Karas Ukrainoje

 Ukrainos Regionų partija neketina dalyvauti pirmalaikiuose Aukščiausiosios Rados rinkimuose, kurie turi įvykti spalio 26 dieną, sakė partijos prezidiumo pirmininkas ir parlamentaras Borysas Kolesnikovas. „Regionų partija nedalyvaus rinkimuose“, – sekmadienį trumpoje spaudos konferencijoje Kijeve paskelbė jis politinės jėgos, kuriai iki vasario pabaigos vadovavo atstatydintas prezidentas Viktoras Janukovyčius, sprendimą.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) misijos Rostovo srityje Paulis Picard'as (Polis Pikaras) pareiškė, kad ESBO stebėtojai Rusijos ir Ukrainos sienos perėjo punkte „Doneck“ užregistravo 220 automobilių humanitarinėje kolonoje, vykusioje į Ukrainą. „Pradedant nuo 22 val.

Ukrainos pareigūnams nebuvo suteikta galimybė patikrinti Rusijos humanitarinę vilkstinę, pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) atstovas Andrijus Lysenka. „Šią naktį, pažeidžiant nustatytą pasienio ir muitinės tvarką, nedalyvaujant Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) atstovams, per sienos perėją Doneckas (Rusija)-Izvarynė (Ukraina) Rusija organizavo neteisėtą vadinamojo humanitarinio krovinio pervežimą.

Ukrainos kariškai šeštadienį pranešė atrėmę maištininkų ataką iš Donecko miesto į oro uostą, nors jau aštuonias dienas galioja paliaubos. „Šešių tankų remiami maištininkai penktadienį puolė oro uostą; puolimą didvyriškai atrėmė mūsų kariai“, – sakė karinės operacijos Ukrainos rytuose spaudos tarnyba.

 Praėjus kiek daugiau nei savaitei po paliaubų tarp vyriausybės ir separatistų atstovų jau galima vertinti derybininkų pasiekimus ir pralaimėjimus. Ukrainos gyventojų nuotaikos dabar itin dviprasmės – viena vertus, nors ir trapi, tačiau pasiekta taika, tačiau visi supranta, kad taikos dykai Maskva neduos – smogikų užimti regionai de facto pereina į Rusijos kontrolę. Atviras konfliktas su Rusija P. Porošenkos vadovaujamam demokratijos bastionui Europos rytuose būtų pražūtingas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia sugriauti Ukrainą, kaip nepriklausomą šalį, ir atkurti Sovietų Sąjungą, pareiškė šeštadienį Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas.   Kalbėdamas Kijeve per spaudos konferenciją, kurioje dalyvauja Europos ir Ukrainos įstatymų leidėjai bei verslo lyderiai, A.Jaceniukas gyrė naująsias ES ir JAV paskelbtas ekonomines sankcijas Rusijai ir pareiškė, kad jos kelia didelę grėsmę Rusijos ekonomikai.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tikisi, kad trapių paliaubų šalies Rytuose bus laikomasi, visas pastangas bus galima skirti paliegusiai ekonomikai atkurti. Išstūmus maištininkų kovotojus iš pramonės centro – Donbaso, reikės ilgų metų, kad įmonės atsistotų ant kojų, sako ekspertai. Ukrainai stengiantis laimėti prieš Rusiją ir jos palaikomus maištininkus – kovą dėl ekonomikos atgaivinimo ji pralaimi.

Ugnies nutraukimas Ukrainoje faktiškai niekaip nepaveikė ES sprendimo įvesti papildomas sankcijas Rusijai, praneša newsru.com. Naujos ekonomininio poveikio priemonės nukreiptos į europiečių skolinimosi iš rusų bankų ribojimą, Arktikos įsisavinimo projektų šaldymą, bendrų gynybos projektų stabdymas. Leidinys „Renessans Kapital“ paskaičiavo, kad Rusijos ekonomikos laukia plataus masto krizė, jeigu Vakarai sustiprins sankcijas. Pats negatyviausias scenarijus – naftos eksportui sumažėjus 50 proc.

