Rusija

Baltieji rūmai pašiepė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad jis 2024 m. sieks būti perrinktas, ir leido suprasti, kad šis rezultatas greičiausiai nekels abejonių. „Ką gi, tai bus nepakartojamos žirgų lenktynės, ar ne?“ – penktadienį žurnalistų paklaustas apie V. Putino siekį būti perrinktu sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby. „Tai viskas, ką galiu pasakyti šiuo klausimu“, – nedaugžodžiavo jis.

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas pareiškė, kad Rusijoje būtina grąžinti mirties bausmę susidoroti su „vidaus priešais“. Apie tai deputatas pasisakė ištikimiausio Kremliaus propagandisto Vladimiro Solovjovo laidoje. „Aš kalbu su kolegomis, kurie nešioja antpečius“, – sakė A. Guruliovas, kalbėdamas apie sabotažus geležinkeliuose. „Sakau: „Vyrai, o kaip dėl to?“ Jie: „Labai paprasta, pažiūrėkite, kaip viskas vyksta Baltarusijos Respublikoje“. Ten, pirma, mirties bausmė.

Ukrainos kovos pajėgas papildė nauji prieš Rusijos terorą kariaujantys Rusijos savanorių korpuso (RDK) kariai. Tarp jų – ir Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ veteranai, skelbia karių vadas Denisas Nikitinas. „Į Ukrainą atvyko nauji RDK savanoriai! Dar kartą įsitikinau, kad mūsų kova rado atgarsį daugelio rusų protuose ir širdyse, o Rusijos savanorių korpuso gretas ir toliau papildo ryžtingiausi ir drąsiausi tėvynės sūnūs“, – „Telegram“ rašė D. Nikitinas.

Rusijos sostinės Maskvos Vnukovo tarptautiniame oro uoste pirmadienį paryčiais avariniu būdu nusileido lėktuvas su radioaktyviu kroviniu. Anot Rusijos informavimo priemonės „Baza“, aviakompanijos „UTair“ lėktuvas gruodžio 11-osios naktį skrido iš Chanty Mansijsko į Maskvą. Lėktuve buvo 104 keleiviai ir 5 įgulos nariai. Nusileisdamas lėktuvas pranešė apie avarinį nusileidimą dėl važiuoklės gedimo. Lėktuvas pusę trijų nakties nusileido Vnukovo oro uoste.

Praėjus beveik dvejiems metams, kaip Rusija nesėkmingai bando parversti nepriklausomą Ukrainą, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija per šį karą sustiprėjo, o Vakarų dominavimas pasaulyje „eina į pabaigą“. Dėl „konflikto“ Ukrainoje Rusija tapo stipresnė, visaip taip pat, kaip nugalėjusi Hitlerį ir Napoleoną, „Sky News“ cituoja S. Lavrovą.

Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą rodo, kad jo režimas pasmerktas žlugti. Bent jau tuo įsitikinęs disidentu tapęs buvęs Rusijos oligarchas Michailas Chodorkovskis. Tiesa, jis pažymi, kad neįmanoma nuspėti, ar režimas žlugs po metų, ar po penkerių. Tačiau, kaip rašo M. Chodorkovskis, V. Putino karas išlaisvino jėgas, kurios jį sužlugdys.

Rusijos kariai vis dažniau ieško būdų, kaip pabėgti nuo karo tarnybos. Rudenį pagalbos išvengti tarnybos prašė 89 proc. daugiau rusų kariškių nei šių metų vasarą. Jei birželio–rugpjūčio mėnesiais tokių prašymų buvo 305, tai rugsėjį–lapkritį – 577. Apie tai „The Moscow Times“ pranešė organizacija „Idite lesom“ (rus.

Rusijos valdžia skyrė kardomąjį kalinimą dvigubą JAV ir Rusijos pilietybę turinčiam vyrui už „nacizmo reabilitavimą“, šeštadienį pranešė Sankt Peterburgo teismas. „(Jurijus) Malevas buvo sulaikytas gruodžio 8 dieną... ir tą pačią dieną jam buvo pareikšti kaltinimai. Jis iš dalies pripažino savo kaltę“, – pranešė teismas platformoje „Telegram“. J. Malevas buvo apkaltintas nacizmo reabilitavimu, o už tai jam gresia iki penkerių metų kalėjimo.

