Karas Ukrainoje

Finalinis konkursas „Mrs. America 2015“ vyks Sevastopolyje, Ukrainai priklausančiame mieste, kurį šių metų pavasarį aneksavo Rusija. Kartu Kryme vyks konkursas „Mrs. Rossija 2015“. Tikimasi, kad konkurso, kuris bus rodomas 70 šalių, transliaciją matys daugiau nei milijardas žmonių. Įteikus „Mrs. America 2014“ apdovanojimą nugalėtojai, į sceną įžengė „Mrs. Rossija“ vykdomasis direktorius Aleksejus Kuznecovas.

NATO buvo didžiausias Kremliaus baubas, baisi grėsmė, leidusi laikyti rusus griežtai pažabotus, ir dabar, kaip teigia analitikai, šis Maskvos košmaras pildosi, į Europą sugrįžus Šaltojo karo šmėklai. Ketvirtadienį ir penktadienį Velse vyksiančiame viršūnių susitikime NATO lyderiai turi pritarti planams dislokuoti tūkstančius Aljanso karių ir karinės technikos vienetų Rytų Europoje.

NATO lyderiai ketvirtadienį sieks pademonstruoti vienybę prieš Rusiją dėl konflikto Ukrainoje, kai Prancūzija pareiškė atidėsianti Maskvai statomų karo laivų perdavimą, nors Kremlius netikėtai pateikė taikos planą. Ukraina ir naujos grėsmės, keliamos islamo ekstremistų Irake, Sirijoje ir kitur, taip pat rūpesčių keliantis sąjungininkų pajėgų išvedimas iš Afganistano dominuos per dviejų dienų susitikimą Niuporto mieste Didžiojoje Britanijoje.

Vakarų šalių lyderiai planuoja pademonstruoti tvirtą vienybę šią savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime dėl numanomos Rusijos agresijos Ukrainoje, tačiau jų atsako galimybės išliks ribotos nesant politinio sutarimo dėl tiesioginės intervencijos. Planai dislokuoti tūkstančius NATO karių ir karinės technikos vienetų Rytų Europoje turi padrąsinti Aljanso šalis tame regione, tačiau toks žingsnis supykdytų Maskvą, nes jis kirstųsi su svarbiu NATO ir Rusijos susitarimu.

Konfliktas Ukrainoje lėmė, kad abipusės sankcijos tapo Rusijos ir Vakarų santykių dalimi. Kokie tokios politikos padariniai laukia konfrontuojančių pusių, kokia galėtų būti išeitis iš susidariusios krizinės situacijos? Šie klausimai šiandien jaudina kiekvieną politiką ir ekspertą Europoje, Amerikoje ir Rusijoje. Pirmiausia būtina pasakyti, kad ekonominio bendradarbiavimo apribojimas yra nenaudingas niekam.

 JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį paragino Rusiją pakeisti savo kursą dėl Ukrainos. „Mes pritariame Rusijai, kuri (būtų) stipri ir auganti, ir prisidėtų prie tarptautinio saugumo ir taikos, ir kuri taikiai, su diplomatija spręstų ginčus“, – sakė jis lankydamasis Taline.

Prancūzijos vyriausybė negali tęsti planuoto dviejų „Mistral“ tipo sraigtasparnius galinčių nešti laivų pateikimo Rusijai, sakoma trečiadienį Prancūzijos prezidentūros paskelbtame pareiškime, kuriame minimi Maskvos pastarojo meto veiksmai Ukrainos rytuose.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį išreiškė viltį, kad taikos procesas dėl neramaus rytinio jo šalies regiono prasidės penktadienį, Baltarusijos sostinėje Minske, ir paragino politikus paremti šias derybas. „Labai tikiuosi, kad penktadienį Minske taikos procesas pagaliau prasidės“, – sakoma P.Porošenkos pareiškime. „Ukrainos žmonės visiškai pritaria (taikai), o politikai nori žaisti karą. Noriu pasakyti, kad to neleisiu“, – pridūrė jis.

 Ukraina trečiadienį pranešė, kad šalies prezidentas Petro Porošenka sutarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl žingsnių siekiant „paliaubų režimo“ Kijevo konflikte su prorusiškais separatistais. Tuo tarpu Kremlius paneigė, kad buvo pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo, sukeldamas sumišimą NATO viršūnių susitikimo išvakarėse.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino prorusiškus sukilėlius rytinėje Ukrainoje „sustabdyti puolimą“, o Ukrainos kariuomenę – išvesti savo karius iš regiono. Pasak V.Putino, norint nutraukti kraujo praliejimą ir stabilizuoti padėtį Ukrainos pietryčiuose, abi konflikto šalys privalo suderinti ir įvykdyti virtinę veiksmų.

