iranas

Irano aviacijos tarnyba sekmadienį pranešė, kad atšaukiami skrydžiai kai kuriuose šalies oro uostuose, motyvuojant „veiklos apribojimais“, pranešė valstybinė žiniasklaida. Apie tai pranešta tuo metu, kai Izraelis grasina surengti atsaką į Irano raketų išpuolį. Dėl šių apribojimų „skrydžiai kai kuriuose šalies oro uostuose bus atšaukti nuo šiandien, spalio 6-osios, sekmadienio, 21 val. vietos (20 val. 30 val. Lietuvos) laiku iki rytojaus, spalio 7-osios., 6 val.

Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas sekmadienį perspėjo Iraną, kad jei šis ketina pulti Izraelį, šalį gali ištikti Gazos Ruožo ar Beiruto likimas. „Iraniečiai karinių oro pajėgų pajėgumų nepažeidė – joks orlaivis nebuvo apgadintas, jokia eskadrilė nebuvo išvesta iš rikiuotės“, – pareiškime sakė Y. Gallantas, kalbėdamas apie Irano šią savaitę surengtą raketų smūgį Izraeliui, kai buvo pataikyta į dvi Izraelio karinių oro pajėgų bazes.

Prieš pirmadienį minimas precedento neturinčio spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio, kuris sukėlė karą Gazos Ruože, metines Izraelis savaitgalį praneša apie padidintą parengtį.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei penktadienį gynė Teherano raketų ataką prieš Izraelį kaip teisėtą ir pagrįstą. „Mūsų ginkluotųjų pajėgų operacija, įvykdyta prieš kelias naktis, buvo visiškai legali ir teisėta“, – sakė jis per retą penktadienio pamokslą. Kreipdamasis į maldininkus Teherane, praėjus kelioms dienoms po Irano raketų atakos prieš Izraelį, A. Khamenei šalia savęs laikė ginklą.

Švedijos žvalgybos agentūra „Sapo“ ketvirtadienį pareiškė, kad su šios savaitės sprogdinimais ir šaudymu prie Izraelio ambasadų Švedijoje ir Danijoje gali būti susijęs Iranas. „Yra keletas dalykų, kurie galėtų rodyti ta linkme, iš dalies dėl taikinių pasirinkimo ir veikimo būdų, bet tai labiau prielaida, o ne aiškus žinojimas“, – per spaudos konferenciją sakė „Sapo“ operacijų vadovas Fredrikas Hallstromas, paklaustas apie pranešimus apie Irano ryšį su išpuoliais.

Oro vežėjai, reaguodami į Irano naktinę ataką prieš Izraelį, buvo priversti nukreipti daugybę lėktuvų. Įprastinis skrydžio maršrutas iš Europos ir Šiaurės Amerikos į Persijos įlanką ir pietų Aziją – skristi į pietrytinį Turkijos kampą, o tada į pietryčius virš Irano arba Irako. Tačiau iš Irano per Iraką į Izraelį buvo paleistos raketos, todėl abiejų šalių oro erdvė buvo uždaryta.

Esame ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio ir tik viena šalis gali tai sustabdyti, sako „The Telegraph“ analitikas Allister Heath. „Jei trokštate taikos, pirmiausia reikės karo prieš Iraną. Jei norite išvengti branduolinės apokalipsės, Irano atominė programa turi būti sunaikinta. Jei trokštate geresnio, sveikesnio pasaulio, reikia išnaikinti Irano pasibjaurėtinus teokratus“, – trečiadienį publikuotame komentare rašo jis.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas trečiadienį primygtinai tvirtino, kad Teheranas „nesiekia karo“, tačiau pažadėjo stipresnį atsaką, jei Izraelis keršys už Irano raketų ataką. „Jei jis (Izraelis) nori sureaguoti, mūsų atsakas bus stipresnis, Islamo Respublika tam yra įsipareigojusi“, – bendroje spaudos konferencijoje Dohoje su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu Al-Thaniu pareiškė M. Pezeshkianas. „Mes nesiekiame karo, reaguoti mus verčia Izraelis“, – tikino jis.

