iranas

Praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po jo nužudymo buvo palaidotas buvęs Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, ketvirtadienį pranešė Irano žiniasklaida. Kaip pranešė kelios Irano žiniasklaidos priemonės, laidotuvės vyko už uždarų durų švenčiausioje Irano šiitų šventovėje – Imamo Rezos šventykloje jo gimtajame Mašhado mieste šalies šiaurės rytuose. Gedulo apeigos truko apie savaitę.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi prireikus atnaujinti karinę kampaniją prieš Iraną, ir pažadėjo tai padaryti „dar didesne jėga“....

Po to, kai JAV karinės pajėgos pradėjo naują smūgių operaciją prieš Iraną, prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo Islamo Respubliką, kad bet kokie tolesni išpuoliai prieš laivus sulauks griežtesnio atsako. „Tai kerštas už vakarykštį Irano surengtą laivų bombardavimą. Jei tai pasikartos, viskas bus kur kas blogiau!“ – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

Šiąnakt prasidėjo numatyti JAV smūgiai prieš Iraną, rašo „Sky News“. Vienas JAV pareigūnas patvirtino, kad atakos prasidėjo kiek anksčiau, nei apie tai socialiniuose tinkluose pranešė JAV Centrinė vadavietė, kuriame teigiama, kad jos vykdomos pagal prezidento Donaldo Trumpo nurodymus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė manąs, kad naktį vėl kilęs karinis konfliktas su Iranu labai greitai pasibaigs, nors kiek anksčiau sakė, kad paliaubos su Teheranu „baigėsi“. „Manau, kad viskas, kas vyksta, labai greitai pasibaigs ir tik padidins saugumą, taip pat ir naftai (...) Viskas, kas vyksta, įvyks labai greitai. Mes nesiekiame ilgalaikių veiksmų“, – sakė jis NATO dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimo Ankaroje pabaigoje.

Paliaubos tarp Jungtinių Valstijų ir Irano baigėsi – tokią žinią NATO viršūnių susitikime šiandien paskelbė Donaldas Trumpas. Audringą prezidento reakciją išprovokavo Irano smūgiai trims tanklaiviams Hormūzo sąsiauryje. Po jų Amerika nusitaikė į 80 taikinių Irane. Irano lyderius D. Trumpas išvadino pamišėliais ir vėžiu, kurio reikia kuo skubiau atsikratyti. Dauugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį įspėjo, kad amerikiečių pajėgos artimiausią naktį stipriai smogs Iranui. Prieš tai per NATO viršūnių susitikimą Ankaroje jis paskelbė, kad Vašingtono paliaubos su Iranu yra nutrauktos. „Šiąnakt smogsime jiems stipriai“, – pareiškė jis prieš derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pridūrė: „Jie pažeidžia susitarimą kiekvieną dieną.

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano apšaudymai dar labiau apsunkina ir taip įtemptas derybas dėl karo nutraukimo, trečiadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas.  „Irano atakos prieš Bahreiną ir Kuveitą yra nepriimtinos“, – parašė ji socialiniame tinkle X ir pridūrė, kad ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį su kolegomis iš Persijos įlankos šalių aptars, kaip išsaugoti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje ir Raudonojoje jūroje.

JAV ir Iranui trečiadienį apsikeitus smūgiais, NATO viršūnių susitikime dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda reiškia solidarumą su Vašingtonu bei sako, kad tai yra ir „mūsų karas“. „Mus neramina tolesnė eskalacija Artimuosiuose Rytuose, tačiau kartu suprantame, kad turime spręsti problemas, susijusias su galimu branduolinio ginklo kūrimu Irane. Todėl mano šalis solidarizuojasi su Jungtinėmis Valstijomis“, – žurnalistams Ankaroje sakė G. Nausėda.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad paliaubos su Iranu baigėsi, ir pavadino Teheraną „nesveiku“, Vašingtonui sudavus smūgių islamo respublikai, o Iranui atsakius smūgiais į JAV bazes Persijos įlankoje. „Mano nuomone, baigta“, – Ankaroje vykstančiame NATO viršūnių susitikime paklaustas, ar paliaubos su Iranu baigėsi, sakė D. Trumpas. „Turėti reikalų su jais yra tiesiog laiko švaistymas“, – teigė jis.

Jungtinių Valstijų kariuomenė per naujausius smūgius Irane atakavo daugiau nei 80 taikinių, antradienį pranešė JAV centrinė vadovybė (CENTCOM). Šie veiksmai buvo atsakas į Teherano atakas prieš tris laivus Hormuzo sąsiauryje.

