. Šie ginklai suteiktų Ukrainos kariuomenei naujų pajėgumų smogti taikiniams giliau į Rusijos kontroliuojamą teritoriją.