JT generalinis sekretorius António Guterresas paragino šalis sustabdyti mirtiną smurto „akis už akį“ ciklą Artimuosiuose Rytuose ir pasmerkė Irano atakas prieš Izraelį.

Saugumo padėčiai toliau blogėjant ir esant dideliam eskalavimo pavojui regione, Latvijos užsienio reikalų ministerija primygtinai ragina žmones nevykti į Izraelį, Libaną ir Iraną. Ministerija prašo rimtai vertinti šį įspėjimą, nes padėčiai sparčiai paaštrėjus, saugiai evakuotis būtų sunku.   Iki šiol ministerija negavo jokių Latvijos piliečių pagalbos prašymų, susijusių su praėjusios nakties Irano raketų atakomis prieš Izraelį. Klausimų apie padėtį Libane per naktį negauta.

Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) trečiadienį patarė visoms Europos oro linijoms po Irano atakos prieš Izraelį vengti Irano oro erdvės. „Atsižvelgiant į Irano ataką prieš Izraelį 2024 m. spalio 1 d. ir Izraelio pranešimą apie ketinimą imtis atsakomųjų veiksmų“, vežėjos perspėjamos „nevykdyti skrydžių Irano oro erdvėje visais skrydžių lygiais“, nurodė EASA.

Kelios Irano paleistos raketos pataikė į Izraelio oro pajėgų bazes, tačiau aukų ar žalos nepadarė, trečiadienį pranešė kariškiai, nepatikslinę, į kokias bazes pataikė Irano raketos. „Per Irano ataką vakar (antradienį) kelios raketos nukrito į Izraelio oro pajėgų bazes. Jokia puolamoji infrastruktūra ar pajėgumai, esantys IAF (Izraelio oro pajėgų) bazėse, nebuvo pažeisti“, – sakė kariškiai ir pridūrė, kad apie aukas ar žalą orlaiviams nepranešta.

Po to, kai Teheranas į savo mirtiną priešą paleido maždaug 200 raketų, Irano štabo vadas trečiadienį pažadėjo smogti viso Izraelio infrastruktūrai, jei jo šalies teritorija bus užpulta. Raketų kruša „bus pakartota ir bus dar intensyvesnė, o jos taikiniu taps visa režimo infrastruktūra“, – kalbėdamas per valstybinę televiziją pasakė generolas majoras Mohammadas Bagheri.

Irano remiami hučių sukilėliai iš Jemeno antradienį pasveikino Teheraną į Izraelį paleidus balistinių raketų salvę ir paskelbė, kad per operaciją buvo suduotas smūgis kariniams Izraelio objektams. „Atgrasyti priešams sionistams ir jiems pasipriešinti – vienintelis būdas juos sustabdyti“, – socialiniame tinkle „X rašė hučių atstovas Mohammedas Abdul-Salamas.

Valstybinė Irano televizija trečiadienį pranešė, kad į Izraelį buvo paleista 200 raketų salvė, už kurią Izraelis jau pažadėjo priversti Teheraną „sumokėti“. Izraelio kariuomenės teigimu, į šalies teritoriją iš Irano buvo paleista maždaug 180 raketų, dauguma iš jų buvo neutralizuotos.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį pasakė, kad nei Izraelio smūgis, Libane pražudęs aukštesniojo rango Revoliucinės gvardijos generolą, nei ataka, per kurią žuvo „Hezbollah“ vadas Hassanas Nasrallah „neliks be atsako“. „Šis siaubingas agresorių sionistų režimo nusikaltimas neliks be atsako, o diplomatinis aparatas imsis visų turimų politinių, diplomatinių, teisinių ir tarptautinių priemonių, kad patrauktų nusikaltėlius ir jų rėmėjus atsakomybėn“, – cituojami jo žodžiai...