Jungtinės Amerikos Valstijos penktadienį paskelbė papildomas sankcijas Rusijai – jos paveiks naftos ir gynybos pramonę, apribos pagrindinių Rusijos bankų prieigą prie JAV skolinimosi ir akcijų rinkų, šitaip siekiant bausti Rusiją dėl jos intervencijos į Ukrainą.

„Kodėl Anglija nebombarduoja škotų separatistų?“ – „Twitter“ klausia vienas prorusiškų Ukrainos separatistų šalininkas, prie šio klausimo paskelbęs Škotijos vėliavos atvaizdą. Rytų Ukrainos separatistai ir jų šalininkai socialinėje žiniasklaidoje parodijuoja galimą Didžiosios Britanijos subyrėjimą per kitos savaitės referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės ir spaudžia dėl savo pačių kovos už atskirą valstybę.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį sakė, kad parlamentas rugsėjo 16 dieną susirinks ratifikuoti istorinės Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES). Pasak jo, šio politinio ir prekybinio pakto rafitikavimas, rodantis tolesnį Kijevo traukimąsi iš Rusijos orbitos, bus „istorinis momentas“ Ukrainai.

  Europos Sąjunga (ES) penktadienį įvedė naujas sankcijas Maskvai dėl jos vaidmens Ukrainoje, įskaitant finansavimo apribojimus kai kurioms Rusijos valstybinėms kompanijoms ir įtakingų rusų politikų turto įšaldymą, nepaisydama Rusijos perspėjimų imtis asimetriškų atsakomųjų žingsnių.

Jungtinės Valstijos penktadienį imsis naujų žingsnių apriboti didžiųjų Rusijos bankų, tarp jų „Sberbank“, prieigą prie paskolų ir akcijų rinkų, kad nubaustų Maskvą už jos intervenciją Ukrainoje, pranešė informuoti šaltiniai. Apie sprendimą imtis naujų baudžiamųjų priemonių prieš Rusiją ketvirtadienį pranešė ir Europos Sąjunga. Tiek JAV, tiek ES sankcijos nukreiptos prieš Rusijos energetikos, finansų ir gynybos sektorius.

Ukraina ruošiasi plataus masto karui su Rusija. Apie tai ketvirtadienį spaudos konferencijoje pareiškė Rusijos saugumietis, buvęs apsišaukėlių Donecko liaudies respublikos gynybos ministras Igoris Strelkovas (Girkinas). Anot kariškio, visas Ukrainos kariuomenės išsidėstymas rodo, kad ji rengiasi puolamiesiems veiksmams, tačiau tuo pat metu šalis stiprina jau užsiimtas pozicijas, kuriose „priešas“ planuoja gintis, jeigu pralaimėtų.

 Per paskutines kelias dienas Europos valstybės užfiksavo, patikimo tiekėjo, kaip skelbiasi „Gazprom“, dujų tiekimo apimčių mažėjimą, praneša „liga.net“. Šiuo metu su dujų tiekimo sutrikimais susidūrė trys valstybės – Lenkija, Slovakija ir Vokietija. Slovakijos bendrovė „Slovensky Plynarensky Priemysel“ oficialiai patviritno, kad gauna 10 proc. mažiau rusiškų dujų, nei įprasta. Tokia pati situacija ir Vokietijoje.

Ukraina inicijavo ugnies nutraukimą ir pasiūlė Rusijai tartis dėl taikos, praneša liga.net. Rusija palaikė iniciatyvą, tačiau bando primesti savo įsivaizdavimą, kaip atrodys Donbasas. Svarbiausias Vladimiro Putino tikslas – kontroliuoti išorinę ir vidinę Ukrainos politiką. Galutinis tikslas – likviduoti Ukrainos valstybingumą bet kokiais metodais, nepaisant nuostolių.

