Užsienis

Vladimiras Putinas ir Kinijos diktatorius Xi Jinpingas siekia sukurti savo blogio ašį, o jų grėsmingas ryšys dar labiau sustiprėjo po to, kai liepos pabaigoje jiedu pasiuntė bombonešius netoli JAV. Rusijos ir Kinijos strateginiai bombonešiai buvo pastebėti po to, kai šalys bendrai patruliavo vos už kelių šimtų kilometrų nuo Aliaskos pakrantės, skelbia „The Sun“. Panašu, kad jų ryšys gali tik stiprėti.

Iranas ruošiasi Rusijai perduoti šimtus balistinių raketų, kurios esą gali pasiekti taikinius iki 120 kilometrų, rašo naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais Europos žvalgyboje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė, kad Kursko srities gyventojams, priverstiems palikti savo namus, bus išmokėta 10 tūkst. rublių (maždaug 105 eurų) išmoka. Kaip rašo „Business Insider“, rusai, „kuriems to reikia“, gaus 10 tūkst. rublių vienkarinę išmoką. Tai V. Putinas vaizdo pokalbio metu su Kursko srities gubernatoriumi Aleksejumi Smirnovu. „Reikės įvertinti ir kitą žalą“, – sakė V. Putinas. Skaičiuojama, kad maždaug 3 tūkst.

Ukrainos ekonominių nusikaltimų tyrėjai įmonės buhalterės automobilio bagažinėje aptiko daugiau nei 4,7 mln. eurų neapskaitytų grynųjų. „Moteris negalėjo paaiškinti pinigų kilmės“, – penktadienį sakė Kyjivo regiono pareigūnai, taip pat paviešinę atidarytos automobilio bagažinės su sukrautomis 100 eurų banknotų krūvomis vaizdus. Įmonė vien 2022 ir 2023 m. tiekė Ukrainos kariuomenei maistą už 320 mln. eurų. Pasak valdžios, mokesčių našta lėšoms buvo sumažinta per suklastotą paskolą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Ukrainos kariams už efektyvius veiksmus ir mainų fondo papildymą. Valstybės vadovas tai pareiškė feisbuke, praneša portalas „rbc.ua“. „Noriu padėkoti tiems mūsų kariams ir mūsų daliniams, kurie užtikrina mainų fondo papildymą – ima okupantus į nelaisvę ir taip padeda išlaisvinti mūsų žmones iš Rusijos nelaisvės“, – sakė V. Zelenskis. Anot jo, dabar tai labai svarbu.

Brazilijos San Paulo valstijoje penktadienį nukrito lėktuvas su 57 keleiviais ir keturių asmenų įgula. Išgyvenusių aviakatastrofą nėra, pranešė oro linijų bendrovė „Voepass“. Lėktuvas ATR 72-500 skrido iš pietinės Paranos valstijos Kaskavelio miesto į San Paulo tarptautinį Guarulhoso uostą. Jis nukrito Vinjedo mieste, apie 80 kilometrų į šiaurės vakarus nuo San Paulo.

Ne visi Ukrainos kariškiai yra patenkinti pradėta karine operacija Rusijos teritorijoje, jie kelia klausimus, o kas bus toliau. Šį teiginį išsakė Vokietijos leidinio BILD vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Paulas Ronzheimeris, kuris reguliariai lankosi fronto linijoje Ukrainoje ir bendrauja su šalies politine bei karine vadovybe, rašo UNIAN. „Girdžiu daug skeptiškų vertinimų, kritikos iš tų, su kuriais kalbėjau.

Per didelio masto specialų reidą, surengtą tiriant gynybos tikslams skirtų daugiau nei 1,5 mlrd. grivinų pasisavinimą, teisėsaugininkai visoje Ukrainoje atliko 65 kratas ir pareiškė kaltinimus 28 pareigūnams, pranešė Generalinė prokuratūra.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį apkaltino ankstesnę vyriausybę neteisėtai išleidus 100 mlrd. zlotų (23 mlrd. eurų) ir paskelbė, kad jo vadovaujama vyriausybė bando susigrąžinti šiuos pinigus. D. Tuskas sakė, kad per šešis mėnesius trukusius tyrimus ir auditus buvo atskleistas plačiai paplitęs finansinis piktnaudžiavimas, o kaltinimai iki šiol pareikšti 62 ankstesnio „valdančiojo elito“ nariams.

