iranas

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi prisidėti prie pastangų tarpininkauti Artimuosiuose Rytuose jau kelis mėnesius vykstančiame ir aklavietėje atsidūrusiame kare. Rusija ir Iranas – dvi šalys, kurioms pasaulyje taikoma daugiausia sankcijų, – per Maskvos invaziją į Ukrainą gerokai sustiprino tarpusavio karinius ir prekybinius ryšius ir tapo vis labiau priklausomi vienas nuo kito.

Irano teismo sprendimas palikti galioti 74 kirčių bausmę populiariai dainininkei Parastoo Ahmadi už pasirodymą be hidžabo sukėlė žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą. Jie tokią bausmę pavadino „kankinimo forma“. Birželį 29-erių Parastoo Ahmadi ir aštuoni jos kūrybinės komandos nariai, tarp kurių buvo ir muzikantų, Kumo miesto teismo buvo nuteisti dėl 2024 metais surengto ir internetu transliuoto koncerto. Pasirodymas žaibiškai išplito internete ir sulaukė milijonų peržiūrų, rašė Guardian.

Valstybinė žiniasklaida praneša, kad Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmadienį pareiškė, jog derybos su Jungtinėmis Valstijomis yra beprasmės ir baigiasi tik naujais amerikiečių išpuoliais. „Iki šiol jie mus atakavo tris kartus po derybų, ir tai rodo, kad jie nesiekia dialogo; greičiau jų tikslas yra nuversti Irano Islamo Respubliką, – valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo M. Pezeshkianą.

Iranas Hormuzo sąsiaurio atvėrimą sieja su septynių išankstinių sąlygų Jungtinėms Valstijoms įvykdymu, sekmadienį pareiškė parlamento pirmininkas ir vyriausiasis Irano derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas. Valstybinės naujienų agentūros IRNA teigimu, M. B. Ghalibafas pareiškė, kad laukimo ir vienašališkų reikalavimų diktavimo laikas baigėsi. Pasak jo, Irano pozicija yra visiškai aiški ir galutinė.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį pareiškė, kad jo šalies konfliktui su JAV karinio sprendimo nėra. Taip jis kalbėjo deryboms dėl karo užbaigimo, panašu, atsidūrus aklavietėje.   Pareiškė, kad nėra karinio sprendimo Intensyvaus bombardavimo kampanija nepadėjo užbaigti karo, kurį JAV ir Izraelis pradėjo vasario pabaigoje, o Vašingtonas pastarosiomis savaitėmis sumažino karines operacijas ir pirmenybę teikia ekonominiam spaudimui.

Vienas JAV vyriausybės darbuotojas ketvirtadienį buvo sulaikytas dėl įtariamos paramos Irano remiamai husių grupuotei, pranešė JAV Teisingumo departamentas. Energetikos departamento darbuotojui pateikti kaltinimai mėginus teikti materialinę paramą ar išteklius husiams, kuriuos Jungtinės Valstijos yra paskelbusios užsienio teroristine organizacija.

Pentagonas, anot žiniasklaidos, siunčia į Artimuosius Rytus trečią lėktuvnešį ir jo kovinę grupę bei daugiau karo laivų. Apie tai, remdamiesi JAV pareigūnais, pranešė laikraštis „Wall Street Journal“ ir naujienų portalas „Axios“. Kaip skelbiama, naujai pasiųsti karo laivai, koviniai lėktuvai, jūrų pėstininkai ir jūreiviai į regioną turėtų atvykti iki lapkričio pabaigos. „Wall Street Journal“ duomenimis, JAV savo pajėgas regione padidins 9–10 tūkst. karių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paneigė žiniasklaidos pranešimą, esą jis siūlė sankcijų Iranui sušvelninimą mainais už Teherano nuolaidas dėl branduolinės programos. „Tai netiesa. Aš jiems NIEKO nesiūliau!“, – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas, turėdamas omenyje naujienų portalo „Axios“ straipsnį.

