JAV valstybės departamentas 2022 m. žmogaus teisių praktikos ataskaitoje sąlygas Rusijos kalėjimuose apibūdino kaip „žiaurias ir keliančias pavojų gyvybei“, pažymėdamas, kad kalinius sistemingai išnaudoja kalėjimų prižiūrėtojai, o politiniai kaliniai paprastai laikomi sudėtingomis sąlygomis ir jiems „taikomos bausmės“.
Nors A. Navalnas yra bene garsiausias, jis nėra pirmasis aktyvistas, miręs kalinamas šioje sistemoje, kurią stebėtojai dažnai lygina su liūdnai pagarsėjusia jos pirmtake – sovietinio gulago lagerių sistema.
Leidinys „Moscow Times“ atrinko penkių garsių kalinių, kurie per daugelį metų mirė Rusijos kalėjimuose, istorijas:
Sergejus Magnickis
Rusijos teisininkas Sergejus Magnickis mirė liūdnai pagarsėjusiame Maskvos kalėjime Butyrkoje 2009 m. lapkritį. Jam buvo 37-eri.
S. Magnickis buvo įkalintas netrukus po to, kai atskleidė 230 mln. dolerių (212 mln. eurų) vertės korupcijos schemą, kurią vykdė grupė aukštų Rusijos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, apgaulės būdu perėmusių kelias įmones, priklausiusias advokato klientui – Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiai investicijų įmonei „Hermitage Capital Management“.
Ištisus metus trukusiame įkalinime jam nebuvo suteikta medicininė pagalba.
Rusijos pareigūnai oficialiomis S. Magnickio mirties priežastimis nurodė toksinį šoką ir širdies nepakankamumą, kurį sukėlė pankreatitas. Žmogaus teisių gynėjai tvirtino, kad teisininką ne tik atsisakyta gydyti, bet ir prieš pat mirtį jis buvo žiauriai sumuštas.
Jo mirtis kalėjime sukėlė visuotinį pasipiktinimą ir paskatino „Hermitage Capital“ generalinį direktorių Billą Browderį pradėti pasaulinę S. Magnickio teisingumo kampaniją, kuria siekta taikyti tikslines sankcijas ir uždrausti išduoti vizas pareigūnams, kaltinamiems dėl jo advokato mirties.
Vadinamuosius „Magnickio teisės aktus“ nuo to laiko priėmė JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Europos Sąjunga. Juos yra priėmusi ir Lietuva.
2019 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino Rusiją kalta pažeidus S. Magnickio teises į gyvybę, laisvę ir saugumą, kartu patvirtindamas, kad su advokatu buvo „netinkamai elgiamasi prieš pat mirtį“.
Dmitrijus Kolkeris
Žymus rusų mokslininkas Dmitrijus Kolkeris dėl kaltinimų šnipinėjimu buvo suimtas 2022 m. birželio 30 d. Sibiro Novosibirsko miesto ligoninėje, kur jis buvo gydomas nuo ketvirtos stadijos kasos vėžio.
D. Kolkeris tiesiai į liūdnai pagarsėjusį Maskvos Lefortovo kalėjimą buvo nuvežtas tiesiai iš ligoninės. Mokslininkas mirė areštinėje po dviejų dienų, sulaukęs 54 metų.
Mokslų daktaras Kolkeris vadovavo Novosibirsko valstybinio universiteto kvantinių optinių technologijų laboratorijai, taip pat skaitė ir paskaitas Kinijos universitete.
Pasak velionio sūnaus, Rusijos valdžios institucijos apkaltino mokslininką dalijantis valstybės paslaptimis su Kinija, kai šis sudalyvavo vienoje tarptautinėje konferencijoje.
„Visur su juo buvo FSB pareigūnas, kuris skrido kartu su juo į Kiniją ir draudė jam kalbėti angliškai ir skaityti paskaitas anglų kalba“, – po tėvo mirties paskaojo Maksimas Kolkeris Sibire įsikūrusiam naujienų portalui Tayga.info.
Džemilis Gafarovas
60 metų Krymo totorių aktyvistas Džemilis Gafarovas mirė 2023 m. vasario 10 d. Rusijos Rostovo srities Novočerkasko miesto tardymo izoliatoriuje.
Rusijos FSB darbuotojai sulaikė Dž. Gafarovą 2019 metų kovo mėnesį po kratų Krymo totorių aktyvistų namuose. Jis buvo vienas iš 24 žmonių, kuriuos Rusijos jėgos struktūros tada pasodino už grotų.
