iranas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino subombarduoti Omaną, jei šis trukdys susitarimui su Iranu dėl Hormuzo sąsiaurio, ir paragino Teheraną pasiduoti. „Jei Omanas trukdys, mes jį be gailesčio subombarduosime“, – „Fox News“ žurnalistui Trey Yingstui sakė D. Trumpas, turėdamas galvoje vykstančias Omano ir Irano derybas dėl sąsiaurio kontrolės.  Vašingtonas šiuo klausimu vykdo atskiras derybas.

Irano valdžia parengė slaptą planą, kaip išplėsti karą su JAV ir Izraeliu, ir ruošiasi naujam konflikto etapui, praneša „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis informuotais šaltiniais bei kelių arabų šalių žvalgybos duomenimis. Pasak jų, pagrindinis Teherano tikslas – padaryti priešams tokią žalą, kuri visam laikui užkirstų kelią pakartotiniams masiniams smūgiams šalies teritorijoje.

Irano kariuomenė sekmadienį paskelbė siūlanti 30 tūkst. JAV dolerių (25,9 tūkst. eurų) lygų atlygį už JAV karių nužudymą ar paėmimą į nelaisvę. Jei tai padarys moteris, kariuomenė žada padvigubinti atlygį. Kariuomenės vadas Amiras Hatami pareiškė, kad šis planas buvo parengtas gavus „daug prašymų“ dalyvauti, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ketvirtadienį pagrasino, kad Iranui bus pritaikyta tokia ekonominė izoliacija, kokios „pasaulis dar nėra matęs“. „Tai bus ekonominės izoliacijos derinys, kokio pasaulis dar nėra matęs, – konservatyviam televizijos tinklui „Newsmax“ sakė S. Bessentas.

Daugiau nei 1 300 „Strava“ naudotojų dalijosi treniruočių duomenimis iš JAV karinių bazių Artimuosiuose Rytuose, skelbia „Sky news“. Saugumo ekspertai teigia, kad šią informaciją Iranas galėjo panaudoti siekdamas smogti JAV pajėgoms. „Strava“ yra programėlė, socialinis tinklas, leidžiantis vartotojams dalintis savo sporto pasiekimais. Čia galima dalintis bėgimo, plaukimo, ėjimo, dviračių sporto ir kitų veiklų maršrutais bei trukmėmis.

Reportažus apie moterų padėtį Irane rengusiai garsiai šalies fotožurnalistei Yalda Moaiery šeštadienį, Irano Nacionalinės žurnalistų dienos proga, Teheranas skyrė 15-os metų laisvės atėmimo bausmę, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Nuosprendis buvo paskelbtas remiantis įstatymu, priimtų po vadinamojo 12-os dienų karo karo tarp Izraelio ir Irano 2025 m. vasarą.

Prieš mėnesį Ankaroje vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo iškilusi grėsmė JAV prezidento Donaldo Trumpo gyvybei. Amerikiečių žvalgyba tuomet gavo duomenų, kad Iranas gali įvykdyti pasikėsinimą. Dėl šios priežasties D. Trumpui išskrendant iš Ankaros jo apsauga įvykdė itin slaptą suklaidinimo operaciją: prezidentas prieš kameras įsėdo į lėktuvą, tačiau juo neišskrido. Jau netrukus jis buvo slapta perkeltas į oro uosto maisto furgoną ir iš Turkijos išskraidintas kitu orlaiviu.

Daugiau nei 1,3 tūkst. sporto programėlės „Strava“ naudotojų viešai dalijosi savo treniruočių duomenimis iš JAV karinių bazių Artimuosiuose Rytuose ir tokiu būdu potencialiai atskleidė jautrią informaciją Iranui, rašo „Sky News“. Teigiama, kad tūkstančiai įrašų atskleidė sportavusių žmonių maršrutus, treniruočių laiką, karinių bazių dienotvarkę ir personalo judėjimą tarp skirtingų objektų, dalis kurių nėra pažymėti viešuose žemėlapiuose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad bet kokiose būsimose taikos derybose iš Irano reikalaus kompensacijos už konfliktą, paminėdamas dešimtmečius trukusius išpuolius ir žiaurumus, kuriuos tariamai rėmė arba įvykdė Iranas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, kol kas yra linkęs atsisakyti tolesnių smūgių prieš Iraną ir vietoj to kliautis ekonominiu spaudimu. „Mes laikomės santūriai, – sakė jis sekmadienį trumpame interviu telefonu portalui „Axios“. – Mes su jais deramės tik pusiau.

