Karas Ukrainoje

Sankcijos – tai vienintelė priemonė paveikti Rusijos Federaciją, tokią nuomonę išsakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel radijo laidoje „rbb-Inforadio“. „Tiesioginis Rusijos dalyvavimas Ukrainos konflikte yra visiškai visiškai akivaizdus, tokių jos veiksmų negalime palikti be atsako. Tačiau Vokietijos valdžia neturi jokių abejonių, kad jėgos metodais šio konflikto išspręsti neįmanoma,“ – pareiškė A. Merkel.

Estijos saugumo darbuotojas Estonas Kohveras, kuris buvo sulaikytas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) įtarus šnipinėjimu, pateko į Rusijos teritoriją per „langą“ pasienyje, rugsėjo 8-ąją pranešė vietos policijos ir sienų apsaugos departamento direktorius Elmaras Vaheris, rašo newsru.com.

Rusijos karinis lėktuvas apsuko ratą virš NATO misijoje Juodojoje jūroje dalyvaujančios Kanados fregatos. Otava pasmerkė šį manevrą, pavadinusi jį „nereikalingu provokaciniu veiksmu“. Rusijos lėktuvas „nesukėlė jokios grėsmės Kanados laivui“, sakė Kanados gynybos ministras Robas Nicholsonas (Robas Nikolsonas). Tačiau „tokie veiksmai buvo be reikalo provokaciniai ir gali dar padidinti įtampą“ regione, pažymėjo jis.

  Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paskelbė naujas sankcijas Maskvai, nors Rusijos ir Ukrainos vadovai patvirtino, kad bus laikomasi paliaubų, kuriomis siekiama užbaigti jau penkis mėnesius trunkantį kruviną konfliktą.   Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos vadovu Petro Porošenka, su kuriuo sutarė tęsti dialogą, kad būtų užbaigtas konfliktas Ukrainos rytuose.

 Tarptautinėje politikoje ir ypač diplomatijoje atėjo metas, kai daiktai ir reiškiniai pradedami vadinti savo vardais. Rugpjūčio pabaigoje NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas viešai prabilo apie tai, kad Rusijos kariuomenė dalyvauja karinėse veiksmuose Ukrainoje (Kijevas kalbėjo apie tai jau seniai) ir kad tai yra šiurkštus Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas.

Naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Johnas F. Tefftas (Džonas Teftas) pirmą kartą apsilankė Rusijos užsienio reikalų ministerijoj (URM) ir išbuvo joje apie 40 minučių. Ministerijoje jis susitiko su URM vadovo pavaduotoju Sergejumi Riabkovu, kuris kuruoja Rusijos ir JAV ryšius. J.Tefftas įteikė jam savo skiriamuosius raštus. „Aptarti kai kurie aktualūs klausimai iš Rusijos ir Amerikos santykių dvišalės dienotvarkės“, – sakoma URM pranešime.

Rusijos ginkluotosios pajėgos telkiamos Kryme ir pergrupuojamos – šiuo metu ne Ukrainos kryptimi, pareiškė Ukrainos nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) atstovas Andrijus Lysenka. „Kryme prie sienos su Chersono sritimi mes stebime Rusijos karinių dalinių judėjimą. Tačiau, jis nėra nukreiptas į Ukrainos pusę; ten vyksta perdislokavimas“, – sakė jis per spaudos konferenciją pirmadienį.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pasakė, kad neįmanoma laimėti konflikto rytuose vien tik jėga, ir ragino, kad Rusijos pajėgos būtų atitrauktos. „Neįmanoma laimėti konflikto vien tik karinėmis priemonėmis“, – sakė jis lankydamasis Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje, kur, nepaisant paliaubų, kilo sporadiškas susišaudymas tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų maištininkų. „Kuo labiau didinsime spaudimą, tuo daugiau rusų karių bus mūsų teritorijoje“, – sakė prezidentas.

