iranas

Nuo karo su Iranu pradžios vasario pabaigoje Europos Sąjunga (ES) iškastinio kuro importui papildomai išleido 90 mlrd. eurų, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Laivybos Hormuzo sąsiauryje apribojimai dar kartą skaudžiai parodė, kiek Europai kainuoja jos priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, Europos Parlamento nariams sakė EK pirmininkė. Leyen: karas Irane ES kainavo papildomus 90 mlrd.

Karas su Iranu mokesčių mokėtojams jau kainavo 38,1 mlrd. JAV dolerių ir ši suma vis auga, skelbia „Politico“. Kongreso biudžeto valdyba antradienį pranešė, kad besitęsianti karinė kampanija kas mėnesį kainuos nuo 2 iki 3 mlrd. JAV dolerių. Pranešama, kad karas išnaudojo JAV ginklų atsargas.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi antradienį pasišaipė iš JAV teiginių, kad Iranas nebegali apsiginti, atkreipdamas dėmesį į JAV Gynybos departamento ataskaitą, kurioje išsamiai aptariamas šaudmenų trūkumas ir karo metu padaryta žala JAV kariniams ištekliams. „Fikcija: Iranas negali apsiginti“, – tinkle „X“ parašė A. Araghchi.

JAV gynybos departamento generalinis inspektorius pirmadienį atskleidė, kad Jungtinės Valstijos susiduria su šaudmenų trūkumu dėl brangiai kainuojančio karo Irane. Pirmojoje tokio pobūdžio privalomoje ataskaitoje Kongresui inspektorius nurodė, kad nuo vasario 28-osios iki birželio 30-osios operacija „Operation Epic Fury“ (OEF) atsiėjo apie 33,4 mlrd. dolerių (28,92 mlrd. eurų), iš kurių 22,3 mlrd. dolerių (19,31 mlrd. eurų) buvo išleista vien tik sunaudotiems šaudmenims.

Turinio kūrėja Giedrė Daniela Pilelytė, Lietuvoje gyvenanti su iraniečiu Ali, prabilo jautria ir aktualia tema. Moteris neslepia – dėl mylimojo kilmės nerimauja net jos artimieji, todėl ji nusprendė garsiai pasidalyti savo ir Ali požiūriu į tai, kas šiandien vyksta pasaulyje ir Lietuvoje. Savo mintimis Giedrė Daniela pasidalijo socialiniame tinkle, jomis neprieštaravo pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė nesigailintis pradėjęs karą su Iranu, nepaisant galimo konflikto poveikio lapkritį vyksiantiems JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimams. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“. „Netikiu žodžiu „gailėtis“. Visada gali šiek tiek suabejoti savimi. Keli žmonės manęs klausė, ar, jei reikėtų viską daryti iš naujo, pasielgčiau taip pat. Pasielgčiau lygiai taip pat“, – sakė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas su Iranu baigsis iškart po tarpinių rinkimų JAV, kurie vyks lapkričio 3 dieną. Apie tai jis trečiadienį pareiškė Dalase, kalbėdamas Respublikonų partijos suvažiavime, skirtame tarpiniams rinkimams, praneša „Ukrinform“. „Šis karas baigsis iškart po rinkimų“, – patikino D. Trumpas, nepateikdamas daugiau argumentų. Jis taip pat pareiškė, kad Iranas siekia paveikti rinkimų rezultatus ir tikisi demokratų pergalės.

Irano revoliucinė gvardija trečiadienį pranešė smogusi JAV karinei bazei Jordanijoje ir pažadėjo atkeršyti už amerikiečių smūgius iraniečių naftos tanklaiviams, gilėjant aklavietei dėl Hormuzo sąsiaurio. Teheranas šią ataką surengė po to, kai JAV pajėgos antradienį sunaikino penkis Irano naftos tanklaivius, reaguodamos į Irano sprendimą nusitaikyti į amerikiečių karo laivą. Tai buvo antras toks išpuolis per mažiau nei savaitę.

