Užsienis

Šeštadienio rytą Krymo pusiasalyje nugriaudėjo naujas galingas sprogimas. Kaip praneša UNIAN, raketos buvo paleistos į Sevastopolį. Būtent Sevastopolyje penktadienį Ukraina sudavė naują smūgį Maskvos Juodosios jūros laivyno būstinei. Rusų statytinis, Sevastopolio gubernatoriaus Michailo Razvožajevo šeštadienį pranešė apie esą suveikusias oro gynybos sistemas.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė penktadienį pranešė, kad Berlynas apsvarstys galimybę nustatyti pasienio kontrolę siekiant kovoti su nelegalia migracija į šalį per Lenkiją ir Čekiją. Nancy Faeser Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė, kad laikina statinė kontrolė galėtų būti būdas intensyviau kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu. Pasak jos, Vokietija jau padidino policijos pajėgų skaičių prie sienų su dviem rytinėmis kaimynėmis.

Ukraina penktadienį prisiėmė atsakomybę už smūgį Maskvos Juodosios jūros laivyno būstinei Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Pranešama, kad per šios atakos metu buvo smarkiai sužeisti aukšto rango rusų generolai. Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas teigė, kad po suduoto smūgio rusų jūros laivyno būstinei, žuvo mažiausiai 9 asmenys, taip pat sužeista 16 žmonių, tarp kurių buvo ir aukšto rango Rusijos generolų.

Žiema nesustabdys Ukrainos pajėgų kontrpuolimo, o didžiausias Kyjivo puolimas dar tik  laukia, CNN pareiškė ukrainiečių generolas Oleksandras Tarnavskis. Jis vadovauja Ukrainos pajėgoms šalies pietinėje fronto linijoje. „Orai gali būti rimta kliūtis žygiuojant į priekį, tačiau atsižvelgiant į tai, kaip judame į priekį, dažniausiai be transporto priemonių, nemanau, kad (orai –  CNN) turės didelės įtakos kontrpuolimui“, – per išskirtinį interviu penktadienį kalbėjo jis.

Europos šalių vyriausybės privalo gelbėti prieglobsčio prašytojus, kurie išplaukia į jūrą gelbėdamiesi nuo konfliktų, penktadienį pareiškė Prancūzijos Viduržemio jūros Marselio mieste viešintis popiežius Pranciškus, įspėjęs dėl baimės paralyžiaus. Marselis dėl pirmojo per 500 metų popiežiaus vizito į antrą pagal dydį Prancūzijos miestą pasipuošė geltonomis ir baltomis Vatikano spalvomis. Šeštadienį pasveikinti pontifiko čia turėtų susirinkti 100 tūkst. žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau penktadienį aptarė Ukrainos gynybos poreikius, tolesnę finansinę ir humanitarinę pagalbą Kyjivui. Kaip praneša „Ukrinform“, V. Zelenskis apie tai informavo „Telegram“ kanale. „Kaip visada vaisingos derybos su Kanados premjeru Justinu Trudeau.

Rusų propagandistė, propagandinio kanalo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian paragino Rusijos vadovybę paskelbti ultimatumą Vakarams, rašo „Antikor“. M. Simonian isterišku įrašu socialiniame tinkle „X“ pasidalijo penktadienio vakarą. Anksčiau penktadienį ukrainiečiai patvirtino sėkmingai smogę rusų Juodosios jūros laivyno būstinei Sevastopolyje, aneksuotame Kryme. Kaip rašo minėtas leidinys, iš jos žodžių galima suprasti, kad ultimatume turėtų būti Rusijos grasinimas Vakarams karu.

Armėnijos remiami Kalnų Karabacho regiono separatistai nuo tada, kai sutiko sudėti ginklus, atidavė šešis šarvuočius ir daugiau kaip 800 ginklų, penktadienį pranešė Rusija. „Rugsėjo 22 dienos duomenimis, buvo atiduotos šešios šarvuotos transporto priemonės, daugiau kaip 800 šaulių ir prieštankinių ginklų ir apie 5 tūkst. šaudmenų“, – nurodė Rusijos taikdariai.

Latvių valdžiai trūko kantrybė dėl šalyje daugybę metų gyvenančių Rusijos piliečių, kurie niekaip nesugeba išmokti latvių kalbos. Dešimtys tūkstančių žmonių dabar turi išlaikyti latvių kalbos egzaminą, kuris nėra toks lengvas. Tiesa, daug kas egzamino neišlaiko ir dabar lieja ašaras.  „Dėl to, žinoma, labai apmaudu ir labai dėl to nervinuosi, aš iki dabar negaliu ramiai kalbėti“, – sako Latvijoje gyvenanti Rusijos pilietė Liudmila Larkina.