Antradienį Jungtinės Valstijos panaikino bendrąją licenciją, leidžiančią prekiauti Irano naftos produktais, o JAV pareigūnas įspėjo, kad Irano veiksmai Hormuzo sąsiauryje yra „visiškai nepriimtini“ ir už juos bus patirta pasekmių po tanklaivių užpuolimų šiame strateginiame vandens kelyje, rašo „Reuters“. Paskelbus šią žinią, naftos kainos pakilo daugiau nei 5 proc.

Masinis gedulas Teherane – prasidėjo aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei laidotuvės. Aukščiausiąjį režimo lyderį su keturiais jo šeimos nariais prieš keturis mėnesius pražudė Jungtinės Valstijos ir Izraelis. Laidotuvių ceremonijos truks net savaitę, o Teherano atstovai jau skaičiuoja, kad atsisveikinime dalyvaus 20 mln. žmonių. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Iranietis lieja ašaras Teherano Imam Khomeini Grand Mosalla mečetės komplekse.

Irano lyderiai sekmadienį, antrąją velionio aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei laidotuvių ceremonijų dieną, atvyko pasimelsti prie karsto, nors jo sūnus ir įpėdinis Mojtaba Khamenei nedalyvavo. Vyresnysis A. Khamenei vadovavo islamo respublikai nuo 1989 metų, kol vasario 28 dieną, pirmąją JAV ir Izraelio karo su Iranu dieną, žuvo per oro smūgį būdamas 86 metų.

Didžiulės iraniečių, ištikimų Islamo Respublikai, minios šeštadienį susirinko Teherane, kur prasidėjo beveik savaitę truksiančios nužudyto aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei laidotuvių ceremonijos. Valdžios institucijos nori, kad jomis po karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu Vakarams būtų pasiųsta nepaklusnumo žinia.

Šeštadienį prasideda viešos gedulo ceremonijos, skirtos buvusiam Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei. Jos rengiamos praėjus keliems mėnesiams po to, kai A. Khamenei buvo nužudytas per Izraelio antskrydį pirmąją JAV ir Izraelio karo su Iranu dieną. Numatoma, kad ceremonijos tris dienas vyks Irano sostinėje Teherane, o vėliau A. Khamenei kūnas bus perkeltas į piligrimų miestą Kumą ir Iraką.

Irano aukščiausiojo lyderio, nužudyto per JAV ir Izraelio smūgius, sukėlusius karą Artimuosiuose Rytuose, palaikai penktadienį buvo atnešti į Teherano Didžiąją Mosalą prieš jo laidotuves, pranešė valstybinė žiniasklaida. Tikimasi, kad šeštadienį vyksiančioje oficialioje Ali Khamenei pagerbimo ceremonijoje dalyvaus milijonai žmonių ir būrys garbingų asmenų iš užsienio. Teherano vyriausiasis derybininkas paragino žmonės masiškai dalyvauti ceremonijose ir sakė, jog tai būtų kerštas už jo mirtį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad per netiesiogines derybas su Iranu Katare pasiekta pažangos. Šalys siekia pasistūmėti derybose dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo ir įtampos mažinimo po įvykusių susišaudymų. Irano delegacijos vadovas, užsienio reikalų ministro pavaduotojas Kazemas Gharibabadi, vėliau paskelbė apie derybų pabaigą.

JAV pasiuntiniai susitinka su Kataro tarpininkais, pranešė šios Persijos įlankos valstybės Užsienio reikalų ministerijos atstovas. Apie vizitą pranešta po to, kai Vašingtonas informavo siunčiantis derybų grupę.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas paprašė surengti susitikimą, kuris antradienį įvyks Katare, nors anksčiau Teheranas neigė, kad būtų planuojama surengti kokias nors derybas. „IRANAS PAPRAŠĖ SURENGTI SUSITIKIMĄ. JIS ĮVYKS RYTOJ DOHOJE!“ – savo platformoje „Truth Social“ pirmadienį parašė D. Trumpas.

Pirmadienį Irano užsienio reikalų ministerija paneigė pranešimus, kad artimiausiomis dienomis įvyks Irano ir JAV techninių komandų susitikimas susitarimo dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo įgyvendinimui aptarti. Pastarosiomis dienomis abi šalys Persijos įlankoje apsikeitė ugnimi, išbandydamos trapias tarpusavyje paskelbtas paliaubas.

