Karas Ukrainoje

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį telefonu kalbėdamasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pabrėžė, kad Maskva turi pareigą sutramdyti prorusiškus separatistus Ukrainoje, sakė Vokietijos vyriausybės atstovas. „ Vokietijos kanclerė pabrėžė Rusijos atsakomybę daryti nuosaikumą didinančią įtaką prorusiškiems separatistams. Ji sakė, kad suderėtą ugnies nutraukimą pagaliau reikia gerbti visa apimtimi“, – sakoma Steffeno Seiberto (Štefeno Zeiberto) pareiškime.

Paneigta informacija, kad prorusiški separatistai užėmė du Donecko oro uosto terminalus. Apie tai buvo paskelbta, remiantis vienu bataliono vadu. Tuo metu naktį Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad kovotojai iš Donecko oro uosto išvyti. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas teigia, kad per susirėmimus Ukrainos kariuomenė aukų išvengė, nukauti 7 Rusijos kariai, 10 sužeista.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas savo „Facebook“ paskyroje kreipėsi į šalies radikalus ragindamas nutraukti deputatų linčo teismu, nes jei ir toliau tokios „liustracijos akcijos“ tęsis, JAV ir ES gali nusisukti nuo Ukrainos. „Dar keli sudaužyti šufričių veidai, nulinčiuotų pilipišinų ir Europa nusisuks nuo mūsų pergalingos revoliucijos. Bijau, kad Amerika taip pat.

 Ukraina nutraukė sutartį su Rusija dėl bendrų veiksmų susisiekimui per Kerčės sąsiaurį pagerinti, pareiškė trečiadienį Ukrainos ministrų kabineto ministras Ostapas Semerakas. „Pagal minėto susitarimo normas mes turėjome per pusę metų iki nutraukimo pateikti diplomatinius pranešimus. Mes tai padarėme. Ir visiškai ramiai galiu pasakyti, kad mes tą susitarimą nutraukėme, priėmę sprendimą vyriausybės posėdyje“, – sakė jis per spaudos konferenciją Kijeve.

Naujam NATO vadovui trečiadienį pradėjus darbą šiame poste, jo pirmtakas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) paskelbė steigiantis konsultacinę bendrovę, kuri teiks patarimus strategijos klausimais vyriausybėms, verslo struktūroms ir tarptautinėms organizacijoms. Bendrovė „Rasmussen Global“ išnaudos buvusio Danijos premjero „platų politikos ekspertų, buvusių pareigūnų, verslo vadovų ir konsultacinių firmų tinklą visame pasaulyje“, jis nurodė savo pranešime.

  Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamame rytiniame Donecko mieste mažiausiai 10 žmonių žuvo trečiadienį, kai artilerijos sviediniai pataikė į mokyklos kiemą ir mikroautobusą gretimoje gatvėje, pranešė miesto valdžia ir incidentų liudininkai.   Per sprogimą 57-osios mokyklos kieme pirmąją naujųjų mokslo metų dieną vaikų nežuvo. Tačiau liudininkai sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad tarp žuvusiųjų buvo biologijos mokytoja ir vieno moksleivio vienas tėvų.

Šiandien šalia Odesos administracijos pastato kaukėti aktyvistai užpuolė Ukrainos parlamentarą Nestorą Šufryčių, praneša vietos žiniasklaida. Kartu su parlamentaru kliuvo ir buvusiam Odesos gubernatoriui Nikolajui Skorikui. Pasak liudininkų, aktyvistai, iš kažkur sužinoję, kur politikas lankysis Odesoje, internete paskelbė „padėti jam bendrauti su liaudimi“. Minia aktyvistų užsipuolė politiką ant laiptų.

Ukrainoje trapios paliaubos ir sutartis dėl pajėgų atitraukimo antradienį atsidūrė ant žlugimo slenksčio po virtinės prorusiškų separatistų atakų, tapusių didžiausiu smurto prasiveržimu per ilgesnį nei mėnesio laikotarpį ir nusinešusių devynių vyriausybės pajėgų karių gyvybes.