Penktadienį rusai raketomis apšaudė Kremenčuką, esantį Ukrainos Poltavos srityje, rašo UNIAN. „Priešas pradėjo raketų atakas prieš Kremenčuką. Vieną raketą numušė priešlėktuvinės gynybos pajėgos. Deja, ji pataikė į civilinę infrastruktūrą. Pirminiais duomenimis, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų“, – cituojamas Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas. Anot jo, smūgio vietoje dirba visos reikalingos tarnybos.

JAV siųs Ukrainai „nedidelį skaičių“ ilgojo nuotolio raketų sistemų ATACMS, „NBC News“ pranešė JAV pareigūnai, rašo „Sky news“. Apie tai minėtam leidiniui patvirtino trys pareigūnai, pageidavę likti anonimais. Kada sistemos turėtų pasiekti Ukrainą, nepranešama. Jau kelis mėnesius Ukraina prašė ATACMS, kuri suteiktų Kyjivui galimybę smogti taikiniams net iš maždaug 290 km atstumo.

Lenkijos Bialovežos kaimo apylinkėse grupė agresyviai nusiteikusių asmenų iš Baltarusijos teritorijos apmėtė Lenkijos pasieniečius akmenimis ir pagaliais. Tai penktadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba. Lenkijos pareigūnai nebuvo sužeisti, bet nukentėjo jų tarnybinis automobilis. Už pagalbą nelegaliems migrantams sulaikytas Sakartvelo pilietis, kuris vežė į Vokietiją keturis Sirijos piliečius.

Maskvoje (Rusija) į policiją kreipėsi 72-ejų Larisa Ivanova. Moters teigimu, iš banko sąskaitos dingo visos jos gyvenimo santaupos. Pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad pinigus, pasinaudojus filmų apie šnipus primenantį scenarijų, pavogė jos pačios dukra ir anūkė.

JAV, Meino valstijos policijos pareigūnas paryčiais išvydo judriame kelyje besiblaškantį skunką, kurio galva buvo įstrigusi vienkartiniame puodelyje. Vaizdo įraše matyti, kaip ratus sukusį gyvūną policijos pareigūnas išlaisvino panaudodamas specialią lazdą. Vetervilio policijos departamentas pranešė, kad išlaisvintas gyvūnas atrodė lyg apsvaigęs, tačiau nebuvo sužeistas ir netrukus pasišalino iš pavojingos jam aplinkos atgal į gamtą.

Penktadienį Ukraina prisiėmė atsakomybę už anksčiau tą dieną suduotą smūgį Maskvos Juodosios jūros laivyno vadavietei Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje. „Rugsėjo 22 d. apie 12 val. Ukrainos gynybos pajėgos surengė sėkmingą puolimą prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybės vadavietę laikinai okupuotame Sevastopolyje“, – „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos kariuomenės komunikacijos skyrius.

Rusijos Juodosios jūros laivynas ateityje galės rinktis iš dviejų scenarijų – savanoriško pasitraukimo arba priverstinės likvidacijos, sako Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, rašo „Ukrinform“. Apie tai jis komentavo anksčiau penktadienį pasirodžius žiniai, kad Kryme vėl griaudėjo sprogimai ir buvo pataikyta į rusų Juodosios jūros laivyno būstinę. O. Danilovas pareiškė, kad geriausias būdas išsaugoti Sevastopolį yra savanoriškas pasitraukimas.

 Ukrainai pavyko sudaryti humanitarinį koridorių laivams Juodojoje jūroje. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, komentuodama situaciją Kryme. „Žinome, kad ten (Kryme) vyksta tam tikri įvykiai.

Latvijos teisingumo ministerija ketina parengti įstatymo projektą, kuriuo bus uždraustos Rusijoje ir Baltarusijoje registruotos transporto priemonės, penktadienį paskelbė teisingumo ministrė Inesė Libina-Egnerė. Planuojamais pakeitimais transporto priemonių su rusiškais ir baltarusiškais registracijos numeriais savininkai būtų įpareigoti per tam tikrą laikotarpį perregistruoti šias transporto priemones Latvijoje.

Nuo tada, kai Maskva pernai pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, represijos Rusijoje smarkiai sustiprėjo ir pasiekė tokį lygį, kokio nėra buvę nuo stalinizmo laikų, penktadienį perspėjo aukšto rango Jungtinių Tautų (JT) ekspertė. „Represijos prieš pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą ir apskritai visus nesutinkančius balsus pasiekė naujausioje istorijoje precedento neturintį lygį“, – žurnalistams Ženevoje sakė Mariana Katzarova.

