Rusija

Vokietijos nuogąstavimai, kad Rusija gali pradėti visuotinį karą, yra pagrįsti, teigia buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės vadas Europoje, kuris mano, kad Vladimiras Putinas padarys neįsivaizduojamą dalyką, jei įtars, kad NATO yra nepasirengusi. Į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas sako manantis, kad jei valstybės nežiūrės į Rusijos keliamą grėsmę „rimtai“ ir nesiims veiksmų „išvien“, tai Trečiasis pasaulinis karas gali išsivystyti jau po 18 mėnesių.

Jungtinių Valstijų ambasadorė Rusijoje Lynne Tracy (Lin Treisi) ketvirtadienį aplankė leidinio „The Wall Street Journal“ korespondentą Evaną Gershkovichą (Evaną Gerškovičą), suimtą dėl kaltinimų šnipinėjimu, pranešė ambasada. „Evanas išlieka tvirtas ir dėkingas už draugų, šeimos ir rėmėjų paramą“, – teigiama socialiniuose tinkluose paskelbtame ambasados pareiškime. „Mes ir toliau raginame nedelsiant paleisti Evaną“, – priduriama jame.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kyjivas bendradarbiaus su bet kuriuo JAV prezidento rinkimų nugalėtoju.

Ukrainiečių dronas praskrido virš Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino rezidencijos Valdajuje, rašo „Obozrevatel“, remdamasis savo šaltiniais Ukrainos žvalgyboje. Valdajus yra miestas tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo. Kaip pažymi minėtas leidinys, Valdajus yra itin saugoma zona. Anot šaltinio, Ukrainos pajėgos nuolat dirba tobulindamos dronų technines galimybes, o ukrainiečių specialistai ieško vis daugiau būdų nustatyti Rusijos pažeidžiamumą.

Vienas iš Rusijos politikos lyderių, proputiniškos partijos „Sąžininga Rusija“ vadovas Sergejus Mironovas vienam iš vokiečių leidinio „Bild“ žurnalistų atsiuntė grasinantį laišką, kuriame tūžmingai grūmojo „raudono mygtuko paspaudimu“. „Bild“ savaitės pradžioje paviešinus Vokietijos kariuomenės pasirengimo galimam Rusijos puolimui Baltijos šalyse planus kilo daug kalbų apie galimą karą tarp Rusijos ir NATO.

Kyjivą remiančios Vakarų šalys ketvirtadienį per ceremoniją Paryžiuje davė pradžią „artilerijos koalicijai“, sieksiančiai stiprinti su Rusijos agresija kovojančias Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Prancūzijos ir JAV vadovaujama 23 šalių koalicija yra vadinamosios Ramšteino kontaktinės grupės, kurią sudaro daugiau kaip 50 Ukrainą remiančių valstybių, dalis. Ketvirtadienio ceremonijai vadovavo prancūzų gynybos ministras Sebastienas Lecornu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atmetė Jungtinių Valstijų pasiūlymą atnaujinti dialogą dėl branduolinės ginkluotės kontrolės, ketvirtadienį pareikšdamas, kad tai neįmanoma, kol Vašingtonas teikia karinę paramą Ukrainai. Kalbėdamas metinėje spaudos konferencijoje vyriausiasis rusų diplomatas apkaltino Vakarų šalis, kad šios, skatina Ukrainą intensyvinti smūgius Rusijos teritorijoje ir taip kelia grėsmę pasauliniam saugumui.

Rusija skyrė trumpalaikes laisvės atėmimo bausmes šešiems protestuotojams, kurie anksčiau šią savaitę mitingavo prieš žymaus vietos aktyvisto įkalinimą, ketvirtadienį paskelbė regioninis teismas. Protestuotojai ir riaušių policija susirėmė per dvi dienas trukusius protestus mažame miestelyje Rusijos centrinėje Baškirijos dalyje.

Didžioji Britanija ir jos sąjungininkės turėtų ruoštis pasauliniam karui su Rusija, Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja, kuris gali prasidėti po penkerių metų, pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministras Grantas Shappsas.  Pasak jo, „visoms pasaulio demokratinėms valstybėms“ atėjo laikas didinti išlaidas gynybai naujų grėsmių akivaizdoje.  „Taikių dividendų era baigėsi.

