Užsienis

Netoli Ispanijos sostinės Madrido esančioje Las Vegaso kaimo vietovėje veikiantiems vagims pavyko pavogti 17,5 tonos alyvuogių iš vietos ūkių, kol jie buvo sučiupti, penktadienį pranešė policija, patvirtinusi 16 areštų. „Civilinė gvardija suėmė ir tiria 21 asmenį, įvykdžiusį 17 500 kilogramų alyvuogių vagystę Las Vegaso regione“, – pranešė policija ir nurodė, kad 16 asmenų buvo areštuoti, o kiti penki tiriami.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotas arešto orderis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir vaiko teisių apsaugos kontrolierei Marijai Lvovai-Belovai yra neterminuotas, tačiau oficialių kaltinimų jie  gali sulaukti tik sulaikyti. „Kaltinimai oficialiai pareiškiami, kai jie pristatomi į Hagą. Todėl šūkis „Putinai, tavęs laukia Haga“, nėra tuščias. Už akių procesas neįmanomas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pasveikino Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotą Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, kurį pavadino „svarbiu sprendimu“ tarptautiniam teisingumui ir Ukrainos žmonėms.

Istorinis Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimas lems istorinę Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino atsakomybę, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis penktadienį kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius. „Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V. Putino arešto orderį. Tai istorinis sprendimas, kuris lems istorinę atsakomybę“, – sako jis. „Teroristinės valstybės vadovas ir dar viena Rusijos pareigūnė oficialiai tapo įtariamaisiais dėl karo nusikaltimo.

Tanzanija išsiuntė sveikatos ekspertų grupę tirti paslaptingos ligos, nusinešusios penkių žmonių gyvybes, pranešė vyriausybė. Liga nustatyta „iš viso septyniems žmonėms, [kuriems pasireiškė] tokie simptomai kaip karščiavimas, vėmimas, kraujavimas iš įvairių kūno dalių ir inkstų nepakankamumas“, teigiama sveikatos apsaugos ministerijos vėlai ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotą Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį penktadienį prilygino tualetiniam popieriui. „Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė Vladimiro Putino arešto orderį. Nereikia aiškinti, KUR reikėtų panaudoti šį popierių“, – parašė jis tviteryje, prie žinutės pridėjęs tualetinio popieriaus paveikslėlį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) penktadienį išduotas arešto orderis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl karo nusikaltimų yra pirmasis žingsnis, siekiant teisingumo. „Tarptautinio Baudžiamojo Teismo šiandien išduotas Vladimiro Putino arešto orderis yra pirmasis žingsnis teisinga linkme – siekiant teisingumo dėl barbariškos Rusijos agresijos prieš Ukrainą,“ – rašoma Prezidentūros pranešime.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotas arešto orderis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl karo nusikaltimų Ukrainoje sukuria naujus precedentus, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Rašoma istorija. Putino arešto orderis už ukrainiečių vaikų deportacijas sukuria naujus precedentus. Istorija vis dėlto bus baigta tik tuomet, kai visi karo ir agresijos nusikaltimai bus ištirti, o kaltieji – nuteisti“, – penktadienį tviteryje rašė G. Landsbergis.

Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) penktadienį išdavė Vladimiro Putino ir Rusijos vaikų teisių apsaugos kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Vis dėlto mažai tikėtina, kad V. Putinas bus suimtas, mano įvairūs užsienio ekspertai. Kaip rašo BBC, TBT buvo įsteigtas siekiant patraukti patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už sunkiausius nusikaltimus – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Teismas turi pasaulinę jurisdikciją.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas interviu naujienų agentūrai AFP sakė, kad esminėms reformoms reikia konsensuso, Izraelį krečiant protestams dėl ministro pirmininko Benjamino Netanyahu siekio pertvarkyti šalies teismų sistemą.

„Meškiukų ligoninė“ – į ją mažylius sukvietė Belgijos medicinos studentai.  Čia mažieji galėjo gydyti ir net operuoti savo mylimiausius žaislus.  Taip būsimi medikai sumąstė padėti vaikams, kad šie nebijotų gydytojų. Tad vaikai galėjo susipažinti su medicinos procedūromis, įvairiais aparatais ir įrankiais. Belgijos medicinos studentas kantriai mergytei aiškina, kaip reikia išgydyti jos pacientą – žaislinį šunelį. Ir nors jis pliušinis, jį operuoti reikia ne mažiau atsakingai.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotas arešto orderis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl karo nusikaltimų Ukrainoje rodo, kad teisingumas yra neišvengiamas, o atsakomybėn gali būti patraukta ir daugiau asmenų, sako Lietuvos teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. „Pirmieji išduoti arešto orderiai byloja apie tai, kad teisingumas visgi neišvengiamas“, – BNS penktadienį sakė ministrė.