Įvykiai netoli JAV esančioje Venesueloje pastaruosius mėnesius vystosi grėsminga linkme: šalies lyderių elgesys ir propagandiniai veiksmai iš esmės atkartoja Rusijos elgesį Ukrainoje. Amerikiečiai gali susidurti su dar vienu regioniniu konfliktu, kurio metu išauga rizika susidurti su Rusijos pajėgomis.

Ukraina šeštadienį griežtai pasmerkė Rusijos planus pavasarį surengti prezidento rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose. Ukrainos užsienio reikalų ministerija planuojamus rinkimus pavadino niekiniais ir negaliojančiais ir pažadėjo, kad bet kokiems tarptautiniams stebėtojams, atsiųstiems stebėti rinkimų, „grės baudžiamoji atsakomybė“. Rusijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį nustatė, kad šalies prezidento rinkimai vyks 2024 metų kovo 17-ąją.

Rusija penktadienį paragino Gajaną ir Venesuelą taikiai išspręsti ginčą dėl naftos ištekliais turtingo regiono, augant įtampai tarp šių dviejų Pietų Amerikos šalių. Praėjusį sekmadienį Venesuela surengė referendumą, kuriame pareiškė pretenzijas į didelį žemės regioną, tarptautiniu mastu pripažintą Gajanos dalimi, todėl baiminamasi konflikto eskalacijos.

Suomijos aukščiausiasis teismas atsisakė išduoti Ukrainai rusų neonacį, grupuotės „Rusič“ vieną iš įkūrėjų Janą Petrovskį, skelbiama vietos žiniasklaidoje. Teismas liepė jį paleisti į laisvę teismo salėje, tačiau tik išėjusį iš pastato vyrą sulaikė suomių pasieniečiai, kurie, manoma, iškart deportuos jį iš šalies.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino eilinį sykį dalyvausiantis nuolat su rezultatų falsifikavimo skandalais susiduriančiuose šalies prezidento rinkimuose, kurie vyks 2024 metais kovo 15-17 dienomis. „Baza“ pranešama, kad Rusijos prezidentas paskelbė šią žinią po Rusijos herojų apdovanojimo ceremonijos, kuri šiandien vyko Maskvoje.

Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ dislokavo apie 50 sienų apsaugos pareigūnų prie Suomijos sienos su Rusija, Helsinkiui kaltinant Maskvą surežisavus migracijos bangą. „Šiuo metu dislokuojame Suomijoje 55 pareigūnus, dauguma jų yra sienų apsaugos pareigūnai, vykdantys sienos stebėjimą“, – ketvirtadienį sakė „Frontex“ atstovas Piotras Switalskis. Ši parama, apie kurią buvo paskelbta lapkričio pabaigoje, turi trukti iki sausio pabaigos.

Rusų milijardierius Romanas Abramovičius kritikuoja Lietuvos pareigūnų svarstymus ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengiamas pataisas, kurios numatytų galimybę atimti kilmės pagrindu įgytą pilietybę, motyvuojant grėsme nacionaliniam saugumui, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“. Ministrė Agnė Bilotaitė apie tokius teisės aktų pakeitimus pranešė tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ paskelbus, kad du R. Abramovičiaus vaikai – Anna ir Arkadijus – turi Lietuvos pasus ir galimai padėjo tė...

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per susitikimą su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi gyrė savo šalies santykius su Iranu ir aptarė Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karą. Nuo 2022 metų vasario, kai pradėjo puolimą Ukrainoje, Maskva siekė stiprinti ekonominius ir politinius ryšius su Teheranu. Abiem Vakarai taiko sankcijas. „Mūsų santykiai klostosi labai gerai.

Rusijos oro linijų S7 keleivinis lėktuvas „Boeing 737“ su 176 keleiviais buvo priverstas leistis avariniu būdu dėl variklių gedimo. Iš Novosibirsko į Maskvą skridusio lėktuvo keleiviai ir dispečeriai ant žemės pastebėjo iš variklių besiveržiančias liepsnas, o ekipažas jau po 40 minučių skrydžio grįžo atgal į Tolmačiovo oro uostą.