JAV pareigūnas sekmadienio vakarą pranešė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas susitarė nutraukti atakas ir planuoja susitikti bei atnaujinti derybas, kad užbaigtų karą Artimuosiuose Rytuose.  JAV ir Irano pajėgos pastarosiomis dienomis apsikeitė smūgiais, nepaisant trapaus birželio 17 d. pasirašyto supratimo memorandumo (SM), kuriuo siekiama visiškai užbaigti vasario pabaigoje prasidėjusį konfliktą, sutrikdžiusį laivybą gyvybiškai svarbiu Hormuzo sąsiauriu.

Jungtinės Valstijos atakavo Irano raketų ir dronų saugyklas bei radarus atsakydamos į iraniečių įvykdytą laivo apšaudymą Hormūzo sąsiauryje. Amerikiečiai teigia į smurtą atsakysiantys smurtu, o iraniečiai atkerta, kad juos išprovokavo Jungtinės Valstijos. Įtampos Artimuosiuose Rytuose šviežias Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimas vis dėlto nemažina. Nors žadėjo laivybai atverti Hormūzo sąsiaurį, iraniečiai jame atakavo štai šį krovininį laivą.

Irano užsienio reikalų ministras sekmadienį įspėjo, kad bet koks bandymas apeiti su Jungtinėmis Valstijomis suderintus maršrutus Hormuzo sąsiauryje padidins įtampą Artimuosiuose Rytuose. Teheranui ir Vašingtonui vis keičiantis smūgiais ir kaltinimais pažeidus trapias paliaubas, kurios turėjo užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, Abbasas Araghchi, lankydamasis Bagdade, taip pat paragino kartu su Persijos įlankos šalimis sukurti saugumo sistemą.

Bahreino oro gynybos pajėgos sekmadienį perėmė Irano paleistas raketas ir dronus, pranešė Persijos įlankos karalystės kariuomenė po to, kai JAV sudavė naujus smūgius Islamo Respublikai, o ši ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Bahreino kariuomenė pareiškė, kad „perėmė ir sunaikino keletą sviedinių, panaudotų per šias klastingas Irano atakas“, ir pridūrė, kad yra „aukščiausio lygio parengtyje“. Tuo metu Kuveito užsienio reikalų ministerija sekmadienį pasmerkė naują Irano išpuolį prieš šalies teritoriją.

Irano Revoliucinė gvardija sekmadienį pranešė keršydama už JAV atakas Irano teritorijoje sudavusi smūgių Kuveitui ir Bahreinui bei įspėjo, kad bet kokia tolesnė agresija sulauks „triuškinančio atsako“. Islamo respublika ir Jungtinės Valstijos kaltina viena kitą pažeidus trapių paliaubų sąlygas, dėl to tampa sunkiau derėtis dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.

Jungtinės Valstijos ir Iranas apsikeitė smūgiais, Vašingtonui penktadienį apkaltinus Teheraną krovininio laivo užpuolimu. Šie veiksmai kelia grėsmę trapioms paliauboms, diplomatams stengiantis suvaldyti karą Artimuosiuose Rytuose.

JAV Centrinės vadavietės pajėgos penktadienį surengė naujus smūgius prieš Iraną. Smūgis esą suduotas atsakant į vakarykštį išpuolį prieš komercinį laivą, plaukusį per Hormūzo sąsiaurį. „JAV karinės aviacijos lėktuvai smogė į Irano raketų ir dronų saugyklas bei pakrantės radaro postus po to, kai birželio 25 d. Iranas vienkartinio naudojimo dronu smogė laivui „M/V Ever Lovely“. Singapūro vėliava plaukiojantis krovininis laivas Irano atakos metu išplaukė iš Hormūzo sąsiaurio palei Omano pakrantę.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Iraną „kvailu“ paliaubų susitarimo pažeidimu, skelbia „Sky news“. D. Trumpas pareiškė, kad Iranas paleido mažiausiai keturis dronus į laivus Hormūzo sąsiauryje. Vienas iš jų „pataikė į didelio ir labai brangaus krovininio laivo viršutinį denį“. „Žala buvo padaryta, tačiau laivas galėjo tęsti kelionę“, – pridūrė jis. „Mes numušėme dar tris dronus. Akivaizdu, kad tai yra kvailas mūsų paliaubų susitarimo pažeidimas“, – rašo jis.

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas susitarė nutraukti ugnį ir per 60 dienų susitarti dėl galutinės taikos Artimuosiuose Rytuose. Nepaisant to, kariniai veiksmai tarp Izraelio ir karinės grupuotės „Hezbollah“ tęsiasi. Tad kokios paliaubų baigties galime tikėtis? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku.