Kremlius devintųjų Krymo aneksijos metinių proga surengė fašistinį spektaklį – čia šoko vaikai, skambėjo rusiška muzika. Susirinkę rusai linksniavo, kad Krymas – tai Rusija. O dienraštis „Politico“ skelbia, kad Kinija Kremliui tiekė ginklus, kuriuos naudoja ir pačios komunistinės šalies policija. Savo ruožtu Slovakija turi gerų žinių Kyjivui – siųs šaliai 13 naikintuvų. Jaltos mieste, Kryme – eilinis propagandinis spektaklis 9-osioms Krymo okupacijos metinėms paminėti.

Paryžiuje – degantys automobiliai ir konteineriai, niokojamos parduotuvės bei protestuotojų pasipriešinimas policijos pareigūnams. Demonstrantai įsiuto po to, kai šalies prezidentas, pasinaudodamas specialia Konstitucine teise, išvengė balsavimo žemuosiuose parlamento rūmuose ir taip prastūmė pensijų reformą. Virš 200 protestantų sulaikė policija, tačiau prancūzai sustoti nežada – eiti į gatves juos ragina ir opozicija.

Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) išdavus Vladimiro Putino ir Rusijos vaikų teisių apsaugos kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius, į naujienas iš Hagos sureagavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, rašo „The Guardian“. „Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai mūsų šaliai neturi jokios reikšmės, taip pat ir teisiniu požiūriu.

Ukrainos prezidentūra pareiškė, kad TBT sprendimas išduoti Rusijos prezidento arešto orderį yra tik pirmas žingsnis atkuriant teisingumą dėl Rusijos invazijos. „Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Hagos kolegija išdavė V. Putino arešto orderį. Tai tik pradžia“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Vengrija dėl Suomijos prašymo prisijungti prie NATO ratifikavimo balsuos kovo 27-ąją, penktadienį pranešė Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas. „Balsavimas parlamente vyks kovo 27 dieną“, – „Twitter“ žinutėje teigė Z. Kovacsas. Ministro pirmininko Viktoro Orbano valdančioji „Fidesz“ partija „remia Suomijos stojimą į NATO“, pažymėjo jis, pacitavęs partijos parlamentinės frakcijos lyderį Mate Kocsisą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį paprašė savo parlamento balsuoti dėl Suomijos prašymo prisijungti prie NATO. „Nusprendėme pradėti Suomijos stojimo į NATO protokolo svarstymą mūsų parlamente“, – sakė R. T. Erdoganas po derybų su jo šalyje viešinčiu savo kolega iš Suomijos Sauli Niinisto.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, rašo „The Guardian“. Skelbiama, kad TBT išdavė V. Putino ir Rusijos vaiko teisių komisarės Marijos Aleksejevnos Lvovos-Belovos arešto orderius.

 Jungtinės Valstijos nepritaria Kinijos raginimams nutraukti ugnį Ukrainoje, nes tai, anot jų, tik įtvirtintų „Rusijos užkariavimą“ ir suteiktų Kremliui galimybę pasiruošti naujam puolimui, penktadienį pareiškė Baltųjų rūmų atstovas. „Šiuo metu nepritariame raginimams nutraukti ugnį“, – prieš kitą savaitę įvyksiantį Kinijos lyderio Xi Jinpingo vizitą į Maskvą žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Prancūzijos opozicijos įstatymų leidėjai penktadienį inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybe po to, kai ji dekretu įvedė ginčijamą pensijų reformą, sakė nepriklausomos parlamentinės grupės lyderis. „Balsavimas dėl šio pasiūlymo leis mums išbristi iš gilios politinės krizės“, – teigė vadinamosios LIOT frakcijos vadovas Bertrand'as Pancheras. Pasiūlymą pasirašė ir plačios kairiosios koalicijos NUPES nariai.

Ukraina šiuo metu gina ir Moldovos laisvę, sako šalies prezidentė Maia Sandu, rašo „The Guardian“. Anot jos, kol Ukraina laikosi, Moldovai negresia karo pavojus. „Kol Ukraina kariauja, Moldovai negresia joks karas. Noriu nuraminti mūsų piliečius, kad Moldovai dabar negresia joks karo pavojus. Rusijos kariuomenė negali čia patekti, kol Ukraina laikosi – ir (taip) saugo Moldovą. Esame dėkingi ukrainiečiams už jų drąsą ir meilę laisvei“, – penktadienį kreipdamasi į Moldovos parlamentą sakė ji.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas per kitą savaitę Maskvoje vyksiančias derybas pasirašys susitarimą, kuriuo bus pradėta dvišalių ryšių „nauja era“, penktadienį pranešė vienas Kremliaus pareigūnas. „Lyderiai pasirašys... bendrą pareiškimą dėl visapusiškos partnerystės stiprinimo ir strateginių santykių įžengimo į naują erą“, – sakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas komentaruose, kuriuos perdavė Rusijos naujienų agentūros.

