Karas Ukrainoje

Tuo metu, kai Rytų Ukrainoje tęsiasi trapios paliaubos, „Vice News“ pasiūlė prisiminti, kokios nuotaikos Donecke vyravo šių metų pavasarį. Dokumentiniame filme žurnalistai seka kelis pagrindinius su apsišaukėliškos Donecko Liaudies Respublikos (DLR) įkūrimu siejamus veikėjus. Šių metų balandžio pradžioje prorusiški sukilėliai užėmė vietos regiono administracijos pastatą ir kitas pagrindines institucijas Donecke, išvarė Ukrainos pareigūnus ir pakėlė savo vėliavą.

Ukrainos prezidentas ketvirtadienį patvirtino prieštaringai vertinamą kovos su korupcija įstatymą, pagal kurį iki 1 mln. valstybės tarnautojų gali būtų nedelsiant atleisti dėl numanomų ryšių su ankstesnėmis Sovietų Sąjungos arba prorusiškomis vyriausybėmis. Vadinamasis liustracijos įstatymas buvo parengtas atsižvelgiant į kitų Rytų Europos šalių, išsivadavusių po dešimtmečius trukusio Maskvos dominavo, kai pasibaigė Šaltasis karas, patirtį.

Aukšto rango JAV diplomatė ketvirtadienį pareiškė, kad sankcijos Rusijai neturėtų būti sušvelnintos, kol iš Ukrainos nebus išvesti visi užsienio kariai ir karinė technika, kol Kijevas neatgaus visiškos sienų kontrolės ir kol nebus paleisti visi belaisviai.

 Nyderlandų prokurorai sako, kad vienas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lainerio keleivis buvo užsidėjęs deguonies kaukę, o tai kelia klausimą, kiek iš lėktuve buvusių žmonių galėjo žinoti apie savo likimą, kai jų lėktuvas subyrėjo virš rytinės Ukrainos liepos mėnesį. Prokuratūros atstovas Wimas de Bruinas (Vimas de Breinas) nurodė, kad ant minėtojo australo lavono veido pačios kaukės nebuvo, bet ant jo kaklo buvo likęs elastiškas jos dirželis.

Ukraina trečiadienį perspėjo Europos Sąjungą (ES) nesutikti su prorusiškų separatistų valstybės de facto formavimu ir sakė, jog ne taip, kaip kiti „užšalę konfliktai“ buvusioje Sovietų Sąjungoje, Ukrainos krizė gali destabilizuoti visą Europą. Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas Briuselyje, kur susitiko su ES ir NATO pareigūnais, kalbėdamasis su „Reuters“ paragino Maskvą įtikinti separatistus nerengti kitą mėnesį numatytų savų rinkimų rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose.

 Mažai kieno prognozuota krizė Ukrainoje sumaišė kortas ne tik regiono geopolitinių kortų kaladėje, bet ir tarptautinių santykių sferoje. Rusijai šią vasarą užvėrus savo rinką ES, JAV, Kanados, Australijos ir Norvegijos maisto produktų importui, įdomu pasvarstyti, su kuriomis šalimis jos ryšiai gali stiprėti. Čia verta aptarti Rusijos santykius su Lotynų Amerikos milžine Brazilija: dvišalis šių valstybių bendradarbiavimas aktyviai stiprinamas jau daugiau kaip dešimtmetį.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kijevas siunčia savo politikus į Briuselį ir Vašingtoną, kad užsitikrintų tolesnę ekonominę ir politinę paramą. Užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas susitiks su NATO ir Europos Sąjungos vadovais. Ukraina siekia paramos, kuri padėtų išgyventi žiemą, kai sutrikęs dujų tiekimas iš šalies rytinių rajonų. Ukrainos centrinio banko vadovė prašys, kad Tarptautinis Valiutos Fondas paspartintų 17 mlrd.