Estijos vyriausybė nusprendė nutraukti sutartį su Rusija dėl teisinės pagalbos ir pavedė Užsienio reikalų ministerijai parengti atitinkamą įstatymo projektą bei pateikti jį parlamentui.

Rusijos pareigūnai skelbiasi sulaikę įtariamąjį, kuris tariamai prieš savaitę įvykdė išpuolį Buriatijos teritorijoje. Įtariamasis – Baltarusijos pilietis, kuris, anot Rusijos teisėsaugininkų, gavo nurodymus iš Lietuvoje gyvenančio tautiečio. Rusijos federalinio saugumo biuras skelbiasi sulaikę Baltarusijos pilietį, kuris įtariamas naktį iš lapkričio 29-osios į 30-ąją įvykdęs išpuolį geležinkelio atkarpoje šalia Severomuisko. Tuomet buvo sunaikinta dešimtys aviacinio kuro ir dyzelino cisternų.

Rusijos kariai negali evakuoti daugybės žuvusių savo karių iš mūšio lauko nenustatytoje fronto dalyje, o tai neigiamai veikia Rusijos moralę ir puolimo pajėgumus. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Gruodžio 6 d. šaltiniai Rusijoje pranešė, kad pūvantys karių kūnai neigiamai veikia karių moralę ir kartais trukdo Rusijos ginkluotosioms pajėgoms užimti kovines pozicijas ir pulti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po vizito Jungtiniuose Arabų Emyratuose trečiadienį lankėsi Saudo Arabijoje. Tai trečioji V. Putino kelionė už Rusijos ribų nuo invazijos į Ukrainą pradžios praėjusių metų vasarį. Anksčiau jis lankėsi Irane ir Kinijoje. Lankydamasis Saudo Arabijoje ir kitose Artimųjų Rytų šalyse V. Putinas siekia sustiprinti Maskvos įtaką regione. V. Putinas susitiko su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu) ir surengė derybas.

Rusijos Federacijos Orenburgo mieste vietos gyventojas Orenburgo apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriame reikalavo nutraukti karą Ukrainoje. Apie tai praneša leidinys SOTA. Kaip paaiškino teismas, 2022 m. gegužę vyras su panašiais reikalavimais jau kreipėsi į Rusijos ir Ukrainos prezidentus, tačiau buvo ignoruojamas, todėl nusprendė kreiptis į teismą.

Rusijos aukštieji parlamento rūmai ketvirtadienį paskyrė kitų prezidento rinkimų datą – 2024 metų kovo 17 dieną. Per tiesiogiai televizijos transliuotą posėdį senatoriai ją patvirtino vienbalsiai. Šiuo sprendimu praktiškai pradedama prezidento rinkimų kampanija, sakė Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko. Vladimiras Putinas šį mėnesį turėtų paskelbti, kad dalyvaus prezidento rinkimuose, kurie veikiausiai pratęs jo buvimą valdžioje bent iki 2030-iųjų.

Rusijos Briansko mieste vienos mokyklos aštuntokė surengė šaudynes, skelbiama vietos informavimo priemonių pranešimuose. Paauglė į mokyklą atsinešė tėvo šaunamąjį ginklą ir atidengė ugnį. Pranešama apie du žuvusius, įskaitant ir ją pačią, bei penkis sužeistus asmenis. „Baza“ skelbiama, kad 14-metė Alina nušovė savo klasiokę Mariją, sužeidė keturis mokinius ir nusižudė pati. „Keturiolikmetė į mokyklą atsinešė šautuvą, iš kurio šaudė į bendraklasius.

Rusijos Federacijoje, kildamas iš Ulan Udės miesto Buriatijoje, ketvirtadienį užsidegė krovininis lėktuvas Tu-204. Incidentą patvirtino Buriatijos vadovas Aleksejus Cydenovas savo „Telegram“ kanale. „Baikalo oro uoste kylant oro bendrovės „Aviastar-TU“ krovininiam lėktuvui TU-204 užsidegė variklis. Lėktuvas nusileido. Sužeistųjų nebuvo“, – rašė A. Cydenovas. „Telegram“ kanaluose skelbiami vaizdo įrašai, kuriuose matyti liepsnojantis lėktuvas.