Beveik 1000 Latvijoje gyvenančių rusų paprašyta per dvi savaites susitvarkyti savo migracijos statusą arba savo noru išvykti, kitaip jie bus išsiųsti iš šalies, sakė Latvijos migracijos tarnybos vadovė. Marija Rozė trečiadienį tai pareiškė per Latvijos televiziją. Rusijos piliečiams šiuo klausimu išsiųsti laiškai. 2022 m. rudenį Latvija pakeitė imigracijos įstatymą, reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos plataus masto karinė intervencija į Ukrainą „išvalė“ Rusijos visuomenę. Karui prasidėjus, tūkstančiai žmonių pabėgo iš Rusijos arba buvo sulaikyti. Rusijai beveik prieš dvejus metus pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Maskvos pareigūnai ne kartą „išdavikais“ vadino rusus, kurie išvyko iš šalies, kad išvengtų mobilizacijos arba dėl politinių priežasčių.

Rusija skyrė trumpalaikes laisvės atėmimo bausmes šešiems protestuotojams, suimtiems po anksčiau šią savaitę vykusių protestų prieš žymaus vietos aktyvisto įkalinimą, ketvirtadienį paskelbė regiono teismas. Protestuotojai ir riaušių policija susirėmė per dvi dienas trukusius protestus mažame miestelyje Rusijos centrinėje Baškirijos dalyje. Šie protestai buvo retai pasitaikantis visuomenės nepasitenkinimo protrūkis Rusijoje, po įsiveržimo į Ukrainą triuškinančioje režimo kritikus.

Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos turi nutraukti antskrydžius prieš Jemeno hučius, kad būtų galima rasti diplomatinį sprendimą, kaip nutraukti sukilėlių grupuotės atakas prieš prekybos laivus. „Dabar svarbiausia sustabdyti agresiją prieš Jemeną, nes kuo daugiau amerikiečiai ir britai bombarduoja, tuo mažiau hučiai nori kalbėtis“, – žurnalistams Maskvoje sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Ukrainai jau beveik dvejus metus kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, Vakarų šalių kariuomenės ir politiniai lyderiai turi iš esmės pakeisti pagalbos Kyjivui braižą, trečiadienį pareiškė aukščiausio rango NATO karininkas. NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris Aljanso vadovybės susitikime taip pat sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino argumentai dėl karo yra demokratijos baimė tuo metu, kai visame pasaulyje vyksta daug svarbių rinkimų.

Ukraina bus vienas iš NATO vadovų susitikimo Vašingtone 2024 metų liepą prioritetų. Tai NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana pareiškė per Karinio komiteto posėdį NATO būstinėje Briuselyje, pranešė „Ukrinform“, remdamasi aljanso interneto svetainės informacija. „Šių metų aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone žengsime toliau.

Estijos saugumas sulaikė šnipinėjimu Rusijai įtariamą Tartu universiteto profesorių Viačeslavą Morozovą. Keliolika metų Estijoje mokslinį darbą dirbęs ir studentams dėstęs Rusijos pilietis sulaikytas, nes esą už pinigus rinko informaciją rusams. Nevengė jis kelionių ir į Rusiją, būtent ten susitikdavo su žvalgybininkais. Rankų sudėję nesėdi ir latviai – taip pat pagavo įtariamą šnipą, o vieną rusą paskelbė nepageidaujamu Latvijoje.

Rusija trečiadienį pranešė, kad per savo ilgojo nuotolio smūgį Ukrainos rytiniame Charkivo mieste taikėsi į prancūzų kovotojų grupę. Ukrainos valdžios institucijų teigimu, per šį smūgį buvo sužeisti keli civiliai gyventojai. „Sausio 16 dienos vakarą Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos surengė tikslų smūgį Charkivo mieste esančiam laikinam užsienio kovotojų, kurių branduolį sudarė prancūzų samdiniai, dislokacijos punktui“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas laiške iš kalėjimo atsakė į dažniausiai jam užduodamą klausimą: kodėl jis prieš trejus metus grįžo į Rusiją, nors ir žinojo, kad gresia susidorojimas. „Man, aišku, nepatinka sėdėti. Tačiau savo idėjų, savo tėvynės aš neatsisakysiu“, – atsakė jis, prieš trejus metus grįžęs po gydymo iš Vokietijos A. Navalnas ir iškart patekęs į Kremliaus gniaužtus bei nuo to laiko kalinamas Rusijoje.

Švedija neatmeta galimybės suteikti Ukrainai naikintuvų „Gripen“, tačiau tokio sprendimo priėmimas susijęs su karalystės įstojimu į NATO. Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas apie tai kalbėjo trečiadienį Davose vykusioje Viktoro Pinčuko fondo organizuotoje diskusijoje, kuri yra projekto „Nuspręsti savo rytojų“ („Deciding Your Tomorrow“) dalis.