 Buvęs Kubos prezidentas Fidelis Castro (Fidelis Kastras) trečiadienį apkaltino NATO planuojant Rusijos „sunaikinimo karą“ , dar kartą primindamas Šaltojo karo laikų įtampą, tvyrojusią tarp Vakarų ir sovietinio bloko narių. Straipsnyje, kurį išspausdino Kubos valstybinė žiniasklaida, F.Castro kalba apie naująjį Šiaurės Aljanso generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, kurį kaltina „neapykantos“ Maskvai ir jos sąjungininkėms puoselėjimu.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kalbėdamas Kazachstano televizijai „1612“ pareiškė, kad pasisako prieš Ukrainos valstybės griovimą. A. Lukašenka tvirtina, kad negalima kaip papuola peržiūrinėti valstybių sienas, o jeigu jau Rusija „istoriniu“ pagrindu aneksavo Krymą, tai gal reiktų grąžinti Kazachstanui didžiąją dalį teritorijos, kuri istoriškai jai priklausė.

Nepaisant paliaubų Ukrainos rytuose ir toliau vyksta kovos dėl Donecko oro uosto, kurį separatistai nori atimti iš ukrainiečių pajėgų. Donecko Sergejaus Prokofjevo oro uostas prieš dvejus metus švytėjo tarsi naujas, jį statybininkai atnaujino prieš Europos futbolo čempionatą. Dabar oro uostas suniokotas, nors pakilimo takas dar tinkamas naudoti. Šiuolaikinėje karyboje oro uostas yra tarsi kalva, kurią valdantys kontroliuoja aplinkinę teritoriją, todėl jis – išimtis paliaubose.

Vokietija rengiasi suvaidinti svarbų vaidmenį Ukrainos rytuose – šalies politikai aktyviai svarsto planus siųsti į Ukrainos rytus Vokietijos karių, kurie parems ESBO stebėjimo misiją. Nuomonės prieštaringos. Kaip rašo Vokietijos laikraščiai, į Ukrainą ketinama pasiųsti apie du šimtus Vokietijos karių, iš jų – 50 desantininkų. Ukrainoje dirbantys ESBO stebėtojai sulaukė pirmųjų bepiločių lėktuvų, kurie padės vertinti, kaip laikomasi paliaubų.

Ukrainą pirmadienį pasiekė pirmieji neginkluoti bepiločiai orlaiviai, kuriuos naudos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnai, prižiūrintys paliaubas separatistiniame rytiniame regione, pranešė ESBO.

Ukrainos pajėgos ir prorusiškų separatistų kovotojai sekmadienį vieną mėnesį nuo to laiko, kai buvo pasirašytos Kremliaus remiamos paliaubos, mini vienu įnirtingiausių mūšių per jau pusmetį trunkantį karą Ukrainos rytuose. Artilerijos sviedinių sprogimai sekmadienį ryte drebino Donecką – lygiai mėnuo nuo tos dienos, kai separatistai pasirašė 12 punktų susitarimą su Kijevo atstovais, kuris turėjo sustabdyti kovos veiksmus, Rytų Ukrainoje jau pareikalavusius daugiau kaip 3,3 tūkst. gyvybių.

Andrius Kunčina, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kas liko iš Višegrado ketverto? Tokį klausimą apie Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Čekijos neformalų bičiulystės klubą paskatino iškelti Ukrainos krizė. Višegrado valstybės pačios nesusitaria, kokių veiksmų reikėtų imtis prieš Rusiją. Vengrijos premjeras, populistas Viktoras Orbanas, neslepiantis savo simpatijų Vladimiro Putino politikos braižui, metų pradžioje, Ukrainos krizei įsibėgėjant, su V. Putinu pasirašė sutartį.

Žiniasklaida praneša, kad tęsiasi kovos Donecko oro uoste, kurį kontroliuoja Kijevo pajėgos, o prorusiški separatistai siekiajį perimti. Ukrainos pareigūnai teigia, kad separatistams buvo pavykę prasiveržti į vieną iš terminalų, tačiau netrukus jie buvo išstumti. Tuo metu patys separatistai skelbia visiškai perėmę oro uostą. Analitikų teigimu, Donecko oro uostas yra itin svarbus strateginis objektas, užtikrinantis paramos tiekimą rytuose kovojantiems Ukrainos kariams.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad per karinę operaciją žuvo 946 Ukrainos kariai ir savanoriai. „Antiteroristinės operacijos laikotarpiu iš viso žuvo 946 Ukrainos kariai. Tai ir ginkluotosios pajėgos, nacionalinė gvardija, pasieniečiai, UST (Ukrainos saugumo tarnyba) ir savanoriai. O tūkstantis žuvusiųjų prie Ilovaisko – tai Kremliaus melas“, – pasakė jis kalbėdamas I.Franko universitete penktadienį Lvove.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas penktadienį sakė, kad nežino, ar buvęs prorusiškas Ukrainos lyderis gavo Rusijos pilietybę, kaip teigė vienas Kijevo pareigūnas. „Paprasčiausiai nežinau“, – per radiją sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kai jo buvo paprašyta pakomentuoti teiginį, kad buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris vasario mėnesį pabėgo į Rusiją, ir jo šeimos nariai tapo Rusijos piliečiais.