Jungtinė Karalystė trečiadienį paskelbė naują sankcijų paketą, nukreiptą prieš Rusijos karo mašiną Ukrainoje. Pranešimas pasirodė užsienio reikalų sekretoriui Davidui Cameronui vykstant į Vašingtoną pirmo pradėjus eiti šias pareigas vizito. Naujomis sankcijomis JK firmoms draudžiama turėti reikalų su kompanijomis ir asmenimis tokiose šalyse kaip Baltarusija, Kinija, Serbija, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Uzbekistanas.

Rusijos politinėje padangėje – dar vienas kandidatas, metantis iššūkį Vladimirui Putinui prezidento rinkimuose. Tiesa, aršiai Kremliaus užsienio politiką ir karą Ukrainoje kritikuojantis Grigorijus Javlinskis tam turi Kremliaus leidimą.  JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad taip Kremliaus elgiasi tam, kad išsaugotų savo rinkimų teisėtumo iliuziją ir sumenkintų galimą paramą paliauboms Ukrainoje.

Rusų prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atskrido į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) reto užsienio vizito, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.  V. Putino vizitas Viduriniuose Rytuose surengtas Maskvai siekiant vėl įsitvirtinti pasaulinėje scenoje. „Putino lėktuvas nutūpė Abu Dabyje“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Rusijos valstybinė televizija parodė, kaip V. Putiną ant tūpimo tako pasitinka pareigūnai.

Migracijos departamentas trečiadienį patvirtino disponuojantis informaciją apie du Rusijos milijardieriaus Romano Abramovičiaus vaikus, turinčius Lietuvos pilietybę, tačiau toliau aiškinasi, ar paso neturi daugiau verslininko atžalų. Esą jie ją gavo dar „prieš karus“. Šią minutę informaciją turime apie du asmenis“, – žurnalistams sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. „Renkame, tikriname (ar nėra daugiau – BNS)“, – pridūrė ji.

Tarptautinio žurnalistinio tyrimo „Cyprus Confidential“ metu tarp nutekintų dokumentų rasti duomenys atskleidė, kad dvi garsaus Rusijos oligarcho Romano Abramovičiaus atžalos įgijo, o galbūt ir tebeturi Lietuvos pilietybes.  Į žurnalistų rankas patekę susirašinėjimai parodė, kad Arkadijaus ir Annos Abramovičių lietuviški pasai buvo panaudoti operacijoms, neretai vertinamoms kaip bandymas apeiti milijardieriui pritaikytas sankcijas.

Rusams užpuolus Ukrainą Vladimiro Putino režimas sulaukė Vakarų, o taip pat ir Lietuvos, sankcijų. Tačiau, nepaisant jų, neseniai Rusijos žiniasklaida skelbė apie gerokai išaugusį vyno eksportą iš mūsų šalies. Dabar gi skelbiama, kad viskio eksportas iš Lietuvos į Rusiją išaugo 9 kartus. Režimui palankus portalas „Ria novosti“ skelbia, kad, nepaisant ekonominių sankcijų, kai kurios šalys gerokai padidino viskio eksportą į Rusiją.

Įslaptintuose Rusijos aviacijos bendrovių dokumentuose rusai pripažįsta, kad padaugėjo avarinių incidentų vidiniuose skrydžiuose. Taip pat stebimasi, kad skrydžių į užsienį metu nebuvo nė vieno lėktuvo katastrofos. Šie duomenys nutekinti „Informacinio pasipriešinimo“ grupės tyrėjams susipažinus su vienos Rusijos aviakompanijų dokumentais.  Rusijos aviacijos darbo detalės aptariamos portale „Kanal 24“ paskelbtoje medžiagoje.

