Karas Ukrainoje

Per derybas dėl konflikto rytinėje Ukrainoje sureguliavimo turi būti aptartas ir šio regiono „valstybingumo“ klausimas, sekmadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sugriežtindamas Maskvos reikalavimus dėl krizės išsprendimo.

Dešimt rusų desantininkų, kurie prieš beveik savaitę buvo sučiupti Ukrainoje, po apsikeitimo kariais grįžo namo, sekmadienį pranešė Rusijos žiniasklaida. Anksti sekmadienį tie desantininkai buvo perduoti Rusijos pareigūnams Nechotejevkos sienos perėjoje. Mainais Rusija grąžino 63 ukrainiečių karius, kurie trečiadienį pateko į Rusijos teritoriją traukdamiesi nuo pastarąją savaitę suintensyvėjusių kovų.

Nepaisant griežtos retorikos dėl didėjančio Rusijos karinio vaidmens Ukrainoje, Europos Sąjungos (ES) lyderiai sekmadienį iškart nepaskelbė naujų sankcijų Maskvai.

Grupė Ukrainos vyriausybės pajėgų kovotojų šeštadienį paryčiais išsiveržė iš Rusijos remiamų separatistų apsupties netoli rytinio Donecko miesto, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras, tačiau kituose pranešimuose teigiama, jog dar daug karių tebėra tame katile. Kautynės suintensyvėjo teritorijose prie Ilovaisko miestelio ir toliau į pietus, Azovo jūros pakrantėje, kur separatistai dabar kelia grėsmę Mariupolio uostamiesčiui.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka prašo Europos Sąjungos „duoti tinkamą atsakymą“ į tai, kad Rusijos pajėgos įvestos į Ukrainą, parašė socialiniame tinkle „Twitter“ prezidento atstovas Sviatoslavas Cegolka. „Rusijos pajėgų įvedimas į Ukrainos teritoriją reikalauja tinkamo ES atsakymo į šį agresijos aktą“, – taip anot S.Cegolkos pasakęs P.Porošenka Briuselyje.

Vienas aukšto rango Rusijos pareigūnas šeštadienį pareiškė, kad Maskva nori sukurti „humanitarinį tiltą“, kuriuo galėtų gabenti pagalbos siuntas į karo niokojamą Ukrainos rytinį regioną.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai penktadienį atvėrė kelią griežtesnėms sankcijoms Rusijai dėl jos veiksmų, kuriuos daugelis diplomatijos vadovų įvardijo kaip invaziją į kaimyninę Ukrainą. Vokietijai perspėjus, kad krizė Ukrainoje tampa „nevaldoma“, Milane susirinkusių ministrų nuotaikos buvo slogios, sakė Europos Parlamento išorės reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas.

Vienas Ukrainos šturmo lėktuvas penktadienį buvo numuštas iš Rusijos gamybos zenitinių raketų komplekso šalies rytuose, kur Kijevo kariuomenė kaunasi su promaskvietiškais sukilėliais, šeštadienį pranešė Ukrainos kariškiai. „Šiandien rytą, rugpjūčio 29-ąją, lėktuvas Su-25, atlikęs užduotį ir sunaikinęs teroristų technikos bei gyvosios jėgos, buvo numuštas Rusijos zenitinių raketų komplekso.

Eufemizmais karo sąvoką dangstantys Europos lyderiai pagaliau turėtų atsibusti ir pamatyti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje, greitai ir stipriai griežtinti sankcijas Rusijai, NATO turėtų stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Ukraina, mano Carnegie centro vyresnioji bendradarbė Judy Dempsey. Tvirtesnei Vakarų pozicijai impulsą turėtų duoti Angela Merkel bei Barackas Obama, savo tekste „Ar A. Merkel gali išgelbėti Ukrainą“ rašo analitikė.