Iranas sekmadienį teigė tvirtai besilaikantis savo sąlygų dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo, nepaisant to, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė iraniečių pasiūlytą susitarimą dėl paliaubų. Šis sąsiauris yra gyvybiškai svarbus pasauliniam energijos tiekimui, o dabar yra atsidūręs konflikto tarp Vašingtono ir Teherano, kurį prieš beveik septynis mėnesius išprovokavo mirtini smūgiai Iranui, centre.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad atmetė Irano pasiūlytą planą dėl strateginio Hormuzo sąsiaurio, kuris, pasak Teherano, būtų atvėręs šį vandens kelią per septynias dienas. „Aš atmetu jų pasiūlymą“, – žurnalistams prie Baltųjų rūmų sakė D. Trumpas. „Jie nori sudaryti susitarimą, pagal kurį sąsiaurį atidarytų nedelsiant, nes stipriai pralaimi. Jie nori sudaryti susitarimą ir manau, kad tai gerai. Aš taip pat mėgstu sudaryti susitarimus“, – sakė JAV prezidentas.

Iranas pateikė Jungtinėms Amerikos Valstijoms planą atverti Hormuzo sąsiaurį, pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi. JAV žiniasklaida pranešė, kad A. Araghchi Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose žurnalistams sakė pasiūlęs septynių dienų planą. „Per tarpininkus pateikėme Jungtinėms Valstijoms planą, pagal kurį, jei bus įvykdytos kai kurios sąlygos, septintos dienos pabaigoje Hormuzo sąsiauris būtų atvertas, o derybos atnaujintos“, – sakė A. Araghchi.

JAV įstatymų leidėja trečiadienį atskleidė, kad Donaldo Trumpo administracija pripažino aštuonis JAV karių bandymus nusižudyti per pailgintą lėktuvnešio dislokavimą Artimuosiuose Rytuose.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje sakant kalbą Irano prezidentui Masoudui Pezeshkianui, JAV delegacija paliko posėdį. „Vakar [Donaldas] Trumpas mus pavadino teroristais. Mes patys esame terorizmo aukos“ , – kalbėjo Irano prezidentas. „Mes tik ginamės, mes nesame teroristai“, – pridėjo jis, JAV delegacijai paliekant salę.

Irano parlamento narys pareiškė manantis, kad Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos debatų kuluaruose Niujorke susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. „Manau, kad abiejų prezidentų susitikimas įvyks“, – trečiadienį paskelbtame interviu Irano naujienų portalui „Didban“ sakė Ahmadas Bakhshayeshas Ardestani. M. Pezeshkianas vėliau trečiadienį turėtų kreiptis į JT Generalinę Asamblėją, kurioje vyksta kasmetiniai bendrieji debatai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV ir Irano pareigūnai antradienį Jungtinėse Tautose surengė produktyvias derybas.  Apie tai jis paskelbė praėjus kelioms valandoms po grasinimo sunaikinti Iraną, jei šis nesudarys susitarimo dėl karo užbaigimo. „Jų susitikimas buvo labai geras, labai produktyvus“, – žurnalistams sakė D. Trumpas. Jis pridūrė, kad Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke vykęs susitikimas truko apie tris valandas.

Donaldo Trumpo administracijai siekiant toliau daryti spaudimą Teheranui, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį perspėjo, kad dėl JAV sankcijų po dviejų dienų Irano oro linijų bendrovėms bus sunku vykdyti veiklą visame pasaulyje.  „Rugsėjo 23 d. visų Irano oro linijų bendrovių veikla visame pasaulyje sustos.

Irano revoliucinė gvardija pirmadienį perspėjo, kad, „geografiškai, šis karas vis dar gali išsiplėsti“, jos atstovą cituoja „Clash report“. Jis taip pat pabrėžė, kad Jungtinėms Valstijoms surengus naujų išpuolių prieš Iraną, smogs naujiems taikiniams ir panaudos naujų ginklų. Praėjus beveik septyniems mėnesiams nuo karo pradžios, Teheranas ir Vašingtonas tebėra atsidūrę aklavietėje, nors, regis, nė viena pusė prie plataus masto karo grįžti nenori.