„censor.net.ua“ vyriausiasis redaktorius Jurijus Butusovas pateikė faktus, įrodančius, kad Ukraina vienas prieš vieną kaunasi su Rusijos armija, teigiama censor.net.ua publikacijoje. „Kuo kariauja „separatistai“? „Rebels“ – „sukilėliai“, kaip juos vadina kai kurios Vakarų žiniasklaidos priemonės? Štai pirmieji keturi ekrano atvaizdai iš „LifeNews“ televizijos reportažo daryto „Ilovaisko katile“ Donecko srityje, kuriuos pateikia „censor.net.ua“ redaktorius.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apsilankė Mariupolio uostamiestyje Ukrainos rytuose, demonstruodamas solidarumą su sunkumų kamuojamais vietos gyventojais ir pažadėdamas juos ginti nuo prorusiškų separatistų, kurie priartėjo prie miesto praėjusią savaitę, prieš tai, kai buvo pasiektas paliaubų susitarimas. „Tai mūsų žemė ir mes jos niekam neatiduosim. Šlovė Ukrainai!“, – parašė jis savo paskyroje tinkle „Twitter“. Atvykęs į 500 tūkst.

 Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį rengiasi įvesti naujas sankcijas Rusijai, kai dėl savaitgalį Ukrainoje vykusių kovų iškilo grėsmė trapioms paliauboms, kuriomis siekiama nutraukti Kremliaus remiamą kruviną separatistų sukilimą.

Paliaubų Ukrainoje iš esmės laikomasi, tačiau jos vis dar yra trapios, pirmadienį pareiškė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukšto rango atstovas. „Apskritai paliaubų laikomasi, nors jos tebėra trapios“, - sakė Šveicarijos ambasadorius Thomas Gremingeris (Tomas Gremingeris), kuris šiuo metu pirmininkauja ESBO. Tai jis pareiškė skubiai sušauktame 57 nares turinčios ESBO susitikime. Pasak ambasadoriaus, svarbiausios bus kelios artimiausios dienos.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva „asimetriškai“ reaguos į bet kokias naujas sankcijas, neatmetant galimybės įvesti apribojimus skrydžiams Rusijos oro erdvėje, jei jos Vakarų partnerės toliau neatsispirs „pagundai naudoti jėgą tarptautiniuose reikaluose“. Pirmadienį paskelbtame interviu Rusijos dienraščiui „Vedomosti“ D.Medvedevas sakė: „Jei bus sankcijos, susijusios su energetika, tolesni suvaržymai mūsų finansų sektoriui, būsime priversti reaguoti asimetriškai.

Ukraina neturėtų tikėtis jokios ES ir JAV karinės pagalbos, teigia Konstantinas Lesnikas, Ukrainos karinės įrangos ir aksesuarų inžinierius. „censor.net.ua“ cituoja jo įrašą „Facebook“ paskyroje. „Dar prieš 2 mėnesius, grįžus iš komandiruotės dėl vieno dalinio ginkluotės keitimo, aš kalbėjau, kad niekas mums niekuo padėti nesiruošia. Nei ginklais, nei įranga. Netgi parduoti nenori, jau nekalbu apie pagalbą.

Arabų valstybės sekmadienį susitarė imtis „reikiamų priemonių“ įveikti „Islamo valstybės“ (IS) kovotojus ir yra pasirengusios tarptautiniam bendradarbiavimui dėl šio tikslo, pranešė Arabų Lygos vadovas Nabilas al Arabi (Nabilas Arabis). Pradėdamas Lygos užsienio reikalų ministrų susitikimą N.al Arabi paragino pradėti visapusišką karinę ir politinę konfrontaciją su kovotojais ir kitais džihadistais, kurie, anot jo, kelia grėsmę pačiam arabų valstybių egzistavimui.

 Ukrainos prezidento Petro Porošenkos aukšto rango padėjėjas sekmadienį pareiškė, jog Kijevas per NATO viršūnių susitikimą Velse pasiekė susitarimą dėl ginklų ir karinių stebėtojų iš penkių Aljanso valstybių, tačiau keturios iš tų šalių skubiai paneigė, kad buvo sudarytas toks susitarimas. NATO pareigūnai anksčiau yra sakę, kad Aljansas nesiųs ginklų Ukrainai, kuri nėra jo narė, bet taip pat nurodė, jog atskiros NATO šalys gali nuspręsti pasirinkti tokį žingsnį.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Ukrainoje dirbantys reporteriai stebėjo, kaip aplink Mariupolį tyla ginklai, atėjus paliaubų laikui. Pasitvirtino spėlionės, kad maištininkai kovos iki paskutinės minutės, kad „žaibišku karu“ perimtų svarbų uostą Azovo jūros pakrantėje, tuomet Rusijai atsivertų kelias tiekti kovą aneksuotam Krymui maistą, vandenį, energijos šaltinius, kitaip žiemą kils rimtų sunkumų.