JAV siekis prispausti Iraną vis labiau balansuoja tarp jėgos demonstravimo ir būtinybės derėtis. Kuo ilgiau tęsiasi įtampa, tuo aiškiau matyti, kad Vašingtonui tenka skaičiuoti ne tik karines, bet ir ekonomines bei politines pasekmes. Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros tarnybos vadovas trečiadienį pareiškė, kad patikros Irano atominiuose objektuose įvyks, nepaisant Irano priekaištų. Visgi jis nepateikė konkretaus tvarkaraščio. Šis komentaras nuskambėjo po to, kai Teheranas ir Vašingtonas pasirašė preliminarų susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, ir kuriame nurodytas Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) įsitraukimas į tolesnius veiksmus dėl Teherano programos.

JAV Senatas antradienį priėmė daugiausia simbolinę rezoliuciją, raginančią nutraukti prezidento Donaldo Trumpo karą su Iranu. Tai dar vienas smūgis Baltiesiems rūmams, mėginantiems derėtis dėl ilgalaikio susitarimo su Teheranu.  Anksčiau Atstovų rūmų priimta priemonė, kuriai Senatas pritarė 50 balsų prieš 48, įpareigoja D. Trumpą išvesti JAV pajėgas iš karo veiksmų su Iranu. Ši priemonė yra bendro pobūdžio rezoliucija ir neteikiama D. Trumpui pasirašyti, jos teisinė galia ginčytina.

Po derybų su JAV atstovais Šveicarijoje Irano vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas, anot valstybinės žiniasklaidos, pareiškė, kad Teheranas ateityje administruos Hormuzo sąsiaurį. „Hormuzo sąsiauris niekada negrįš į padėtį, buvusią ik karo, o laikantis tarptautinės teisės bus administruojamas Islamo Respublikos“, – sakė jis antradienį. M. B. Ghalibafą cituoja naujienų agentūra „Irna“. Taip jis kalbėjo grįžęs iš Šveicarijos, kur vyko derybos su Vašingtono atstovais.

JAV iždo departamentas pirmadienį pranešė, kad laikinai atšaukia sankcijas Iranui, kad Islamo Respublika iki rugpjūčio 21 d. galėtų gaminti, parduoti ir tiekti žaliavinę naftą bei su ja susijusius produktus. Pagal licenciją, kurią paskelbė JAV ekonomines sankcijas administruojantis Iždo departamentas, „iki 2026 m. rugpjūčio 21 d. 00:01 val.

JAV ir Iranui sėdant prie derybų stalo po mėnesius trukusio konflikto, pasaulis stebi, ar pavyks pasiekti ilgalaikį susitarimą. Kokį vaidmenį šiame procese atliks Izraelis, kokių kompromisų pareikalaus Vašingtonas ir Teheranas, o svarbiausia – ką šis karas atskleidė apie JAV galią, Irano atsparumą ir Europos įtakos ribas tarptautinėje politikoje? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala ir Tarptautinių santyk...

 Irano vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas sekmadienį įspėjo Jungtines Valstijas nesisvaidyti grasinimais Islamo Respublikai ir pabrėžė, kad „mūsų ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios atsakyti“. „Ar jie nemano, kad jei jų grasinimai turėtų kokį nors poveikį, jie nebūtų pasiekę šiandieninės beviltiškos padėties? Mes neatsižvelgiame į amerikiečių grasinimus“, – pareiškė M. B. Ghalibafas po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino smogti Iranui dėl jo paramos kov...

Šveicarijoje sekmadienį prasidėjus Jungtinių Valstijų ir Irano tiesioginėms deryboms, JAV viceprezidentas J. D. Vance'as išreiškė viltį, kad Vašingtonas ir Teheranas galės atnaujinti savo santykius, o derybas pavadino istorinėmis.

Šveicarijoje prasidėjus taikos deryboms su Teheranu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pagrasino smogti Iranui, jei šis „nedelsiant neužkirs kelio savo gerai apmokamų statytinių Libane keliamiems neramumams“. D. Trumpas turėjo galvoje grupuotę „Hezbollah“, kuri įsitraukė į karą Artimuosiuose Rytuose, surengdama išpuolius prieš Izraelį. Pastarųjų dienų susirėmimai tarp šių dviejų pusių kelia grėsmę, kad gali žlugti preliminarus JAV ir Irano taikos susitarimas.