Maskvoje praėjusį savaitgalį vyko renginys „Donetskas: nekaltai žuvę“, skirtas paminėti Rytų Ukrainoje žuvusiuosius. Išties garbingu tikslu surengtas paminėjimas virto teatralizuotu pseudopatriotizmo ir tautų kiršinimu persmelktu absurdo spektakliu.

Netvirtoms paliauboms tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos kariškių pirmadienį iškilo pavojus: pranešta, kad suintensyvėjus kovoms neramiuose Rytų Ukrainos regionuose žuvo 12 karių ir civilių gyventojų. Praėjus savaitei po derybų Baltarusijos sostinėje Minske, kai buvo sudarytas susitarimas dėl ugnies nutraukimo ir sunkiosios ginkluotės bei karių atitraukimo nuo fronto linijos, ilgalaikis šio konflikto, kuris jau pareikalavo daugiau kaip 3,2 tūkst.

Proukrainietiški protestuotojai sekmadienį nuvertė didžiulę Lenino statulą Ukrainos rytiniame Charkovo mieste, laikomą sovietų paveldo ir Maskvos kontrolės simboliu. 8,5 metrų aukščio bolševikų revoliucijos vado paminklas buvo atidengtas 7-ame dešimtmetyje ir buvo didžiausias Ukrainoje. Ta statula kurstė įtampą tarpo proeuropietiškų aktyvistų ir jų prorusiškų priešininkų komunistų nuo vadinamųjų Euromaidano protestų, prasidėjusių Ukrainoje praeitais metais.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, esą Ukrainos „oligarchų sukurtuose ir finansuojamuose batalionuose“ kariauja daugybė lenkų ir lietuvių. „Daugybė lenkų, lietuvių, europiečių kovoja šių batalionų pusėje“, - sakė Rusijos ministras „Bloomberg“ televizijai. Interviu pirmadienį paskelbtas Rusijos URM interneto svetainėje.

Šių metų rugsėjo 26 dieną smogikų kontroliuojamame Luhanske įvyko eilinis „Luhansko liaudies respublikos (LLR) parlamento“ susirinkimas. Kokius klausimus aptarė „parlamanetarai“, savo „Facebook“ paskyroje papasakojo žurnalistas Vsevolodas Filomenka, praneša gazetu.ua.

Karolis Kaupinis, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Dokumentinių filmų kūrėjas iš Ukrainos Sergejus Bukovskis prisipažįsta susinervinantis, kai išgirsta, kad rusai ir ukrainiečiai yra „broliškos tautos“. „Labai geras pavyzdys – Ukrainoje buvo branduolinių galvučių, bet jų paleidimo mygtukas buvo Maskvoje. Tokia analogija viską paaiškina, taip buvo visose srityse“, – teigia režisierius. Jo manymu, net kai karas baigsis, atkurti santykius tarp Rusijos ir Ukrainos nebus lengva.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos kariuomenė tvirtina, kad derybose dėl buferinės zonos demarkavimo Rusijos delegacijai vadovauja sausumos pajėgų vado pavaduotojas, nors Maskva anksčiau neigė, kad jos atstovai derasi su ukrainiečiais ir stebėtojais iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos. Paliaubas Donecke šeštadienio rytą vėl sulaužė separatistų kovotojai, Ukrainos pozicijas oro uoste atakuodami iš gyvenamųjų rajonų. Per parą žuvo du žmonės.

Politinis blokas, kuris remia Ukrainos prezidentą Petro Porošenką, turėtų triumfuoti per kitą mėnesį įvyksiančius šalies parlamento rinkimus, rodo apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti penktadienį. P.Porošenka tikisi, kad spalio 26-osios balsavimu bus paremta griežta linija, kurios jis laikosi prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje atžvilgiu, ir jo integracijos į Europą politika, kuri kelia nesutarimus su Maskva.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas penktadienį perspėjo, kad Europa pagal kontraktų sąlygas neturi teisės reeksportuoti dujų į Ukrainą ir pagrasino, kad Maskva gali sumažinti dujų tiekimą, jeigu bus taip elgiamasi. Duodamas interviu verslo dienraščiui „Handelsblatt“, kuris buvo paskelbtas penktadienį, prieš naują derybų etapą Berlyne tarp Rusijos, Ukrainos ir Europos Komisijos, A.Novakas teigė, kad Maskva vykdys visus sutartyse numatytus įsipareigojimus.