Praėjus pusmečiui nuo karo su JAV pradžios Iranas atsidūrė situacijoje, kai negali eksportuoti nė vieno barelio; nafta, kuri dar parduodama iš anksčiau pakrautų tanklaivių, drastiškai senka; biudžeto pajamos, trečdaliu priklausančios nuo naftos dolerių, sparčiai krenta; infliacija greitėja, rialo kursas siekia naujus antirekordus, o ekonomika vis giliau grimzta į krizę. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognoze, Irano BVP šiais metais susitrauks 5,4 proc.

Po to, kai Teheranas apšaudė amerikiečių karo laivus, o JAV – Irano tanklaivius, vyriausiasis Irano derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas sekmadienį pagrasino imtis greitesnių ir ryžtingesnių atsakomųjų veiksmų į JAV atakas.

JAV kariuomenė šeštadienį pranešė, kad smogė trims su Islamo revoliucinės gvardijos korpusu (IRGC) susijusiems naftos tanklaiviams ir juos sunaikino po to, kai ši Irano karinė organizacija apšaudė amerikiečių karo laivus. „Po nesėkmingų Irano atakų CENTCOM visam laikui išvedė iš rikiuotės IRGC priklausančius naftos tanklaivius „M/T Downy“ prie Chargo salos krantų ir „M/T Stark 1“ netoli Džasko.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai vėl įsiplieskė kovos su Jungtinėmis Valstijomis, Irano žiniasklaida šeštadienį pranešė apie kelis sprogimus netoli šalies pagrindinio naftos centro Chargo salos, esančios Persijos įlankoje. Naujienų agentūra „Fars“ nurodė, kad jos korespondentas girdėjo sprogimus, tačiau dūmų nesimatė, o naujienų agentūra SNN teigė, kad netoli salos „JAV taikiniu tapo Irano tanklaivis“. Nei JAV, nei Irano pareigūnai situacijos dar nekomentavo.

JAV nepasiekiant laimėjimų konflikte su Iranu, prezidentas Donaldas Trumpas bando sumenkinti karą su Islamo Respublika. „Aš tai vadinu kariniu konfliktu, nes mums tai menkniekis. Tai nėra kažkoks didelis dalykas“, – sakė jis penktadienį per spaudos konferenciją Ovaliniame kabinete, prieš pradėdamas girtis savo tariamais laimėjimais. Žurnalistui paklausus, ar 18 žuvusių JAV karių yra „menkniekis“, D. Trumpas iš pradžių neatsakė.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as ketvirtadienį pareiškė, kad konflikto su Iranu nevadintų karu, toliau tęsiantis smūgiams. J. D. Vance'as tai pareiškė daugėjant ženklų, kad prezidentas Donaldas Trumpas bando užbaigti jo administraciją įklampinusį konfliktą. JAV viceprezidentas J. D. Vance'as: karas su Iranu nėra karas „Nevadinčiau to karu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį iškėlė idėją Hormuzo sąsiaurį pervadinti „Trumpo sąsiauriu“, nepaisydamas to, kad, tęsiantis karui su Iranu, dėl šio strateginės svarbos vandens kelio tebeverda ginčai.

Irano žiniasklaida pranešė, kad šalies kariuomenė antradienį pradėjo „lemiamą operaciją“ prieš JAV taikinius regione, Vašingtonui surengus naują smūgių bangą. Naujienų agentūra „Tasnim“ paskelbė, kad „prasidėjo lemiama Irano ginkluotųjų pajėgų operacija atsakant priešui JAV“. „JAV bazės ir interesai regione yra atakuojami Irano raketomis ir dronais“, – sakoma pranešime.

Iranas atkirto JAV prezidentui Donaldui Trumpui, paskelbusiam dirbtinio intelekto sugeneruotą vaizdo įrašą. D. Trumpas naktį paskelbė dirbtinio intelekto sukurtą vaizdo įrašą, kuriame, pasak jo, matyti, kaip „į šipulius sudaužoma“ svarbi Irano naftos eksporto infrastruktūra Chargo saloje. Pasak valstybinės naujienų agentūros „Nournews“, Irano nacionalinės naftos bendrovės generalinis direktorius Hamidas Bovardas pareiškė, kad veikla Chargo saloje nenutrūko.