Per gaisrą poliesterio gamykloje Rusijos pietuose netoli Ukrainos sienos, oficialiais duomenimis, nukentėjo du žmonės. „Preliminariais duomenimis, žuvusiųjų nėra“, – trečiadienį savo „Telegram“ kanale rašė Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas. Fabrike Šachtų mieste driokstelėjo sprogimas, tada kilo gaisras. Gubernatorius paneigė pranešimus apie dronų smūgį. „Kariniais duomenimis, oro gynyba tuo metu neveikė“, – sakė jis.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį išreiškė abejonių, ar pavyks pasiekti paliaubas Ukrainoje, sakydamas, kad praėjus beveik dvejiems metams po invazijos pradžios Rusija neparodė geranoriškumo.

Trečiadienį Rusijos Baškirijos regione kilo neramumai ir gyventojų susirėmimai su OMON pareigūnais po to, kai teismas skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę vietos aktyvistui už „neapykantos kurstymą“. Prieš kelias dienas jo byla Baškirijoje sukėlė retus protestus visoje Rusijos teritorijoje. Baškirijoje kilo neramumai, gyventojai skundžiasi stringančiu interneto ryšiu, galimai dėl valdžios bandymų jį blokuoti.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę vyks į Niujorką dalyvauti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Paklausta, ar sausio 23 d. S. Lavrovas asmeniškai dalyvaus Saugumo Tarybos diskusijose dėl Artimųjų Rytų, Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova atsakė „taip“, trečiadienį pranešė TASS.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau demonstruoja, kad Kremliaus nedomina derybos su Kyjivu ir kad karo tikslas išlieka tas pats – visiška Ukrainos ir Vakarų kapituliacija.  Sausio 16 d. susitikime su Rusijos savivaldybių vadovais V. Putinas pareiškė, kad „Ukrainos valstybingumui bus suduotas nepataisomas smūgis“, jei dabartinė padėtis fronte nesikeis. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų institutas.

Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, ore tvyro įtampa dėl absoliučios nežinios – ar Vladimiras Putinas bandys plėstis toliau? Pamačius reklaminį stendą su Rusijos režimo lyderio veidu ir užrašu: „Rusijos sienos niekur nesibaigia“ neleidžia baimei nuslūgti. Tokie reklaminiai stendai buvo pastebėti dviejose vietose – prie Estijos pasienio ir Maskvoje.

Liudininkai Šachtose (Rusija) pirmiausiai išgirdo galingą sprogimą, o po to prasidėjo milžiniškas gaisras poliesterio gamykloje, rašoma „Nexta“. Skelbiama, kad netoli gaisro vietos gyvenantys žmonės išorinio poveikio nepastebėjo – „kažkas sprogo“ viduje vieno iš gamyklos pastatų. Rusijos pasienio su Ukraina mieste Šachtose liepsnoja poliesterio gamyklos teritorijos pastatai. Vaizdo įrašuose matyti stiprus gaisras ir gausiai į dangų kylantys dūmai.

Per kovo mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus Rusija atidarys balsavimo apylinkes trijose diplomatinėse atstovybėse JAV, trečiadienį pranešė jos ambasadorius Vašingtone. Santykiai tarp abiejų šalių dėl Ukrainos yra blogiausi nuo šaltojo karo laikų. Apie tai paskelbta Maskvai pareiškus, kad dar nenusprendųė, ar balsavimas vyks vadinamosiose „nedraugiškose“ Europos šalyse.

Rusija gali verbuoti baltarusius dalyvauti kare prieš Ukrainą. Tai Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojas Ivanas Stupakas. Šią savaitę Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Baltarusijos kariai ruošiasi vykti į Rusiją mokytis. Jiems patikėta perimti karo Ukrainoje patirtį. „Ši tendencija nėra labai maloni. Nesakau, kad jie iš karto bus mesti į karą, bet toks perkėlimas man asmeniškai kelia nerimą.

Rusijos Federacijos Belgorodo srityje trečiadienio naktį pasigirdo sprogimai. Pasak Belgorodo srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, Rusijos oro gynyba numušė bepiločių orlaivių. V. Gladkovas savo „Telegram“ paskyroje skelbė, kad virš Belgorodo numušti septyni bepiločiai orlaiviai. Preliminariais duomenimis, aukų nebuvo. „Belgorodo rajone yra nuostolių gyvenamajame sektoriuje – užsidegė gyvenamojo namo stiklai, stogas ir ūkinis pastatas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį tvirtino, kad beveik dvejus metus trunkančiame kare su Ukraina jo pajėgos turi pranašumą, ir sakė, kad Kyjivas rizikuoja patirti „nepataisomą smūgį“, jei konfliktas tęsis. Daugiau nei metus Ukrainos rytuose ir pietuose fronto linija beveik nepasikeitė, nepaisant įnirtingų kovų.