Rusija perdavė Iranui žvalgybinę informaciją, kad šis galėtų veiksmingiau smogti JAV kariniams objektams Artimuosiuose Rytuose. Apie tai, remdamasis dviem JAV pareigūnais, praneša CNN. Žurnalistų duomenimis, Iranas iš Rusijos gaudavo, be kita ko, palydovinės žvalgybos duomenų, kurie vėliau, tikėtina, buvo naudojami taikiniams nustatyti ir smūgiams rengti. Tarp tokių taikinių leidinys mini strategiškai svarbią Princo Sultano oro pajėgų bazę Saudo Arabijoje, į kurią Iranas smogė kovo 27 dieną.

Nuo karo su Iranu pradžios vasario pabaigoje Europos Sąjunga (ES) iškastinio kuro importui papildomai išleido 90 mlrd. eurų, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Laivybos Hormuzo sąsiauryje apribojimai dar kartą skaudžiai parodė, kiek Europai kainuoja jos priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, Europos Parlamento nariams sakė EK pirmininkė. Leyen: karas Irane ES kainavo papildomus 90 mlrd.

Karas su Iranu mokesčių mokėtojams jau kainavo 38,1 mlrd. JAV dolerių ir ši suma vis auga, skelbia „Politico“. Kongreso biudžeto valdyba antradienį pranešė, kad besitęsianti karinė kampanija kas mėnesį kainuos nuo 2 iki 3 mlrd. JAV dolerių. Pranešama, kad karas išnaudojo JAV ginklų atsargas.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi antradienį pasišaipė iš JAV teiginių, kad Iranas nebegali apsiginti, atkreipdamas dėmesį į JAV Gynybos departamento ataskaitą, kurioje išsamiai aptariamas šaudmenų trūkumas ir karo metu padaryta žala JAV kariniams ištekliams. „Fikcija: Iranas negali apsiginti“, – tinkle „X“ parašė A. Araghchi.

JAV gynybos departamento generalinis inspektorius pirmadienį atskleidė, kad Jungtinės Valstijos susiduria su šaudmenų trūkumu dėl brangiai kainuojančio karo Irane. Pirmojoje tokio pobūdžio privalomoje ataskaitoje Kongresui inspektorius nurodė, kad nuo vasario 28-osios iki birželio 30-osios operacija „Operation Epic Fury“ (OEF) atsiėjo apie 33,4 mlrd. dolerių (28,92 mlrd. eurų), iš kurių 22,3 mlrd. dolerių (19,31 mlrd. eurų) buvo išleista vien tik sunaudotiems šaudmenims.

Turinio kūrėja Giedrė Daniela Pilelytė, Lietuvoje gyvenanti su iraniečiu Ali, prabilo jautria ir aktualia tema. Moteris neslepia – dėl mylimojo kilmės nerimauja net jos artimieji, todėl ji nusprendė garsiai pasidalyti savo ir Ali požiūriu į tai, kas šiandien vyksta pasaulyje ir Lietuvoje. Savo mintimis Giedrė Daniela pasidalijo socialiniame tinkle, jomis neprieštaravo pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė nesigailintis pradėjęs karą su Iranu, nepaisant galimo konflikto poveikio lapkritį vyksiantiems JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimams. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“. „Netikiu žodžiu „gailėtis“. Visada gali šiek tiek suabejoti savimi. Keli žmonės manęs klausė, ar, jei reikėtų viską daryti iš naujo, pasielgčiau taip pat. Pasielgčiau lygiai taip pat“, – sakė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas su Iranu baigsis iškart po tarpinių rinkimų JAV, kurie vyks lapkričio 3 dieną. Apie tai jis trečiadienį pareiškė Dalase, kalbėdamas Respublikonų partijos suvažiavime, skirtame tarpiniams rinkimams, praneša „Ukrinform“. „Šis karas baigsis iškart po rinkimų“, – patikino D. Trumpas, nepateikdamas daugiau argumentų. Jis taip pat pareiškė, kad Iranas siekia paveikti rinkimų rezultatus ir tikisi demokratų pergalės.