Ukrainos prezidento Petro Porošenkos aukšto rango padėjėjas sekmadienį sakė, kad Kijevas per NATO viršūnių susitikimą Velse pasiekė susitarimą dėl ginklų ir karinių stebėtojų iš penkių Aljanso valstybių. „Per NATO viršūnių susitikimą buvo pasiekti susitarimai dėl aprūpinimo kariniais patarėjais ir modernių ginklų tiekimo iš Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ir Norvegijos“, – savo „Facebook“ puslapyje pranešė Jurijus Lycenka.

Neprireikė daug laiko, kad ginklai vėl prabiltų Mariupolio, svarbaus fronto miesto Rytų Ukrainoje, pakraštyje – rašalas ant vyriausybės ir separatistų pajėgų paliaubų plano buvo vos spėjęs išdžiūti. Siaubo apimti gyventojai vėlai šeštadienį buvo staiga pažadinti, kai prorusiški separatistai pradėjo bombarduoti vyriausybinių pajėgų patikrinimo postą rytiniame šio uostamiesčio pakraštyje.

Per intensyvias kovas, kurios naktį kilo Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, žuvo moteris, sekmadienį pranešė vietos pareigūnai, kurie nurodė, kad tai pirmas pranešimas apie žuvusį žmogų nuo to laiko, kai buvo pasirašytas susitarimas dėl paliaubų. Vietos žiniasklaida pranešė, jog ta 33 metų moteris yra pirmas civilis asmuo, žuvęs nuo penktadienio vakaro, kai įsigaliojo ugnies nutraukimas.

Šūviams ir intensyviai artilerijos ugniai praėjusią naktį drebinus svarbų fronto miestą Rytų Ukrainoje, sekmadienį padidėjo nuogąstavimai, kad netvirtos paliaubos tarp vyriausybinių ir separatistų pajėgų jau žlugo. Daugybė sprogimų drebino nakties dangų, Mariupolio – strateginę reikšmę turinčio, vyriausybės kontroliuojamo uostamiesčio prie Azovo jūros šalies pietryčiuose – horizonte matėsi tiršti dūmai.

Ukrainos vyriausybinės pajėgos šeštadienį vakare netoli strateginę reikšmę turinčio Mariupolio uosto Rytų Ukrainoje buvo apšaudytos iš artilerijos pabūklų ir tai yra pirmas rimtas prieš maždaug 30 valandų paskelbto ugnies nutraukimo pažeidimas. Rusijos ir Ukrainos prezidentai anksčiau sakė, kad ugnies nutraukimo, kuris yra taikos gairių penkis mėnesius trunkančiam konfliktui užbaigti dalis, daugiausia laikomasi visoje Rytų Ukrainoje, kur Kijevo pajėgos kovojo su prorusiškais separatistais.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) pateikė separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ atstovams sukilėlių sučiuptų arba dingusių vyriausybės pajėgų karių sąrašus, pranešė vienas pareigūnas. „Vakar vadinamųjų DLR ir LLR atstovams buvo perduoti visi turimi mūsų kovotojų sąrašai – įskaitant sudarytus savanorių“, – SBU Vyriausiojo tiriamojo direktorato vadovas Vosilis Vovkas sakė žurnalistams Kijeve.

Rusija gali „paimti“ ne tik Kijevą, bet ir bet kurį kitą Europos miestą, jeigu pasaulis nesusivienys solidarizuodamasis su Ukraina, sakė šios šalies prezidentas Petro Porošenka. Interviu Britanijos televizijos kanalui BBC jis pakomentavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius, kad per dvi savaites jis galįs „paimti Kijevą“. „Rusijos armija – 1,2 milijono žmonių.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį paskelbė susitarusi dėl naujų griežtų ekonominių sankcijų Rusijai paketo, nors rytų Ukrainoje įsigaliojo paliaubos tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių. Šios sankcijos sugriežtino liepą įvestas priemones: išplėstas sąrašas asmenų, kuriems draudžiama išduoti vizas ir kurių sąskaitos Bendrijoje bus įšaldytos. Taip pat suvaržyta Rusijos naftos ir gynybos sektoriaus valstybinių įmonių galimybė prieiti prie kapitalo rinkų.