Žmogaus teisių gynėjams tai įvardijo kaip vieną didžiausių represijų prieš Krymo totorius bangų nuo 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
Aktyvistai, kurių dauguma buvo žmogaus teisių grupės „Krymo solidarumas“ nariai, sulaikyti dėl įtariamų sąsajų su Rusijoje uždrausta tarptautine organizacija „Hizb ut-Tahrir“. Ją 2003 m. Rusija pripažino teroristine.
2023 m. sausio mėn. teismas Rostovo teismas Dž. Gafarovą pripažino kaltu dėl neva rengimosi smurtiniam valdžios užgrobimui ir skyrė jam 13 metų laisvės atėmimo bausmę.
„Memorial“ pripažino Krymo totorių aktyvistą politiniu kaliniu ir teigia, kad visi jam pateikti kaltinimai „nepagrįsti jokiais realiais įrodymais“.
Dž. Gafarovui, kuriam buvo diagnozuotas inkstų nepakankamumas ir kuris 2022 m. lapkričio mėnesį išgyveno širdies priepuolį, ne kartą buvo atsisakyta suteikti jo prašomą medicininę pagalbą ir susitikimus su advokatu.
Rusijos tyrimų komitetas taip pat atsisakė pradėti tyrimą dėl Gafarovo mirties.
Anatolijus Berezikovas
Anatolijus Berezikovas, 40-metis didžėjus ir buvęs A. Navalno Rostovo srities štabo savanoris, rastas negyvas 2023 m. birželio 14 d. savo kameroje, pietiniame Rostove.
Aktyvistas pirmą kartą buvo suimtas 2023 m. gegužės 11 d. dėl kaltinimų nepaklusimu policijai, ir buvo nuteistas 10 dienų arešto. Gegužės 21 d. paleistas iš sulaikymo centro, jis vėl buvo suimtas už tariamą „pėsčiųjų persekiojimą ir pasipriešinimą policijai“.
Tačiau A. Berezikovas neigė visus jam pateiktus kaltinimus.
Nepaisant jo advokato ir vietos aktyvistų pastangų, gegužės 31 d. išėjęs iš sulaikymo įstaigos A. Berezikovas buvo sulaikytas trečią kartą.
Žmogaus teisių gynėjai mano, kad Rusijos valdžios institucijos ketino apkaltinti jį valstybės išdavyste dėl antikarinio aktyvumo, ir kaltina valdžią, kad daugkartiniais areštais ji siekė A. Berezikovą priversti prisipažinti kaltu.
Rusijos valdžios institucijos teigia, kad A. Berezikovas nusižudė būdamas suimtas, tačiau jo advokatė Irina Gak tvirtina, kad jos klientas galėjo būti nužudytas kankinimų metu. Ji nurodė, kad lankydama A. Berezikovą dieną prieš jo mirtį ant jo kūno pastebėjo kankinimo elektrošoku pėdsakus.
Po aktyvisto laidotuvių FSB pareigūnai atliko kratas advokatės I. Gak namuose. Moteris buvo priverstą bėgti iš šalies.
Rifatas Dautovas
37 metų Rifatas Dautovas mirė šių metų sausio 25 d. netrukus po to, kai jį suėmė saugumo pajėgos jo gimtojoje Baškirijoje dėl įtariamo dalyvavimo praėjusį mėnesį vykusiose masinėse demonstracijose įkalintam regiono aktyvistui Failui Alsynovui paremti.
R. Dautovo sesuo žurnalistams sakė, kad policija sulaikė jos brolį Baškirijos pietvakariuose. Kitą dieną su jo tėvais susisiekė tyrėjai, kad jie atpažintų sūnaus kūną.
Baškirijos valdžia teigia, kad R. Dautovas mirė nuo širdies smūgio, kurį sukėlė stiprus apsinuodijimas alkoholiu. Tačiau jo sesuo tvirtina, kad jis nevartojo alkoholio kaip pamaldus musulmonas ir nedalyvavo protestuose, skirtuose F. Alsynovo palaikymui.
Žmogaus teisių gynėjai paragino Baškirijos vyriausybę ištirti vyro mirties aplinkybes.
Praėjus kelioms savaitėms po R. Dautovo mirties Baškirijos aktyvistai taip pat patvirtino, kad mirė kitas vietos gyventojas, kuriam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl masinių protestų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