Rumunijos prezidentas Traianas Basescu (Trajanas Besesku) penktadienį pasakė, kad Europos Sąjunga ir NATO privalo tiekti ginklus Ukrainai ir padėti jai kovoje su prorusiškais maištininkais. „Rytoje per ES viršūnių susitikimą aš prašysiu paremti Ukrainą ginklais ir padėti jai priešintis Rusijos agresijai“, – sakė T.Basescu rumunų diplomatams, susirinkusiems į metinį susitikimą Bukarešte. ES ir NATO šalys privalo „išeiti už gerų ketinimų deklaravimo ribos“, pabrėžė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad krizė Ukrainoje yra tragedija, o ukrainiečiai ir rusai yra „praktiškai viena tauta“. „Žmonės, kurie turi savo požiūrį į istoriją ir į mūsų šalies istoriją, galbūt su manimi ginčytųsi, bet man atrodo, kad rusų ir ukrainiečių tautos yra praktiškai viena tauta“, – V.Putinas sakė viename jaunimo forume netoli Maskvos.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai penktadienį renkasi svarstyti 28 šalių bloko pozicijos dėl krizės Ukrainoje, garsėjant raginimams dar labiau sugriežtinti ekonomines sankcijas Rusijai. Ministrų susitikimas Milane įvyks kitą dieną po to, kai NATO pareiškė, jog Rusija pasiuntė į pagalbą rytų Ukrainoje veikiantiems prorusiškiems separatistams apie tūkstantį savo karių ir daug sunkiosios ginkluotės.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį pareiškė, kad vyriausybė sieks atverti kelią šalies stojimui į NATO ir pateiks parlamentui pasiūlymą balsuoti dėl oficialaus „neblokinio“ karinio statuso panaikinimo. „Vyriausybė teikia Aukščiausiajai Radai įstatymą dėl Ukrainos neblokinio statuso panaikinimo ir Ukrainos narystei NATO atvėrimo“, – A.Jaceniukas sakė ministrų kabineto posėdyje.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas penktadienį perspėjo dėl galimų dujų tiekimo Europai sutrikimų, didėjant tarptautinei įtampai dėl krizės Ukrainoje.

 Ukraina tikisi įgyti pagrindinės JAV sąjungininkės statusą tarp šalių, kurios nėra NATO narės, ketvirtadienį paskelbė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (SNBO). „Mūsų valstybė tikisi JAV pagalbos, įskaitant specialaus pagrindinės sąjungininkės tarp ne NATO šalių statuso suteikimą“, – sakė SNBO sekretoriaus pavaduotojas Mychaila Kovalis.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Rusijos mieste Kostromoje penktadienį turėtų būti laidojami keli kariai, žuvę, kaip įtariama, Ukrainoje. Rusijos karių motinos ir žmonos vis garsiau reikalauja žinių apie nežinia kur išsiųstus dalinius, o vis daugiau šeimų laidoja neaiškiomis aplinkybėmis žuvusius karius. Iš Kostromos nežinia kur išsiųsti kariai su artimaisiais nesusisiekia jau kelias savaites.

Rytų Ukrainoje veikiančių prorusiškų sukilėlių lyderis Aleksandras Zacharčenka penktadienį pareiškė atsižvelgęs į Rusijos prezidento Vladimiro Putino prašymą ir sutikęs atidaryti humanitarinį koridorių, kuriuo galėtų atsitraukti apsupti Ukrainos kariai. V.Putinas anksčiau penktadienį paragino sukilėlius atverti koridorių rytų Ukrainoje, kuriuo galėtų būti išvestos Kijevo vyriausybės pajėgos.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį perspėjo svarstančios naujų sankcijų Rusijai galimybę dėl jos vaidmens pastarosiose kovose rytinėje Ukrainoje. „Mes turime papildomų priemonių ir sankcijų, kurias galime neabejotinai pasirinkti panaudoti“, - sakė Valstijos departamento atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Saki). Ji pažymėjo, kad dėl naujų sankcijų Rusijai galimybių bus tariamasi su NATO sąjungininkėmis.

LRT Televizijos speciali laida Europos Sąjungai delsiant imtis griežtesnės politikos Rusijos atžvilgiu, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sako, kad atėjo laikas Lietuvai ir jos sąjungininkėms imtis ryžtingų veiksmų ir pamokyti pietines šalis, „trukdančias kurti bendrą ES frontą“. Kalbėdamas LRT Televizijos specialioje laidoje apie Rusijos invaziją į Ukrainą, A. Ažubalis tvirtino, kad politinio korektiškumo laikus reikia pabaigti.