Ukrainos gynybos pareigūnas šeštadienį apkaltino maištininkus paliaubų pažeidimu. „Mes užfiksavome virtinę provokacijų iš maištininkų pusės. Jie šaudė į mūsų antiteroristinius dalinius 28 kartus (penktadienį), 10 jų buvo po paliaubų paskelbimo“, – sakė žurnalistams Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka, pridūręs, kad vyriausybinės pajėgos paliaubų laikosi.

Rusija šeštadienį perspėjo reaguosianti, jeigu Europos Sąjunga (ES) paskelbs jai naujas ekonomines sankcijas dėl padėties Ukrainoje. „Kalbant apie naują ES sankcijų sąrašą – jeigu jos būtų priimtos, tokiu atveju, be abejo, bus reakcija iš mūsų pusės“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Ukraina ir prorusiški sukilėliai šeštadienį, atrodo, laikosi paliaubų, kurios gali pažaboti penkis mėnesius nesiliovusį kraujo liejimą, tačiau nesustabdė naujų Vakarų sankcijų Rusijai ir veikiausiai neužgesins separatistinio judėjimo šalies rytuose.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia aptaręs Ukrainos ir prorusiškų separatistų paliaubų planą su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka. Ministras sako matąs jame neblogų dalykų, tačiau abejoja dėl jų įgyvendinimo. „Tarp tų punktų yra labai gerų dalykų, jei juos būtų mėginama įgyvendinti, būtų procesas tikrai teisinga kryptimi. Nes kalbama ir apie įkaitų paleidimą nedelsiant, ir kitus sulaikytuosius, ir apie sienos kontrolę, kad tai galėtų daryti ESBO, kaip neutrali pusė.

Minske Ukrainos ir nepriklausomomis pasiskelbusių Donecko bei Luhansko liaudies respublikų (DLR ir LLR) atstovai pasirašė protokolą dėl ugnies nutraukimo Donecko baseine penktadienį nuo 18 val. Tai naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė šaltinis, artimas šioms deryboms. „Pasirašytas protokolas dėl ugnies nutraukimo nuo 18 val. penktadienį. Šiame protokole yra 14 punktų, kurie apima visus kontrolės, belaisvių mainų aspektus ir kitus klausimus“, – sakė agentūros pašnekovas.

Rusija per Kerčės perkėlą perdislokuoja karinę techniką iš aneksuoto Krymo prie rytinių Ukrainos sienų. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT) išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip keliu juda karinė kolona. „Kaip teigia taryba, ši karinė Rusijos kolona iš okupuotos „Krymo autonominės respublikos“ juda Kerčės perkėlos link“, praneša censor.net.

Ukrainos sukilėliai teigia įžengę į Mariupolio uostamiestį, vyriausybės pajėgos teigia jį tebekontroliuojančios Rusijos žiniasklaida penktadienį paskelbė, kad prorusiški sukilėliai jau įžengė į Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, tačiau kariuomenės atstovas Kijeve sakė, kad vyriausybės pajėgos tebekontroliuoja tą strategiškai svarbų miestą. „Pirmosios (sukilė) grupės ... jau yra Mariupolyje“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo vieną sukilėlių šaltinį.

Minske penktadienį prasidėjo derybos dėl paliaubų rytų Ukrainoje, dar kartą mėginant sustabdyti jau beveik penkis mėnesius vykstančias kautynes tarp prorusiškų separatistų ir Kijevo vyriausybės pajėgų, pranešė vienas Baltarusijos pareigūnas. Vadinamosios Kontaktinės grupės derybose dalyvauja Rusijos, Ukrainos, separatistų bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.