Ruduo žada prasidėti „linksmai“. Artėjant „vidurio termino“ rinkimams JAV, Trumpo noras išspręsti Irano klausimą tik didės. Didės ir desperacijos. Apie tai socialiniuose tinkluose skelbia Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas „Dar viena labai pavojinga eskalacija Artimuosiuose Rytuose. Ir šįkart jos epicentre vėl atsidūrė Hormūzo sąsiauris. To pasekoje naftos kainos šiandien šoktelėjo daugiau nei 2 proc.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pirmadienį paneigė teiginius, kad Teheranas raketomis taikėsi į bazę, kurioje dislokuoti JAV kariai. Vietoj to JAE paskelbė virš savo vandenų perėmę Irano droną.

Dešimtys izraeliečių naujakurių šeštadienį užpuolė palestiniečių kaimą Kusrą, esantį okupuoto Vakarų Kranto šiaurėje. Tai įvyko po beveik tris savaites regione tvyrojusios įtampos. Šis incidentas sulaukė itin reto ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pasmerkimo. Anksčiau rugpjūtį grupė naujakurių ėmė blokuoti tiekimą į palestiniečių namus netoli Nabulo esančio kaimo pakraštyje. Gyventojai liko įkalinti viduje, o šis veiksmas sulaukė neįprastai griežtos JAV ambasadoriaus kritikos.

 Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pripažino, kad JAV sankcijos jo šaliai daro žalą ekonomikai, nors vos prieš keletą dienų jis tvirtino, kad jos nieko nepasieks. „Kai kas sako, kad sankcijos neturi jokio poveikio; tiems žmonėms aš tikrai nežinau, ką pasakyti“, – penktadienį vėlai vakare interviu valstybinei televizijai sakė M. Pezeshkianas. „Esame karo padėtyje ir turime susitaikyti su šiomis karo meto aplinkybėmis“, – pridūrė jis.

Kilus būgštavimams dėl atsargų trūkumo, Teherano degalinėse nusidriekė ilgos eilės. Motoristai Irano sostinėje vidury nakties laukė prie degalinių, penktadienį pasakojo gyventojai. Pranešama, kad kai kuriais atvejais eilės buvo daugiau nei kilometro ilgio. Šią savaitę vykusiame ministrų kabineto posėdyje prezidentas Masoudas Pezeshkianas pripažino problemas, kilusias dėl karo, kurį vasario pabaigoje pradėjo JAV ir Izraelis.

JAV CŽA vadovas Johnas Ratcliffe‘as šią savaitę atskrido į Maskvą, kad praneštų rusams, jog jie pralaimi savo katastrofišką karą Ukrainoje, o tai taip pat daro įtaką ir JAV lyderiui, atsižvelgiant į jo konfliktą su Iranu. Kaip rašo CNN, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas susiduria su panašia dilema – jie negali pasiekti savo karinių tikslų, tačiau negali tiesiog pasitraukti ir išsaugoti savo reputacijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė manantis, kad Irano aukščiausiasis lyderis, viešai nesirodantis nuo tada, kai vasarį perėmė valdžią po tėvo nužudymo, tebėra gyvas.  „Nemanau, kad jis miręs. Jis buvo labai sunkiai sužeistas. Kairė kūno pusė, ranka, koja – viskas. (...) Bet nemanau, kad jis miręs“, – sakė D. Trumpas per pokalbį su konservatyviu radijo laidų vedėju Glennu Becku.  Oficialiai Mojtaba Khamenei toliau vadovauja JAV ir Izraelio užpultai šaliai.