Garsūs artilerijos sviedinių sprogimai trečiadienį griaudėjo Ukrainos rytinio Donecko miesto rytiniame pakraštyje, o tas apšaudymas prasidėjo tuojau po to, kai Kijevas ir Maskva pareiškė susitarę dėl žingsnių, turinčių sustabdyti smurtą. Donecke esantis vienas naujienų agentūros „Reuters“ korespondentas sakė, kad sprogimai girdėjosi į šiaurės vakarus nuo miesto, kuriame prieš prasidedant konfliktui rytų Ukrainoje gyveno beveik milijonas žmonių.

NATO prieinamos tik ribotos galimybės reaguoti į konfliktą Ukrainoje Londonas, rugsėjo 3 d. (AFP-BNS). Vakarų šalių lyderiai planuoja pademonstruoti tvirtą vienybę šią savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime dėl numanomos Rusijos agresijos Ukrainoje, tačiau jų atsako galimybės išliks ribotos nesant politinio sutarimo dėl tiesioginės intervencijos.

 Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas trečiadienį pareiškė, kad Rusija yra „teroristinė valstybė“, kuriai vienintelei tenka atsakomybė už konfliktą Ukrainos rytuose, taip pat pakartojo, jog Kijevas sieks narystės NATO. Vartodamas griežtą retoriką NATO viršūnių susitikimo Velse išvakarėse, A. Jaceniukas sakė: „Rusija yra teroristinė valstybė – ji yra valstybė agresorė ir bus patraukta atsakomybėn pagal tarptautinę teisę.

 Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis mano, kad Vakarų Europos valstybės savo rytines kontinento aljanso partneres naudoja kaip prieštankinę miną, rašo censor.net.ua. Interviu „Gazeta Wyborcza“ R. Sikorskis pareiškė: „Mes su nuostaba turime konstatuoti, kad kai kurios Vakarų Europos šalys itin atsargiai vertina pasienio zonos, kuri šiuo metu atrodo labiausiai pažeidžiama, stiprinimo klausimą.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį susitarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl „nuolatinio ugnies nutraukimo“ Ukrainos rytiniame Donbaso regione. Tai sakoma P. Porošenkos spaudos tarnybos pranešime. „Buvo pasiektas tarpusavio supratimas dėl žingsnių, kurie skatins taikos sukūrimą“, – sakoma pranešime, paskelbtame po P. Porošenkos ir V. Putino pokalbio telefonu. „Šio pokalbio rezultatas buvo susitarimas dėl nuolatinio ugnies nutraukimo Donbase“, – sakoma pranešime.

Australija trečiadienį uždraudė parduoti uraną Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainos atžvilgiu, taip pat paskelbė, jog įkurs savo ambasadą Kijeve ir galbūt pasiūlys karinę pagalbą. Šis premjero Tony Abbotto (Tonio Eboto) pranešimas buvo paskelbtas praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Kanbera pareiškė sugriežtinsianti sankcijas Maskvai, kad jos atitiktų taikomas Europos Sąjungos (ES). T.Abbottas sakė parlamentui, kad urano pardavimai stabdomi iki tolesnio pranešimo.

Rusų fotografas Andrejus Steninas, kuris buvo dingęs nuo rugpjūčio pradžios, Ukrainoje rastas negyvas, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „RIA-Novosti“, kurioje jis dirbo. „Mūsų kolega, fotografas Andrejus Steninas, mirė. Pasirodo, kad jis buvo ne belaisvis, o mėnuo kaip miręs“, – sakė agentūros vadovas Dmitrijus Kiseliovas. „Į jo automobilį pataikė šūviai, jis sudegė kelyje netoli Donecko“, – sakė D.Kiseliovas, paminėdamas Rytų Ukrainos separatistų bastioną.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį pažadėjo palaikyti Ukrainą, nors didėja tikimybė, kad stiprėjantis prorusiškų separatistų sukilimas taip smarkiai pakenks ekonomikai, jog dabartinė 17,1 mlrd. JAV dolerių (45 mlrd. litų) finansinio gelbėjimo programa gali pasirodyti esanti nebepakankama. Ši tarptautinė kredito organizacija nurodė pervesianti Kijevui antrąją 1,39 mlrd. dolerių (3,66 mlrd.