Ukrainos pajėgos surengė koordinuotą ataką keliuose kaimuose rytinėje Donecko srityje ir intensyviai apšaudo Bachmuto miestą, penktadienį pranešė Maskvos paskirtas regiono pareigūnas.  Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, daugiausia kovų vyko pramoninėje teritorijoje, o mūšis dėl Bachmuto buvo ilgiausias ir vienas kruviniausių per visą konflikto laikotarpį.

Europos Komisija penktadienį pranešė, kad Europos Sąjunga pradės mokėti lėšas Tunisui pagal paktą, kuriuo siekiama sustabdyti neteisėtą migraciją iš šios šalies. Pirmoji 127 mln. eurų išmoka bus išmokėta artimiausiomis dienomis, sakė EK atstovė Ana Pisonero.

Rusija penktadienį skyrė ilgą laisvės atėmimo bausmę politiniam aktyvistui už socialinėje žiniasklaidoje paskelbtus įrašus, kuriuose kritikuojama Maskvos karinė operacija Ukrainoje. Centrinės Rusijos Jekaterinburgo miesto karinio teismo atstovas spaudai AFP patvirtino, kad aktyvistas Ričardas Rouzas buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti.

Bronkse, Niujorke vaikų dienos centre pavojingu narkotiku fentaniliu apsinuodijo bent keturi vaikai, vienas iš jų mirė. Aiškėja, kad vaikų dienos centro pastate butą nuomojosi ir savininkės vyro giminaitis, kuris ten laikė ir gamino narkotikus. Vienų metų vaikas mirė, dar trys gydomi ligoninėje, kai viename Niujorko vaikų dienos centre jie suvalgė neaiškios medžiagos. Vaikai nuėjo pamiegoti, tačiau taip ir neatsibudo.

Permėje, Rusijoje, 174 keleivius gabenantis Turkijos oro linijų lėktuvas nuslydo nuo nusileidimo tako. Lėktuvas penktadienį skrido iš Antalijos, Turkijos. Pagal pirminę versiją, pilotas neteisingai apskaičiavo greitį ir tūpdamas lėktuvas nuslydo nuo nusileidimo tako ant žolės. Nė vienas iš keleivių nenukentėjo, visi išsigelbėjo šiek tiek išsigandę. Bolšoje Savino oro uostas, kuriame įvyko incidentas, laikinai uždarytas.

Žmonija atvėrė vartus į pragarą, leisdama, kad klimato krizė gilėtų, – įspėjo Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guteresas šią savaitę Niujorke vykusiame aukščiausio lygio susitikime dėl klimato kaitos. Jame buvo smerkiama iškastinio kuro pramonė, pabrėžiama svarba veiksmingiau padėti mažiausiai prie klimato kaitos prisidedančioms, bet labiausiai dėl jos padarinių kenčiančioms besivystančioms šalims.

Azerbaidžano kariuomenė yra Kalnų Karabacho separatistų tvirtovės Stepanakerto pakraštyje, todėl gyventojai iš baimės slepiasi rūsiuose, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė separatistų pasiuntinė.

Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ketvirtadienį paskelbė apie Ukrainos prašymą pradėti ginčų sprendimo procedūrą po to, kai Lenkija, Vengrija ir Slovakija uždraudė importuoti tam tikrus Ukrainos žemės ūkio produktus. Agentūra „Bloomberg“ rašo, kad Ukrainos prašymas dėl konsultacijų yra pirmasis oficialus žingsnis ilgame PPO ginčų sprendimo procese ir gali virsti pirmąja PPO byla, kurioje Ukraina veiks kaip ieškovė prieš ES nares.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis penktadienį pareiškė, kad Rusija vėl pradėjo sistemingą oro atakų prieš šalies energetikos infrastruktūrą kampaniją.  Jis pridūrė, kad šiais metais Ukrainos oro gynybos sistema yra geriau pasirengusi gintis nuo tokių atakų nei praėjusią žiemą. Praėjusių metų žiemą Rusijos pajėgos ne kartą atakavo Ukrainos energetikos tinklus, todėl milijonai žmonių ilgą laiką neturėjo elektros, šildymo ir vandens.