Ukrainos vidaus reikalų ministras savo „Facebook“ paskyroje paviešino nuotrauką, kurioje jis užfiksuotas kartu su vienu žinomiausių pasaulyje aukštalipių pseudonimu „Mustang Wanted“. Ukrainietis yra sukūręs ne vieną kvapą gniaužiantį reportažą iš pusiau legalių „pasivaikščiojimų“ pačiuose pavojingiausiuose ir aukščiausiuose pasaulio pastatuose.

Ukrainos vyriausybės pajėgos ir prorusiški separatistai, vėl įsitraukę į susirėmimus rytiniame Donecko mieste, penktadienį kaltino vieni kitus dėl vieno užsieniečio pagalbos darbuotojo žūties. Parlamento pirmininkas Oleksandras Turčynovas tvirtino, jog beveik prieš keturias savaites paskelbtos netvirtos paliaubos buvo pažeistos „daugiau negu tūkstantį kartų“, o Kijevo vyriausybė kaltino separatistus dėl Šveicarijos piliečio, dirbusio Raudonajame Kryžiuje, žūties.

Rusija į „juoduosius sąrašus“ įtraukė Janį Maizytį, Latvijos Konstitucijos apsaugos biuro (SAB), kuri yra svarbiausia nacionalinio saugumo agentūra šioje Baltijos valstybėje, direktorių, patvirtino pats J.Maizytis. Jis taip pat sakė, kad buvimas Rusijos „juodajame sąraše“ nesutrukdys jam eiti savo oficialių pareigų. Kaip sakė BNS šaltiniai, Rusija į „juoduosius sąrašus“ įtraukė ir Latvijos parlamentarą Andrejų Judiną bei populiarų Latvijos teatro direktorių Alvį Hermanį.

Rusijos socialinių tyrimų bendrovė „Levada-centr“ pateikė naujus (rugsėjo 19-22 dienomis vykdytos apklausos) duomenis, ką šalies gyventojai galvoja apie įvykius Ukrainoje. Pasirodo, 50 proc. Rusijos Federacijos gyventojų mano, kad „Donecko liaudies respublika“ ir „Luhansko liaudies respublika“ turėtų paskelbti nepriklausomybę, dar gegužę tokių žmonių Rusijoje buvo 75 proc, rašo newsru.com. Dar 26 proc. apklaustųjų mano, kad „DLR“ ir „LNR“ užtektų autonomijos Ukrainos sudėtyje. 9 proc.

 Šveicarijos Raudonojo Kryžiaus darbuotojas žuvo ketvirtadienį Ukrainos prorusiškų separatistų tvirtovėje Donecke, kai šio miesto centras buvo pirmąkart bombarduotas nuo rugsėjo 5 dieną paskelbtų paliaubų pradžios, turėjusios užbaigti didžiausią per kelis dešimtmečius krizę Europoje.

Donecke ketvirtadienį buvo apšaudytas miesto centras, pranešama oficialiame miesto vadovo ir miesto tarybos tinklalapyje. „Padėtis 18 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) Donecke itin sudėtinga. 17 val. 50 min. buvo apšaudytas miesto centras – Vorošilovo ir Kijevo rajonai. Pirminiais duomenimis, apgriautas daugiabutis namas Nr. 100 Universiteto gatvėje ir administracinis pastatas Taikos prospekte Nr. 10. Tais adresais veikia Nepaprastųjų situacijų ministerijos brigados“, – nurodoma pranešime.