Rusijos žmogaus teisių aktyvistas veteranas Olegas Orlovas, išlaisvintas per praėjusios savaitės apsikeitimą kaliniais, pareiškė anksčiau tikėjęs, kad žlugus Sovietų Sąjungai ir per demokratinius rinkimus išrinkus prezidentą jo gimtinėje įvyks lūžis.  Tačiau tada į valdžią atėjo Vladimiras Putinas, kuris užgniaužė politinę opoziciją Rusijoje ir pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Buvęs JAV prezidentas ir dabartinis kandidatas vėl užimti aukščiausią postą šalies valdžioje Donaldas Trumpas prižadėjo esą užbaigti karą Ukrainoje dar prieš duodamas priesaiką pergalės rinkimuose atveju. Interviu „Breitbart News“, kaip rašo UNIAN, politikas tikino esą pažįstantis abu prezidentus (Volodymyrą Zelenskį ir Vladimirą Putiną) ir tiki galimybe surengti taikos derybas. Jie griauna visą tam tikros pasaulio dalies teritoriją.

Suomija neketina rengti naujo Rusijos lyderio Vladimiro Putino ir vėl į JAV prezidento postą pretenduojančio Donaldo Trumpo susitikimo. Tai pranešė britų laikraštis „Times“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. Trumpas tebėra įsitikinęs derybų akis į akį nauda ir žada atkurti santykius su Putinu, jei lapkričio mėnesį bus perrinktas. Jis savo šalininkams pareiškė, kad per vieną dieną po įžengimo į Baltuosius rūmus sudarys susitarimą užbaigti karą Ukrainoje.

Austrija penktadienį pranešė, kad sulaikė trečią įtariamąjį, džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) šalininką, planavusį įvykdyti mirtininko išpuolį per amerikiečių popmuzikos superžvaigždės Taylor Swift koncertą Vienoje. Šiomis dienomis planuoti trys koncertai jau atšaukti. Policija trečiadienį sulaikė du 19 ir 17 metų įtariamuosius dėl sąmokslo „nužudyti kuo daugiau žmonių prie koncertų erdvės“ – Ernsto Happelio stadiono per vieną iš renginių.

Kelios dešimtys baltarusių penktadienio vakarą Vilniuje protestuoja prieš Vakarų neteisėtu laikomo prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą. Tokia akcija rengiama sutinkant ketvirtąsias 2020 metais vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų metines, kurių laimėtoju pasiskelbė nuo 1994-ųjų šalį valdantis autoritarinis lyderis A. Lukašenka.

Didžioji Britanija paskelbė naujas sankcijas Baltarusijos įmonėms ir bausmių kolonijų viršininkams, minint ketvirtąsias „suklastotų rinkimų“, sukėlusių šalyje masinius protestus, metines. Užsienio reikalų ministerija paskelbė apie sankcijas trims bausmių kolonijų viršininkams ir vienam buvusiam viršininkui. Sankcijos taikomos ir dviem staklių gamintojoms, eksportuojančioms prekes į Rusiją jos karinės pramonės reikmėms, bei Baltarusijos gynybos sektoriaus verslo įmonėms.

Čekijos sostinės Prahos centre į tramvajų stotelę nukritus pastato karnizo daliai žuvo ukrainietis. Tai pranešė Prahos radijas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Nelaimė įvyko ketvirtadienį, rugpjūčio 8-ąją. Nuo istorinio pastato dėl blogo oro nukrito karnizo fragmentas, kuris pramušė stiklinį stotelės stogą ir mirtinai sužalojo vyrą. Nukentėjusysis patyrė galvos smegenų traumą ir mirė iškart. Paaiškėjo, kad žuvo gydytojas ukrainietis Vitalijus Slavnovas.

