Nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio Kaukazo priešininkės kariavo du karus dėl Kalnų Karabacho regiono kontrolės, o Maskva ir Vakarai atliko tarpininkų vaidmenį.
Jerevanas teigė, kad Azerbaidžanas blokuoja vienintelį sausumos kelią tarp separatistų tvirtovės ir Armėnijos, o tai sukėlė humanitarinę krizę.
Baku kaltinimus atmetė.
„Azerbaidžano politinė ir karinė vadovybė rengia etninį valymą, genocidą Kalnų Karabache“, – sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas savo vyriausybės posėdyje.
„Rusijos taikdariai yra Kalnų Karabacho gyventojų saugumo garantai, ir jei jie negali to užtikrinti, jie turi kreiptis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, kad užkirstų kelią genocidui“, – sakė jis, turėdamas omenyje Maskvos karius.
N. Pašinianas pridūrė, kad jis nurodė savo Užsienio reikalų ministerijai „pradėti taikyti tarptautinius genocido prevencijos mechanizmus... pagal Jungtinių Tautų programą“.
Vėliausias Baku ir Jerevano karas baigėsi 2020 metais. Šešias savaites trukęs konfliktas rudenį baigėsi tarpininkaujant Rusijai sudarytomis paliaubomis ir dislokavus Maskvos pajėgas.
Pagal šį susitarimą Jerevanas perleido Baku daug dešimtmečių kontroliuotų teritorijų.
N. Pašinianas sakė, kad Jerevanas taip pat inicijuos derybas su JT vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru dėl armėnų grįžimo į Azerbaidžano kontroliuojamas Kalnų Karabacho ir aplinkines teritorijas.
1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