Per paskutines dvi savaites, kol pasaulio dėmesys buvo sukoncentruotas į koalicijos oro smūgius Sirijoje, Rusijos prezidentas nesėdėjo sudėjęs rankų. Europa ir JAV nors ir neturėtų atsakyti į kiekvieną jo provokaciją, tačiau turi suprasti, kad dabar teks pratintis prie nuolatinių išpuolių iš jo pusės, rašoma "Bloomberg". Rugsėjo 19-ąją britų naikintuvai buvo priversti nuolat kilti dėl pavojaus, kurį sukėlė rusų strateginis bombonešis, taikęsis patekti į Didžiosios Britanijos oro erdvę.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį telefonu kalbėdamasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pabrėžė, kad Maskva turi pareigą sutramdyti prorusiškus separatistus Ukrainoje, sakė Vokietijos vyriausybės atstovas. „ Vokietijos kanclerė pabrėžė Rusijos atsakomybę daryti nuosaikumą didinančią įtaką prorusiškiems separatistams. Ji sakė, kad suderėtą ugnies nutraukimą pagaliau reikia gerbti visa apimtimi“, – sakoma Steffeno Seiberto (Štefeno Zeiberto) pareiškime.

Paneigta informacija, kad prorusiški separatistai užėmė du Donecko oro uosto terminalus. Apie tai buvo paskelbta, remiantis vienu bataliono vadu. Tuo metu naktį Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad kovotojai iš Donecko oro uosto išvyti. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas teigia, kad per susirėmimus Ukrainos kariuomenė aukų išvengė, nukauti 7 Rusijos kariai, 10 sužeista.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas savo „Facebook“ paskyroje kreipėsi į šalies radikalus ragindamas nutraukti deputatų linčo teismu, nes jei ir toliau tokios „liustracijos akcijos“ tęsis, JAV ir ES gali nusisukti nuo Ukrainos. „Dar keli sudaužyti šufričių veidai, nulinčiuotų pilipišinų ir Europa nusisuks nuo mūsų pergalingos revoliucijos. Bijau, kad Amerika taip pat.

 Ukraina nutraukė sutartį su Rusija dėl bendrų veiksmų susisiekimui per Kerčės sąsiaurį pagerinti, pareiškė trečiadienį Ukrainos ministrų kabineto ministras Ostapas Semerakas. „Pagal minėto susitarimo normas mes turėjome per pusę metų iki nutraukimo pateikti diplomatinius pranešimus. Mes tai padarėme. Ir visiškai ramiai galiu pasakyti, kad mes tą susitarimą nutraukėme, priėmę sprendimą vyriausybės posėdyje“, – sakė jis per spaudos konferenciją Kijeve.

Naujam NATO vadovui trečiadienį pradėjus darbą šiame poste, jo pirmtakas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) paskelbė steigiantis konsultacinę bendrovę, kuri teiks patarimus strategijos klausimais vyriausybėms, verslo struktūroms ir tarptautinėms organizacijoms. Bendrovė „Rasmussen Global“ išnaudos buvusio Danijos premjero „platų politikos ekspertų, buvusių pareigūnų, verslo vadovų ir konsultacinių firmų tinklą visame pasaulyje“, jis nurodė savo pranešime.

  Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamame rytiniame Donecko mieste mažiausiai 10 žmonių žuvo trečiadienį, kai artilerijos sviediniai pataikė į mokyklos kiemą ir mikroautobusą gretimoje gatvėje, pranešė miesto valdžia ir incidentų liudininkai.   Per sprogimą 57-osios mokyklos kieme pirmąją naujųjų mokslo metų dieną vaikų nežuvo. Tačiau liudininkai sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad tarp žuvusiųjų buvo biologijos mokytoja ir vieno moksleivio vienas tėvų.

Šiandien šalia Odesos administracijos pastato kaukėti aktyvistai užpuolė Ukrainos parlamentarą Nestorą Šufryčių, praneša vietos žiniasklaida. Kartu su parlamentaru kliuvo ir buvusiam Odesos gubernatoriui Nikolajui Skorikui. Pasak liudininkų, aktyvistai, iš kažkur sužinoję, kur politikas lankysis Odesoje, internete paskelbė „padėti jam bendrauti su liaudimi“. Minia aktyvistų užsipuolė politiką ant laiptų.