Iranas šeštadienį iškėlė išankstines sąlygas dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo, tarp kurių – reikalavimas atlyginti karo žalą. Tai komplikuoja galimą susitarimą dėl šio pasaulio ekonomikai gyvybiškai svarbaus vandens kelio atvėrimo. Teheranas faktiškai blokavo sąsiaurį po to, kai JAV ir Izraelis vasario pabaigoje sudavė smūgius Iranui. Dabar Iranas siekia rinkti muitus už praplaukimą ir atakuoja laivus, kuriuos kaltina bandymais išvengti pageidaujamo maršruto.

Jungtiniai Arabų Emyratai apkaltino Iraną dėl raketos smūgio valstybinio naftos koncerno ADNOC tanklaiviui Hormuzo sąsiauryje. Užsienio reikalų ministerija Abu Dabyje šeštadienį pasmerkė „priešišką Irano ataką“ prieš laivą, į kurį plaukiant per sąsiaurį buvo paleista raketa. Pranešama, kad nukentėjusiųjų nėra. Emyratų bendrovė ADNOC penktadienį pareiškė, kad nuo Irano karo pradžios Hormuzo sąsiauryje jau buvo užpulta 15 koncerno laivų, vien tik šią savaitę – trys.

Siūlomas susitarimas tarp Irano ir Omano, skirtas padėti užbaigti penkis mėnesius trunkantį karą tarp Irano ir JAV, suteiktų Teheranui kontrolę laivų, įplaukiančių į Persijos įlanką per Hormuzo sąsiaurį, trečiadienį agentūrai „Reuters“ pranešė aukšto rango Irano šaltinis ir du regiono pareigūnai. Naujienų agentūra pažymia, kad tai būtų viena didžiausių iki šiol Iranui suteiktų nuolaidų.

JAV, Iranas ir Omanas artėja prie tarpinio susitarimo dėl eismo Hormuzo sąsiauriu atnaujinimo. Vašingtonas planuoja paskelbti apie susitarimą jau trečiadienį, praneša JAV leidinys „Axios“, remdamasis šaltiniais.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad jau netrukus gali būti pasiektas susitarimas su Iranu dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo. Susitarimas esą gali būti pasiektas antradienį arba trečiadienį. „Kalbamės su iraniečiais ir manau, jog yra tikimybė, kad šiandien ar rytoj pasieksime susitarimą atverti sąsiaurį ir judėti normalesnės padėties šiame konflikte link“, – sakė S. Bessentas antradienį interviu stočiai CNBC.

JAV kariuomenė per penkių mėnesių karą su Iranu išeikvojo didžiąją dalį savo itin tikslių tolimojo nuotolio raketų atsargų, teigia trys su duomenimis susipažinę šaltiniai, o tai kelia susirūpinimą dėl kariuomenės pasirengimo būsimiems konfliktams.

Pasak Aukščiausiojo lyderio Mojtaba Khamenei vyriausiojo karinio patarėjo Mohseno Rezaei, Iranas buvo pasirengęs smogti trims objektams Ukrainoje, tačiau šiuos planus atšaukė, tariamai gavęs Kyjivo „atsiprašymą“. Kaip praneša „Ukrinform“, cituodama naujienų agentūros „Anadolu“ paskelbtą informaciją, M. Rezaei šį pareiškimą padarė duodamas interviu Irano valstybinei televizijai.

Dalis JAV karių elektroniniu paštu gavo laišką iš aukšto rango karininko JAV karinės vadavietėje, vykdančioje prezidento Donaldo Trumpo karą su Iranu, kuriame prašoma pasidalyti kūrybingomis idėjomis Teheranui nubausti, rašo CNN. „Ieškome naujų, kūrybingų ir netradicinių būdų, kaip daryti spaudimą Iranui ir jį nubausti“, – didelei grupei kariuomenės analitikų trečiadienį išsiųstame pranešime rašė JAV Centrinės vadavietės (CENTCOM) žvalgybos skyriaus karininkas.

