Rusija

Po didžiausio Rusijos smūgio Ukrainos dujų gavybos infrastruktūrai užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha kreipėsi į tarptautinius partnerius, ragindamas stiprinti paramą Kyjivui. Pasak jo, Rusija dar kartą bando panaudoti šaltį kaip ginklą prieš Ukrainos tautą, todėl šaliai būtina papildoma oro gynyba ir energetinė pagalba artėjant žiemai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apkaltino Rusiją dėl prancūzų fotožurnalisto, kuris penktadienį žuvo per dronų smūgį, kai vykdė užduotį Rytų Ukrainos Donbaso srityje, nužudymo. „Su dideliu liūdesiu sužinojau“ apie Antoni Lallicano mirtį, jis tapo „Rusijos dronų atakos auka“, parašė Prancūzijos prezidentas socialiniame tinkle „X“ tuo metu, kai įtampa tarp Rusijos ir Europos šalių sparčiai didėja.

Penktadienį atokioje Sibiro Krasnojarsko srities vietovėje sudužo mažas lėktuvas, žuvo abu pilotai, pranešė Rusijos valdžios institucijos, rašoma „The Moscow Times“. Regioninės aviakompanijos „Borus Airlines“ eksploatuojamas „Antonov An-2“ lėktuvas sudužo apie 17 val. vietos laiku. „Avarijoje žuvo du pilotai, lėktuvas buvo sunaikintas“, – teigiama Rusijos Tarpvalstybinio aviacijos komiteto (MAK) pranešime.

Artimas Vladimiro Putino draugas, rusų mokslininkas Michailas Kovalčiukas Maskvoje vykusiame mokytojų forume pareiškė, kad Vakarai esą planuoja išnaikinti dalį Žemės gyventojų ir palikti tik elitą, kurių poreikius tenkins robotai, skelbia „The Times“. Mokslininkas teigė, kad Vakarų šalys neva planuoja išleisti mirtiną virusą, siekdamos sumažinti žmonių skaičių Žemėje.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasišaipė iš klausimo apie dronus, trikdančius Europą, skelbia „Kyiv Independent“. Jo ketvirtadienį Sočyje diskusijos metu buvo paklausta: „Kodėl į Daniją išsiuntėte tiek daug dronų?“. V. Putinas nusijuokė ir atsakė: „Daugiau to nedarysiu.“ Jis atmetė Rusijos dalyvavimą dronų operacijose ir palygino jų pastebėjimus su pranešimais apie NSO.

Dronai atakavo Bereznikų miestą Rusijos Permės krašte, skelbia „Moscow Times“. Čia yra viena didžiausių Rusijos chemijos pramonės įmonių – „Azot“ gamykla. „Azot“ gamykloje buvo trumpalaikis technologinio ciklo sustabdymas, dabar įmonė dirba įprastu režimu. Ekologinei situacijai grėsmės nėra, gyventojų saugumui niekas nekelia pavojaus“, – cituojamas regiono gubernatorius Dmitrijus Machoninas. Anot jo, incidento metu niekas nenukentėjo, vietoje dirba specialistai.