Ukrainoje trapios paliaubos ir sutartis dėl pajėgų atitraukimo antradienį atsidūrė ant žlugimo slenksčio po virtinės prorusiškų separatistų atakų, tapusių didžiausiu smurto prasiveržimu per ilgesnį nei mėnesio laikotarpį ir nusinešusių devynių vyriausybės pajėgų karių gyvybes.

Maskvoje praėjusį savaitgalį vyko renginys „Donetskas: nekaltai žuvę“, skirtas paminėti Rytų Ukrainoje žuvusiuosius. Išties garbingu tikslu surengtas paminėjimas virto teatralizuotu pseudopatriotizmo ir tautų kiršinimu persmelktu absurdo spektakliu.

Netvirtoms paliauboms tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos kariškių pirmadienį iškilo pavojus: pranešta, kad suintensyvėjus kovoms neramiuose Rytų Ukrainos regionuose žuvo 12 karių ir civilių gyventojų. Praėjus savaitei po derybų Baltarusijos sostinėje Minske, kai buvo sudarytas susitarimas dėl ugnies nutraukimo ir sunkiosios ginkluotės bei karių atitraukimo nuo fronto linijos, ilgalaikis šio konflikto, kuris jau pareikalavo daugiau kaip 3,2 tūkst.

Proukrainietiški protestuotojai sekmadienį nuvertė didžiulę Lenino statulą Ukrainos rytiniame Charkovo mieste, laikomą sovietų paveldo ir Maskvos kontrolės simboliu. 8,5 metrų aukščio bolševikų revoliucijos vado paminklas buvo atidengtas 7-ame dešimtmetyje ir buvo didžiausias Ukrainoje. Ta statula kurstė įtampą tarpo proeuropietiškų aktyvistų ir jų prorusiškų priešininkų komunistų nuo vadinamųjų Euromaidano protestų, prasidėjusių Ukrainoje praeitais metais.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, esą Ukrainos „oligarchų sukurtuose ir finansuojamuose batalionuose“ kariauja daugybė lenkų ir lietuvių. „Daugybė lenkų, lietuvių, europiečių kovoja šių batalionų pusėje“, - sakė Rusijos ministras „Bloomberg“ televizijai. Interviu pirmadienį paskelbtas Rusijos URM interneto svetainėje.

Šių metų rugsėjo 26 dieną smogikų kontroliuojamame Luhanske įvyko eilinis „Luhansko liaudies respublikos (LLR) parlamento“ susirinkimas. Kokius klausimus aptarė „parlamanetarai“, savo „Facebook“ paskyroje papasakojo žurnalistas Vsevolodas Filomenka, praneša gazetu.ua.

Karolis Kaupinis, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Dokumentinių filmų kūrėjas iš Ukrainos Sergejus Bukovskis prisipažįsta susinervinantis, kai išgirsta, kad rusai ir ukrainiečiai yra „broliškos tautos“. „Labai geras pavyzdys – Ukrainoje buvo branduolinių galvučių, bet jų paleidimo mygtukas buvo Maskvoje. Tokia analogija viską paaiškina, taip buvo visose srityse“, – teigia režisierius. Jo manymu, net kai karas baigsis, atkurti santykius tarp Rusijos ir Ukrainos nebus lengva.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos kariuomenė tvirtina, kad derybose dėl buferinės zonos demarkavimo Rusijos delegacijai vadovauja sausumos pajėgų vado pavaduotojas, nors Maskva anksčiau neigė, kad jos atstovai derasi su ukrainiečiais ir stebėtojais iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos. Paliaubas Donecke šeštadienio rytą vėl sulaužė separatistų kovotojai, Ukrainos pozicijas oro uoste atakuodami iš gyvenamųjų rajonų. Per parą žuvo du žmonės.