Penktadienio, rytą rusų okupantai Kryme panaudojo dūmų uždangas ir blokavo eismą Kerčės tiltu, jungiančiu okupuotą pusiasalį su Rusijos Federacijos teritorija. Papildyta 14.35 val.  Aneksuotame Kryme esančiam Sevastopoliui Maskvos primestas vadovas penktadienį pranešė apie smūgį Juodosios jūros laivyno štabui.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį susitiko su savo kolega iš Sirijos Basharu al Assadu, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį susitiko su Sirijos prezidentu Basharu al Assadu Kinijos rytų Džedziango provincijos sostinėje Hangdžou“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Xi Jinpingas, susitikęs su B. al Assadu, pareiškė, kad penktadienį Kinija ir Sirija paskelbs apie naują strateginę partnerystę.

Į Jerevano gatves penktadienį, jau trečią dieną iš eilės, išėjo antivyriausybiniai demonstrantai, protestuodami prieš tai, kaip vyriausybė sprendžia Kalnų Karabacho krizę. Trečiadienį Armėnijos separatistai Kalnų Karabache sutiko sudėti ginklus ir išformuoti savo kariuomenę po žaibiško Baku puolimo. Tai sukėlė masinius antivyriausybinius mitingus Jerevane, opozicijos partijos kaltino ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą nuolaidžiaujant Baku ir reikalavo jo atsistatydinimo.

Nepaisant Maskvos visapusiškos invazijos į Ukrainą, daugybė užsienio investuotojų vis dar vykdo verslą Rusijoje, sako Europos Komisija (EK). „Tarptautinė prekyba ir užsienio bendrovių buvimas Rusijoje pastebimai sumažėjo. Daugiau kaip 40 proc. užsienio investuotojų arba nusprendė palikti Rusiją, arba jau pasitraukė“, – pareiškė Komisija, atsakydama į Europos Parlamento (EP) nario Moritzo Körnerio klausimą.

Vienas baltarusių mokslininkas ir Karolio universiteto Prahoje docentas Ilja Lemeškinas pirmųjų Rusijos karo Ukrainoje metinių proga išsiuntė straipsnį moksliniam Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto žurnalui. Jame buvo užšifruotas „palinkėjimas“ Rusijos prezidentui ir antikarinė žinutė.

Karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo, kad iki 2030 metų Rusija surinks 8,3 mln. „auksinio“ karinio amžiaus žmonių. Apie tai jis pasisakė ketvirtadienį vykusiame Rusijos Federacijos Valstybės tarybos prezidiumo posėdyje. Kartu V. Putinas patikslino, kad kalba apie 20–24 metų jaunuolius. „Preliminariais analizės duomenimis, iki 2030 metų šalyje bus 8,3 mln. 20–24 metų amžiaus piliečių. O 2035 metais jau bus 9,7 mln. Tai 2,4 mln.

Iš Ukrainos uosto į Egiptą išplaukė kviečius gabenantis laivas – tai antras toks reisas nuo liepos, kai Rusija atnaujino blokadą Juodojoje jūroje, penktadienį pranešė ministras. Infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad laivas „Aroyat“ su Palau vėliava išplaukė iš Čornomorsko, į jį buvo pakrauta 17,6 tūkst. tonų grūdų.

Tūkstančiai sunerimusių armėnų ketvirtadienį išėjo į sostinės gatves, ragindami vyriausybę atsistatydinti po žaibiškos Azerbaidžano pergalės Kalnų Karabache. Po to, kai Azerbaidžanas po vieną dieną trukusios karinės operacijos pareiškė atgavęs separatistinio regiono kontrolę, Jerevane susirinkę demonstrantai buvo šokiruoti, sunerimę ir pikti.

Maždaug 3,5 tūkst. Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių šią savaitę sulauks migracijos tarnybų laiškų, kuriuose jų bus paprašyta išvykti iš šalies. Migracijos pareigūnai ketvirtadienį pareiškė, kad tai yra asmenys, kurie nepateikė dokumentų dėl galimybės pratęsti leidimus nuolat gyventi Latvijoje ar iki rugsėjo 1 d. neužsiregistravo latvių kalbos egzaminui.

2023 m. rugsėjo 21 dieną Rusijos kariuomenė 82 kartus atakavo Chersono regioną ir paleido 383 sviedinius. Apie tai „Telegram“ paskelbė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Pasak jo, priešas naudojo minosvaidžius, artileriją, bepiločius orlaivius, tankus, lėktuvus ir daugkartinio paleidimo raketų sistemas „Grad“. Į Chersono miestą buvo paleisti 28 rusiški sviediniai.

JAV karinio tribunulo Gvantanamo įlankoje teisėjas nusprendė, kad Jemeno kalinys, kurį kankino JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) darbuotojai, negali būti teisiamas byloje, kurioje jam gresia mirties bausmė, pranešė JAV žiniasklaida. 51-erių Ramzi bin al Shibhas turėjo būti vienas iš penkių kaltinamųjų teismo procese, susijusiame su 2001 metų rugsėjo 11-osios „al Qaeda“ įvykdytais išpuoliais JAV miestuose, per kuriuos žuvo beveik 3 000 žmonių.