Aukštų „Hezbollah“ vadų žūtis, pasak Irano religinio lyderio, neparklupdys šiitų grupuotės. „Nėra abejonių, kad tai nuostolis „Hezbollah“, tačiau tai ne toks nuostolis, kuris sužlugdytų „Hezbollah“, – veteranų renginyje Teherane kalbėjo ajatola Ali Khamenėjus. „Hezbollah“ organizacinė ir žmogiškoji stiprybė yra daug didesnė, pridūrė jis.

JAV žvalgyba perspėjo kandidatą į prezidentus Donaldą Trumpą apie Irano grasinimus jį nužudyti, pranešė jo komanda, rašo BBC. Anot pranešimo, D. Trumpas buvo informuotas „apie realius ir konkrečius Irano grasinimus jį nužudyti siekiant destabilizuoti padėtį ir pasėti chaosą Jungtinėse Valstijose“. D. Trumpo komanda nedetalizavo šio pareiškimo, nėra aišku, ar šie grasinimai yra nauji, ar apie juos D. Trumpui buvo pranešta anksčiau.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas kitą mėnesį lankysis Rusijoje, kur dalyvaus BRICS aukščiausiojo lygio susitikime ir surengs derybas su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu, antradienį pranešė vyriausybės atstovė spaudai. Spalio 22–24 dienomis Kazanėje vykstantis BRICS viršūnių susitikimas bus pirmasis M. Pezeshkiano vizitas Rusijoje nuo tada, kai liepos pabaigoje jis pradėjo eiti pareigas.

Švedijos prokurorai antradienį apkaltino Irano žvalgybą 2023 metais įsilaužus į vienos operatorės tinklus ir išsiuntinėjus žmonėms žinutes su raginimu keršyti protestuotojams, deginusiems Korano kopijas. Prokuratūros pareiškime sakoma, kad 2023-iųjų vasarą, po virtinės protestų, per kuriuos buvo niekinamas Koranas, buvo išsiųsta maždaug 15 tūkst. žinučių su „raginimu keršyti Korano degintojams“. „Tikslas buvo suskaldyti Švedijos visuomenę“, – nurodė prokuratūra.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šalies valstybiniam transliuotojui IRIB teigė, kad planuoja artėjančioje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje atnaujinti ir stiprinti konstruktyvų dialogą su Vakarų šalimis. „Galutinis tikslas – kartu su tarptautine bendruomene užtikrinti taiką ir stabilumą, todėl tikiuosi, kad šiuo atžvilgiu pavyks pasiekti gerų ir konstruktyvių rezultatų“, – prieš išskrisdamas į JAV sakė Irano lyderis.

Per sprogimą kasykloje Irano rytuose žuvo 51 žmogus, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Anksčiau buvo skelbiama apie 30 žuvusiųjų. „Žuvusių darbuotojų skaičius padidėjo iki 51, o sužeistųjų skaičius – iki 20“, – sakoma naujame oficialiosios naujienų agentūros IRNA pranešime. Nurodoma, kad sprogimas Tabaso kasykloje Irano rytuose įvyko šeštadienį maždaug 21 val. vietos (20 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Jį sukėlė metano dujų nuotėkis. Tuo metu toje vietoje buvo 69 darbininkai.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmadienį per antrąsias Mahsos Amini mirties metines pažadėjo užtikrinti, kad moralės policija nesikabinėtų prie moterų.  22 metų Irano kurdė M. Amini mirė praėjusių metų rugsėjo 16 dieną po to, kai buvo suimta Teherane už tai, kad tariamai pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą.  Jos mirtis sukėlė kelis mėnesius trukusias demonstracijas visoje šalyje, kurių metu žuvo šimtai žmonių, įskaitant dešimtis saugumo darbuotojų.

JAV ir Jungtinės Karalystės atstovai nerimauja, kad Rusija gali pasidalinti branduolinėmis paslaptimis kartu su Iranu, rašo „Bloomberg“. Teigiama, kad Rusija tokią informaciją gali suteikti Iranui mainais į balistines raketas, kurios naudojamos smūgiams Ukrainos teritorijoje.