Viename iš Sopoto restoranų neseniai atsirado skelbimas, teigiantis, kad rusų čia neaptarnaus. Taip lenkų verslininkai sureagavo į naujieną, kad Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, rašo newsru.com. Kaliningrado portalas „Naujienos iš Lenkijos“ pasakoja, kad restorano savininkas Janas Hermanoviczius taip demonstruoja savo požiūrį į krizę Ukrainoje. Rudenį jis, virš įėjimo į maitinimo įstaigą, iškabino geltonai mėlyną, kaip Maidano idėjų palaikymo simbolį.

JAV Kongreso nariai kreipėsi į Atstovų rūmus ir Senatą prašydami pakviesti Ukrainos prezidentą Petro Porošenką į bendrą abiejų Kongreso rūmų posėdį ir sudaryti jam galimybę kreiptis į Kongreso narius. Tokio turinio laišką pasirašė M. Kvigi, Dž.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Ukrainos kariuomenei Lietuvos skiriami 50 tūkst. eurų yra svarbus indėlis, sako gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis. „Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, neteikia karinės pagalbos Ukrainai. Jei paskaičiuosime, kiek už 50 tūkst. eurų galima įsigyti medikamentų, pamatysime, kad tai yra pakankamai svarbus indėlis. Tie pinigai gali padėti išgelbėti gyvybes ar padėti sveikti šimtams Ukrainos karių“, – kalba LRT.lt pašnekovas. Lietuva skirs 50 tūkst.

 Ukraina penktadienį ketina pasirašyti Kremliaus palaikomą paliaubų susitarimą su prorusiškais sukilėliais, kuris gali sustabdyti jau beveik penkis mėnesius vykstantį kraujo liejimą, tačiau nesėkmė taikos procese gali lemti naujas Vakarų šalių sankcijas Rusijai.

Rusijos aneksuotame Kryme Federalinės saugumo tarnybos (rus. FSB) agentai ginklų gyventojų namuose ieško net šiltnamiuose, kur auginami agurkai. Masiškai atlikdami kratas Krymo totorių namuose, FSB agentai ieško narkotikkų, ginklų ir uždraustos Rusijoje literatūros. „Neseniai kaukėtų berniukų vizito sulaukė Čachalovų šeima, gyvenanti Simferopolio srities Konstantinovkos kaime“, praneša TSN.Ranok (tsn.

Lenkija patvirtino, kad Rytų Europoje nebus jokių naujų NATO bazių, kurios padėtų atgrasyti Rusijos agresiją, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė „EUobsever“. Aljansas kuria naujas greitojo reagavimo pajėgas, kurias sudarytų apie 4 000 karių ir kurios turėtų tapti „ieties smaigaliu“ Rusijos agresijos prie Aljanso rytinių sienų atveju.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Europos ir NATO lyderiai turi parodyti lyderystę ir neleisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nueiti per toli. „Šiandien Europos ir NATO vadovai laiko lyderystės testą, V.Putinas žino, kaip toli jis gali nueiti, bet mes turime parodyti, kad jis negali nueiti per toli“, - interviu amerikiečių televizijai CNN sakė Lietuvos vadovė, komentuodama NATO viršūnių susitikime Velse vykstančias diskusijas apie situaciją Ukrainoje.

 Europos Sąjunga gali paskelbti kelionių draudimą Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu - tai būtų dalis naujų baudžiamųjų priemonių Maskvai už jos vaidmenį Ukrainos krizėje, ketvirtadienį pranešė šaltiniai. 28-ių valstybių blokas penktadienį turi nuspręsti dėl naujų ekonominių ir kitokių sankcijų Rusijai, kuri kaltinama pasiuntusi į Ukrainą karių ir ginklų separatistams paremti.

Rusijos pirmasis kanalas netiesiogiai patvirtino, kad Rusijos kariai dalyvauja kovose Ukrainoje. Tiesa, nepažeisdamas oficialios versijos: Ukrainoje kariauja atostogaujantys kariai. Ištisomis kuopomis. Rusijos „Pirmasis kanalas“ parodė vaizdo reportažą apie tai, kad Kostromoje palaidotas desantininkas Anatolijus Travkinas, kuris dalyvavo kovose Ukrainos rytuose. Pranešama, kad į Antiteroristinės operacijos, kurią vykdo Ukraina, veiksmų zona jis išvyko prieš mėnesį, ir ten žuvo mūšyje.