Vengrijos dujotiekių tinklų bendrovė FGSZ ketvirtadienį pareiškė neribotam laikui stabdanti dujų tiekimą kaimyninei Ukrainai dėl „techninių priežasčių“, o Ukrainos valstybinė dujų bendrovė „Naftogaz“ šį žingsnį laiko „netikėtu ir nepaaiškintu“. Pranešime, paskelbtame Vengrijos naujienų agentūros MTI, valstybinė įmonė FGSZ nurodė, kad tiekimas Ukrainai buvo sustabdytas „neribotam laikui nuo ketvirtadienio 16 val. Grinvičo (19 val.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad penkis mėnesius besitęsiančio karo veiksmų šalies rytuose pikas jau baigėsi. „Neturiu abejonių, kad mano taikos planas veikia. – sakė prezidentas, Kijeve pristatydamas „Strategiją 2020“. „Neturiu abejonių, kad pagrindinė, pati pavojingiausia karo dalis jau yra praeityje, ukrainiečių karių didvyriškumo dėka“, - pridūrė jis.

  JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį pasmerkė Rusijos „agresiją“ Ukrainoje, bet pasiūlė atšaukti Maskvai taikomas sankcijas, jeigu ji pasinaudotų savo įtaką, siekiant užtikrinti taikos susitarimą su Kijevu.

  Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį išleido įsaką, įpareigojantį vyriausybę laikinai uždaryti Ukrainos rytinę sieną su Rusija, siekiant sustabdyti Maskvos „kišimąsi“ į šalies vidaus reikalus.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas trečiadienį paragino Vakarų šalis nesušvelninti sankcijų Rusijai, sakydamas kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje. „Prašome savo partnerių neatšaukti sankcijų, kol Ukraina perims kontrolę visoje savo teritorijoje“, – sakė A.Jaceniukas. Jis pasisakė praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pasiūlė atšaukti sankcijas Maskvai, jeigu ši panaudos savo įtaką sudaryti taikos sutarčiai su Kijevu.

„Forbes“ apžvalgininkas Paulas Gregory, kaip ir rusų politologas Andrejus Piontkovskis, neatmeta, kad Rytų Ukrainos tragedija gali pasikartoti Latvijoje. Tokia įvykių eiga, jo manymu, palaidotų Šiaurės Atlanto organizaciją. Tokiu būdu, Ukrainos krizė yra baisesnė grėsmė, negu kylanti iš islamistų, kurie kovoja Irake ir Sirijoje.

 Ukraina į grupę savo karių iškeitė vieną iš pačių vertingiausių rusų agentų, suimtų karo veiksmų metu – Olgą Kulyginą, praneša „censor.net“, remdamiesi savo šaltiniais valdžios struktūrose. O. Kulygina, po sunkaus mūšio, kurio metu Ukrainos pasieniečiai sunaikino dalį jos apsauginių, o ją pačią paėmė į nelaisvę, buvo suimta dar gegužę. O. Kulygina, anot žurnalisto Jurijaus Butusovo, atliko svarbų vaidmenį Rusijos spec.

  Italijos tarnybos įšaldė apie 30 mln. eurų (103,6 mln. litų) vertės turtą, priklausantį bendrovėms, kontroliuojamoms artimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko, kuriam taikomos Europos Sąjungos (ES) ir JAV sankcijos, antradienį pranešė vienas finansų politikos pareigūnas. Dažnas V.Putino dziudo treniruočių partneris Arkadijus Rotenbergas liepą buvo įvardytas Briuselio ir Vašingtono tarp asmenų, kuriems taikomos sankcijos dėl Maskvos vaidmens rytų Ukrainą krečiančiame kare.