Minsko teismas penktadienį skyrė po 12 metų nelaisvės dviem buvusio didžiausio Baltarusijos nepriklausomo naujienų portalo darbuotojoms, kurioms buvo pateikti keli kaltinimai, įskaitant mokesčių vengimą ir „nesantaikos kurstymą“, pranešė teisių gynimo grupė „Viasna“. Portalas Tut.by nušvietė didelio masto protestus 2020 metais, kurie kilo po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka užsitikrino šeštąją kadenciją rinkimuose, kuriuos opozicija ir Vakarai laiko suklastotais.

Rusijoje toliau tęsiasi valdžios teroras prieš asmenis, kurie nesutinka su Ukrainoje vykdoma agresija. Viena sutuoktinių pora iš Tverės srities buvo nuteista 6,5 ir 7 metams kalėjimo už žinutes socialiniame tinkle „Odnoklasniki“ ir antikarinį užrašą ant miesto parduotuvės sienos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) penktadienį patenkino Lietuvos prašymą dalyvauti Ukrainos byloje prieš Rusiją dėl karinės agresijos ir žmogaus teisių pažeidimų. Kaip pranešė Teisingumo ministerija (TM), Lietuva įstojo į bylą trečiosios šalies teisėmis kartu su dar 25 Europos valstybėmis. Bylą nagrinės šio teismo Didžioji kolegija.

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad apdovanojo pilotus, dalyvavusius šią savaitę įvykusiame incidente, dėl kurio virš Juodosios jūros sudužo amerikiečių dronas. Vašingtonas ketvirtadienį paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje, jo teigimu, matyti, kaip Rusijos kariniai lėktuvai numuša droną, tačiau Maskva tvirtina, kad orlaivis buvo numuštas jam praradus kontrolę.

JAV atsiuntė į Juodosios jūros oro erdvę dar vieną bepilotį, kurio skridimo trajektoriją galima stebėti „Flight Radar“ sistemoje. Šis įvykis susilaukė didelio susidomėjimo visame pasaulyje, nes vos prieš kelia dienas Rusija numušė amerikiečių bepilotį „MQ-9 Reaper“, tariamai dėl oro erdvės pažeidimo. JAV gynybos departamentas ketvirtadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas incidentas su Rusijos kariniais lėktuvais ir amerikiečių dronu „MQ-9 Reaper“ virš Juodosios jūros.

Po rusų naikintuvo „susidūrimo“ su amerikiečių bepiločiu žvalgybiniu lėktuvu „MQ-9 Reaper“ JAV politikai kėlė klausimą, ar „Su-27“ pilotas sąmoningai pažeidė orlaivį. Atsakymą į šį klausimą pateikė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, kuris paskelbė apdovanosiantis JAV bepilotį numušusius pilotus. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu apdovanojo naikintuvo „Su-27“ pilotus, kurie kliudė amerikiečių žvalgybinį lėktuvą „MQ-9 Reaper“ neutralioje zonoje virš Juodosios jūros.

Indija patvirtino planą, numatantį didelio masto šalies ginkluotės atnaujinimą, tvyrant įtemptiems santykiams su kaimyninėmis Kinija ir Pakistanu. Raketų, sraigtasparnių, artilerijos ir radioelektroninės kovos priemonių gamybai bus skiriama 8,5 mlrd. dolerių, skelbia „Reuters“. Šįkart Indija, anksčiau pirkusi ginkluotės iš JAV ir Rusijos, nusprendė dėmesį koncentruoti į vietos gamintojus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Kyjive su Latvijos premjeru Krišjaniu Kariniu aptarė, be kitų klausimų, Ukrainos kelią į Europos Sąjungą. Po susitikimo V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalis visuomet buvo Europa ir kad Rusijos bombos nepakeis objektyvios tikrovės, kurią gina ukrainiečiai. „Šiandien Kyjive susitikau su Latvijos ministru pirmininku.