Jungtinių Valstijų prezidento posto siekianti viceprezidentė Kamala Harris ir Joe Bidenas kitą savaitę, pirmą kartą po prezidento sprendimo trauktis iš 2024 metų rinkimų kovos, kartu pasirodys rinkimų kampanijos metu.  Siekdamas sustiprinti demokratų vienybę ir paremti naują partijos kandidatę J. Bidenas kartu su savo viceprezidente rugpjūčio 15 dieną dalyvaus renginyje Merilando valstijoje netoli Vašingtono.

Lenkijos antidopingo agentūra (POLADA) informavo, kad ji tapo programišių atakos taikiniu. Dėl incidento buvo paviešinta šiai institucijai priklausančių duomenų. Agentūros svetainė neveikia. Tai pranešė Lenkijos radijas. Kaip socialiniuose tinkluose rašo POLADA, galima daryti prielaidą, kad ataką surengė priešiškos šalies tarnybų remiama grupuotė. POLADA tikina, kad ėmėsi reikiamų priemonių sistemoms apsaugoti.

Oro uoste mirė moteris, įstrigusi bagažo atsiėmimo zonoje esančiuose mechanizmuose, skelbia portalas „Mirror“. 40 metų moteris buvo aptikta be sąmonės Čikagos (JAV) O‘Haro tarptautinio oro uosto 5-ajame terminale. Čia esančioje bagažo išdavimo zonoje įsikūrusios kelios tarptautinės oro linijų bendrovės. Įvykio vietoje jai buvo konstatuota mirtis. Kol kas neaišku, ar moteris buvo turistė, ar dirbo oro uoste.

Rusijos smūgio Kostiantynivkai aukų skaičius išaugo iki 14, dar 44 žmonės buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Žuvusiųjų skaičius Kostiantynivkoje išaugo iki 12. Taip pat žinoma apie 44 sužeistus žmones“, – rašoma pranešime. Smūgio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Keleivis padavė į teismą oro linijų bendrovę „American Airlines“, nes, jo teigimu, skilo kulkšnis, kai atsistojo nuo sėdynės, norėdamas leisti kitam keleiviui nueiti į tualetą. Merilendo gyventojas Gaelis Severoni teigė, kad susižalojo nukritęs turbulencijos metu 2023 m. rugpjūtį, skrisdamas iš Vašingtono (JAV) į Naująjį Orleaną (JAV), teigiama Luizianos rytinės apygardos teismui pateiktame ieškinyje.

Rusija penktadienį pranešė perkelianti daugiau kareivių ir ginklų į vakarinę Kursko sritį, kurioje jau keturias dienas vyksta didelis per sieną įsiveržusių Ukrainos pajėgų puolimas. Rusija perkelia į Kursko Sudžos rajoną kariuomenės dalinius su „daugkartinio raketų paleidimo įrenginiais „BM-21 Grad“, velkamais artilerijos pabūklais, tralais gabenamais tankais, sunkiasvorėmis vikšrinėmis transporto priemonėmis, sunkvežimiais „Ural“ ir „Kamaz“, Gynybos ministeriją citavo valstybinė žiniasklaida.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį pareiškė, kad šį savaitgalį valdžios institucijos turi išlikti budrios, baiminantis, jog Anglijos miestuose ir miesteliuose gali įsiplieksti nauja kraštutinių dešiniųjų riaušių banga.  „Esu visiškai įsitikinęs, kad pastarosiomis dienomis atvykę policijos pareigūnai ir greitas teisingumo vykdymas mūsų teismuose turėjo realų poveikį“, – pareiškė jis.

Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas, kalbėdamasis su savo kolega iš JAV Lloydu Austinu (Loidu Ostinu), pabrėžė, kaip svarbu greitai susitarti dėl Gazos Ruože laikomų įkaitų paleidimo, penktadienį pranešė Izraelio kariuomenė.