Europos Sąjungai (ES) nepavyko susitarti dėl to, kada turėtų būti įvestos naujos ekonominės sankcijos Rusijai, todėl ketvirtadienį bus surengtos naujos derybos, pranešė diplomatinis šaltinis. 28 bloko valstybių ambasadoriai „pratęs šios dienos diskusijas dėl ribojančių priemonių, sudarant sąlygas tolimesniam situacijos vietoje vertinimui ir papildomoms konsultacijoms“, sakė šaltinis.

Ukrainos prezidento Petro Porošenkos trečiadienį paskelbtą žinią, kad Rusija išvedė iš jo šalies daugumą savo karių, Jungtinės Valstijos pavadino „pirmuoju geru žingsneliu“. Vašingtonas negali patikrinti informacijos apie rusų karių atitraukimą, kuris būtų labai reikšmingas įvykis krizėje, sakė Valstybės departamento atstovė spaudai Marie Harf (Mari Harf) ir pridūrė: „Jei tai yra tiesa, tai būtų pirmasis geras žingsnelis, tačiau to tikrai nepakanka“. „Kaip rodo naujausia informacija, kurią gavau...

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Net ir ta Rusijos valdančiojo elito dalis, kuri anksčiau pasisakė už karą su Ukraina „iki galo“ ir Novorosijos sukūrimą Ukrainos Pietryčiuose, pradeda sutikti su taikos derybomis, mano Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius. Tačiau rusiška taika Ukrainoje, anot eksperto, reiškia tai, kad Rusija Ukrainoje išlaikys politinę kontrolę, neprisiimdama ekonominės naštos maištaujančiuose regionuose. LRT.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. išėjęs iš cerkvės šeštadienį, pasakė žurnalistams uždegęs žvakutę už tuos, kurie žuvo gindami separatistinius Ukrainos rytus.

Pastaruoju metu Rusijoje buvo teigiama, kad šalies ekonomika pasiruošusi išgyventi sankcijų sąlygomis, kad jos tvirtumas pakankamas (pagaliau, jeigu situacija būtų visai bloga, atsakomųjų draudimo priemonių nebūtų imtasi). Tačiau staiga pasirodė štai tokia nuomonė: „Biudžeto situaciją blogina ir tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje šalies pajamos, palyginti su praėjusiais periodais, toliau mažės, ir tai be pastebimų permainų ekonominėje ir biudžetinėje valstybės politikoje neleidžia tikėtis besikl...

Apsiaustame Donecke, nepaisant artilerijos apšaudymo ir sprogimų, muzikantų duetas tęsia savo kassavaitgalinius pasirodymus Puškino bulvare. Anatolijus Buchtijarovas ir Nikolajus Gladkovas kartu groja jau 4 metus, nuo to momento, kai vietos „Šachtar“ pateko į UEFA taurės finalą. Netgi karas nesugebėjo sustabdyti vyrų noro groti žmonėms. Kiekvieną savaitgalį, nepaisant sprogimų ir šaudynių, duetas atvyksta pagroti į Puškino bulvarą.

 Rugsėjo 9–10 dienomis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Milane, Italijoje, dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime, kuriame buvo aptarta situacija Ukrainoje, pristatytas Europos Vadovų Tarybos (EVT) sprendimų įgyvendinimas, aptarti ES kovinių grupių (KG) panaudojimo, ES operacijų ir kiti svarbiausi Bendrosios saugumo ir gynybos politikos klausimai.

Europos Sąjunga turėtų toliau skelbti sankcijas Rusijai, trečiadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pridurdama, kad jas visada galima bus vėliau sustabdyti, jeigu bus pasiekta realios pažangos vykdant Ukrainos taikos planą. ES paruošė naują sankcijų paketą Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, tačiau iš karto jų neįvedė.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį informavo, kad Maskva daugumą savo karių, kurie, pasak jo, buvo Rytų Ukrainoje, grąžino į Rusijos teritoriją, tad didėja viltys dėl taikos proceso. Rusija neigia, kad siuntė kokius nors savo karius į Rytų Ukrainą, paremti su Kijevo pajėgomis kovojančių prorusiškų separatistų, nors Ukraina ir Vakarai tvirtina, jog daugybė įrodymų rodo priešingai. Maskva taip pat neigia ginkluojanti separatistus.