Buvusį Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, kaip pranešama, bandyta nužudyti Rusijoje, kur jam buvo suteiktas politinis prieglobstis praėjus 10-čiai mėnesių po jo režimo nuvertimo, pranešė britų laikraštis „Mirror“. Sirijos žmogaus teisių stebėjimo organizacija (SOHR), remdamasi „privačiu šaltiniu“, teigė, kad pirmadienį B. al Assadas buvo išleistas iš ligoninės Maskvos priemiestyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad jis nėra caras, pabrėždamas, jog jį išrinko Rusijos žmonės, praneša „Reuters“. V. Putinas, buvęs KGB pareigūnas, kuris atėjo į valdžią 1999 m., konferencijoje Rusijoje buvo paklaustas moderatoriaus, ar jis jaučiasi kaip Rusijos caras Aleksandras I, kuris po Prancūzijos revoliucijos karų dalyvavo derybose dėl Vienos kongreso. „Ne, taip nesijaučiu. Aleksandras I buvo imperatorius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė siekiantis visiškai atkurti santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Savo pagrindinėje užsienio politikos kalboje jis pristatė save kaip taikos tarpininką ir pagyrė Donaldo Trumpo administracijos požiūrį, esą ši „atvirai reiškė savo nuomonę be veidmainystės“. V. Putino teigimu, tik bendromis pastangomis galima atkurti pasaulio pusiausvyrą ir harmoniją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas Valdajaus forume, vėl pabiro melagingais ir ciniškais pareiškimais apie karą Ukrainoje. Jis veidmainiškai teigė, esą rusams „skaudu stebėti ukrainiečių kančias“, kaltino Europą dėl konflikto eskalacijos ir netgi pareiškė, kad Rusijai du kartus buvo atsisakyta priimti į NATO, rašo „Unian“. „Tie, kurie nuteikė Kyjivą prieš Maskvą, nesirūpino nei Rusijos, nei Ukrainos interesais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo „reikšmingą“ atsaką į „Europos militarizaciją“. „Atidžiai stebime didėjančią Europos militarizaciją“, – Pietų Rusijoje vykstančiame užsienio politikos forume sakė jis.  „Rusijos atsakomosios priemonės neužtruks. Atsakas į tokias grėsmes bus labai reikšmingas“, – pridūrė Kremliaus šeimininkas.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad nebijo Rusijos, nes jo šalis yra Europos Sąjungos ir NATO narė. Politikas taip pat teigė, jog buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusipelno Nobelio taikos premijos, rašo „Evropeiskaja pravda“. V. Orbanas teigė, kad nebijo Rusijos, nes Vengrija yra NATO ir ES narė. „Ne, mes nebijome“, – sakė V. Orbanas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad pasaulyje neįmanoma pasiekti „pusiausvyros“ be Rusijos vaidmens. Pasak jo, Vakarų įvestos sankcijos dėl karo Ukrainoje nepalaužė šalies, o Maskva, anot prezidento, „parodė didžiausią atsparumą“. V. Putinas teigia, kad, jo nuomone, tarptautinės sankcijos, įvestos dėl karo Ukrainoje, nesugebėjo palaužti Rusijos, kuri, anot jo, „parodė didžiausią atsparumą“. „Mes didžiuojamės tuo – didžiuojamės Rusija, savo žmonėmis ir ginkluotosiomis pajėgomis...

Buvęs Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace‘as įspėja Vakarus: atėjo laikas parodyti Vladimirui Putinui, kad jis turi ką prarasti. Pasak jo, Ukraina gali sustabdyti Kremlių tik padarydama Krymą „negyvybingą“ ir „netinkamą gyventi“, o Vakarai – pagaliau turi liautis nuolaidžiavę Rusijos diktatoriui. „Atėjo laikas Putinui aiškiai parodyti, kad jis tikrai turi ką prarasti. Problema buvo ta, kad Vakarai visą šį laiką jo nesugebėjo teisingai suprasti.

Rusija ruošiasi perimti kontrolę – Ukraina perspėja dėl planų prijungti Zaporižios atominę elektrinę prie jos elektros tinklo. Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos, didžiausia Europoje atominė elektrinė jau aštuonias dienas atjungta nuo išorinio elektros tiekimo, o jos veikimą šiuo metu palaiko avariniai generatoriai.

Rusija veikiausiai modifikavo prieš Ukrainą naudojamas balistines raketas, kad jos galėtų apeiti oro gynybos sistemą „Patriot“, pranešė britų dienraštis „The Financial Times“, remdamasis Ukrainos ir Vakarų pareigūnais.  Manoma, kad rusai patobulino balistinių raketų sistemą „Iskander-M“, kurios veikimo nuotolis siekia iki 500 kilometrų, taip pat iš oro paleidžiamas balistines raketas „Kinžal“, galinčias nuskristi iki 480 kilometrų.

Baltijos jūroje – pavojingas incidentas. Netoli Lenkijos krantų Rusijos kateris priartėjo prie strateginio dujotiekio ir daugiau nei 20 minučių dreifavo šalia jo. Į situaciją nedelsiant įsikišo Lenkijos pasienio tarnybos. Incidentas įvyko netoli Ščecino, o apie jį pranešė ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Vidaus reikalų ministerijos spaudos sekretorė Karolina Galecka spalio 2 d. popietę informavo, kad Rusijos kateris maždaug 20 minučių buvo sustojęs netoli dujotiekio.

JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) įspėjo Lenkiją apie naują galimą diversijos operaciją, nukreiptą prieš lenkų ypatingos svarbos infrastruktūrą. Pasak jo, ją gali surengti Rusijos ir Baltarusijos specialiosios tarnybos. Rugsėjo 30-ąją paskelbtoje analizėje cituojama Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), kuri tą pačią dieną pareiškė, kad Kyjivas, „pasitelkęs specialiąsias pajėgas ir galbūt dronus“, rengia klaidingos vėliavos ataką prieš Lenkijos ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Rusijos vadinamajam šešėliniam laivynui priklausančio tanklaivio „Boracay“ kapitonas kinas kitų metų pradžioje Prancūzijos teisme bus teisiamas už atsisakymą vykdyti prancūzų pareigūnų nurodymus, ketvirtadienį pranešė prokurorai.

Naujienų agentūros AFP trečiadienį atlikta laivų sekimo svetainės „VesselFinder“ duomenų analizė parodė, kad Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno tanklaivis, siejamas su neatpažintais dronais virš Danijos, rugsėjo 22–25 dienomis plaukė prie šios šalies krantų. Su Benino vėliava plaukiojantis naftos tanklaivis „Boracay“, pastatytas 2007 metais ir dar žinomas pavadinimu „Pushpa“, jau kelias dienas stovi išmetęs inkarą prie Sen Nazero miesto Vakarų Prancūzijoje.

Rusijos piliečiai, neturintys biometrinių pasų, negali atvykti į kelias Šengeno valstybes nares, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Estiją.  Rusijos piliečiams, gavusiems Šengeno vizas, bet neturintiems biometrinių pasų, draudžiama atvykti į septynias Europos šalis, naujienų agentūrai LETA sakė Latvijos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorė Diana Eglitė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės numušti Rusijos orlaivį, jei šis pažeistų Europos oro erdvę. „Vadovaudamasis strateginio neapibrėžtumo doktrina, galiu pasakyti, kad nieko neatmetu“, – Vokietijos dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė Prancūzijos prezidentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pasak Ukrainos parlamento nario Fiodoro Venislavskio, suprato, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra visiškai nepatikimas derybininkas. Ukrainos politikas teigia, kad tik tikslūs ir tolimi smūgiai giliai į Rusijos teritoriją gali priversti Kremlių sėsti prie derybų stalo.

Rusijos valdžia gyventojus paragino „dar mėnesiuką pakentėti“ ir parengė priemonių paketą, skirtą benzino importui iš Kinijos ir kitų Azijos valstybių, siekdama kompensuoti degalų trūkumą, kuris ištiko šalį po dronų išpuolių prieš didžiausias naftos perdirbimo gamyklas. Kaip praneša „Kommersant“, be Kinijos, Maskva taip pat tikisi pirkti benziną Pietų Korėjoje ir Singapūre. Tam planuojama panaikinti importo muitus degalams, įvežamiems per atskirus pasienio punktus Tolimuosiuose Rytuose.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pareiškė, kad Europa turi suintensyvinti savo atsaką į Rusijos vykdomą hibridinį karą, paslaptingiems dronų skrydžiams Europoje pakursčius baimę dėl Rusijos keliamos grėsmės. Danų premjerė apie tai prakalbo prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Kopenhagoje, kuriame lyderiai aptars Europos gynybos stiprinimą ir Ukrainos finansinę galią.