Politinis blokas, kuris remia Ukrainos prezidentą Petro Porošenką, turėtų triumfuoti per kitą mėnesį įvyksiančius šalies parlamento rinkimus, rodo apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti penktadienį. P.Porošenka tikisi, kad spalio 26-osios balsavimu bus paremta griežta linija, kurios jis laikosi prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje atžvilgiu, ir jo integracijos į Europą politika, kuri kelia nesutarimus su Maskva.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas penktadienį perspėjo, kad Europa pagal kontraktų sąlygas neturi teisės reeksportuoti dujų į Ukrainą ir pagrasino, kad Maskva gali sumažinti dujų tiekimą, jeigu bus taip elgiamasi. Duodamas interviu verslo dienraščiui „Handelsblatt“, kuris buvo paskelbtas penktadienį, prieš naują derybų etapą Berlyne tarp Rusijos, Ukrainos ir Europos Komisijos, A.Novakas teigė, kad Maskva vykdys visus sutartyse numatytus įsipareigojimus.

Vengrijos dujotiekių tinklų bendrovė FGSZ ketvirtadienį pareiškė neribotam laikui stabdanti dujų tiekimą kaimyninei Ukrainai dėl „techninių priežasčių“, o Ukrainos valstybinė dujų bendrovė „Naftogaz“ šį žingsnį laiko „netikėtu ir nepaaiškintu“. Pranešime, paskelbtame Vengrijos naujienų agentūros MTI, valstybinė įmonė FGSZ nurodė, kad tiekimas Ukrainai buvo sustabdytas „neribotam laikui nuo ketvirtadienio 16 val. Grinvičo (19 val.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad penkis mėnesius besitęsiančio karo veiksmų šalies rytuose pikas jau baigėsi. „Neturiu abejonių, kad mano taikos planas veikia. – sakė prezidentas, Kijeve pristatydamas „Strategiją 2020“. „Neturiu abejonių, kad pagrindinė, pati pavojingiausia karo dalis jau yra praeityje, ukrainiečių karių didvyriškumo dėka“, - pridūrė jis.

  JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį pasmerkė Rusijos „agresiją“ Ukrainoje, bet pasiūlė atšaukti Maskvai taikomas sankcijas, jeigu ji pasinaudotų savo įtaką, siekiant užtikrinti taikos susitarimą su Kijevu.

  Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį išleido įsaką, įpareigojantį vyriausybę laikinai uždaryti Ukrainos rytinę sieną su Rusija, siekiant sustabdyti Maskvos „kišimąsi“ į šalies vidaus reikalus.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas trečiadienį paragino Vakarų šalis nesušvelninti sankcijų Rusijai, sakydamas kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje. „Prašome savo partnerių neatšaukti sankcijų, kol Ukraina perims kontrolę visoje savo teritorijoje“, – sakė A.Jaceniukas. Jis pasisakė praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pasiūlė atšaukti sankcijas Maskvai, jeigu ši panaudos savo įtaką sudaryti taikos sutarčiai su Kijevu.

„Forbes“ apžvalgininkas Paulas Gregory, kaip ir rusų politologas Andrejus Piontkovskis, neatmeta, kad Rytų Ukrainos tragedija gali pasikartoti Latvijoje. Tokia įvykių eiga, jo manymu, palaidotų Šiaurės Atlanto organizaciją. Tokiu būdu, Ukrainos krizė yra baisesnė grėsmė, negu kylanti iš islamistų, kurie kovoja Irake ir Sirijoje.

 Ukraina į grupę savo karių iškeitė vieną iš pačių vertingiausių rusų agentų, suimtų karo veiksmų metu – Olgą Kulyginą, praneša „censor.net“, remdamiesi savo šaltiniais valdžios struktūrose. O. Kulygina, po sunkaus mūšio, kurio metu Ukrainos pasieniečiai sunaikino dalį jos apsauginių, o ją pačią paėmė į nelaisvę, buvo suimta dar gegužę. O. Kulygina, anot žurnalisto Jurijaus Butusovo, atliko svarbų vaidmenį Rusijos spec.

  Italijos tarnybos įšaldė apie 30 mln. eurų (103,6 mln. litų) vertės turtą, priklausantį bendrovėms, kontroliuojamoms artimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko, kuriam taikomos Europos Sąjungos (ES) ir JAV sankcijos, antradienį pranešė vienas finansų politikos pareigūnas. Dažnas V.Putino dziudo treniruočių partneris Arkadijus Rotenbergas liepą buvo įvardytas Briuselio ir Vašingtono tarp asmenų, kuriems taikomos sankcijos dėl Maskvos vaidmens rytų Ukrainą krečiančiame kare.