 Kai Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) perėmė vadovavimą NATO, Aljansui sunkiai sekėsi suvaldyti stiprėjantį sukilėlių judėjimą Afganistane, o kai kurie prognozavo, kad ši organizacija greitai iškeliaus istorijos šiukšliadėžėn, kaip ir jos Šaltojo karo laikų priešininkė – Varšuvos sutarties organizacija.

Kol Ukrainos politikai nesėkmingai derasi su Vakarų partneriais dėl paramos ginklais, šalies gyventojai, susibūrę į visuomenines organizacijas, stengiasi bent kuo nors padėti į ugnį įmestiems kariams. Šiandien Seime vykusios konferencijos „Ukraina karo sąlygomis: kuo gali padėti Lietuva?“ dalyviai akcentavo, kad Ukrainos kariuomenė buvo specialiai išgrobstyta ir kariauti yra sunku dėl elementarios įrangos trūkumo.

Ukrainos vyriausybės pajėgos ir prorusiški sukilėliai susirėmė oro uosto prieigose prie separatistų pagrindinės tvirtovės Donecko, o kautynių vietoje į dangų kilo liepsnos ir juodi dūmai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Šios kautynės įsiplieskė, nors šeštadienį buvo pasirašyta nauja paliaubų sutartis, raginanti abi konflikto puses nutraukti ugnį ir atsitraukti nuo fronto linijos, suformuojant buferinę zoną.

  Ukrainos vyriausybinės pajėgos pirmadienį rengėsi siūlomos 30 km buferinės zonos ribose atitraukti artileriją ir šarvuotas transporto priemones, nes pastebėjo Rusijos remiamų separatistų ugnies intensyvumo sumažėjimą, sakė kariškių atstovas.   Andrijus Lysenka žurnalistams sakė, kad per pastarąsias 24 val. žuvo du ukrainiečių kariai, nors galioja rugsėjo 5 dieną paskelbtas ugnies nutraukimas, tačiau separatistų artilerijos ugnis sumažėjo ir nebuvo šaudoma iš Rusijos teritorijos.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sekmadienį įspėjo, kad jos šalis turi būti pasirengusi gintis, jei žlugtų taikos planas, kuriuo siekiama nutraukti penkis mėnesius trunkantį konfliktą su prorusiškais separatistais. Šį pareiškimą provakarietiškas prezidentas paskelbė netrukus po to, kai Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos atstovas įspėjo, kad Ukraina neatitrauks savo pajėgų nuo fronto linijos, kol visos šalys nesilaikys ugnies nutraukimo pagal naujojo taikos plano sąlygas.

 Per „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofą Ukrainoje žuvusių vokiečių artimieji planuoja kelti bylą Kijevui ir ukrainiečių prezidentui dėl nusikalstamo aplaidumo, sekmadienį sakė jų advokatas. Kaltinimai yra susiję su tuo, kad Ukraina neuždarė savo oro erdvės. Reisu MH17 skridęs keleivinis Malaizijos lėktuvas Rytų Ukrainoje, kur vyko vyriausybinių pajėgų ir separatistų kovos, buvo numuštas.

 Ukrainos kariškiai sekmadienį paskelbė, kad neatitrauks savo pajėgų nuo fronto linijos, kol visos šalys nesilaikys ugnies nutraukimo pagal naujojo taikos plano sąlygas. „Vienas pagrindinių (Minske pasirašyto susitarimo) punktų yra principas dėl ugnies nutraukimo. Kiti punktai eina po jo, – sakė Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka.

 Paliaubas tarp Ukrainos valdžios ir prorusiškų separatistų NATO vyriausiasis sąjungininkų vadas vertina skeptiškai - šeštadienį Vilniuje jis pareiškė, jog kol kas tai yra tik žodžiai.