Irano aukščiausiajam lyderiui Mojtaba Khamenei visiškai nesirodant viešumoje, šalyje ir už jos ribų vis garsiau spėliojama, kad jis galbūt sunkiai negaluoja ar net yra miręs, taip pat kyla naujų klausimų, kas iš tiesų valdo Islamo Respubliką, rašo JAV žurnalas „The Atlantic“. Beveik prieš šešis mėnesius po savo tėvo ajatolos Ali Khamenei mirties aukščiausias politines ir religines pareigas Irane perėmęs M. Khamenei praėjusią savaitę nepasirodė Teherane vykusiose šermenų apeigose, nors oficialia...

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu pirmadienį pareiškė, kad Iranas bandė nužudyti vieną iš jo sūnų, skelbia „Reuters“. Jis nepateikė daugiau detalių – neaišku nei kada tai galėjo įvykti, nei kuris jo sūnus buvo galimas taikinys. Apie tai jis prakalbo interviu Izraelio žiniasklaidai. Benjaminas Netanyahu: „Iranas bandė nužudyti vieną iš mano sūnų“ Šių metų spalio 27 d. Izraelyje vyks parlamento rinkimai.

Irano ekonomikos ministras Ali Madanizadehas pirmadienį prognozavo „dar vieną pralaimėjimą“ Jungtinėms Valstijoms. Jis teigė, kad Iranas turi dvejų metų planą, skirtą kovoti su naujomis Vašingtono sankcijomis. „Jie padarė viską, ką galėjo, kad išbandytų Irano žmonių ir šalies pareigūnų ryžtą, tačiau kiekvieną kartą patirdavo nesėkmę. Panašu, kad jie nori patirti dar vieną pralaimėjimą“, – valstybinei televizijai sakė A. Madanizadehas.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas penktadienį pareiškė, kad atėjo laikas užbaigti kelis mėnesius trunkantį karą Artimuosiuose Rytuose su JAV. Jo teigimu, Teheranas yra stipresnėje pozicijoje nei Vašingtonas.

Kinija įspėjo Jungtines Valstijas dėl tolesnių sankcijų, kai prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė „ekonominį karą“ prieš Iraną. „Sankcijos ir spaudimas nepadeda spręsti problemos“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas. Visos pusės esą turi elgtis  atsakingai ir spręsti klausimą politinėmis bei diplomatinėmis priemonėmis.

Praėjus šešiems mėnesiams nuo karo su Jungtinėmis Valstijomis pradžios, Irano kariuomenė ėmė signalizuoti apie perėjimą nuo atsakomųjų veiksmų prie puolimo, atkreipia dėmesį naujienų agentūros AFP kalbinti analitikai. Pasak jų, tai gali rodyti Teherano įsitikinimą, kad jis turi pakankamai svertų savo reikalavimams įgyvendinti ir išeiti iš susidariusios aklavietės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad pradeda naują didelę kampaniją, nukreiptą prieš Irano ekonomiką, ir pagrasino „didžiulėmis“ bausmėmis bet kuriai šaliai, kuri padeda Islamo Respublikai ar su ja palaiko verslo ryšius. Sustiprinto ekonominio spaudimo kampanijos imamasi tuo metu, kai karas artėja prie šešto mėnesio ir nematyti jokių tiesioginių diplomatinių ar karinių išeičių, o gyvybiškai svarbus Hormuzo sąsiauris tebėra blokuojamas.