Rusijos kariuomenė, panašu, grįžta į praeitį – kareiviai vėl sėda ant žirgų. Okupuotoje Donecko srityje dislokuotos brigados kariai mokosi jojimo ir raitelių taktikos, o Rusijos propaganda tai vadina „naujove“. Pasak Kremliaus šalininkų, kavalerijos sugrįžimas turi „strateginių pranašumų“ – esą žirgai gali apeiti minas ir padeda taupyti degalus, rašo „Unian“. Pažymima, kad apie šią „naujovę“ Rusijos armijoje išsamiai papasakojo Semionas Pegovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sulaukė dėmesio dėl aštrių pasisakymų – šį kartą jis viešai išplūdo buvusį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą, pavadindamas jį „bukagalviu“ ir „kvailiu“. Kalbėdamas apie branduolinę galią, D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos 25 metais lenkia Rusiją ir Kiniją povandeninių laivų srityje, bei atskleidė, jog buvo nusiuntęs atominius povandeninius laivus prie Rusijos krantų, rašo „Unian“. „Rusija yra antroje vietoje, Kinija – trečioje, tačiau jos veja...

Rusija nedalyvauja JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos plane, kuriuo siekiama užbaigti karą Gazos Ruože, antradienį pareiškė Kremlius. „Iš amerikiečių nebuvo jokių signalų“, – Maskvoje sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurio žodžius cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS. Tačiau jis teigė, kad Rusija remia D. Trumpo pastangas. „Tikimės, kad šis planas bus įgyvendintas ir kad jis padės pakreipti įvykių Artimuosiuose Rytuose raidą taikiu keliu“, – sakė D. Peskovas.

Sankt Peterburgo valdžia, atsižvelgdama į sunkias fronto netektis Ukrainoje, kurios, pagal Vakarų žvalgybos duomenis, tapo rekordinėmis Rusijai nuo Antrojo pasaulinio karo, nusprendė modernizuoti ir žymiai išplėsti miesto krematoriumą, kad jis taptų didžiausiu Europoje, skelbiama „The Moscow Times“.  Remiantis valstybės pirkimų svetainės duomenimis, vien projekto, skirto objekto atnaujinimui, parengimas kainavo 207 mln. rublių (virš 2,1 mln.

JAV, siekdamos sustiprinti NATO pajėgas Baltijos jūroje, prie Rusijos sienų dislokavo žvalgybos lėktuvus, galinčius aptikti ir sunaikinti povandeninius laivus, taip pat dalyvauti operacijose prieš laivus, rašo „Newsweek“. Kalbama apie mažiausiai tris „Boeing P-8A Poseidon“ lėktuvus, kurie, remiantis palydovinėmis nuotraukomis, rugsėjo pabaigoje buvo dislokuoti didžiausiame Norvegijos Gardermoeno oro uoste, esančiame 48 km į šiaurę nuo Oslo.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba pareiškė, kad Ukraina esą planuoja įvesti į Lenkijos teritoriją diversijos ir žvalgybos grupes, prisidengiančias Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų pajėgų vardu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pašaukė 135 tūkst. vyrų atlikti įprastinę karinę tarnybą – tai didžiausia nuo 2016 metų rudens šaukimo į kariuomenę kampanija šalyje. Rusija kiekvieną pavasarį ir rudenį šaukia 18–30 metų amžiaus vyrus į privalomąją karinę tarnybą. Tikimasi, kad šauktiniai metus tarnaus karinėje bazėje Rusijos teritorijoje, o ne kariaus Ukrainoje, nors būta pranešimų, kad šauktiniai siunčiami į fronto liniją.

Rusija pirmadienį atmetė kaltinimus, kad bandė kištis į sekmadienį vykusius Moldovos parlamento rinkimus, kuriuose laimėjo valdančioji proeuropietiška partija. „Šalies institucijos ciniškai apkaltino Rusiją, o ne Europos Sąjungą (ES), kišimusi į Moldovos politinius procesus, kurstydamos insinuacijas apie neegzistuojančią „Rusijos grėsmę“, – pareiškime sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Rusų prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įstatymą, kuriuo Rusija pasitraukia iš Europos konvencijos dėl kovos su kankinimu. Remiantis Rusijos valdžios internete paskelbtu dokumentu, V. Putinas patvirtino įstatymą, kuriuo denonsuojama Europos konvencija prieš kankinimą. Tai svarbus susitarimas, kuriuo siekiama sustiprinti asmenų, kuriems atimta laisvė, pavyzdžiui, kalinių, teises ir suteikti stebėsenos institucijoms teisę lankytis kalėjimuose ir sulaikymo centruose.