 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas Šveicarijos užsienio reikalų departamento vadovas Didier Burkhalteris (Didjė Burkhalteris) teigiamai įvertino penktadienį Minske pasirašytą memorandumą dėl paliaubų rytų Ukrainoje vykdymo.

Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) išreiškė abejonių dėl Nyderlandų vadovaujamo tyrimo dėl oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lainerio katastrofos virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos rytų Ukrainoje ir penktadienį paragino surengti naują tyrimą, prižiūrimą Jungtinių Tautų. Tuo tarpu Lietuvos ambasadorė prie JT Raimonda Murmokaitė pabrėžė, kad „nė viena šalis nereiškė abejonių“ dėl Nyderlandų vadovaujamo tyrimo ir netvirtino, kad jis turi trūkumų.

 Prorusiški Ukrainos separatistai ir Kijevo bei Maskvos atstovai per derybas naktį Baltarusijos sostinėje sutarė imtis papildomų priemonių paliauboms užtikrinti Ukrainos rytuose. Rugsėjo 5 dieną paskelbtų paliaubų pažeidimai, kuriuos, anot Kijevo, skatino Rusijos ginkluotės ir karių siuntimas per skylėtą sieną iš Rusijos, privertė Ukrainos vyriausybės pajėgas palaikyti visišką karinę parengtį.

V. Dumbliauskas Prieš dvi savaites komentare klausiau, kiek toli eis agresyvumo pasauliui neslepiantis Vladimiro Putino režimas. Paminėjau dvi viešojoje erdvėje sklandančias versijas. Pagal pirmąją Ukrainos užimti Kremlius neketina, Donbasas jam reikalingas tik kaip priemonė versti Ukrainos valdžią elgtis paklusniai. Pagal antrąją versiją Ukraina yra tik pradžia, Kremlius sieks susigrąžinti įtaką visoje buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, o po to skelbs karą visam anglosaksiškam pasauliui.

Lenkija nesiųs ginklų Ukrainai ir kitaip nesikiš į kruviną konfliktą šioje kaimyninėje šalyje, pareiškė penktadienį paskirtoji premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač). „Mes nebūsime aktyvūs dalyviai šiame ginkluotame konflikte“, – sakė ji žurnalistams ir pridūrė, kad Lenkija prisidės prie visų bendrų Europos Sąjungos iniciatyvų Ukrainos atžvilgiu. „Lenkija turi elgtis kaip protinga lenkė. Mūsų saugumas, mūsų šalis, mūsų namai, mūsų vaikai, – štai kas yra svarbiausia“, – pažymėjo E.Kopacz.

 Ukrainos krizei įgavus naują pagreitį, o Rusijos ir Vakarų konfrontacijai peraugus į rimtą geopolitinį lūžį, pasaulis susidūrė su vienu didžiausiu iššūkių per daugybę metų, teigia žurnalo „The Economist“ vyriausiasis redaktorius Edwardas Lucasas. „Matome rimtą konfrontaciją su Rusija, ypač grasinančia branduoliniais ginklais. Tokiu atveju yra keletas scenarijų. Pirmas – Rusija nusileidžia, kas mažai tikėtina.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pirmą kartą Baltuosiuose rūmuose priimdamas ukrainiečių prezidentą Petro Porošenką, pasmerkė tai, ką pavadino Rusijos agresija Ukrainoje. Jis taip pat gyrė Ukrainos lyderį už jo „sunkų“ žingsnį pasiūlyti ribotą savivaldą regionams karo draskomuose separatistiniuose šalies rytuose – pagal taikos planą, kuris buvo pasiektas drauge su Maskva.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį paprašė Vašingtono suteikti jo šaliai „specialų“ saugumo statusą be narystės NATO, kad būtų sustiprinta jos gynyba nuo Rusijos agresijos. „Atsižvelgdama į dabartinę padėtį, Ukrainos demokratija turi remtis stipria armija, – sakė P.Porošenka JAV statymų leidėjams.