 Dėl tebevykstančių kovų Ukrainos rytinėje dalyje ir nesutarimų dėl dujų su Rusija Kijevas negalės pasiekti visų savo tikslų, numatytų 17 mlrd. JAV dolerių TVF paskolos programoje, antradienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau programoje numatytų pinigų kol kas užteks, jeigu vyriausybės pajėgų susirėmimai su separatistų sukilėliais „artimiausiais mėnesiais“ atslūgs, nurodoma TVF ataskaitoje apie Ukrainos iki šiol pasiektą pažangą.

 Rusijos kariai tvirtina savo pozicijas rytinėje Ukrainoje ir prisidengdami pagalbos siuntomis įveža ginklų ir kitokių išteklių separatistų pajėgomis, antradienį pranešė Kijevo kariuomenė. Kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka sakė, kad Rusijos karių daliniai buvo identifikuoti Donecko regiono centre, į rytus nuo jo esančiuose miestuose ir gyvenvietėse, taip pat ir pietrytiniuose rajonuose prie Azovo jūros. Pasak A.Lysenkos, per pastarąją parą kovose žuvo dar 15 ukrainiečių karių.

Europos Sąjunga svarsto galimybę išplėsti draudimą skolintis arba didinti kapitalą Europoje ne tik Rusijos vyriausybės bankams, bet ir visoms Rusijos valstybinėms įmonėms, ir įvesti įvažiavimo į ES teritoriją draudimą Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu, pranešė ES diplomatai. Tokie pasiūlymai buvo pateikti pirmadienį Europos Sąjungos ambasadorių susitikime Briuselyje.

Australija tarsis su kitomis Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalimis, ar Rusijos lyderis Vladimiras Putinas turėtų būti kviečiamas į lapkritį vyksiantį G-20 viršūnių susitikimą, antradienį pareiškė vienas ministras, perspėjęs, kad stiprėja pasipriešinimas Kremliaus vadovo dalyvavimui.

Ukrainos kariuomenė antradienį paskelbė netekusi 15 karių per pastarąją parą šalies rytuose vykusias kautynes su prorusiškais sukilėliais, kurie, kaip teigia Kijevas, gauna pagalbą iš Rusijos, siunčiančios jiems ginklų ir karių. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka sakė, jog per įvairius susirėmimus dar 49 kariai ir nereguliariųjų pajėgų kovotojai buvo sužeisti.

Europos Sąjungos (ES) vyriausybės sprendimą dėl naujų sankcijų Rusijai paketo priims penktadienį, Europos Parlamentui antradienį sakė Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini (Federika Mogerini). „Pirmadienį, vakar, susitiko „Coreper“ (ES ambasadoriai), Komisija rytoj pateiks pasiūlymą, galutinį pasiūlymą dėl šio paketo, ir sprendimas bus priimtas penktadienį“, – sakė F.Mogherini.

Žiniasklaida savo pranešimuose ištraukė iš konteksto Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius, jog jo pajėgos galėtų per dvi savaites užimti Kijevą, valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS citavo vieną Kremliaus užsienio politikos padėjėją. „Tai buvo ištraukta iš konteksto, o reikšmė buvo visiškai kitokia“, – agentūra citavo padėjėją Jurijų Ušakovą.

  Vienas aukštas nacionalinio saugumo patarėjas Kremliuje pareiškė, jog grėsmės Rusijai, kylančios dėl padėties Ukrainoje ir NATO plėtros Rytų Europoje, bus pagrindiniai veiksniai Maskvai peržiūrint savo karinę strategiją.

Žinių radijas   Rusijai atvirai įsitraukus į karą Ukrainoje, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas sako nemanantis, kad tai yra lemiamas karo krypties pakeitimas.   „Manau, kad tai yra laikina. Ukrainos tautos įveikti negalima, tai neįmanoma iš principo. Manau, kad bus mobilizuoti rezervai, rastos jėgos ir galimybės, kartu padedant ir Europai, Vakarams. Ši Rusijos agresija jai tikrai nebus naudingas – ji (Rusija – red.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) pirmadienį pasiūlė naujus įstatymus, kurie suteiktų policijai teisę konfiskuoti pasus iš piliečių, kurie, kaip įtariama, buvo išvykę į užsienį kautis kartu su teroristų grupuotėmis. Kalbėdamas parlamente, D.Cameronas sakė, kad jo vyriausybė taip pat planuoja imtis priemonių, kurios neleistų įtariamiems britų džihadistams grįžti į Jungtinę Karalystę.