Atsakydama į klausimus dėl vieningos Estijos mokyklos, ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) pirmadienį parlamente sakė, kad vyriausybė planuoja nutraukti finansavimą švietimui rusų kalba.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tikisi, kad Aljanso šalys tęs paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai. „Pagalba Ukrainai yra investicija į mūsų pačių saugumą“, – pabrėžė jis antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose. „Turime tiesiog remti Ukrainą – o Rusija kažkada supras, kad moka per didelę kainą ir pritars teisingai taikai“, – kalbėjo J. Stoltenbergas. NATO valstybės esą turi padaryti viską, ką gali, kad kaina Rusijai didėtų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Davoso forume pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tęstų invaziją į jo šalį net ir tuo atveju, jei mūšiai fronte būtų sustabdyti. Beveik dvejus metus trunkanti Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą sukėlė įnirtingas ir brangiai kainuojančias kovas, tačiau per pastaruosius metus fronto linija iš esmės nepasikeitė. „Po 2014 metų buvo bandymų įšaldyti karą Donbase.

Rusijoje visuomeninė veikėja, autoritetingo filosofo Aleksandro Zinovjevo našlė Olga pasipiktino „laisvamaniais filosofais“ ir pasiūlė sudaryti specialią jų „patriotiškumą ir patikimumą“ tikrinančią komisiją su melo detektoriais.

Rusijai nepavyksta pasiekti savo strateginių tikslų Ukrainoje, kuriai pavyko išsaugoti nepriklausomybę, sunaikinti pusę Rusijos karinio potencialo, susigrąžinti pusę okupuotų teritorijų ir atnaujinti jūrų laivybą grūdams gabenti. Taip antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Rusija prarado maždaug pusę savo karinių pajėgumų. Ukraina išstūmė Rusiją iš pusės jos užgrobtų teritorijų“, – sakė U. von der Leyen.

Estų Saugumo policijos departamentas (KaPo) antradienį pranešė šio mėnesio pradžioje sulaikęs Rusijos pilietį, įtariamą žvalgybine veikla prieš Estiją ir parama žvalgybinei veiklai. Jis sulaikytas sausio 3-iąją. Šis asmuo identifikuotas kaip Viačeslavas Morozovas, iki sulaikymo dirbęs Tartu universitete. „Valstybės agresorės žvalgybos tarnybų susidomėjimas Estija išlieka didelis“, – pranešime žiniasklaidai, perduotame BNS, teigė Saugumo policijos generalinis direktorius Margo Palossonas.

Jau kurį laiką Rusijoje yra sutrikęs šildymas ir karštas vanduo. Nepatenkinti gyventojai stengiasi sušilti kaip įmanydami – kas prie laužo, kas prie nešiojamų šildytuvų. Tačiau gyventojų teigimu, to neužtenka. Sušalę ir supykę gyventojai kreipiasi į valdžios institucijas ir reikalauja atnaujinti vandentiekių sistemą, kuri nebuvo keičiama 90 metų.

Naktį į antradienį Rusijos mieste Voroneže griaudėjo garsūs sprogimai, internete skelbiama daug vaizdo įrašų, kuriuose matyti blyksniai danguje, praneša UNIAN. Gautomis žiniomis, mieste įvesta nepaprastoji padėtis. Apie 1 val. 20 min. vietos laiku „Telegram“ kanalai pranešė, kad Šilovo mikrorajone, miesto centre ir Kominterno rajone girdėti sprogimai. Taip pat buvo rašoma apie sprogimą netoli oro uosto, tačiau vėliau šis įrašas buvo ištrintas. Iš viso mieste nugriaudėjo mažiausiai 15 sprogimų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paprašė Šveicarijos surengti pasaulio lyderių taikos aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Rusijos invazijos nutraukimo – tačiau nekviečiant Maskvos. V. Zelenskis kalbėjosi su Šveicarijos prezidente Viola Amherd, viešėdamas Berne prieš kelionę į Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) kasmetinį susitikimą Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose.