Kremlius paskelbė, kad kovo 20-22 dienomis Rusijoje lankysis Kinijos vadovas Xi Jinpingas. Skelbiama, kad vyksiančių derybų metu bus aptarti šalių partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo klausimai. Taip pat Rusijos atstovai pažymi, kad Xi Jinpingas Rusijoje lankysis sulaukęs asmeninio V. Putino kvietimo. Anksčiau JAV leidinys WSJ, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Xi Jinpingas planuoja apsilankyti Rusijos sostinėje, o vėliau ketina virtualiai pasikalbėti su V. Zelenskiu.

Rusijos prezidentas, kalbėdamas su verslo atstovais, bandė įtikinti visuomenę, kad „spec. operacija“ Ukrainoje neturės ilgalaikių ekonominių pasekmių. Ekspertų teigimu, tokiu būdu Vladimiras Putinas bando „paruošti“ rusus tęstiniam karui. JAV karo tyrimų instituto (ISW) analitikai išanalizavo Rusijos prezidento V. Putino kalbą Maskvoje kovo 16-ąją ir pateikė išvadą, kad po tradiciniais lozungais apie skurstančius Vakarus slypi noras nuteikti šalies gyventojus ilgam karui.

Meksikos pareigūnai areštavo 14-metį paauglį pravarde „El Chapito“ (Mažasis Neūžauga) dėl aštuonių žmonių nužudymo netoli sostinės Meksiko, ketvirtadienį pranešė federalinis Visuomenės saugumo departamentas. Įtariama, kad vaikas atvažiavęs motociklu pradėjo šaudyti į vienos šeimos narius neturtingame Čimaluakano priemiestyje. Dėl šių sausio 22-osios nužudymų taip pat areštuotas vienas vyras, o dar septyni tos gaujos nariai suimti dėl narkotikų.

JAV vertina savo bepiločių Juodosios jūros regione veikimo tikslingumą, atsižvelgiant į galimus nuostolius ir naudas nuo tokių skrydžių, skelbia CNN šaltiniai. Tačiau Rusijos išpuolis nesustabdė amerikiečių nuo žvalgybinių misijų tęsimo – į Juodosios jūros regioną buvo išsiųstas dar vienas žvalgybinis dronas „MQ-9 Reaper“. JAV šaltinių valdžioje teigimu, žvalgybinių skrydžių šioje teritorijoje neatsisakoma po įžūlaus Rusijos karinių oro pajėgų išpuolio.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybei ketvirtadienį parlamente be balsavimo prastūmus prieštaringai vertinamą pensijų reformą, žemuosiuose rūmuose kilo triukšmas, o Paryžiuje ir kituose šalies miestuose – pikti protestai. Sprendimas pasinaudoti specialia konstitucine vyriausybės teise priimti įstatymą be balsavimo prilygo pripažinimui, kad vyriausybė neturėjo daugumos paramos savo planui pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų.

Naujoji Zelandija uždraus Kinijos įmonei priklausančią vaizdo įrašų dalijimosi programėlę „TikTok“ parlamentarams skiriamuose įrenginiuose, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnai. Priėmusi šį sprendimą Naujoji Zelandija tampa dar viena Vakarų šalimi, išreiškusia susirūpinimą šios platformos saugumu. „TikTok“ bus draudžiama visuose įrenginiuose, turinčiuose prieigą prie parlamento tinklo, sakė Parlamento tarnybos vadovas Rafaelis Gonzalezas-Montero. Draudimas įsigalios kovo 31-ąją.

Dalyje Ukrainos penktadienio vakarą paskelbtas oro pavojus. Pranešama, kad Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido dronus. Svarbiausi dienos įvykiai: 23:55 | Rusijos dronai smogė ypatingos svarbos objektui Rusijos paleisti dronai penktadienio vakarą smogė kritinei Dniepropetrovsko srities infrastruktūrai, rašo „Ukrinform“. Anot srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Lysako, smogta svarbiam infrastruktūros objektui Novomoskovske.

Ukraina visada buvo Europos dalis ir jokios okupantų bombos to nepakeis, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Ketvirtadienį V. Zelenskis Kyjive susitiko su Latvijos premjeru, pokalbio metu aptartas ir Ukrainos kelias į Europos Sąjungą (ES). Anot Ukrainos prezidento, jo šalis visada buvo Europos dalis ir to nepakeis jokios rusų bombos. „Šiandien Kyjive susitikau su Latvijos ministru pirmininku.

Okupantai atsakys už kiekvieną atimtą ukrainiečių gyvybę, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius. „Prieš metus Rusijos kariuomenė įvykdė vieną didžiausių šio karo nusikaltimų. Rusijos bombos sunaikino teatrą Mariupolyje. Pastatą, kuris buvo naudojamas kaip slėptuvė. Ten buvo moterų su vaikais, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių. Okupantų sąmoningai sunaikintas civilinis objektas.