Irano revoliucinė gvardija trečiadienį pranešė smogusi JAV karinei bazei Jordanijoje ir pažadėjo atkeršyti už amerikiečių smūgius iraniečių naftos tanklaiviams, gilėjant aklavietei dėl Hormuzo sąsiaurio. Teheranas šią ataką surengė po to, kai JAV pajėgos antradienį sunaikino penkis Irano naftos tanklaivius, reaguodamos į Irano sprendimą nusitaikyti į amerikiečių karo laivą. Tai buvo antras toks išpuolis per mažiau nei savaitę.

Praėjus pusmečiui nuo karo su JAV pradžios Iranas atsidūrė situacijoje, kai negali eksportuoti nė vieno barelio; nafta, kuri dar parduodama iš anksčiau pakrautų tanklaivių, drastiškai senka; biudžeto pajamos, trečdaliu priklausančios nuo naftos dolerių, sparčiai krenta; infliacija greitėja, rialo kursas siekia naujus antirekordus, o ekonomika vis giliau grimzta į krizę. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognoze, Irano BVP šiais metais susitrauks 5,4 proc.

Po to, kai Teheranas apšaudė amerikiečių karo laivus, o JAV – Irano tanklaivius, vyriausiasis Irano derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas sekmadienį pagrasino imtis greitesnių ir ryžtingesnių atsakomųjų veiksmų į JAV atakas.

JAV kariuomenė šeštadienį pranešė, kad smogė trims su Islamo revoliucinės gvardijos korpusu (IRGC) susijusiems naftos tanklaiviams ir juos sunaikino po to, kai ši Irano karinė organizacija apšaudė amerikiečių karo laivus. „Po nesėkmingų Irano atakų CENTCOM visam laikui išvedė iš rikiuotės IRGC priklausančius naftos tanklaivius „M/T Downy“ prie Chargo salos krantų ir „M/T Stark 1“ netoli Džasko.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai vėl įsiplieskė kovos su Jungtinėmis Valstijomis, Irano žiniasklaida šeštadienį pranešė apie kelis sprogimus netoli šalies pagrindinio naftos centro Chargo salos, esančios Persijos įlankoje. Naujienų agentūra „Fars“ nurodė, kad jos korespondentas girdėjo sprogimus, tačiau dūmų nesimatė, o naujienų agentūra SNN teigė, kad netoli salos „JAV taikiniu tapo Irano tanklaivis“. Nei JAV, nei Irano pareigūnai situacijos dar nekomentavo.

JAV nepasiekiant laimėjimų konflikte su Iranu, prezidentas Donaldas Trumpas bando sumenkinti karą su Islamo Respublika. „Aš tai vadinu kariniu konfliktu, nes mums tai menkniekis. Tai nėra kažkoks didelis dalykas“, – sakė jis penktadienį per spaudos konferenciją Ovaliniame kabinete, prieš pradėdamas girtis savo tariamais laimėjimais. Žurnalistui paklausus, ar 18 žuvusių JAV karių yra „menkniekis“, D. Trumpas iš pradžių neatsakė.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as ketvirtadienį pareiškė, kad konflikto su Iranu nevadintų karu, toliau tęsiantis smūgiams. J. D. Vance'as tai pareiškė daugėjant ženklų, kad prezidentas Donaldas Trumpas bando užbaigti jo administraciją įklampinusį konfliktą. JAV viceprezidentas J. D. Vance'as: karas su Iranu nėra karas „Nevadinčiau to karu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį iškėlė idėją Hormuzo sąsiaurį pervadinti „Trumpo sąsiauriu“, nepaisydamas to, kad, tęsiantis karui su Iranu, dėl šio strateginės svarbos vandens kelio tebeverda ginčai.