Iranas įvertino galimybes smogti JAV svarbiems kariniams objektams Europoje, jeigu prezidentas Donaldas Trumpas įsakytų vėl eskaluoti karinius veiksmus prieš Islamo Respubliką. Apie tai remdamasis Irano režimui artimais šaltiniais pranešė britų laikraštis „The Financial Times“ (FT). Laikraščio duomenimis, Irano pajėgos analizavo galimybes atakuoti JAV karinius objektus Pietryčių Europoje, taip pat Bulgarijoje.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) antradienį pranešė, kad perėmė dvi iš Irano link šios Persijos įlankos valstybės paleistas balistines raketas. „Vertinimai parodė, kad dvi pastebėtos balistinės raketos, kilusios iš Irano, buvo nukreiptos į jūrų laivybą ir nukrito jūroje“, – tinkle „X“ nurodė gynybos ministerija. JAE teigia perėmę dvi iš Irano paleistas balistines raketas Šalyje buvo paskelbtas aukščiausias pavojaus lygis, teigė ministerija. Iranas kol kas nesureagavo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį savo socialinio tinklo „Truth Social“ paskyroje pasidalijo žemėlapiu, kuriame Hormuzo sąsiauris pažymėtas kaip „nauja JAV teritorija“. Taip jis dar labiau sustiprino savo pretenzijas į šio gyvybiškai svarbaus vandens kelio suverenitetą. Iranas faktiškai uždarė šį siaurą vandens kelią, pro kurį gabenamas penktadalis pasaulio naftos, keršydamas už karą, kurį D. Trumpas kartu su Izraeliu pradėjo vasario pabaigoje.

Rusija padeda Iranui pildytis dronų ir raketų atsargas po JAV ir Izraelio smūgių. Maskva per Kaspijos jūrą gabena Teheranui sprogmenis, šaudmenis ir dronų komponentus, praneša „NBC News“, remdamasi vienos iš Europos vyriausybių dokumentu. Kaspijos jūra neturi išėjimo į vandenyną ir ją kontroliuoja tik penkios šalys: Rusija, Iranas, Kazachstanas, Turkmėnistanas ir Azerbaidžanas.

„The Wall Street Journal“, remdamasi savo šaltiniais, rašo, kad Iranas pastaruosius du mėnesius ruošiasi didesnio masto karo veiksmams. Pasak leidinio, Teheranas galimus susitarimus su JAV vertina kaip Vašingtono ir Izraelio bandymą laimėti daugiau laiko.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino subombarduoti Omaną, jei šis trukdys susitarimui su Iranu dėl Hormuzo sąsiaurio, ir paragino Teheraną pasiduoti. „Jei Omanas trukdys, mes jį be gailesčio subombarduosime“, – „Fox News“ žurnalistui Trey Yingstui sakė D. Trumpas, turėdamas galvoje vykstančias Omano ir Irano derybas dėl sąsiaurio kontrolės.  Vašingtonas šiuo klausimu vykdo atskiras derybas.

Irano valdžia parengė slaptą planą, kaip išplėsti karą su JAV ir Izraeliu, ir ruošiasi naujam konflikto etapui, praneša „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis informuotais šaltiniais bei kelių arabų šalių žvalgybos duomenimis. Pasak jų, pagrindinis Teherano tikslas – padaryti priešams tokią žalą, kuri visam laikui užkirstų kelią pakartotiniams masiniams smūgiams šalies teritorijoje.

Irano kariuomenė sekmadienį paskelbė siūlanti 30 tūkst. JAV dolerių (25,9 tūkst. eurų) lygų atlygį už JAV karių nužudymą ar paėmimą į nelaisvę. Jei tai padarys moteris, kariuomenė žada padvigubinti atlygį. Kariuomenės vadas Amiras Hatami pareiškė, kad šis planas buvo parengtas gavus „daug prašymų“ dalyvauti, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ketvirtadienį pagrasino, kad Iranui bus pritaikyta tokia ekonominė izoliacija, kokios „pasaulis dar nėra matęs“. „Tai bus ekonominės izoliacijos derinys, kokio pasaulis dar nėra matęs, – konservatyviam televizijos tinklui „Newsmax“ sakė S. Bessentas.

Daugiau nei 1 300 „Strava“ naudotojų dalijosi treniruočių duomenimis iš JAV karinių bazių Artimuosiuose Rytuose, skelbia „Sky news“. Saugumo ekspertai teigia, kad šią informaciją Iranas galėjo panaudoti siekdamas smogti JAV pajėgoms. „Strava“ yra programėlė, socialinis tinklas, leidžiantis vartotojams dalintis savo sporto pasiekimais. Čia galima dalintis bėgimo, plaukimo, ėjimo, dviračių sporto ir kitų veiklų maršrutais bei trukmėmis.