Ukrainos prorusiški sukilėliai sušvelnino reikalavimus suteikti jų regionui visišką nepriklausomybę, sakydami, kad gerbtų Ukrainos suverenumą mainais į autonomiją, o šis posūkis galbūt atspindi Maskvos pageidavimą pasiekti susitarimą per naują taikos derybų etapą. Sukilėlių platformoje, kuri buvo pristatyta pirmadienį prasidėjus deryboms Baltarusijos sostinėje Minske, buvo reikšmingų pokyčių Ukrainos rytinio regiono, kuriame gyvena daugiausiai rusakalbiai, ateities vizijoje.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) antradienį perspėjo galingąsias Vakarų šalis, kad Ukrainos krizė „neturi karinio sprendinio“. NATO ruošiantis padidinti savo kovinę parengtį Rytų Europoje, Ban Ki-moonas sakė esantis smarkiai susirūpinęs dėl įvykių Ukrainoje ir norintis išvengti tolesnio pablogėjimo krizėje, „kuri išsivystė į labai chaotišką ir pavojingą padėtį.

Rusija „faktiškai nutraukė savo partnerystę“ su Europa ir nori kurti naują tvarką, pirmadienį pareiškė Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas. „Mes norime partnerystės ir gerų kaimyniškų santykių (su Rusija)“, tačiau tik tuomet, jeigu Maskva pakeis savo politiką ir kad bus „grįžta prie pagarbos šalių teisėms“, J. Gauckas sakė per ceremoniją Gdanske, minint Vokietijos invazijos į Lenkiją, pradėjusios Antrąjį pasaulinį karą, 75-ąsias metines.

Italijos laikraštis " La Repubblica", kad Europos komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso kalbėjo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. V. Putinas pasakė: "Jeigu aš norėčiau,  Kijevą užimčiau per dvi savaites". Barroso spaudos atstovė atsisakė pakomentuoti, teigia EUobserver.

Antrojo pasaulinio karo pradžia prieš 75 metus rodo, kad Europa turi nutraukti karą Ukrainoje dabar, pareiškė pirmadienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Internete plinta vaizdo įrašas, kuriame Ukrainos antiteroristinės operacijos kovotojai rašo laišką Rusijos „carui“ V. Putinui. „Jeigu tu, niekše, čia atsivilksi, tai gausi spyrį į užpakalį“, laiške rašo 95 brigados kovotojai. Tačiau kreipimosi į „carą Putiną“ tekstas skiriasi nuo legendinio kazokų kreipimosi, kadangi ir istorinės aplinkybės kitos.

Ukrainos gynybos ministras pirmadienį perspėjo, kad kyla tūkstančius gyvybių galintis nusinešti „didelis karas“ su Rusija dėl šalies ateities „Mūsų slenkstį pasiekė didelis karas, kokio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Atverdamas sceną NATO viršūnių susitikimui, kurio diskusijose dominuos didžiausia per kelis pastaruosius dešimtmečius krizė santykiuose tarp Rytų ir Vakarų, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) šią savaitę apsilankys Estijoje, siųsdamas paprastą žinią Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui: nemėginti konfrontuoti su Aljanso narėmis tapusiomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis.

 LRT radijo laida „LRT Aktualijų studija“, LRT.lt Ukraina kovoja ne tik dėl savo, tačiau ir dėl kitų Rytų Europos šalių saugumo. Be Vakarų pagalbos ginkluote Ukraina sustabdyti Rusijos invazijos nepajėgs, tačiau tikėtis, kad Europos Sąjunga (ES) teiks ginkluotę Ukrainai, – nerealu. Taip LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ teigia Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala.

Komsomolskės miestelyje, esančiame į pietryčius nuo Ukrainos sukilėlių tvirtovės Donecko, per pastarąsias tris paras dukart ėjo iš rankų į rankas. Penktadienį miestelį kontroliavo vyriausybės pajėgos. Iki sekmadienio jis buvo užimtas sukilėlių, kaip ir daugelis kitų gyvenviečių tame regione, prorusiškiems separatistams pradėjus žaibišką puolimą. „Atvykome šį rytą – be kautynių“, – sakė sukilėlis, pravarde Šatūnas.

Britų konservatorių parlamentarai gali pažadėti paremti šalies išstojimą iš Europos Sąjungos (ES), nepriklausomai nuo to, kokios galios bus grąžintos Londonui iš Briuselio, sekmadienį rašė laikraštis „The Independent“. Straipsnyje buvo akcentuojamas didėjantis spaudimas ministrui pirmininkui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui), susiduriančiam su euroskeptiškos JK nepriklausomybės partijos (UKIP) kilimu prieš 2015 metų gegužę įvyksiančius visuotinius rinkimus.