Jungtinės Valstijos antradienį pranešė, kad Rusija atmetė naują pasiūlymą paleisti du sulaikytus amerikiečius – „The Wall Street Journal“ korespondentą Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną. „Pateikėme nemažai pasiūlymų, įskaitant vieną itin solidų pastarosiomis savaitėmis“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris. „Rusija šį pasiūlymą atmetė“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį lankysis Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), pranešė Kremlius. Nurodoma, kad kelionės tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir aptarti energetikos bei regioninės politikos klausimus. „Prezidentas Putinas rytoj vyks darbo vizito į JAE ir Saudo Arabiją“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak jo, Rusijos vadovas aptars šalių santykius, Izraelio ir „Hamas“ karą bei tarptautinę politiką.

Teheranui ir Maskvai stiprinant ekonominius ir karinius ryšius dėl Vakarų sankcijų, Irano prezidentas Ebrahimas Raisi  ketvirtadienį atvyks į Rusiją derybų su Vladimiru Putinu, antradienį pranešė Kremlius. „Galiu patvirtinti. Gruodžio 7 dieną vyks Rusijos ir Irano derybos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus dėl artėjančio E. Raisi vizito.

Amerikiečių žurnalas „Time“ karą Ukrainoje pradėjusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną prilygino garsiajai lėlei Barbei ir Jungtinės Karalystės karaliui Karoliui III, įtraukdamas juos į bendrą pretendentų į „Metų žmogaus“ titulą sąrašą. Trumpoje santraukoje apie V. Putiną „Time“ rašė, kad diktatorius sugebėjo išlaikyti valdžią 2023 m., nepaisant to, kad čia vasarą „Wagner“ samdiniai bandė jį nuversti.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva pareiškė, kad pakvies Vladimirą Putiną į G20 lyderių susitikimą jo šalyje, tačiau negali garantuoti, jog Rusijos prezidentas nebus suimtas. „Važiuos Putinas ar nevažiuos, jis bus pakviestas. Tai yra jo reikalas, jis turi pats įvertinti pasekmes. Ne man tai spręsti“, – pareiškė Lula da Silva, pridūręs, kad sprendimą dėl V. Putino arešto priims teismas, o ne Brazilijos prezidentas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis niekada neturėtų kartoti sovietinių laikų masinių represijų, nors Maskva vykdo beprecedentę kampaniją prieš savo karo Ukrainoje oponentus. Vadovaujant V. Putinui, iš istorijos vadovėlių buvo išbrauktos Stalino laikų represijos ir daugiausia dėmesio skiriama Sovietų Sąjungos vaidmeniui nugalint nacizmą.

Lenkijos nacionalinio saugumo biuras skaičiuoja, kad Rusija gali užpulti NATO greičiau nei po 36 mėnesių. Apie tai šeštadienį pasirodžiusiame interviu Lenkijos laikraščiui „Nasz Dziennik“ sakė šalies Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sąžiningai laikydamasis Kremliaus propagandinės linijos, sukritikavo Baltijos šalių vykdomą „antirusišką politiką“. Anot jo, dabar Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai laimingo gyvenimo neturės. Kremliaus vadovo žodžius pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Pranešime nurodoma, kad V. Putinas dalyvavo Pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių plėtros tarybos posėdyje.

Baltieji rūmai pirmadienį perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali laimėti karą Ukrainoje, jei JAV Kongresas iki metų pabaigos nesusitars dėl naujo finansavimo Kyjivui.  Valdymo ir biudžeto biuro direktorė Shalanda Young  laiške Atstovų Rūmų pirmininkui respublikonui Mike'ui Johnsonui teigė, kad nutraukus karinę pagalbą Ukrainai, ji atsidurtų itin nepalankioje padėtyje kovojant su Maskvos invazija.

Rusijos delegacija, vadovaujama gynybos ministro pavaduotojo, pirmadienį Niamėjuje susitiko su Nigerio kariuomenės vadais, pranešė Nigerio pareigūnai, abiem šalims susitarus stiprinti karinį bendradarbiavimą. Tai buvo pirmasis oficialus Rusijos vyriausybės nario vizitas po liepos 26-ąją Nigeryje įvykdyto perversmo, kai kariuomenė nušalino civilinę vyriausybę ir sulaukė tarptautinio pasmerkimo.