 Ukrainos ir prorusiškų separatistų praėjusią savaite patvirtintose taikos kelio gairėse numatyta, kad Ukraina toliau bus suvereni, vieninga valstybė su dabartinėmis savo sienomis, trečiadienį sakė prezidentas Petro Porošenka. Per vyriausybės posėdį, kurį transliavo televizija, prezidentas taip pat sakė, kad sunku išsaugoti paliaubas tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų Ukrainos rytuose, nes „teroristai visą laiką mėgina provokuoti“ Kijevo pajėgas.

Rusija tiesiogiai susijusi su situacijos Ukrainoje destabilizavimu, o Rusijos Federacijos kariuomenė dalyvauja karo veiksmuose ukrainiečių teritorijoje, interviu „Kommersant“ leidiniui teigė NATO generalinis sekretorius A. Rasmussenas. „Mes tapome Rusijos agresijos prieš Ukrainą liudininkais. Rusija puola Ukrainą.

 Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas sukritikavo siūlymus įkurti NATO bazes Baltijos valstybėse ir pabrėžė, kad Rusija nekelia pavojaus Aljanso narių saugumui.

Europos sąjungos šalių ambasadoriai trečiadienį Briuselyje dar kartą susitiks aptarti sankcijų Maskvai. Bendrijos šalys susitarė dėl naujų platesnių sankcijų, kurios dar labiau suvaržys Rusijos naftos ir dujų pramonę, tačiau dar nenuspręsta, nuo kada jos bus taikomos. Tuo metu Jungtinės Valstijos teigia, kad paliaubų Rytų Ukrainoje yra laikomasi, nors vis dar pasitaiko pavienių susišaudymo atvejų, daugiausiai – Donecke ir Luhanske.

Žinių radijas  Nyderlandų tyrėjai, antradienį paskelbę preliminarias išvadas dėl „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo katastrofos Rytų Ukrainoje, kaltininkų neatskleis, sako buvęs Lietuvos karinių oro pajėgų vadas Zenonas Vegelevičius. Pasak jo, tai turėtų būti atskleista baudžiamojo proceso tvarka.  „Negalvokime, kad ši komisija, kuri dabar dirba, atsakys, kas kaltas. Jos užduotis yra nustatyti priežastis, dėl ko įvyko katastrofa.

Prieš kurį laiką neaiškiomis aplinkybėmis atsiradęs Donbase, o paskui iš ten dingęs vienas prorusiškų sukilėlių vadų Igoris Strelkovas paskelbė viešą laišką, kuriame teigia kovosiantis su visais, kurie sieks Rusijoje įvykdyti „spalvotą perversmą“ir žada telkti savo šalininkus.

Rusijos dūmos deputatas Jevgenijus Fedorovas jau kitą savaitę planuoja kreiptis į teisėsaugos struktūras dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie „Google“ ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) bendradarbiavimą.

 Rugsėjo 6-ąją vieną dieną trukusias paliaubas Rytų Ukrainoje nutraukė į Mariupolį važiuojančius ukrainiečių tankus užpuolę prorusiški separatistai. „VICE News“ korespondentas Simonas Ostrovskis buvo mieste prieš, per ir po paliaubų, ir keliavo į Mariupolio rytinį kontrolės postą tuo metu, kai jis buvo puolamas. Jo parengtą reportažą žiūrėkite vaizdo įraše.

