Pačioje Ukrainoje tikimasi, kad Rusijos kariuomenė „išsikvėps“, nes paprasčiausiai nebeliks karių puolimo operacijoms, tačiau karių trūkumo skundžiasi ir patys ukrainiečiai.
Maža to, ukrainiečiai patys ėmėsi puolamųjų veiksmų ten, kur Rusija nesitikėjo – pačios Rusijos teritorijoje.
Strateginių centrų puolimas
„Mūsų gynyba traška“, – pareiškė „Financial Times“ aukštas pareigas užimantis Ukrainos valdininkas, susipažinęs su karo veiksmų situacija. Rusijos pajėgos pasiekė „strateginės sėkmės“, Donbase ir gali veržtis toliau, jeigu nepavyks perlaužti situacijos, pripažino jis.
Suomių analitikos grupės „Black Bird Group“ atstovo Pasi Paroineno teigimu, Rusijos kariuomenė užėmė beveik dukart daugiau teritorijos negu Ukrainos kariuomenė sugebėjo išlaisvinti praėjusiais metais vykusio kontrpuolimo metu.
2023 m. vasarą Ukrainos ginkluotosios pajėgos užėmė 321 kvadratinį kilometrą, arba vidutiniškai 24 kvadratinius kilometrus per savaitę. Šiais metais nuo gegužės 3 d. iki rugpjūčio 2 d. Rusijos ginkluotosios pajėgos užėmė 592 kvadratinius kilometrus, arba daugiau kaip 45 kvadratinius kilometrus per savaitę.
„Per paskutinį mėnesį rusai sugebėjo užimti kelias svarbias pozicijas ar objektus, situacija ukrainiečiams šiomis kryptimis nuolat blogėja“, – pažymėjo P. Paroinenas.
Sunkiausia situacija šiuo metu yra Pokrovsko, Torecko ir Časiv Jaro apylinkėse. Mūšiai dėl šių strategiškai svarbių vietovių Ukrainos rytuose vyksta jau ne pirmą mėnesį.
„The New York Times“ kalbinti Ukrainos karininkai ir karo ekspertai pripažino, kad Torecko kryptimi galėjo būti padaryta strateginių klaidų, atšaukus iš ten gerai pasirengusią bei gerai vietovėje „įsikasusią“ 24-ąją mechanizuotą brigadą. Buvo prarastos pozicijos, teko skubiai siųsti rezervus.
Nėra kam pulti, nėra kam gintis
Nepaisant intensyvaus puolimo Pokrovsko ir Torecko kryptimis, „priešas paprasčiausiai dūsta“, „Financial Times“ aiškino Ukrainos 59-osios brigados atstovas Serhijus Cechockis.
Britų gynybos ministerijos skaičiavimais, gegužę–birželį Rusijos kariuomenė neteko apie 70 tūkst. karių. Liepą ir rugpjūtį rusai netenka apie 1–1,1 tūkst. karių žuvusiais ir sužeistaisiais per dieną.
Gegužė, birželis ir liepa tapo pačiais kruviniausiais Rusijos kariuomenei mėnesiais nuo pat karo 2022-aisiais pradžios, pažymima britų žvalgybos ataskaitoje.
Didžiulius Rusijos kariuomenės nuostolius patvirtina ir šios šalies taip vadinamieji „karo korespondentai“, asmenys, kurie bent jau oficialiai nedirba valstybės propagandos mašinai, apie karą skelbiantys informaciją savo „Telegram“ kanaluose.
Pastaruoju metu pagrindinė tokių kanalų tema – labai lėti „gyvosios jėgos papildymo tempai“ tuo pat metu „patiriant didelius nuostolius fronte“. Jų teigimu, fronte dabar žūva daugiau karių negu atvyksta į jį papildymų. „Mūsų judėjimo tempas lėtėja. Lėtai nuo Donecko į vakarus šliaužiam… Žmonių nėra. Netekčių lygis – aukštas. Tiems, kas nesupranta – pulti nėra kam fiziškai. Išeikvota fizinė jėga“, – rašoma viename iš prokremliškų telegramo kanalų pavadinimu „Vojenkor kotionok“.
Užimti ukrainiečių teritorijas pavyksta tik dėl to, kad rusų karo vadai be sąžinės graužaties siunčia į mūšius „be operatyvinių pauzių papildymui ir pasirengimo poziciniam puolimui“. Anot pačių rusų „z tinklaraštininkų“, žmonių gyvybių niekas neskaičiuoja, nes „visi supranta, kad iki metų pabaigos yra tikimybė susitarti, todėl bando suspėti“.
Ukrainos taktika: geriausia gynyba – puolimas?
Ukrainos kariuomenei taip pat neužtenka žmonių, tačiau dėl kitos priežasties. Jeigu karinį pajėgumą pavyko užlopyti gauta iš JAV ginkluote, tai gyvosios jėgos papildymui Ukrainos valdžia, anot ekspertų, ilgokai delsė mobilizacijos klausimu.
„Pagrindinė rusų nuolatinio veržimosi priežastis – karių, pirmiausiai pėstininkų, trūkumas Ukrainoje“, – paaiškino Tarptautinio strateginių tyrimų instituto ekspertas Franzas-Stefanas Gady „Financial Times“
Manoma, kad dešimtys tūkstančių naujų karių užbaigs pasirengimą ir bus išsiųsti į frontą jau artimiausiomis savaitėmis, pažymima „The Moscow Times“.
Ukrainiečiams taip pat teks kažką sugalvoti prieš Rusijos strategiją ištęsti fronte išdėstytas pajėgas ir pulti vienu metu keliose vietose. Tokiu būdu ukrainiečiams liko mažiau rezervų, kurie galėtų padėti sulaikyti puolimą Pokrovske, Časiv Jare ir Torecke.
Galimai būtent dėl kritinės situacijos fronte Ukrainos pajėgos nusprendė imtis kontrpuolimo veiksmų Rusijos teritorijoje. Liepos 6-ąją buvo suduotas smūgis Kursko sričiai, Ukrainos pajėgos įsiveržė į menkai saugomą Rusijos teritoriją ir užėmė, įvairiais duomenimis, 10-20 kilometrų teritorijos, priartėjo (kitais duomenimis – užėmė) prie rajono centro Sudžos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
pasvajokit,niekas neivedines jokiu armiju is kitu valstybiu,taip kad pyzdinat gint savo salies
