„Sapiens“ autorius teigė, kad didėjanti rizika, kad Rusija gali imtis branduolinių ginklų ar kitų cheminio ar biologinio karo formų, kad paspartintų savo veržimąsi, kelia egzistencinę grėsmę žmonijai.
„Galimai gyvename pačiu pavojingiausiu momentu pasaulio istorijoje nuo Kubos raketų krizės, kai staiga iškyla branduolinio karo galimybė“, – CNBC sakė Y. N. Harari.
1962 m. Kubos raketų krizė yra tiesioginio konflikto tarp JAV ir tuometinės Sovietų Sąjungos laikotarpis, kuris dažnai laikomas itin pavojingu dėl stipriai išaugusios branduolinio karo grėsmės.
Nors jis pripažįsta, kad dabartinė branduolinio karo grėsmė „nelabai tikėtina“, Y. N. Harari sakė, kad visi – vyriausybės ir asmenys – turėtų būti „labai susirūpinę“.
„Tai galimybė, reali galimybė, kurią turime apsvarstyti. Ir tai baisi žinia visai žmonių rasei“, – sakė jis.
Vis dėlto Y. N. Harari perspėjo, kad Vakarų sąjungininkai neturi bandyti užbėgti už akių tokiems veiksmams, siekdami pakeisti režimą Rusijoje. Atvirkščiai, jie turėtų sutelkti dėmesį į tolesnį Ukrainos įgalinimą nugalėti Rusijos pajėgas vietoje ir atkurti taiką.
„Kiekvienas, svajojantis apie žygį į Maskvą, turi pamiršti tai kuo greičiau“, – sakė jis ir pažymėjo, kad tokie žingsniai dar labiau provokuotų Kremlių.
„Karo tikslas turėtų būti apsaugoti Ukrainos laisvę, o ne pakeisti Maskvą. Tai priklauso nuo Rusijos žmonių“, – pridūrė jis.
Y. N. Harari, dėstantis Jeruzalės universitete, sakė, kad galutinis karo rezultatas gali būti lemiamas lūžis tame, kaip vyriausybės valdo grėsmes. Pasak jo, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimėtų karą, daugiau šalių būtų linkusios arba priverstos didinti savo karines išlaidas kitų viešųjų paslaugų nenaudai.
Nėra aišku, kiek Rusija investuoja į savo gynybą, tačiau jau dabar matėme naujausius vyriausybių žingsnius ar įsipareigojimus didinti išlaidas gynybai.
„Jei gynybos biudžetai visame pasaulyje būtų 20 proc., o ne 6 proc., tai būtų mūsų sveikatos priežiūros, mūsų gerovės sąskaita ir taip pat kovos su kitais pavojais, pavyzdžiui, klimato kaita, sąskaita, – sakė jis. – Tai būtų siaubinga katastrofa visai žmonijai.“
Jis pridūrė, kad taikus sprendimas yra ne tik Ukrainos ir jos artimiausių kaimynų, bet ir visos visuomenės interesai.
„Tai iš tikrųjų yra taikos ir pasaulio, prie kurio pripratome, gynimas, – teigė jis. – Mes taip prie visko pripratome, kad laikome tai savaime suprantamu dalyku. Tačiau jei nebūsime atsargūs, grįšime į karo ir smurto džiungles, kuriose šalys yra priverstos išleisti kur kas daugiau tankams ir raketoms ir daug mažiau mokytojams, slaugytojams ir gerovės sistemoms.“
Tačiau Y. N. Harari įžvelgė tam tikrą priežastį atsargiam optimizmui, jei Vakarų sąjungininkams pavyktų taikiai užbaigti karą.
„Jei Putinas pralaimės ir bus pamatytas pralaimint, tai iš tikrųjų išsaugos ankstesnę tvarką. Kai yra norma ir kažkas pažeidžia normą ir už tai yra baudžiamas, tai iš tikrųjų tą normą sustiprina“, – sakė jis.