Irano žiniasklaida pranešė, kad šalies kariuomenė antradienį pradėjo „lemiamą operaciją“ prieš JAV taikinius regione, Vašingtonui surengus naują smūgių bangą. Naujienų agentūra „Tasnim“ paskelbė, kad „prasidėjo lemiama Irano ginkluotųjų pajėgų operacija atsakant priešui JAV“. „JAV bazės ir interesai regione yra atakuojami Irano raketomis ir dronais“, – sakoma pranešime.

Iranas atkirto JAV prezidentui Donaldui Trumpui, paskelbusiam dirbtinio intelekto sugeneruotą vaizdo įrašą. D. Trumpas naktį paskelbė dirbtinio intelekto sukurtą vaizdo įrašą, kuriame, pasak jo, matyti, kaip „į šipulius sudaužoma“ svarbi Irano naftos eksporto infrastruktūra Chargo saloje. Pasak valstybinės naujienų agentūros „Nournews“, Irano nacionalinės naftos bendrovės generalinis direktorius Hamidas Bovardas pareiškė, kad veikla Chargo saloje nenutrūko.

Ruduo žada prasidėti „linksmai“. Artėjant „vidurio termino“ rinkimams JAV, Trumpo noras išspręsti Irano klausimą tik didės. Didės ir desperacijos. Apie tai socialiniuose tinkluose skelbia Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas „Dar viena labai pavojinga eskalacija Artimuosiuose Rytuose. Ir šįkart jos epicentre vėl atsidūrė Hormūzo sąsiauris. To pasekoje naftos kainos šiandien šoktelėjo daugiau nei 2 proc.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pirmadienį paneigė teiginius, kad Teheranas raketomis taikėsi į bazę, kurioje dislokuoti JAV kariai. Vietoj to JAE paskelbė virš savo vandenų perėmę Irano droną.

Dešimtys izraeliečių naujakurių šeštadienį užpuolė palestiniečių kaimą Kusrą, esantį okupuoto Vakarų Kranto šiaurėje. Tai įvyko po beveik tris savaites regione tvyrojusios įtampos. Šis incidentas sulaukė itin reto ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pasmerkimo. Anksčiau rugpjūtį grupė naujakurių ėmė blokuoti tiekimą į palestiniečių namus netoli Nabulo esančio kaimo pakraštyje. Gyventojai liko įkalinti viduje, o šis veiksmas sulaukė neįprastai griežtos JAV ambasadoriaus kritikos.

 Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pripažino, kad JAV sankcijos jo šaliai daro žalą ekonomikai, nors vos prieš keletą dienų jis tvirtino, kad jos nieko nepasieks. „Kai kas sako, kad sankcijos neturi jokio poveikio; tiems žmonėms aš tikrai nežinau, ką pasakyti“, – penktadienį vėlai vakare interviu valstybinei televizijai sakė M. Pezeshkianas. „Esame karo padėtyje ir turime susitaikyti su šiomis karo meto aplinkybėmis“, – pridūrė jis.

Kilus būgštavimams dėl atsargų trūkumo, Teherano degalinėse nusidriekė ilgos eilės. Motoristai Irano sostinėje vidury nakties laukė prie degalinių, penktadienį pasakojo gyventojai. Pranešama, kad kai kuriais atvejais eilės buvo daugiau nei kilometro ilgio. Šią savaitę vykusiame ministrų kabineto posėdyje prezidentas Masoudas Pezeshkianas pripažino problemas, kilusias dėl karo, kurį vasario pabaigoje pradėjo JAV ir Izraelis.

