Šis žingsnis (kurį tikriausiai organizavo lyderiai V. Putinas ir Xi Jinpingas) rodo stiprėjančios grėsmingų pasaulinių supervalstybių partnerystės ženklus, todėl kai kam kelia rimtą susirūpinimą.
Nerimą keliantis susivienijimas
Į atsargą išėjęs Jungtinės Karalystės pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas „The Sun“ sakė, kad tai yra didelį nerimą keliantis susivienijimas.
„Tai ženklas, kad kinai ir rusai glaudžiau bendradarbiauja, ir jie labai viešai apie tai kalba. Ypač kinai pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais labai atvirai pasakojo, kad jie vykdo pratybas su Rusijos kariuomene, įskaitant jų oro pajėgas. Svarbiausia, kad NATO ir Vakarų šalys, privalo parodyti stiprybę. Tai vienintelis būdas atgrasyti tokias diktatūras kaip Kinija ir Rusija“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.
Jis pridūrė, kad kita blogio ašis – Šiaurės Korėja ir Iranas. Ekspertai anksčiau aiškino, kad despotai Kinijoje, Irane ir Šiaurės Korėjoje gali pasekti Vladimiro Putino pėdomis, kad pakenktų demokratijai Vakaruose.
Jungtinės Karalystė analitinio centro „Henry Jackson Society“ vykdomasis direktorius Alanas Mendoza Xi Jinpingo ir V. Putino partnerystę pavadino „griaunamųjų jėgų ašimi“.
„Laisvojo pasaulio šalims nėra naudinga, kad šios priešiškos šalys bendradarbiautų, nes tai tarsi padalija žmones į tuos, kurie nori nuversti esamą tvarką, ir tuos, kurie nori ją išsaugoti. Jos bendradarbiaus kaip tik galės, kad pasiektų sako tikslus“, – kalbėjo A. Mendoza.
Analitikas pridūrė, kad V. Putinui pasaulinės įtakos įgijimas yra vienas iš pagrindinių jo tikslų. O Kinija siekia daugiau „manevravimo laisvės“, kad būtų galima užimti Taivaną.
Aljanso kūrimas
V. Putinas ir Xi Jinpingas visada palaikė glaudžius ryšius. Jiedu dar 2022 m. paskelbė apie „visapusiškus“ santykius. Nuo to laiko V. Putinas ir toliau glaudėsi prie Xi Jinpingo ir laikė Kiniją savo sąjungininke.
Rusija tapo vis labiau ekonomiškai priklausoma nuo Kinijos, nes Vakarų sankcijos dėl karo jai atkirto prieigą prie didžiosios dalies tarptautinės prekybos sistemos.
Kita priežastis, dėl kurios šios šalys suartėjo, yra ta, kad jie abu turi tai, ko trokšta kitas. Kinija turi didžiausias pasaulyje karines pajėgas, iš pažiūros nesibaigiančią pinigų duobę ir naujausias technologijas. Visa tai, ką Rusija trokšta turėti, todėl V. Putinas siekia glaudaus ryšio.
Kita vertus, Rusija turi agresijos, branduolinių pajėgumų ir energijos išteklių, kurių nori Kinija.
Kinijos stiprybė skaičiuje
„Kinija dabar stiprina savo „karinius raumenis“, ir mes labai nerimaujame dėl to, kad jie gali įsiveržti į Taivaną. Kinijos kariuomenė plečiasi. Dabar jie turi didžiausią laivyną pasaulyje, ir tai yra kažkas, apie ką turime žinoti“, – pasakojo Hamishas de Brettonas-Gordonas.
Jis taip pat pavadino Xi Jinpingo vyriausybę „labai gudriais politiniais manipuliatoriais“ ir teigė, kad jis darys bet ką, jei tik galės iš to gauti naudos.
„Rusija ir Kinija naudojasi silpnumu. Taigi tai dar vienas priminimas, kad turime gerinti savo gynybinius pajėgumus“, – teigė atsargos pulkininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