Iranas paleido palydovą į kosmosą. Tai šeštadienį pranešė valstybinis transliuotojas IRIB. Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC), galingos Irano ginkluotųjų pajėgų dalies, vardu raketa iškėlė 60 kilogramų sveriantį zondą „Chamran-1“ į 550 kilometrų aukščio orbitą. Palydovas turi būti naudojamas mokslo tikslais, teigė IRIB. Iranas iki šiol paleido  į kosmosą kelis palydovus, kurie renka duomenis apie orus, stichines nelaimes ir žemės ūkį.

Penktadienį Europos Sąjunga (ES) bendrame pareiškime pasmerkė Iraną dėl įtariamo balistinių raketų perdavimo Rusijai, kad panaudotų jas Ukrainoje. 27 valstybės narės pareiškė, kad šis pristatymas kelia „tiesioginę grėsmę Europos saugumui“ ir yra reikšmingas eskalavimas po ankstesnių Irano amunicijos ir bepiločių orlaivių siuntų Rusijai.

Iranas perdavė Rusijai balistinių raketų. Tai gali paspartinti partnerių sprendimą leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms smogti Rusijos teritorijos gilumai. Tai portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas. Anot jo, Iranas gali neigti faktą, kad Rusija gavo balistinių raketų. Panašiai buvo ir su „Shahed“ tipo dronų perdavimu bei jų gamyklos statyba.

Naujai išrinktas Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmojo savo užsienio vizito išvyko į kaimyninį Iraką, su kuriuo siekia sustiprinti santykius, trečiadienį pranešė oficialioji Irano Islamo Respublikos naujienų agentūra (IRNA). Trijų dienų vizito pradžioje abiejų šalių vyriausybių atstovai pasirašė 14 bendradarbiavimo sutarčių ekonomikos, kultūros ir religijos srityse, pranešė IRNA.

Iranas pažadėjo reaguoti į naujas Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos sankcijas už tai, kad suteikė Rusijai trumpojo nuotolio raketų, skirtų panaudoti Ukrainoje. „Šis trijų Europos šalių veiksmas yra priešiškos Vakarų politikos ir ekonominio terorizmo, nukreipto prieš Irano žmones, tęsinys, užtrauksiantis atitinkamus ir proporcingus Irano Islamo Respublikos veiksmus“, – antradienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani.

Iranas pažadėjo reaguoti į naujas sankcijas, kurias Britanija, Vokietija ir Prancūzija jam įvedė dėl to, kad, jų teigimu, Teheranas nusiuntė raketų Rusijai, kad ši jas panaudotų Ukrainoje. „Šie trijų Europos šalių veiksmai yra priešiškos Vakarų politikos ir ekonominio terorizmo prieš Irano žmones tęsinys, dėl kurio Irano Islamo Respublika imsis atitinkamų ir proporcingų veiksmų“, – vėlai antradienį paskelbtame pareiškime teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani.

Jungtinės Valstijos, reaguodamos į, jų teigimu, eskaluojantį Irano sprendimą siųsti balistines raketas į Rusiją, paskelbė naujas sankcijas 10 asmenų ir šešioms įmonėms Rusijoje ir Irane, kurios buvo suderintos su Europos sąjungininkais. JAV valstybės departamentas taip pat skyrė sankcijas Teherano oro vežėjui „Iran Air“ „už tai, kad jis vykdo arba vykdė veiklą Rusijos Federacijos ekonomikos transporto sektoriuje“, sakoma Iždo departamento pranešime.

Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė antradienį pasmerkė, jų teigimu, Irano balistinių raketų tiekimą Rusijai, turint tikslą jas panaudoti kare prieš Ukrainą, ir paskelbė naujas sankcijas oro transportui.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad Iranas nusiuntė Rusijai raketų, skirtų panaudoti jos kare Ukrainoje, ir paskelbė apie gresiančias naujas sankcijas įspėjimų nepaisiusiam Teheranui. „Rusija dabar gavo šių balistinių raketų siuntas ir tikriausiai per kelias savaites panaudos jas Ukrainoje prieš ukrainiečius“, – žurnalistams Londone sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

Kremlius pirmadienį nepaneigė „The Wall Street Journal“ pranešimo, kad Iranas pasiuntė Rusijai trumpojo nuotolio balistines raketas. „Mes matėme šį pranešimą, ne kiekvieną kartą tokia informacija yra tiesa. Iranas yra svarbus mūsų partneris, mes plėtojame prekybos ir ekonominius santykius, plėtojame bendradarbiavimą ir dialogą visose įmanomose srityse, įskaitant jautriausias sritis“, – paklaustas apie pranešimą sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Iranas artimiausiu metu gali perduoti Rusijai balistinių raketų, o tai akivaizdžiai išprovokuos greitą Ukrainos sąjungininkų atsaką. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais. Iranas perdavė Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, kai prasidėjo jos plataus masto invazija į Ukrainą, tačiau galimas balistinių raketų perdavimas būtų „nerimą kelianti konflikto raida“, sakė neįvardinti šaltiniai.

Centrinės Irano dalies valdžia pirmadienį viešai pakorė vyrą, nuteistą už advokato nužudymą, pranešė oficiali šalies teismų naujienų agentūra.  Vyras, kurio tapatybė kol kas nenustatyta, buvo nuteistas už tai, kad 2021 metų rugpjūtį Šahrude žmonos ir sūnaus akivaizdoje medžiokliniu šautuvu nušovė advokatą, pranešė teismų naujienų svetainė „Mizan Online“. Osle įsikūrusios žmogaus teisių gynimo organizacijos „Iran Human Rights“ (IHR), stebinčios mirties bausmių vykdymą, duomenimis, tai buvo...

 Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pakartojo, kad Teheranas atkeršys Izraeliui už „Hamas“ politinio lyderio Ismailo Haniyeh nužudymą šalies sostinėje.  Šią pastabą ministras išsakė sekmadienį kalbėdamas telefonu su savo kolega iš Italijos Antonio Tajani. „Irano reakcija į Izraelio teroristinį išpuolį Teherane yra galutinė, ji bus pamatuota ir gerai apskaičiuota, – socialiniame tinkle „X“ nurodė A. Araghchi.

Irano naujoji vyriausybė sieks valdyti įtampą su savo aršiu priešininku Vašingtonu, kad sumažintų spaudimą ir neutralizuotų žlugdančias sankcijas, pareiškė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi. „Turime valdyti įtampą ir priešiškumą“ tarp Teherano ir Vašingtono, vėlai penktadienį sakė jis interviu Irano valstybinei televizijai. Iranas ir Jungtinės Valstijos diplomatinių santykių nepalaiko nuo 1980 metų.

Naujasis Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi po pokalbio telefonu su Europos Sąjungos vyriausiuoju diplomatu Josepu Borrelliu paragino užmegzti dialogą su bloku, kad būtų išspręsti dvišaliai klausimai. „Irano Islamo Respublika palankiai vertina santykių su Europos Sąjunga plėtojimą abipuse pagarba grindžiamoje aplinkoje“, – sakoma vėlai ketvirtadienį paskelbtame A. Araghchi pareiškime. Pastaraisiais metais Briuselio ir Teherano santykiai pablogėjo.

Irano institucijos, pasak žiniasklaidos, priėjo prie išvados, kad prezidentą Ebrahimą Raisi skraidinusio sraigtasparnio katastrofa gegužę įvyko dėl blogo oro ir perkrovos. Naujienų agentūra „Fars“, remdamasi šaltiniu saugumo institucijose, trečiadienį pranešė, jog tyrėjai „yra visiškai tikri, kad tai nelaimingas atsitikimas“. Irano kariuomenė jau gegužę pareiškė, jog nėra duomenų, kad galėjo būti įvykdyta nusikalstama veika.