(papildyta 14.24) Prorusiški separatistai paliaubų susitarimą, sudarytą su vyriausybės pajėgomis, jau paleido 648 ukrainiečių karo belaisvius, antradienį pranešė ukrainiečių kariuomenės atstovas. Kaip sakė Andrijus Lysenka spaudos konferencijoje, ukrainiečių pusė siekia užtikrinti dar maždaug 500 karo belaisvių paleidimą. Kiek karo belaisvių pagal penktadienį įsigaliojusį ugnies nutraukimo susitarimą perduos vyriausybės pajėgos, atstovas nenurodė.

  Olandų tyrėjų komanda, tirianti „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimą rytinėje Ukrainoje, savo preliminarioje ataskaitoje nurodo, jog katastrofą tikriausiai sukėlė tai, kad į reisu MH17 skridusį lėktuvą pataikė daug dideliu greičiu lėkusių objektų iš išorės, dėl kurių jis dar ore suiro į gabalus.

Sankcijos – tai vienintelė priemonė paveikti Rusijos Federaciją, tokią nuomonę išsakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel radijo laidoje „rbb-Inforadio“. „Tiesioginis Rusijos dalyvavimas Ukrainos konflikte yra visiškai visiškai akivaizdus, tokių jos veiksmų negalime palikti be atsako. Tačiau Vokietijos valdžia neturi jokių abejonių, kad jėgos metodais šio konflikto išspręsti neįmanoma,“ – pareiškė A. Merkel.

Estijos saugumo darbuotojas Estonas Kohveras, kuris buvo sulaikytas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) įtarus šnipinėjimu, pateko į Rusijos teritoriją per „langą“ pasienyje, rugsėjo 8-ąją pranešė vietos policijos ir sienų apsaugos departamento direktorius Elmaras Vaheris, rašo newsru.com.

Rusijos karinis lėktuvas apsuko ratą virš NATO misijoje Juodojoje jūroje dalyvaujančios Kanados fregatos. Otava pasmerkė šį manevrą, pavadinusi jį „nereikalingu provokaciniu veiksmu“. Rusijos lėktuvas „nesukėlė jokios grėsmės Kanados laivui“, sakė Kanados gynybos ministras Robas Nicholsonas (Robas Nikolsonas). Tačiau „tokie veiksmai buvo be reikalo provokaciniai ir gali dar padidinti įtampą“ regione, pažymėjo jis.

  Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paskelbė naujas sankcijas Maskvai, nors Rusijos ir Ukrainos vadovai patvirtino, kad bus laikomasi paliaubų, kuriomis siekiama užbaigti jau penkis mėnesius trunkantį kruviną konfliktą.   Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos vadovu Petro Porošenka, su kuriuo sutarė tęsti dialogą, kad būtų užbaigtas konfliktas Ukrainos rytuose.

 Tarptautinėje politikoje ir ypač diplomatijoje atėjo metas, kai daiktai ir reiškiniai pradedami vadinti savo vardais. Rugpjūčio pabaigoje NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas viešai prabilo apie tai, kad Rusijos kariuomenė dalyvauja karinėse veiksmuose Ukrainoje (Kijevas kalbėjo apie tai jau seniai) ir kad tai yra šiurkštus Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas.

Naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Johnas F. Tefftas (Džonas Teftas) pirmą kartą apsilankė Rusijos užsienio reikalų ministerijoj (URM) ir išbuvo joje apie 40 minučių. Ministerijoje jis susitiko su URM vadovo pavaduotoju Sergejumi Riabkovu, kuris kuruoja Rusijos ir JAV ryšius. J.Tefftas įteikė jam savo skiriamuosius raštus. „Aptarti kai kurie aktualūs klausimai iš Rusijos ir Amerikos santykių dvišalės dienotvarkės“, – sakoma URM pranešime.