  Simboliškai pademonstruodamas paramą Ukrainos valdžiai, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį Ovaliajame kabinete priims Ukrainos prezidentą Petro Porošenką, kuris prieš tai kalbės per retą bendrą Kongreso sesiją. P.Porošenka atvyksta į Vašingtoną siekti energingesnės JAV karinės pagalbos jo šaliai, kovojančiai su Rusijos remiamais separatistais. B.Obama kol kas nepatenkino Ukrainos prašymo suteikti letalinę pagalbą, bet JAV jau suteikė maždaug 60 mln.

Krizės Ukrainoje sprendimų vėl bus ieškoma Minske per naują, penktadienį prasidėsiantį derybų etapą, pranešė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija (URM). „Mes patvirtiname, kad toks susitikimas įvyks“, – sakė URM atstovas, bet atsisakė nurodyt tikslesnį vadinamosios Kontaktinės grupės susitikimo laiką; šią grupę sudaro Rusijos, Ukrainos, separatistų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.

  Rusijos pietinėje dalyje buvo užpulta grupė BBC žurnalistų, tyrusi pranešimus apie žuvusius rusų karius, slapta dislokuotus netoli Ukrainos, ketvirtadienį pranešė britų transliuotojas, pareiškęs protestą Rusijos pareigūnams.   Trys BBC žurnalistai dirbo Rusijos pietiniame Astrachanės mieste, kur juos „per koordinuotą išpuolį užpuolė nenustatyti asmenys“, nurodoma BBC pareiškime. „Mūsų darbuotojai buvo sunkiai sumušti, jų kameros sudaužytos ir tada paimtos“, – sakoma jame.

Ukrainos premjeras trečiadienį gynybos ministrui nurodė užtikrinti, kad vyriausybinės pajėgos būtų visiškai pasirengusios kovoti, nepaisant prieš 12 dienų su Rusijos remiamais separatistais paskelbto ugnies nutraukimo. „Rusija neduos mums ramybės, todėl prašau gynybos ministro visiško pasirengimo kovai“, – sakė Arsenijus Jaceniukas. Prezidento Petro Porošenkos taikos plano vykdymas nereiškia „Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijų darbo susilpninimo“, pažymėjo jis.

Žinių radijas Ukrainos ir Europos Parlamentams antradienį ratifikavus Asociacijos sutartį, kuri net vadinama istorine, politologas Linas Kojala teigia, kad džiaugtis nėra dėl ko – Rusija vis tiek tapo pagrindine veikėja, dalyvaujančia Bendrijos ir Ukrainos santykiuose. „Realybė yra kur kas niūresnė.

Trečiadienį Ukrainos prezidentas vyksta į Kanadą, o ketvirtadienį jį priims Jungtinių Amerikos Valstijų lyderis Barackas Obama. Vizito išvakarėse P. Porošenka dar kartą pagerbė Maidano gynėjų atminimą. Per vizitą Šiaurės Amerikoje Ukrainos lyderis tikis užsitikrinti JAV ir Kanados paramą Ukrainos ūkiui ir karinėms pajėgoms.

Ukrainos riaušių milicija panaudojo ašarines dujas prieš maždaug 200 demonstrantų, kurie susirinko prie Aukščiausiosios Rados reikalauti, kad būtų priimtas vadinamasis liustracijos įstatymas. Mažiausiai vienas aktyvistas iš ultranacionalistinio judėjimo „Pravyj sektor“ („ Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“) buvo sužeistas kilus susirėmimams, per kuriuos protestuotojai, dalis kurių buvo kaukėti, padegė padangas, iš Kijevo pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.

Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutarties ratifikavimas yra simbolinis aktas, tačiau jį temdo sprendimas atidėti laisvosios prekybos įsigaliojimą, spaudžiant Rusijai ir daliai Ukrainos oligarchų, sako Lietuvos ekspertai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas BNS sakė, kad euforija, kylanti dėl Asociacijos sutarties ratifikavimo Ukrainoje ir Europos Parlamente, yra susijusi su sutarties simboline prasme.