Maskva apkaltino Moldovos vadovybę neleidus šimtams tūkstančių Rusijoje gyvenančių moldavų balsuoti sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį skundėsi, kad Moldova Rusijos teritorijoje atidarė vos du balsavimo punktus ir tvirtino, kad dėl to šimtai tūkstančių žmonių negalėjo balsuoti. Rinkimų dieną Moldovos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad kiekviename iš dviejų balsavimo punktų buvo tik po 5 tūkst. balsavimo biuletenių.

2022 m. kovo mėnuo Bučoje tapo vienu kraupiausių karo epizodų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Vos per 29 Rusijos okupacijos dienas šiame Kijevo priemiestyje įvykdytos masinės civilių žudynės, prievartavimai ir kankinimai. Jungtinės Tautos tai vadina etniniu valymu ir nusikaltimu žmoniškumui, o Ukraina – savąja Srebrenica. Bučoje buvo rasta daugiau nei 500 civilių kūnų, šimtai žmonių buvo kankinti, prievartaujami, kai kurie sušaudyti gatvėse ar masinėse kapavietėse prie bažnyčios.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį pareiškė, kad Europa negali sau leisti karo su Rusija, tačiau jei jos lyderiai padarytų klaidą ir tokį karą sukeltų, jis galėtų eskaluotis į konfliktą, kuriame būtų panaudoti masinio naikinimo ginklai, rašo „Reuters“. „Jie tiesiog negali sau leisti karo su Rusija“, — Medvedevas rašė „Telegram“. Jis pridūrė, kad „mirtino (fatal) incidento galimybė visada egzistuoja“. „Ir toks konfliktas turi visiškai realią riziką eskaluotis iki k...

Po trejų su puse metų karo Vladimirui Putinui tenka remtis paprastaisiais Rusijos gyventojais, kad šie finansuotų invaziją į Ukrainą, skelbia „Politico“. Rusijos finansų ministerija trečiadienį pareiškė, kad ketina padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 20 proc. iki 22 proc. Tai yra dalis 3 metų plano, kurio tikslas – užkimšti sparčiai didėjančią biudžeto skylę.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį netiesiogiai apkaltino Vokietiją grįžtant prie nacistinės praeities ir užsipuolė kanclerį Friedrichą Merzą, kuris didina šalies išlaidas gynybai. S. Lavrovas pasmerkė tai, ką jis pavadino „militaristine retorika“ iš F. Merzo, kuris ne kartą išreiškė apgailestavimą dėl Vokietijos nacių nusikaltimų ir kaip priežastį didinti gynybos išlaidas nurodo rusų invaziją į Ukrainą.

Rusijoje aštrėja degalų tiekimo sutrikimai, kurie palietė kelias dešimtis regionų – nuo pietinių iki tolimų rytinių. Per du mėnesius neveikiančių degalinių skaičius padidėjo daugiau nei 360, arba 2,6%. Tai reiškia, kad kas penkiasdešimta degalinė šalyje nustojo pardavinėti benziną. Krymas – krizės epicentras Sunkiausia padėtis fiksuojama aneksuotame Kryme ir Sevastopolyje – čia beveik pusė degalinių sustabdė prekybą.

Ukrainos karinė žvalgyba (GUR) paskelbė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskyrė savo dukterėčią Aną Civiliovą į gynybos viceministrės postą, nes nepasitiki, kad Rusijos valstybės pareigūnai ir toliau vykdys karą Ukrainoje, rašo „The Times“. GUR parengė išsamų dokumentą apie Aną Civiliovą, kuriame teigiama, kad ji į ministeriją buvo pasiųsta su tikslu šnipinėti ir informuoti V. Putiną apie korupciją ar neištikimybę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Donaldas Trumpas puikiai supranta, kaip Rusija bando apgauti tarptautinę bendruomenę. Anot jo, Maskvos vadovas Vladimiras Putinas meluoja pasaulio lyderiams, o vienintelis būdas sustabdyti Kremliaus karo mašiną – ryžtinga jėga ir tvirta sąjungininkų parama, rašo „Unian“. „Putinas meluoja lyderiams, kurie vis dar su juo bendrauja, sakydamas, esą okupacinės pajėgos pasiekia tam tikrų tikslų.