JAV CŽA vadovas Johnas Ratcliffe‘as šią savaitę atskrido į Maskvą, kad praneštų rusams, jog jie pralaimi savo katastrofišką karą Ukrainoje, o tai taip pat daro įtaką ir JAV lyderiui, atsižvelgiant į jo konfliktą su Iranu. Kaip rašo CNN, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas susiduria su panašia dilema – jie negali pasiekti savo karinių tikslų, tačiau negali tiesiog pasitraukti ir išsaugoti savo reputacijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė manantis, kad Irano aukščiausiasis lyderis, viešai nesirodantis nuo tada, kai vasarį perėmė valdžią po tėvo nužudymo, tebėra gyvas.  „Nemanau, kad jis miręs. Jis buvo labai sunkiai sužeistas. Kairė kūno pusė, ranka, koja – viskas. (...) Bet nemanau, kad jis miręs“, – sakė D. Trumpas per pokalbį su konservatyviu radijo laidų vedėju Glennu Becku.  Oficialiai Mojtaba Khamenei toliau vadovauja JAV ir Izraelio užpultai šaliai.

Irano aukščiausiajam lyderiui Mojtaba Khamenei visiškai nesirodant viešumoje, šalyje ir už jos ribų vis garsiau spėliojama, kad jis galbūt sunkiai negaluoja ar net yra miręs, taip pat kyla naujų klausimų, kas iš tiesų valdo Islamo Respubliką, rašo JAV žurnalas „The Atlantic“. Beveik prieš šešis mėnesius po savo tėvo ajatolos Ali Khamenei mirties aukščiausias politines ir religines pareigas Irane perėmęs M. Khamenei praėjusią savaitę nepasirodė Teherane vykusiose šermenų apeigose, nors oficialia...

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu pirmadienį pareiškė, kad Iranas bandė nužudyti vieną iš jo sūnų, skelbia „Reuters“. Jis nepateikė daugiau detalių – neaišku nei kada tai galėjo įvykti, nei kuris jo sūnus buvo galimas taikinys. Apie tai jis prakalbo interviu Izraelio žiniasklaidai. Benjaminas Netanyahu: „Iranas bandė nužudyti vieną iš mano sūnų“ Šių metų spalio 27 d. Izraelyje vyks parlamento rinkimai.

Irano ekonomikos ministras Ali Madanizadehas pirmadienį prognozavo „dar vieną pralaimėjimą“ Jungtinėms Valstijoms. Jis teigė, kad Iranas turi dvejų metų planą, skirtą kovoti su naujomis Vašingtono sankcijomis. „Jie padarė viską, ką galėjo, kad išbandytų Irano žmonių ir šalies pareigūnų ryžtą, tačiau kiekvieną kartą patirdavo nesėkmę. Panašu, kad jie nori patirti dar vieną pralaimėjimą“, – valstybinei televizijai sakė A. Madanizadehas.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas penktadienį pareiškė, kad atėjo laikas užbaigti kelis mėnesius trunkantį karą Artimuosiuose Rytuose su JAV. Jo teigimu, Teheranas yra stipresnėje pozicijoje nei Vašingtonas.

Kinija įspėjo Jungtines Valstijas dėl tolesnių sankcijų, kai prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė „ekonominį karą“ prieš Iraną. „Sankcijos ir spaudimas nepadeda spręsti problemos“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas. Visos pusės esą turi elgtis  atsakingai ir spręsti klausimą politinėmis bei diplomatinėmis priemonėmis.

Praėjus šešiems mėnesiams nuo karo su Jungtinėmis Valstijomis pradžios, Irano kariuomenė ėmė signalizuoti apie perėjimą nuo atsakomųjų veiksmų prie puolimo, atkreipia dėmesį naujienų agentūros AFP kalbinti analitikai. Pasak jų, tai gali rodyti Teherano įsitikinimą, kad jis turi pakankamai svertų savo reikalavimams įgyvendinti ir išeiti iš susidariusios aklavietės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad pradeda naują didelę kampaniją, nukreiptą prieš Irano ekonomiką, ir pagrasino „didžiulėmis“ bausmėmis bet kuriai šaliai, kuri padeda Islamo Respublikai ar su ja palaiko verslo ryšius. Sustiprinto ekonominio spaudimo kampanijos imamasi tuo metu, kai karas artėja prie šešto mėnesio ir nematyti jokių tiesioginių diplomatinių ar karinių išeičių, o gyvybiškai svarbus Hormuzo sąsiauris tebėra blokuojamas.