„Nusprendėme pradėti Suomijos stojimo į NATO protokolo svarstymą mūsų parlamente“, – sakė R. T. Erdoganas po derybų su jo šalyje viešinčiu savo kolega iš Suomijos Sauli Niinisto.
„Kalbant apie trišaliame susitarimo memorandume prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, matome, kad Suomija ėmėsi autentiškų ir konkrečių veiksmų“, – po susitikimo su S. Niinisto Ankaroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. T. Erdoganas.
Suomijos paraiška dabar turi būti perduota Turkijos parlamentui, kuriame prezidento partija ir jos sąjungininkai turi daugumą. Tikimasi, kad dokumentai bus ratifikuoti iki Turkijos prezidento ir parlamento rinkimų, numatytų gegužės 14-ąją.
R. T. Erdoganas trečiadienį užsiminė, kad jo šalis po S. Niinisto viešnagės gali svarstyti Suomijos stojimo klausimą.
Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, praėjusių metų gegužę Suomija ir Švedija pateikė prašymą prisijungti prie Vakarų aljanso, atsisakydamos dešimtmečius gyvavusios karinio neprisijungimo politikos.
Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, kurios dar neratifikavo Šiaurės šalių prašymų, kuriems turi pritarti visos esamos Aljanso narės.
R. T. Erdoganas, besirengiantis artėjantiems prezidento rinkimams, turi prieštaravimų Švedijos siekiui, bet pastaruoju metu būta ženklų, kad Ankara yra pasirengusi ratifikuoti Suomijos narystės dokumentus.
Vengrijos pritarimo taip pat dar laukiama, tačiau panašu, kad Suomija įstos į NATO anksčiau nei Švedija, nors abi šalys kartu derino savo prašymus ir ne kartą pabrėžė, kad nori prisijungti drauge.
Švedų ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį prisipažino, jog tikimybė, kad Suomija įstos į NATO anksčiau nei Švedija, pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugo, tačiau pažymėjo, kad prisijungimas yra tik laiko klausimas.
Ankara derybas su Švedija sustabdė po protestų, kurių metų sausį prie Turkijos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas, bet kovo 9 dieną Briuselyje derybos buvo atnaujintos.