Praėjus savaitei po to, kai trys Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę, NATO šalys nesutaria – vieni tai vadina tyčine Maskvos provokacija, kiti neatmeta, kad incidentas galėjo būti atsitiktinis. Pasak „Bild“, Rytų ir Šiaurės Europos šalys mano, kad incidentas su Rusijos kariniais lėktuvais buvo tyčinė provokacija. Tuo pat metu Vokietija bei kitos Pietų ir Vakarų Europos valstybės, anot leidinio, neatmeta galimybės, kad pažeidimas įvyko atsitiktinai.

Nutekinti dokumentai rodo, kad Rusija naudoja savo karinę patirtį, kad apmokytų Kinijos desantininkų dalinius ir suteiktų jiems technines žinias, reikalingas greitų operacijų vykdymui, o taip pat tiekia ir karinę techniką, rašo „The Washington Post“. Rusija sutiko aprūpinti ir apmokyti Kinijos desantinį batalioną bei dalytis savo patirtimi perkeliant šarvuotas karo priemones, o tai, anot analitikų, galėtų padidinti Pekino šansus greitai užimti Taivaną, rodo naujai gauti dokumentai, kurie liud...

Maskva „neatsakingu“ pavadino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio grasinimą atakuoti Kremlių, jei Rusija tęs karą prieš jo šalį. Ukrainos prezidentas, imdamasis savo „desperatiškų pastangų“, nuolat išsako grasinimus, „o tai yra gana neatsakinga“, penktadienį spaudos konferencijoje Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Leningrado srities valdžia pranešė, kad rugsėjo mėnesį nuo alkoholio apsinuodijimo mirė 19 žmonių – dauguma jų apsinuodijo pasivaišinę nekokybiškais alkoholiniais gėrimais, kuriuos gavo iš 79-erių pensininko. Šis spiritą pramoniniais kiekiais pirko iš vietos kaimo darželio darbuotojos, abu jie dabar yra sulaikyti. 19 žmonių per mėnesį mirė vien tik Leningrado srityje dėl surogatinio alkoholio vartojimo.

Mirė Rusijos propagandistės Margaritos Simonian vyras, taip pat anksčiau propagandines laidas rengęs Tigranas Keosajanas. Vyras mirė ilgai išbuvęs komos būsenoje, o jo žmona neseniai paskelbė, kad susirgo vėžiu. T. Keosajanui buvo 59 metai. Jis išgyveno klinikinę mirtį šių metų sausį ir nuo tol neatgavo sąmonės. 2008 ir 2010 jis patyrė du infarktus, problemos su širdies veikla ir nulėmė pablogėjusią jo būklę šįmet.  Apie savo vyro mirtį paskelbė pati M. Simonian savo „Telegram“ paskyroje.

Smolensko regione traukinys rėžėsi į pervažoje netikėtai atsidūrusį sunkvežimį. 18 vagonų nuvažiavo nuo bėgių, šeši iš jų užsidegė. Avarija įvyko 7:26 vietos laiku (sutampa su Lietuvos laiku) tarp Rudnios ir Golinkos stočių. Sunkvežimio vairuotojas išvažiavo į geležinkelio pervažą prieš pat artėjantį traukinį. Mašinistas bandė staigiai stabdyti, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Dėl avarijos sužaloti mašinistas ir jo padėjėjas. Jie buvo nuvežti į ligoninę. Apie vairuotojo būklę nėra pranešama.

Maskvos teismas Estijos Narvos muziejaus direktorę Marią Smorževskihh-Smirnovą už akių nuteisė dešimt metų kalėti už tai, kad ji skleidė „melagienas“ apie Rusijos kariuomenę ir „reabilitavo nacizmą“, praneša nepriklausoma rusakalbė žiniasklaidos priemonė „Mediazona“. Pasak tyrėjų, M. Smorževskihh-Smirnova padėjo „2023, 2024 ir 2025 metais ant Narvos pilies sienos iškabinti plakatus su Rusijos prezidento atvaizdais ir tekstais, kuriuose pateikta melaginga informacija apie jo karo nusikaltimus“. ...