Ukraina penktadienį paskelbė, kad tūkstančiai žmonių turi evakuotis iš teritorijų pasienyje su Rusijos Kursko sritimi, kur ukrainiečių įsiveržimas tęsiasi jau ketvirtą dieną.  Ukrainos policija pranešė, kad iš 28 Sumų srities gyvenviečių reikia evakuoti apie 20 tūkst. gyventojų. Šis skaičius yra gerokai didesnis nei anksčiau nurodyti 6 tūkst. gyventojų. Pastarosiomis dienomis vyksta puolimas Rusijos Kursko srityje.

Rusija sudavė smūgius prekybos centrui Kostiantynivkos mieste Donecko srityje ir pražudė mažiausiai du žmones, o dar 17 sužeidė, penktadienį pranešė srities administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Jis nurodė, kad vienas iš sužeistųjų patyrė itin sunkius sužalojimus. Išpuolio padariniai vis dar nustatinėjami.  „Išpuolis prieš prekybos centrą Kostantynivkoje – dar vienas Rusijos teroro atvejis.

Buvęs katalonų lyderis Carlesas Puigdemont'as, išvakarėse apsilankęs Barselonoje, išvyko į Belgiją, penktadienį pranešė jo partijos „JxCat“ vadovas.  „Jis grįžta į Vaterlo“, – sakė „JxCAT“ generalinis sekretorius Jordi Turullas. Jis pridūrė, kad kol kas nėra aišku, ar C. Puigdemont'as jau atvyko į šį Belgijos miestą, kuriame praleido didžiąją savo laiko dalį nuo 2017 metų, kai pabėgo iš Ispanijos.

Po Vienoje atšauktų Taylor Swift koncertų sulaikytas dar vienas asmuo. Tai yra 18-metis iš Irako, sakė Austrijos vidaus reikalų ministras Gerhardas Karneris. Įtariamasis esą buvo prisiekęs ištikimybę „Islamo valstybei“ (IS). Jis priklausė 19–mečio pagrindinio įtariamojo aplinkai. Tačiau, anot ministro, nėra nustatyta, kad jis būtų tiesiogiai dalyvavęs rengiant išpuolio planus. Tuo tarpu prokuratūra paprašė skirti kardomąjį kalinimą abiem prieš tai sulaikytiems įtariamiesiems.

Meksikos valdžia ketvirtadienį pareiškė, kad negali patenkinti Kyjivo prašymo sulaikyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei jis atvyks į išrinktosios prezidentės Claudios Sheinbaum inauguraciją spalį. „Mes negalime to padaryti“, – žurnalistams pareiškė kadenciją baigiantis meksikiečių prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras ir pridūrė, kad tai nepriklauso nuo Meksikos.

Ukraina turi teisę gintis, o naujausi įvykiai Rusijos Kursko regione atitinka Jungtinių Valstijų vykdomą politiką, kalbėdama per Pentagone įvykusią spaudos konferenciją pasakė JAV gynybos departamento spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh. „Ji (padėtis Kursko regione) atitinka mūsų politiką ir mes nuo pat pradžių rėmėme Ukrainą, kad ji galėtų apsiginti nuo iš kitapus sienos vykdomų atakų bei užtikrinti kryžminę ugnį.

Japonija pirmą kartą istorijoje perspėjo dėl „mega“ žemės drebėjimo, nes šiandien toje pačioje vietovėje, kurioje beveik prieš 80 metų įvyko „vienas iš mirtiniausių žemės drebėjimų pasaulyje“, užfiksuoti požeminiai smūgiai. 7,1 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko prie Japonijos pietinės Kiūšiū salos krantų, netoli Ničinano miesto, 16.43 val. vietos laiku. Po galingo drebėjimo Japonijos meteorologijos agentūra paskelbė įspėjimą apie cunamį.

Prie Bulgarijos parlamento susirinkę protestuotojai ketvirtadienį pasmerkė ankstesnę dieną priimtus švietimo įstatymo pakeitimus, kuriais mokyklose draudžiama kalbėti apie LGBTIQ ir tai, kas vadinama netradiciniais seksualiniais pasirinkimais. Protestą organizavo feministinės, LGBTIQ ir kitos žmogaus teisių grupės, raginančios atšaukti šiuos pakeitimus, tarp kurių – LGBTIQ „propagandos“ uždraudimas mokyklose.