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį smarkiai supyko, kai Iranas paneigė, kad vyksta derybos su Jungtinėmis Valstijomis, ir socialiniame tinkle pareiškė, kad JAV karinė blokada tęsis tol, kol bus pasiektas „susitarimas arba visiška kapituliacija“....

Irano naujienų agentūra „Mehr“ sekmadienį paneigė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginį, kad šiitiška respublika prašė Jungtinių Valstijų susilaikyti nuo naujų smūgių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Izraelis susitarė susilaikyti nuo naujų smūgių Iranui, su sąlyga, kad bus greitai pasiektas susitarimas užbaigti kelis mėnesius trunkantį konfliktą. Baimė, kad kovos gali vėl paaštrėti, išaugo po to, kai D. Trumpas pagrasino smogti Iranui „labai stipriai“ ir, kaip pranešama, svarstė galimybę atnaujinti intensyvias atakas, taip pat ir prieš energetikos infrastruktūrą.

Kuveitas šeštadienį pranešė, kad perėmė keletą iš Irano paleistų dronų – tai naujausia serija išpuolių, nukreiptų prieš šią Persijos įlankos šalį, JAV sąjungininkę, per karą Artimuosiuose Rytuose. Kuveito kariuomenė teigia, kad nuo šeštadienio aušros šalies oro erdvėje pastebėjo „priešiškus“ dronus, ir dėl šio išpuolio apkaltino Iraną.

JAV ambasados keliose Artimųjų Rytų šalyse įspėjo JAV piliečius saugotis „nenumatyto eskalavimo“ regioniniame konflikte ir paragino juos būti pasirengusius išvykti. „Regione esantys amerikiečiai turėtų apsvarstyti galimybę išvykti arba būti pasirengę išvykti, jei padėtis paaštrėtų“, – teigiama saugumo įspėjime, kurio versijas socialiniuose tinkluose paskelbė JAV atstovybės Amane, Jeruzalėje ir Bagdade.

Pasak JAV dienraščio „The New York Times“ (NYT) cituojamų Irano ir Vakarų pareigūnų, Teheranas svarstė į Ukrainos jūrų uostą paleisti balistinę raketą, atsakydamas į ukrainiečių dronų smūgį Irano krovininiam laivui Kaspijos jūroje. Visgi, pasak šaltinių, dėl intensyvių diplomatinių pastangų tokios eskalacijos pavyko išvengti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas piktai sureagavo į Irano išpuolį prieš amerikiečių pajėgas ir perspėjo Teheraną, kad šis sulauks griežto atsako, praneša žurnalistas Ericas Daugherty.

Kilus įtampai tarp Ukrainos ir Irano, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paskambino Irano užsienio reikalų ministrui Abbasui Aragchiui, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot jo, Ukraina siekia išvengti konflikto eskalavimo. „Aš paskambinau Irano užsienio reikalų ministrui Abbasui Aragchiui, kad surengčiau atvirą pokalbį. Diplomatija – tai tiesioginis dialogas, net ir tada, kai tai sudėtinga. Aš pabrėžiau, kad mūsų tikslas – išvengti nereikalingo eskalavimo“, – cituojamas jis.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad JAV karo lėktuvai savo atakoms prieš Iraną vykdyti naudojo Izraelio bazes, ir dar kartą patvirtino, kad jo šalis yra pasirengusi imtis atsakomųjų veiksmų, jei į ją bus nusitaikyta. Kovos tarp Vašingtono ir Teherano buvo sustabdytos nuo penktadienio po 13 naktų trukusių JAV smūgių Iranui, kai žlugo balandžio mėnesį sudarytos paliaubos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį išreiškė optimizmą dėl galimo taikos susitarimo su Iranu, abiem pusėms trečią dieną iš eilės laikantis ugnies nutraukimo. Kovos tarp senų priešų buvo pristabdytos penktadienį. Tai įvyko po 13 naktų trukusių atnaujintų JAV smūgių Islamo Respublikai, kuriuos išprovokavo diplomatijos žlugimas dėl Irano vykdomos Hormuzo sąsiaurio blokados.