Centrinėje Irano dalyje į avariją patekus autobusui, kuriuo iš Pakistano į Iraką vyko šiitų piligrimai, žuvo mažiausiai 28 žmonės, trečiadienį pranešė vienas pareigūnas. Kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA, avarija įvyko antradienio vakarą centrinėje Irano Jazdo provincijoje, sakė vietos nepaprastųjų situacijų pareigūnas Mohammadas Ali Malekzadeh (Mohamadas Ali Malekzadė). Jis pridūrė, kad per avariją dar 23 žmonės patyrė sužeidimus, 14 iš jų – sunkius.

Iranas sostinėje Teherane antradienį uždarė vokiečių kalbos institutą, o Berlynas tai pasmerkė, Vokietijos užsienio reikalų ministerijai pareiškus, kad iškvies Irano ambasadorių. Vokiečių kalbos institutas Teherane uždarytas praėjus beveik mėnesiui po to, kai Vokietija uždraudė vieną religinį centrą dėl jo įtariamų ryšių su Iranu.

JAV žvalgybos agentūros pirmadienį pranešė, kad už kompiuterinių įsilaužėlių atakas, kurių taikiniu tapo buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkiminė kampanija, yra atsakingas Iranas.

Pasaulis sulaikęs kvapą stebi – smogs Iranas Izraeliui, ar ne. Įtampai Artimuosiuose Rytuose kylant, Vašingtonas regione stiprina karinius pajėgumus – siunčia lėktuvnešius ir povandeninius laivus. Įtampą švelninti bando Vokietijos, Prancūzijos, Britanijos lyderiai, tačiau jų raginimus susilaikyti nuo smurto Irano prezidentas vadina nelogiškais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Iranas antradienį atmetė Vakarų raginimus atsisakyti grasinimų atkeršyti Izraeliui už „Hamas“ lyderio Ismailo Haniyeh nužudymą Teherane. „Prancūzijos, Vokietijos, ir Didžiosios Britanijos deklaracijoje, kurioje nepareiškiamas prieštaravimas tarptautiniams sionistų režimo nusikaltimams, Irano įžūliai prašoma nesiimti atgrasomojo pobūdžio veiksmų prieš režimą, kuris pažeidė jo suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – pareiškime nurodė užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kananis.

Irano viceprezidentas Mohammedas Javadas Zarifas atsistatydina ir palieka prezidento Massudo Pezeshkiano Ministrų kabinetą praėjus vos 11 dienų po paskyrimo. „Nesu patenkintas savo darbu ir gailiuosi, kad man nepavyko pateisinti lūkesčių“, – sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „X“ pareiškė nuosaikių pažiūrų politikas. M. J. Zarifas užsiminė, kad tokį sprendimą priėmė dėl ministrų, atrinktų eiti pareigas naujajame M. Pezeshkiano kabinete.

Vladimiras Putinas ir Kinijos diktatorius Xi Jinpingas siekia sukurti savo blogio ašį, o jų grėsmingas ryšys dar labiau sustiprėjo po to, kai liepos pabaigoje jiedu pasiuntė bombonešius netoli JAV. Rusijos ir Kinijos strateginiai bombonešiai buvo pastebėti po to, kai šalys bendrai patruliavo vos už kelių šimtų kilometrų nuo Aliaskos pakrantės, skelbia „The Sun“. Panašu, kad jų ryšys gali tik stiprėti.

Iranas ruošiasi Rusijai perduoti šimtus balistinių raketų, kurios esą gali pasiekti taikinius iki 120 kilometrų, rašo naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais Europos žvalgyboje.

Irane, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, per vieną dieną mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 29 kaliniams. Norvegijoje įsikūrusi organizacija „Iran Human Rights“ (IHR) pranešė, kad 26 vyrai buvo pakarti Gheselhesaro kalėjime Keradže. Dar trims egzekucija įvykdyta Keradžo miesto kalėjime. Pasak IHR, vyrai buvo nuteisti dėl nužudymų, su narkotikais susijusių nusikaltimų ir išprievartavimų.