Nepalas pirmadienį pranešė, kad šeši jo piliečiai žuvo tarnaudami samdiniais Rusijos kariuomenėje, o dar vienas buvo paimtas į nelaisvę Ukrainoje. Pranešimas patvirtina, kad yra už Rusiją kovojančių nepaliečių.  Katmandu paragino Maskvą nutraukti nepaliečių samdymą ir išsiųsti visus tarnaujančius Nepalo piliečius namo.

Dimitrovgrado mieste (Rusija) dėl lėšų trūkumo komunalinius darbuotojus sniego valyti miesto gatvėse išleido pėsčiomis – į miesto rajonus nuvežti ir paskirstyti pritrūko pinigų. Gyventojai skundžiasi, kad gatvės prastai valomos, o miesto valdžia atkerta – rinkti nėra kuo. „Astra“ skelbia apie „rusišką realybę“ – kol V. Putinas kalba apie „nepalaužiamą ir vieningą Rusiją, kovojančią su Vakarais Ukrainoje“, daugiau nei 100 tūkst.

Sankt Peterburge (Rusija) buvo sulaikytas 32-ejų vyras, kuriam pateikti įtarimai dėl sprogmens pagaminimo, laikymo ir panaudojimo šių metų rugsėjį Nevskij rajone, prie karinio komisariato pastato, skelbia Kremliaus kontroliuojama naujienų agentūra TASS. Pranešama, kad sulaikytasis, kurio vardas ir pavardė nėra nurodomi, savo poelgį aiškino noru „išgąsdinti žmones, kurie eina į kariuomenę“. Jo teigimu, surinkinėjo sprogmenį savo darbovietėje.

Rusijos Federaciją užklupo ne ginkluotės, o demografijos krizė. Suprasdamas problemos mastą, šalies prezidentas Vladimiras Putinas ėmėsi tam tikrų veiksmų krizei spręsti, skelbia „Financial Times“. 2022 m. vasarą Rusija atkūrė sovietmečio laikų Motinos didvyrės apdovanojimą moterims, pagimdžiusioms ne mažiau kaip dešimt vaikų. O 2023 m. lapkritį dar vienu prezidento dekretu 2024-ieji paskelbti „šeimos metais“. „Putinas yra apsėstas šios demografinės problemos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar oficialiai nepaskelbė apie savo planus kitais metais siekti perrinkimo, tačiau jis jau turi netikėtą konkurentę – lapkritį apie savo siekį tapti prezidente paskelbė Tverės srities žurnalistė Jekaterina Duncova. „Kodėl aš priėmiau šį sprendimą? Myliu mūsų šalį, noriu, kad Rusija būtų klestinti demokratinė ir taiki valstybė. Tačiau dabar mūsų šalis juda visiškai kita kryptimi“, – lapkričio 23 d. socialiniuose tinkluose rašė J. Duncova.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Maskvos sąjungininkas, sekmadienį vyksta į Kiniją, kur susitiks su kinų lyderiu Xi Jinpingu, pranešė Minskas. Pirmadienį jis surengs derybas su Xi Jinpingu „prekybos, ekonomikos, investicijų ir tarptautinio bendradarbiavimo“ klausimais, sakoma sekmadienį paskelbtame prezidentūros pranešime, kuriame nenurodoma, ar A. Lukašenka jau atvyko į Pekiną. Pastarąjį kartą A. Lukašenka Kinijoje lankėsi vasario ir kovo sandūroje.

Rusijos saugumo pajėgos penktadienio vakarą Maskvoje surengė reidus gėjų klubuose ir baruose, praėjus mažiau nei 48 valandoms po šalies Aukščiausiojo Teismo sprendimo kaip „ekstremistinę organizaciją“ uždrausti „tarptautinį LGBT judėjimą“.  Policija, esą ieškodama narkotikų, atliko kratas visoje Rusijos sostinėje, įskaitant naktinį klubą, vyrų pirtį ir barą, kuriame buvo rengiami LGBTIQ vakarėliai, pranešė šalies žiniasklaida.