Rusijos ginkluotosios pajėgos telkiamos Kryme ir pergrupuojamos – šiuo metu ne Ukrainos kryptimi, pareiškė Ukrainos nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) atstovas Andrijus Lysenka. „Kryme prie sienos su Chersono sritimi mes stebime Rusijos karinių dalinių judėjimą. Tačiau, jis nėra nukreiptas į Ukrainos pusę; ten vyksta perdislokavimas“, – sakė jis per spaudos konferenciją pirmadienį.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pasakė, kad neįmanoma laimėti konflikto rytuose vien tik jėga, ir ragino, kad Rusijos pajėgos būtų atitrauktos. „Neįmanoma laimėti konflikto vien tik karinėmis priemonėmis“, – sakė jis lankydamasis Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje, kur, nepaisant paliaubų, kilo sporadiškas susišaudymas tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų maištininkų. „Kuo labiau didinsime spaudimą, tuo daugiau rusų karių bus mūsų teritorijoje“, – sakė prezidentas.

„censor.net.ua“ vyriausiasis redaktorius Jurijus Butusovas pateikė faktus, įrodančius, kad Ukraina vienas prieš vieną kaunasi su Rusijos armija, teigiama censor.net.ua publikacijoje. „Kuo kariauja „separatistai“? „Rebels“ – „sukilėliai“, kaip juos vadina kai kurios Vakarų žiniasklaidos priemonės? Štai pirmieji keturi ekrano atvaizdai iš „LifeNews“ televizijos reportažo daryto „Ilovaisko katile“ Donecko srityje, kuriuos pateikia „censor.net.ua“ redaktorius.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apsilankė Mariupolio uostamiestyje Ukrainos rytuose, demonstruodamas solidarumą su sunkumų kamuojamais vietos gyventojais ir pažadėdamas juos ginti nuo prorusiškų separatistų, kurie priartėjo prie miesto praėjusią savaitę, prieš tai, kai buvo pasiektas paliaubų susitarimas. „Tai mūsų žemė ir mes jos niekam neatiduosim. Šlovė Ukrainai!“, – parašė jis savo paskyroje tinkle „Twitter“. Atvykęs į 500 tūkst.

 Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį rengiasi įvesti naujas sankcijas Rusijai, kai dėl savaitgalį Ukrainoje vykusių kovų iškilo grėsmė trapioms paliauboms, kuriomis siekiama nutraukti Kremliaus remiamą kruviną separatistų sukilimą.

Paliaubų Ukrainoje iš esmės laikomasi, tačiau jos vis dar yra trapios, pirmadienį pareiškė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukšto rango atstovas. „Apskritai paliaubų laikomasi, nors jos tebėra trapios“, - sakė Šveicarijos ambasadorius Thomas Gremingeris (Tomas Gremingeris), kuris šiuo metu pirmininkauja ESBO. Tai jis pareiškė skubiai sušauktame 57 nares turinčios ESBO susitikime. Pasak ambasadoriaus, svarbiausios bus kelios artimiausios dienos.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva „asimetriškai“ reaguos į bet kokias naujas sankcijas, neatmetant galimybės įvesti apribojimus skrydžiams Rusijos oro erdvėje, jei jos Vakarų partnerės toliau neatsispirs „pagundai naudoti jėgą tarptautiniuose reikaluose“. Pirmadienį paskelbtame interviu Rusijos dienraščiui „Vedomosti“ D.Medvedevas sakė: „Jei bus sankcijos, susijusios su energetika, tolesni suvaržymai mūsų finansų sektoriui, būsime priversti reaguoti asimetriškai.

Ukraina neturėtų tikėtis jokios ES ir JAV karinės pagalbos, teigia Konstantinas Lesnikas, Ukrainos karinės įrangos ir aksesuarų inžinierius. „censor.net.ua“ cituoja jo įrašą „Facebook“ paskyroje. „Dar prieš 2 mėnesius, grįžus iš komandiruotės dėl vieno dalinio ginkluotės keitimo, aš kalbėjau, kad niekas mums niekuo padėti nesiruošia. Nei ginklais, nei įranga. Netgi parduoti nenori, jau nekalbu apie pagalbą.