Šveicarijoje prasidėjo JAV ir Irano derybos, sekmadienio popietę patvirtino vienas jų tarpininkų Kataras. Savo pareiškime Kataro užsienio reikalų ministerija paskelbė apie „Liucernos ežero viršūnių susitikimo pradžią ir pirmąjį aukšto lygio komiteto posėdį, kuriame dalyvaus Jungtinių Amerikos Valstijų, Irano Islamo Respublikos bei dviejų tarpininkaujančių valstybių – Kataro Valstybės ir Pakistano Islamo Respublikos – atstovai“. Didelius dujų išteklius turinti šalis išreiškė viltį, kad šie su...

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as sekmadienį atvyko į Šveicariją deryboms dėl susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, įgyvendinimo. Pasak jo atstovo spaudai, JAV viceprezidentas į Emmeno oro bazę atvyko 5:59 val. ryto vietos (6:59 val. Lietuvos) laiku. Naujas derybų etapas sekmadienį vyks po Teherano pareiškimo apie dėl Izraelio atakų Libane vėl uždarytą Hormuzo sąsiaurį.

Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad šeštadienį Irano derybų delegacija išvyko iš Irano į Šveicariją, kur vyks diskusijos dėl susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, skirto sustabdyti karą Artimuosiuose Rytuose, įgyvendinimo. Oficiali naujienų agentūra IRNA pranešė apie delegacijos išvykimą, cituodama užsienio reikalų ministerijos atstovą spaudai Esmaeilą Baqaei, kuris teigė, kad jie „stebės ir reikalaus, kad kita šalis vykdytų savo įsipareigojimus“ pagal susitarimą.

Irano centrinė karinė vadovybė šeštadienį paskelbė, kad dėl Izraelio atakų prieš Pietų Libaną vėl uždarė itin svarbų Hormuzo sąsiaurį. Izraelio smūgius Libano pietinėje dalyje ji pavadino Teherano susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis pažeidimu.

Pasak „Bild“ ir CNN, Iranas apribojo laivų judėjimą per Hormuzo sąsiaurį, nepaisant pasirašyto susitarimo su JAV. „Bild“ praneša, kad sąsiaurio rajone buvo paleisti įspėjamieji šūviai, o Islamo revoliucinės gvardijos korpusas radijo ryšiu perspėjo laivus nesiartinti prie šios teritorijos. Tačiau oficialaus šios informacijos patvirtinimo kol kas nėra. Tuo pat metu Teheranas pareiškė, kad laivų judėjimas išlieka galimas, jei iš anksto pateikiamas prašymas.

JAV ir Iranui sudarius pasirašius memorandumą dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos, prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad tai padės užtikrinti stabilumą regione, tačiau ilguoju laikotarpiu ragina valstybes mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Baltieji rūmai pranešė, kad JAV viceprezidentas J. D. Vance‘s nevyks į Šveicariją, kur turėjo vykti planuotos derybos su Iranu. Baltųjų rūmų atstovas spaudai teigė, kad dar nėra galutinai suderinti planai dėl artėjančių techninių derybų. „JAV delegacija buvo pasirengusi išvykti, atsiradus pirmajai galimybei. Tačiau organizaciniai šių derybų aspektai niekada nebuvo nei paprasti, nei nuspėjami“, – sakė jis.

JAV pajėgos ketvirtadienį nutraukė daugiau nei du mėnesius trukusią Irano uostų jūrinę blokadą, kuria buvo siekiama neleisti laivams plaukti iš Irano ir į jį, pranešė JAV kariuomenė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad susitarimas su Iranu dėl karo užbaigimo yra Jungtinių Valstijų pergalė, ir atmetė augančią kritiką, įskaitant ir jo paties Respublikonų partijos narių priekaištus. JAV žiniasklaida smerkia D. Trumpo nuolaidas Iranui Tuo metu JAV žiniasklaida vieningai smerkia D. Trumpo nuolaidas Iranui susitarime, kuriuo siekiama užbaigti karą – neva išsižadėta tikslų prieš karą, sustiprinta Irano galia ir iššvaistyta dešimtys milijardų dolerių.

 60 dienų laikotarpis, skirtas Jungtinių Valstijų ir Irano deryboms, prasideda ketvirtadienį, tačiau susitarimas tarp abiejų šalių įsigaliojo diena anksčiau, pareiškė JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as. „Sakyčiau, kad 60 dienų laikotarpis oficialiai prasidėjo šiandien“, – žurnalistams teigė J. D. Vance‘as ir kartu pridūrė, kad „susitarimas įsigaliojo vakar“. Jis pažymėjo, kad šį savaitgalį planuoja vykti į Šveicariją derybų su Iranu, tačiau planai dar gali keistis.