Atsakydamas į Teherano grasinimą imtis atsakomųjų veiksmų dėl jūrininko gyvybės pareikalavusio ukrainiečių smūgio Irano laivui Kaspijos jūroje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Iranas iš esmės dalyvavo Rusijos kare prieš Ukrainą nuo pat jo pradžios: Maskvai tiekė dronus, ginklus ir karinę techniką, rašo „Kyiv Post“. Interviu su Jungtinės Karalystės naujienų portalu „Sky News“ V. Zelenskio buvo paklausta, ar jis nejaučia nerimo dėl galimo Irano atsako į minėtą smūgį.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį įspėjo, kad jo šalis atsakys į jūrininko gyvybę nusinešusią Ukrainos ataką prieš Irano laivą Kaspijos jūroje. Šis jo įspėjimas nuskambėjo po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo, kad Kyjivas Kaspijos jūroje surengė ilgojo nuotolio smūgius prieš laivus, gabenančius su Iranu susijusį karinį krovinį. „Zelenskis atakavo Irano komercinį laivą, pražudydamas jūrininką“, – platformoje „X“ rašė A. Araghchi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteikia erdvės deryboms su Iranu, sekmadienį pareiškė jo ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT), kartu atmesdamas pranešimus, kad JAV riboja amunicijos naudojimą dėl tiekimo problemų.

Irano Revoliucinė gvardija šeštadienį pareiškė, kad jos pajėgos per pastarąsias 24 valandas sustabdė keturis laivus, bandžiusius perplaukti strategiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį.

Irano kariuomenė penktadienį pranešė, kad, atsakydama į naujausias JAV atakas prieš šiitišką respubliką, Bahreine ir Jordanijoje dronais smogė keliems amerikiečių kariniams objektams ir bazėms.

Ketvirtadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė rimtai svarstantis galimybę atnaujinti plataus masto karines operacijas Irane – įskaitant smūgius, kurie savo mastu viršytų per operaciją „Epic Fury“ surengtus išpuolius. Apie tai jis kalbėjo trumpame interviu „Axios“. D. Trumpas pripažino, kad toks sprendimas turėtų pasekmių, ir pabrėžė, jog galutinio sprendimo dar nepriėmė. „Svarstau galimybę surengti didelio masto smūgį. Didesnį nei bet kada anksčiau. Esu arti sprendimo priėmimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pagrasino Jemeno husių sukilėliams „griežta karine bausme“ po to, kai šie Raudonojoje jūroje raketomis ir dronais atakavo naftos tanklaivius. „JAV laikys atsakingu Iraną, nes husiai yra Irano pavaduotojai ir/arba įgaliotiniai, ir Iranui bei, žinoma, patiems husiams bus skirta griežta karinė bausmė“, jei sukilėliai surengs daugiau išpuolių, savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.

JAV trečiadienį paskelbė apie istorinį susitarimą su Saudo Arabija, kuriuo šioje Persijos įlankos šalyje bus sukurta civilinė branduolinė programa, Vašingtonui pabrėžiant, kad susitarime numatytos neplatinimo garantijos. Šis žingsnis žengtas JAV, vadovaujamoms prezidento Donaldo Trumpo, kariaujant su Iranu, o šis karas didžiąja dalimi prasidėjo dėl susirūpinimo Teherano branduoline programa. Šis klausimas išlieka pagrindiniu nesutarimų objektu šiuo metu įstrigusiose taikos derybose.

Raudonojoje jūroje buvo užpultas Saudo Arabijos laivas, ketvirtadienį pranešė Rijado valstybinė žiniasklaida. Prieš tai Teherano remiami husių sukilėliai pareiškė pulsiantys tanklaivius vandens kelyje, o tai gali atverti naują frontą JAV ir Irano konflikte.  Husių grasinimai Husiai pagrasino blokuoti Saudo Arabijos uostus prie Raudonosios jūros, svarbius naftos eksportui ir ypač dabar, kai jau penkis mėnesius dėl karo iš esmės uždarytas Hormuzo sąsiauris.

JAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį priėmė iš esmės simbolinę rezoliuciją, kurioje prezidentas Donaldas Trumpas raginamas nutraukti karinius veiksmus prieš Iraną. Taip dar kartą nuskambėjo Kongreso priekaištai, kai karas Artimuosiuose Rytuose smarkiai aštrėja.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos bombarduos Irano civilinę infrastruktūrą kiekvieną kartą, kai Teheranas apšaudys laivus strategiškai svarbiame Hormuzo sąsiauryje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos dar toli gražu nebaigė reikalų su Iranu, ir įspėjo, jog kitas JAV karinis taikinys gali būti požeminis branduolinis kompleksas, žinomas kaip Kirtiklio kalnas. Kirtiklio kalnas yra giliai po žeme netoli Natanzo esantis branduolinis objektas. Vakarų žvalgyba įtaria, kad Iranas čia stato nedeklaruotą sodrinimo objektą.

Po apsikeitimo smūgiais su Iranu Juntinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė paliaubų pabaigą, o JAV jau kelias naktis iš eilės atakuoja Iraną. Nors JAV prezidentas teigia, kad susitarimas su Teheranu dar įmanomas, įtampą didina jo pareiškimai dėl Hormūzo sąsiaurio ir vėl kylančios naftos kainos. Ar konfliktas gali dar labiau eskaluotis? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas artėja prie lemiamo posūkio kare su Iranu. Jis stovi prieš pasirinkimą – arba susitarti dėl paliaubų, arba eskaluoti konfliktą, rašo „Axios“....

Pirmadienį „Brent“ naftos kaina pasiekė aukščiausią lygį nuo birželio mėnesio, naftos rinkai reaguojant į atsinaujinusius susirėmimus tarp Jungtinių Valstijų ir Irano. Tuo metu Azijos akcijų biržų indeksai svyruoja, nes investuotojai vertina ilgalaikio karo Artimuosiuose Rytuose pasekmes.

Rusija viename iš savo regionų pradėjo tikrinti privačius garažus ir namus, ieškodama sukauptų benzino atsargų. Tęsiantis degalų krizei, gyventojams, pas kuriuos randamos didelės benzino atsargos, gresia baudos, skelbia „The Moscow Times“....

Konfliktui su Iranu aštrėjant, Jungtinės Valstijos į Artimuosius Rytus siunčia papildomų naikintuvų, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida. „The Wall Street Journal“ pranešė, kad dislokuojami naikintuvai „F-16“ iš JAV oro bazės Špangdaleme Vakarų Vokietijoje, taip pat naikintuvai „F-35“ iš Leikenhyto karališkųjų oro pajėgų basės Didžiojoje Britanijoje, kurią naudoja JAV karinės pajėgos. Leidinys taip pat nurodė, kad į regioną siunčiami ir orlaiviai, skirti degalams papildyti skrydžio metu.

Jordanijoje po Irano paleistų raketų ir dronų smūgių krušos žuvo du JAV kariai, o dar vienas dingo be žinios, šeštadienį pranešė Pentagonas....

Irano naujienų agentūra „Fars“ socialiniuose tinkluose išplatino vaizdo įrašą anglišku pavadinimu „Where to kill Trump?“ (liet. Kur nužudyti Trumpą?) Vaizdo įrašas, be kita ko, buvo paskelbtas agentūros, kuri yra laikoma artima galingajai Irano Revoliucinei gvardijai, „Telegram“ kanale. Elono Musko valdomoje platformoje „X“ patalpinta jo versija vėliau buvo pašalinta.

Rusijos vyriausybės vadovų lėktuvas „Tu-214PU“, dar žinomas kaip „paskutinės dienos“ (angl. Doomsday) lėktuvas, išskrido iš Irano į Kiniją prieš pat JAV didelio masto karinę operaciją prieš Irano karinius taikinius, rašo „United24Media“. Remiantis skrydžių sekimo duomenimis ir laikraščio „Times of India“ pranešimais, Kremlius viešai nepaaiškino šio skrydžio tikslo, be to, nėra jokių įrodymų, siejančių šio lėktuvo vizitą su vėlesne JAV karine operacija.

Pakistanas šiuo metu aktyviai persvarsto savo kaip tarpininko tarp JAV ir Irano vaidmenį, nes karas, panašu, ima plėstis ir į Saudo Arabiją, su kuria praėjusiais metais Islamabadas sudarė gynybos susitarimą. „Atrodo, kad jeigu karas apims Saudo Arabiją, mums teks tapti konflikto šalimi, o ne tarpininku“, – penktadienį naujienų agentūrai „dpa“ sakė Pakistano diplomatas.