Lenkijos premjeras ir būsimasis Europos Tarybos (ET) vadovas Donaldas Tuskas Rusijos Federacijos veiksmus prieš Ukrainą pavadino karu, kuris kelia grėsmę ne tik rytiniams Ukrainos regionams. Apie tai šeštadienį išrinktasis ET lyderis D. Tuskas pareiškė kalbėdamas minėjime, skirtame lygiai prieš 75-erius metus prasidėjusio II pasaulinio karo aukoms pagerbti.

Ukrainos pajėgos atsitraukė iš pagrindinio oro uosto prie rytinio Luhansko miesto, kai gavo įsakymą tai padaryti, pirmadienį pranešė Ukrainos kariuomenės atstovas. Ankstesniame kariškių pranešime buvo sakoma, kad Ukrainos oro desantininkai kaunasi su Rusijos tankų batalionu, mėgindami išlaikyti oro uostą, esantį prie Luhansko – prorusiškų separatistų tvirtovės netoli Rusijos sienos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį paragino Europos Sąjungą (ES) pademonstruoti „sveiką protą“ ir nesiimti abipusiai žalingų sankcijų, pirmąkart reaguodamas į Europos grasinimą įvesti papildomas baudžiamąsias priemones Maskvai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje. „Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės“, – Rusijos naujienų agentūros citavo V.Putino pasisakymą per vizitą rytiniame Sibiro mieste Jakutske.

 JAV Senato užsienio ryšių komiteto pirmininkas sekmadienį paragino aprūpinti Ukrainą ginklais, kad Kijevo vyriausybės galėtų priešintis „tiesioginei invazijai“, surengtai Rusijos. „Turėtume aprūpinti ukrainiečius tokiais gynybiniais ginklais, kurie priverstų (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną brangiai sumokėti už tolesnę agresiją“, – senatorius Robertas Menendezas (Robertas Menendesas) sakė televizijos CNN pokalbių laidai.

Du Ukrainos jūrininkai dingo sekmadienį po to, kai separatistų artilerija paskandino vieną pasienio sargybos katerį Azovo jūroje, o dar aštuoni jo įgulos nariai buvo išgelbėti, pirmadienį pranešė vienas sienos apsaugos tarnybos pareigūnas. „Kateris buvo paskandintas. Sugebėjome išgelbėti aštuonis jūrininkus, kai į pagalbą atplaukė kiti kateriai. Septyni iš jų sužeisti arba apdegę. Du jūrininkai dingo.

Per derybas dėl konflikto rytinėje Ukrainoje sureguliavimo turi būti aptartas ir šio regiono „valstybingumo“ klausimas, sekmadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sugriežtindamas Maskvos reikalavimus dėl krizės išsprendimo.

Dešimt rusų desantininkų, kurie prieš beveik savaitę buvo sučiupti Ukrainoje, po apsikeitimo kariais grįžo namo, sekmadienį pranešė Rusijos žiniasklaida. Anksti sekmadienį tie desantininkai buvo perduoti Rusijos pareigūnams Nechotejevkos sienos perėjoje. Mainais Rusija grąžino 63 ukrainiečių karius, kurie trečiadienį pateko į Rusijos teritoriją traukdamiesi nuo pastarąją savaitę suintensyvėjusių kovų.

Nepaisant griežtos retorikos dėl didėjančio Rusijos karinio vaidmens Ukrainoje, Europos Sąjungos (ES) lyderiai sekmadienį iškart nepaskelbė naujų sankcijų Maskvai.

Grupė Ukrainos vyriausybės pajėgų kovotojų šeštadienį paryčiais išsiveržė iš Rusijos remiamų separatistų apsupties netoli rytinio Donecko miesto, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras, tačiau kituose pranešimuose teigiama, jog dar daug karių tebėra tame katile. Kautynės suintensyvėjo teritorijose prie Ilovaisko miestelio ir toliau į pietus, Azovo jūros pakrantėje, kur separatistai dabar kelia grėsmę Mariupolio uostamiesčiui.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka prašo Europos Sąjungos „duoti tinkamą atsakymą“ į tai, kad Rusijos pajėgos įvestos į Ukrainą, parašė socialiniame tinkle „Twitter“ prezidento atstovas Sviatoslavas Cegolka. „Rusijos pajėgų įvedimas į Ukrainos teritoriją reikalauja tinkamo ES atsakymo į šį agresijos aktą“, – taip anot S.Cegolkos pasakęs P.Porošenka Briuselyje.