Buvęs Meksikos gubernatorius ir kandidatas į prezidentus trečiadienį JAV Teksaso valstijoje buvo nuteistas devynerius metus kalėti už kyšiais gautų pinigų plovimą perkant prabangų nekilnojamąjį turtą Jungtinėse Valstijose, pranešė JAV teisingumo departamentas.

Rusijoje nubaustas politikas Michailas Abdalkinas, kuris vasario 21-ąją per režimo lyderio Vladimiro Putino kalbą ant ausų užsikabino makaronus, rašo „Sky news“. Jam skirta daugiau nei 1 880 eurų bauda. Skelbiama, kad savo veiksmais politikas neva diskreditavo rusų ginkluotąsias pajėgas.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, jog Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) derybos būtų „geras dalykas“, tačiau įspėjo Pekiną, kad šis į konfliktą nežvelgtų „vienpusiškai“.  „Manome, kad būtų gerai, jei jiedu pasikalbėtų“, – žurnalistams teigė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby, paklaustas apie verslo dienraščio „Wall Street Journal“ paskelbtą pranešimą, kuriame teigiama, kad Kyjivo lyderis ketina pasikalbė...

Armėnija ketvirtadienį pareiškė, kad kreipsis į tarptautinę bendruomenę, prašydama padėti užkirsti kelią genocidui Kalnų Karabache, po to, kai sukritikavo Rusijos taikdarių vaidmenį šiame separatistiniame Azerbaidžano regione. Nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio Kaukazo priešininkės kariavo du karus dėl Kalnų Karabacho regiono kontrolės, o Maskva ir Vakarai atliko tarpininkų vaidmenį.

Švedija ketvirtadienį paskelbė apie susitarimą parduoti savo artilerijų sistemą „Archer“ Jungtinei Karalystei, todėl Londonas Ukrainai galės padovanoti savo senesnes savaeiges haubicas AS-90.  Švedijos vyriausybė išplatintame pareikškime nurodė, jog JK įsigys 14 „Archer“ vienetų.  Stokholmas sausį paskelbė, kad sistemą „Archer“ taip pat siųs tiesiogiai į Ukrainą, nenurodydamas konkretaus skaičiaus, o ketvirtadienį pranešė, kad atsiųs aštuonis vienetus.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, kad Lenkijos sprendimas tapti pirmąja šalimi, siunčiančia į Ukrainą naikintuvus MiG-29, „nekeičia“ JAV sprendimo nesiųsti savo pačių karo lėktuvų į Kyjivą.  „Tai nekeičia mūsų požiūrio dėl F-16“, – žurnalistams teigė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby, turėdamas omenyje JAV gaminamus naikintuvus.  Jis pridūrė, kad šis Lenkijos žingsnis neturės jokios įtakos.

Maskvos režimo melas kaip ant delno – amerikiečiai išplatino virš Juodosios jūros skridusio drono vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matosi, kaip rusų naikintuvai jį užpuolė ir sugadino. O Varšuva skelbia išardžiusi šnipų tinklą, kuris Rusijai tiekė informaciją, kaip per Lenkiją vakarietiški ginklai keliauja į Ukrainą. Sugavę šnipus lenkai praneša, kad tuoj Ukrainai perduos pirmus naikintuvus Mig-29. O italai išsiaiškino, kad Medvedevas už 15 mln.

Turkijai dar neatsigavus po galingo Žemės drebėjimo, ją niokoja dar viena gamtos stichija. Po smarkių liūčių šalyje kilo potvyniai, kurie nusinešė mažiausiai 14 žmonių gyvybes. Tik per plauką vyrui pavyksta iš galingos potvynio srovės Turkijoje ištraukti ir išgelbėti žmogų. Tokių žmonių, patekusių į galingą srovę – dešimtys, jei ne šimtai. Ir ne visiems pavyksta išsigelbėti. Turkija skelbia, kad gamtos stichija nusinešė bent 14-os žmonių gyvybes. Potvyniai kilo po smarkių liūčių.

Paryžiaus gatvėse turistai ir vietiniai gyventojai raukia nosis, mat ten tvyro baisus dvokas. Šalyje vilnija protestai, o demonstracijose jau 10 diena dalyvauja ir atliekas tvarkantys darbuotojai – per šį laiką mieste prisikaupė daugiau nei 6 tūkstančiai tonų atliekų. Paryžiaus gatvėse – protestuotojai ne tik leidžia pirotechniką, bet ir susiremia su policija.