NATO lyderiai penktadienį tikriausiai paskelbs naujas sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, nors lieka vilčių, kad pavyks susitarti dėl paliaubų per taikos derybas Minske, kurios vyks tą pačią dieną. Lyderiai ruošiasi tęsti derybas Velso mieste Niuporte antrąją ir paskutinę Aljanso viršūnių susitikimo dieną. Per šį susitikimą, laikomą labiausiai įtemptu Vakarų šalių kariniam blokui nuo Šaltojo karo pabaigos, svarstoma daug krizių – nuo Ukrainos iki Irako ir Afganistano.

Rusija tik kalbėjo apie taiką Ukrainoje, tačiau nežengė „nė vieno žingsnio“, kad ji taptų įmanoma, ketvirtadienį pareiškė NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas). Vietoje to Rusija atakuoja Ukrainą, sakė A.F.Rasmussenas prieš penktadienį turinčias įvykti derybas dėl galimų paliaubų. „Nors ir kalbėdama apie taiką Rusija nežengė nė vieno žingsnio, kad taika taptų įmanoma. Užuot deeskalavusi krizę, Rusija tik gilina ją“, - sakė jis.

Žinių radijas Politologas Arvydas Cesiulis mano, kad NATO nepasiekus bendros nuomonės, yra labai didelė grėsmė, jog Ukrainos krizė virs įšaldytu konfliktu: „Rizika išlieka labai didžiulė, nes visgi Vakarų pasaulis, konkrečiai Europos valstybės, neturi vieningo požiūrio ir politikos dėl įvykių Ukrainoje. Daug lemia finansiniai ir kitokie interesai, tradiciniai saitai ir tokių valstybių kaip Prancūzija, Vokietija su Rusija, anksčiau buvusia Sovietų sąjunga.

Rusija Ukrainai siūlo ultimatumą, o ne taikos planą, ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvaujanti NATO viršūnių susitikime Velse. „Bent jau dabar girdime vienašališką pasiūlymą ir ultimatumą, bet ne taikos pasiūlymą“, - britų televizijai BBC sakė prezidentė. D.Grybauskaitė taip pat pareiškė, kad prieš Kijevą kovojančius asmenis derėtų vadinti Rusijos kariuomenės remiamais nusikaltėliais. „Kai kalbame apie sukilėlius - iš tiesų tai nėra sukilėliai.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad penktadienį nurodys Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nutraukti kovas su prorusiškais separatistais, atverdamas kelią galimybei pradėti taikos plano įgyvendinimą savo šalyje. Kalbėdamas NATO viršūnių susitikimo užkulisiuose ketvirtadienį Velse jis pridūrė, kad paliaubos priklauso nuo penktadienį Minske numatomo Ukrainos, Rusijos ir ESBO pasiuntinių susitikimo. „Rytoj 14 val.

Ukrainos kariams, esantiems prie Mariupolio uostamiesčio Azovo jūros pakrantėje, paskelbta didesnio laipsnio parengtis, pranešė ketvirtadienį šaltinis Ukrainos karinėje tarnyboje, kai sklinda gandai, jog prorusiški separatistai rengiasi pulti miestą. „Visos mūsų divizijos yra aukštos kovinės parengties ir pasirengusios atsakyti į ataką“, – sakė šaltinis, paklaustas apie galimą separatistų ataką Mariupolio link.

Ukraina sveikina Prancūzijos sprendimą stabdyti pirmojo iš dviejų karo laivų „Mistral“ siuntimą Rusijai dėl šios karo veiksmų Ukrainos rytuose. Karo eigą sekantys apžvalgininkai sako, kad anksčiau sukilėlius puolę ukrainiečiai dabar vis dažniau persigrupuoja į gynybines pozicijas. Sandėris su Rusija dėl „Mistral“ karo laivų vertas daugiau nei 1 mlrd. eurų, bet dėl Ukrainoje karo veiksmus pradėjusios Rusijos, prancūzų sąjungininkai spaudė šalį atsisakyti sandėrio.