Skiepai jums tikriausiai asocijuojasi su adata, įsmeigta į peties raumenį, dėl kurios po skiepijimo daug valandų (ar net dienų) jaučiate erzinantį raumenų skausmą. Tradiciškai dauguma skiepų atliekami tokiu būdu: į raumenis.

Izraelio kariuomenė Chan Junise Gazos Ruožo pietuose pradėjo naują karinę operaciją. Žvalgybiniai duomenys parodė, kad teritorijoje yra teroristų ir kad jie po paskutinio Izraelio pajėgų atsitraukimo persiorganizuoja, teigiama kariuomenės pranešime. Kariuomenė taip pat paskelbė, kad karinė aviacija atakavo daugiau kaip 30 teroristinės organizacijos „Hamas“ taikinių, įskaitant ginklų sandėlius. Per atakas, kariuomenės duomenimis, yra nukautų teroristų.

Penktadienį ryte netoli Ankaros į greitkelio viaduką atsitrenkus autobusui, devyni žmonės žuvo, dar 26 buvo sužeisti, pranešė Turkijos sostinės regiono gubernatorius. Nelaimė įvyko 5.00 val. (2.00 val. Grinvičo laiku), pranešė visuomeninis televizijos kanalas TRT. Autobusas važiavo iš į vakarus nuo Ankaros esančio Eskisehiro miesto. Ankaros regiono gubernatoriaus Vasipo Sahino teigimu, preliminariais duomenimis, autobuso vairuotojas užmigo už vairo ir nė nebandė stabdyti.

Ukrainos kariuomenė penktadienį pranešė, kad naktį smogė Rusijos aerodromui Lipecko regione, maždaug už 280 km nuo sienos, ir sunaikino amunicijos sandėlius.

Ukraina per savo puolimą Rusijos Kursko srityje naudoja ir šarvuočius, kuriuos gavo iš Vokietijos kaip karinę pagalbą. Tai rodo Rusijos gynybos ministerijos iš oro darytos nuotraukos, kurias tinkle X paskelbė keli vartotojai.

Paviešintas smūgio rusų kariuomenės kolonai Kursko srityje pasekmių vaizdo įrašas. Jame matyti dešimtys sudegusių sunkvežimių, o juose – žuvę rusų kariai. Manoma, kad tai vienas masyviausių smūgių Rusijos pajėgoms per visą nuo 2022-ųjų vykstančio karo laikotarpį. „Agenstvo“ patvirtino, kad paviešintuose vaizdo įrašuose užfiksuota Oktiabrskoje gyvenvietė Kursko srityje. Vaizdo įraše matyti daugiau nei dešimt sudegusių arba apgadintų sunkvežimių, kai kurių viduje – rusų karių lavonai.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 27 rusų dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai paleido į Ukrainą 27 „Shahed“ tipo atakos dronus, visus juos pavyko numušti. Dronai sunaikinti Kyjivo, Poltavos, Sumų, Mykolajivo, Chersono, Donecko ir Dnipropetrovsko srityse.

Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas ketvirtadienį griežtai perspėjo kaimyninio Libano gyventojus, pasakydamas, kad jei „Hezbollah“ smogikai toliau tęs savo agresiją, Izraelis kausis „visa savo galia“. Izraelis siekia „taikos, klestėjimo ir stabilumo abejose šiaurinės sienos pusėse“, – neeiliniame tiesiogiai Libano gyventojams adresuotame pranešime teigė Y. Gallantas. „Mes neleisime „Hezbollah“ smogikams destabilizuoti sienos ir regiono“, – sakė Y. Gallantas.

Po Ukrainos dalinių prasiveržimo į Rusijos pasienio regioną Kursko srityje iš Kyjivo nuskambėjo pirmieji galimi paaiškinimai dėl netikėto puolimo. „Rusija atnešė karą į mūsų šalį ir turi pajusti, ką padarė“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio vakarą tradiciniame savo vaizdo kreipimesi, tačiau nuo antradienio vykstančių ukrainiečių karių mūšių Rusijos teritorijoje Kursko srityje nepaminėjo.

Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas ketvirtadienį pareiškė, kad Izraelis panaudos visą savo galią, kovodamas su Irano remiama Libano grupuote „Hezbollah“, jei ji ir toliau vykdys agresiją per sieną. „Mes neleisime „Hezbollah“ kovotojams destabilizuoti sienos ir regiono. Jei „Hezbollah“ ir toliau tęs savo agresiją, Izraelis panaudos visą savo galią, kovodamas su ja“, – sakoma jo biuro pranešime libaniečiams.

Nigerijos saugumo pajėgos sulaikė septynis Lenkijos piliečius, kaltinamus „įtartinu vaidmeniu“ protestuose prieš vyriausybės politiką ir ekonominius sunkumus, ketvirtadienį pranešė nacionalinio saugumo agentūra. Tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad sulaikytieji tebuvo paprasti studentai ir jų dėstytojas.

Demokratų kandidatė į JAV prezidento postą Kamala Harris, pasak jos patarėjo, yra prieš ginklų embargą sąjungininkui Izraeliui. „Ji nepalaiko ginklų embargo Izraeliui“, – ketvirtadienį tinkle X rašė K. Harris patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Philas Gordonas.

Jungtinės Tautos (JT) įspėja dėl didėjančio teroro pavojaus Europai, kurį kelia džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) atšaka Afganistane. „Chorsano provincijos Islamo valstybė“ (ISPK) kelia Europai „didžiausią teroro grėsmę iš išorės“, ketvirtadienį JT Saugumo Taryboje pareiškė JT kovos su teroru biuro vadovas Vladimiras Voronkovas. ISPK „per praėjusius šešis mėnesius pagerino savo finansinius ir logistinius pajėgumus“, sakė V. Voronkovas.

Rusijos karinė vadovybė turi keletą tikėtinų veiksmų, kurių galėtų imtis reaguodama į Ukrainos operaciją Kursko srityje, variantų. Anot JAV karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, kol kas negalima pasakyti, kuris iš šių galimų veiksmų variantų yra labiausiai tikėtinas, ir tikėtina, kad Rusijos karinė vadovybė nesirems tik vienu veiksmų variantu. Kartu Rusijos karinės vadovybės sprendimų priėmimui įtakos turės jos turima informacija apie Ukrainos pajėgų dydį ir pajėgumus regione.

Penktadienį ryte Juodojoje jūroje pastebėti du sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ginkluoti rusų karo laivai, vienu metu galintys paleisti iki aštuonių raketų salvę. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinio jūrų laivyno spaudos tarnyba. „Juodojoje jūroje yra du priešų karo laivai – sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ginkluoti raketnešiai, vienu metu galintys paleisti iki aštuonių raketų salvę“, – nurodoma pranešime.

Kandidatai į JAV prezidentus Kamala Harris ir Donaldas Trumpas rugsėjo 10 d. susitiks akis į akį TV debatuose, ketvirtadienį pranešė transliuotojas ABC. Respublikonų partijos kandidatas D. Trumpas ir Demokratų partijai atstovaujantis JAV prezidentas Joe Bidenas jau buvo suderinę debatų laiką, tačiau pastarasis pasitraukė iš rinkimų kovos, savo vietą užleisdamas viceprezidentei K. Harris. Po to D. Trumpas pasiūlė susitikti kitą dieną, kito transliuotojo studijoje.

Izraelis sutiko tarpininkų iš JAV, Kataro ir Egipto prašymu rugpjūčio 15 d. vėl pratęsti derybas dėl paliaubų Gazoje, ketvirtadienį pranešė ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuras. „Izraelis Jungtinių Valstijų ir tarpininkų siūlymu rugpjūčio 15 d. į sutartą vietą nusiųs derybininkų delegaciją, kad galutinai suderintų susitarimo įgyvendinimo sąlygas“, – teigiama biuro pranešime.