Vyriausiosios Vladimiro Putino dukters, bendrovės „Nomeko“ bendraturtės Marijos Voroncovos pajamos per pastaruosius trejus metus sudarė beveik milijardą rublių, skaičiuojant dividendus ir darbo užmokestį, skelbiama Aleksejaus Navalno komandos tyrime. 2019 m. M. Voroncova įkūrė bendrovę „Nomeko“, tapo jos direktorių tarybos nare ir staiga pasakiškai praturtėjo. Bendrovė užsiima aukštosiomis technologijomis ir tyrimais medicinos srityje. 2020 m. „Nomeko“ pajamas sudarė 840 mln. rublių (8,7 mln.

JAV padės Ukrainos gyvensenos stebėsenos ekspertams dar profesionaliau aptikti savo turtą deklaruoti privalantiems asmenims priklausančius nepagrįstus turtus, įskaitant turtą užsienio šalyse, kalbėdamas su naujienų agentūra „Ukrinform“ sakė Nacionalinės kovos su korupcija agentūros vadovas Oleksandras Novikovas. „Dar viena unikali NKKA naudojama procedūra – valstybės tarnautojų gyvensenos stebėjimas.

Rusijoje, Maskvos srityje kilo gaisras, praneša „Nexta“. Apie tai leidinys skelbia savo „Telegram“ kanale. Gaisras Maskvos srityje: užsidegė sandėliai Anot minėto leidinio, gaisras kilo Mytiščiuose, esančiuose Maskvos srityje. Teigiama, kad gaisro plotas siekia apie 600 kv. m. Kol kas neskelbiama, kas konkrečiai užsidegė ir kiek žmonių nukentėjo. „Nexta“ taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti iš garažų kylančios liepsnos ir juodi tiršti dūmai.

Rusijoje Rostovo srityje, esančioje šalies pietryčiuose, nugriaudėjo sprogimai, praneša „Nexta“. Apie tai leidinys skelbia savo socialinio tinklo „X“ (buvęs „Twitter“) paskyroje. Rusijoje pranešama apie sprogimus Anot leidinio, Rostovo srityje, kombinate Kamenske, chemijos įmonėje, pirmadienį nugriaudėjo sprogimai. Po sprogimų vietoje kilo gaisras. Anot minėto leidinio, įmonės darbuotojai buvo evakuoti.

Į tarptautinį karo rėmėjų sąrašą įtraukta beveik 50 bendrovių, dauguma jų – iš Kinijos, kalbėdamas su naujienų agentūra „Ukrinform“ pasakė Nacionalinės kovos su korupcija agentūros (NKKA) vadovas Oleksandras Novikovas.

Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas pareiškė, kad ketinama įvesti visišką draudimą Rusijos piliečiams sudaryti nekilnojamo turto sandorius šalyje. Tikimasi surasti „teisinį sprendimą“ jau šių metų pavasarį. Šiuo atveju jau kalbama ne tik apie būsto įsigijimą, bet ir apie nuomą.

Vokietijos kariuomenė (Bundesveras) nusprendė susilaikyti nuo tiesioginių komentarų apie naujausią „Bild“ pranešimą, kuriame kalbama apie tariamą NATO pasirengimą realiam karui su Rusija, tačiau patvirtino, kad Vokietija rimtai vertina Rusijos keliamą grėsmę. Vokietijos gynybos ministerijos atstovas Mitko Mülleris palietė šį klausimą pirmadienį surengtame brifinge, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja Pchenjano kvietimu apsilankyti kaimyninėje Šiaurės Korėjoje, pirmadienį pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Tikimės, kad Rusijos prezidento vizitą pavyks surengti ir kad jis įvyks artimiausioje ateityje“, – nurodė D. Peskovas.

Labai tikėtina, kad 500 tūkst. į Rusijos ginkluotąsias pajėgas 2023 m. pritrauktų žmonių skaičius yra gerokai išpūstas, sakoma socialiniame tinkle X paskelbtoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos atnaujintoje žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“. Sausio 11 d. Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad 2023 m. į Ukrainoje kariaujančias Rusijos ginkluotąsias pajėgas įstojo 500 tūkst.

Rusija nuo Naujųjų sustiprino Ukrainos miestų puolimą iš oro dėl kylančios naikintuvų F-16 baimės, įsitikinęs Estijos kariuomenės žvalgybos vadas Antsas Kiviselgas. Ukrainiečiai turėtų greitai gauti, o gandų lygyje skelbiama ir apie tai, kad jau naudoja, amerikietiškus F-16 naikintuvus.