Ukrainiečių teigimu, prasta sveikata besigaluojantis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas paviešino naują vaizdo įrašą, kuriame tvirtina šiuo metu esantis visai ne ligoninės lovoje, o Maskvoje. „Darbo kelionės į Maskvą metu susitikau su civilinės gynybos, ekstremalių situacijų ir pagalbos nelaimės atveju ministru Aleksandru Kurenkovu“, – rašoma šalia pasidalinto vaizdo įrašo R. Kadyrovo „Telegram“ kanale.

Per pastarąją dieną Rusijai apšaudant Donecko regioną buvo sužeistas 21 civilis gyventojas. Apie tai feisbuke pranešė Donecko regiono karinės administracijos vadovo pareigas laikinai einantis Ihoris Morozas. „2023 m. rugsėjo 21 dieną Donecko regione rusai sužeidė 21 civilį gyventoją: 15 – Kurachovėje, po du – Petropavlivkoje ir Molodeckėje, po vieną – Torecke ir Kostiantynivkoje“, – rašė I. Morozas.

Palestiniečių lyderis Mahmudas Abbasas ketvirtadienį pareiškė, kad taikos Artimuosiuose Rytuose nebus be dviejų valstybių sprendimo, ir įspėjo, kad Saudo Arabija svarsto galimybę palaikyti Izraelį. „Klystų tie, kurie mano, kad Artimuosiuose Rytuose gali vyrauti taika, jei palestiniečiai nesinaudos visomis teisėtomis nacionalinėmis teisėmis“, – Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje sakė M. Abbasas.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 274 950 karių, įskaitant 480 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai penktadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 644 Rusijos tankus (+6 per pastarąsias 24 val.

Ukraina kartu su JAV gamins modernius ginklus, įskaitant oro gynybos sistemas, penktadienį pranešė „Unian“. „Ir ilgalaikis susitarimas yra toks, kad mes dirbsime kartu, kad Ukraina kartu su Amerika gamins reikiamus ginklus. Tai naujas mūsų vienybės lygis. Bendra gamyba „gynybos“ srityje su JAV yra istorinis dalykas“, – vaizdo pranešime sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pridurdamas, kad bendradarbiavimas sukurs Ukrainoje naują pramoninę bazę ir naujų darbo vietų.

Ukrainos šarvuočiai jau veikia už paskutinės Rusijos gynybinių įtvirtinimų linijos, kurią Ukrainos pajėgos šiuo metu pralaužia Zaporižios srities vakaruose. Tiesa, dar anksti teigti, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos visiškai pralaužė šią rusų gynybinę liniją.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje bei Saugumo Taryboje Rusija buvo kritikuojama ir toliau lieka tarptautinėje izoliacijoje dėl karo kaimyninėje Ukrainoje.

JAV vyriausybė paskelbė apie naują karinės paramos paketą Ukrainai, kuriame yra daugiau oro gynybos priemonių, tačiau nėra raketų ATACMS, kurių Kyjivas norėjo. Pranešama, kad naujojo paketo vertė siekia apie 325 mln. JAV dolerių (305,1 mln. eurų). Pasak JAV gynybos departamento, jis, be kita ko, apima artilerijos amuniciją ir sistemas priešo oro antskrydžiams atremti. Vašingtonas apie naują karinę paramą paskelbė JAV sostinėje viešint Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio vakarą neplanuotai iš Jungtinių Valstijų atvyko į Kanadą, siekdamas sutelkti paramą savo šaliai, kovojančiai su Rusijos invazija. Kanados televizija parodė, kaip ministras pirmininkas Justinas Trudeau pasisveikino su iš Vašingtono atskridusiu V. Zelenskiu, šiam išlipus iš lėktuvo Otavoje, kur jis lankosi pirmą kartą nuo plataus masto karo pradžios 2022-ųjų vasarį.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas turėjo ilgą sąrašą Europos šalių, kurias planavo sunaikinti, tačiau, sulaukęs galingo Ukrainos pasipriešinimo, dabar yra priverstas žemintis ir ieškoti paramos iš Šiaurės Korėjos ir Irano, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Putino sąrašas šalių, kurias reikia sunaikinti, buvo ilgas. Dar visai neseniai. Jei Ukraina kristų, pusei Europos kiltų pavojus patekti į Maskvos įtakos zoną.