Reportažus apie moterų padėtį Irane rengusiai garsiai šalies fotožurnalistei Yalda Moaiery šeštadienį, Irano Nacionalinės žurnalistų dienos proga, Teheranas skyrė 15-os metų laisvės atėmimo bausmę, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Nuosprendis buvo paskelbtas remiantis įstatymu, priimtų po vadinamojo 12-os dienų karo karo tarp Izraelio ir Irano 2025 m. vasarą.

Prieš mėnesį Ankaroje vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo iškilusi grėsmė JAV prezidento Donaldo Trumpo gyvybei. Amerikiečių žvalgyba tuomet gavo duomenų, kad Iranas gali įvykdyti pasikėsinimą. Dėl šios priežasties D. Trumpui išskrendant iš Ankaros jo apsauga įvykdė itin slaptą suklaidinimo operaciją: prezidentas prieš kameras įsėdo į lėktuvą, tačiau juo neišskrido. Jau netrukus jis buvo slapta perkeltas į oro uosto maisto furgoną ir iš Turkijos išskraidintas kitu orlaiviu.

Daugiau nei 1,3 tūkst. sporto programėlės „Strava“ naudotojų viešai dalijosi savo treniruočių duomenimis iš JAV karinių bazių Artimuosiuose Rytuose ir tokiu būdu potencialiai atskleidė jautrią informaciją Iranui, rašo „Sky News“. Teigiama, kad tūkstančiai įrašų atskleidė sportavusių žmonių maršrutus, treniruočių laiką, karinių bazių dienotvarkę ir personalo judėjimą tarp skirtingų objektų, dalis kurių nėra pažymėti viešuose žemėlapiuose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad bet kokiose būsimose taikos derybose iš Irano reikalaus kompensacijos už konfliktą, paminėdamas dešimtmečius trukusius išpuolius ir žiaurumus, kuriuos tariamai rėmė arba įvykdė Iranas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, kol kas yra linkęs atsisakyti tolesnių smūgių prieš Iraną ir vietoj to kliautis ekonominiu spaudimu. „Mes laikomės santūriai, – sakė jis sekmadienį trumpame interviu telefonu portalui „Axios“. – Mes su jais deramės tik pusiau.

Iranas šeštadienį iškėlė išankstines sąlygas dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo, tarp kurių – reikalavimas atlyginti karo žalą. Tai komplikuoja galimą susitarimą dėl šio pasaulio ekonomikai gyvybiškai svarbaus vandens kelio atvėrimo. Teheranas faktiškai blokavo sąsiaurį po to, kai JAV ir Izraelis vasario pabaigoje sudavė smūgius Iranui. Dabar Iranas siekia rinkti muitus už praplaukimą ir atakuoja laivus, kuriuos kaltina bandymais išvengti pageidaujamo maršruto.

Jungtiniai Arabų Emyratai apkaltino Iraną dėl raketos smūgio valstybinio naftos koncerno ADNOC tanklaiviui Hormuzo sąsiauryje. Užsienio reikalų ministerija Abu Dabyje šeštadienį pasmerkė „priešišką Irano ataką“ prieš laivą, į kurį plaukiant per sąsiaurį buvo paleista raketa. Pranešama, kad nukentėjusiųjų nėra. Emyratų bendrovė ADNOC penktadienį pareiškė, kad nuo Irano karo pradžios Hormuzo sąsiauryje jau buvo užpulta 15 koncerno laivų, vien tik šią savaitę – trys.

Siūlomas susitarimas tarp Irano ir Omano, skirtas padėti užbaigti penkis mėnesius trunkantį karą tarp Irano ir JAV, suteiktų Teheranui kontrolę laivų, įplaukiančių į Persijos įlanką per Hormuzo sąsiaurį, trečiadienį agentūrai „Reuters“ pranešė aukšto rango Irano šaltinis ir du regiono pareigūnai. Naujienų agentūra pažymia, kad tai būtų viena didžiausių iki šiol Iranui suteiktų nuolaidų.