Kijeve ketvirtadienį prasidėjo skubai surengtas Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) posėdis apie padėtį Donecko baseine. Posėdžiui pirmininkauja prezidentas Petro Porošenka, pranešė „Interfax“ reporteris. Anksčiau ketvirtadienį prezidentas sakė, kad dėl padėties paaštrėjimo Donecko srityje atšaukė savo darbo vizitą į Turkiją ir vėliau ketvirtadienį sušauks NSG tarybą. Ukrainos lyderi ragino tautiečius nepasiduoti panikai, kai į šalį įsibrovė rusų kariai.

Rusijos karių žmonos ir motinos ketvirtadienį rengia demonstraciją – po to, kai pranešimai apie slaptas kariškių laidotuves smarkiai padidino spaudimą Maskvai pasakyti tiesą apie savo vaidmenį Ukrainos konflikte. Moterys sakė, kad desantininkai iš vienos bazės Kostromoje, esančioje į šiaurę nuo Maskvos, buvo išsiųsti į karines pratybas, tada ryšys su jais nutrūko, o vėliau kai kurie jų vyrai ir sūnūs grįžo pušinėse dėžėse.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba ketvirtadienį pranešė, kad pietrytinį pasienio miestą Novoazovską ir kitas to regiono teritorijas užėmė Rusijos pajėgos kartu su prorusiškais sukilėliais, pradėjusiais didelį kontrpuolimą.

Vienas iš žymiausių Rusijos opozicijos atstovų, ilgus metus V. Putino valdžios kalintas ir tik šiais metais paleistas buvęs vienas iš „Yukos“ vadovų – Michailas Chodorkovskis šiandien išplatino pranešimą, kuriame išsakė savo nuomonę dėl karo su Ukraina. „Mes kariaujame su Ukraina. Iš tikrųjų. Siunčiame ten karius ir techniką. Ukrainiečiai kaunasi gerai, tačiau atsitraukia. Jėgos, be abejo, nėra lygios. Ir tuo pačiu, mūsų valdžia be perstojo meluoja. Kaip melavo 80-ais apie Afganistaną.

Naktį į ketvirtadienį Rusijos armija įsiveržė į pietryčių Ukrainą, o spaudžiami Rusijos tankų ir artilerijos, Ukrainos kariai buvo priversti atsitraukti Novoazovske. Bataliono „Dnepr-1“ vadas Vladimiras Šilovas pranešė, kad Ukrainos pajėgoms teko atsitraukti iš miesto ir ruošiasi netoli esančio Mariupolio gynybai. Į mūšį su Rusijos daliniais netoli Novoazovsko stojusi Vinicos brigada buvo priversta atsitraukti į vakarus nuo miesto.

Vakar į Ukrainą įžengus gausioms reguliariosios Rusijos armijos pajėgoms, Maskvoje atsirado vienas žmogus, kuris neiškentęs viešai pasisakė prieš vykdomą agresiją. Žmogaus vardas - Dmitrijus Monachovas. Jis dar vakar savo „Twitter“ paskyroje parašė: „Man gėda, kad Putinas yra mano prezidentas. 9.00 aš einu į Manežnaja aikštė (protestuoti, red. past.) prieš karą“. Šiandien D. Monachovas atėjo vienas be jokių plakatų, be agitacinių priemonių ir tiesiog išsakė savo poziciją praeiviams.

Ukrainos saugumo tarnyba Luhansko srityje sulaikė Rusijos armijos motorizuotos šaulių brigados kareivį. Jo padalinys dislokuotas Rostovo srityje Rusijoje. Kaip praneša unian.net, sulaikytasis – 1995 m. gimęs Piotras Chochlovas per apklausą pasakė, kad jo karinė dalis perduoda pasiskelbusių prorusiškų Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos teroristams kovinę techniką ir šaudmenis. Smogikai nuolat gauna iš Rusijos sistemas „Grad“ ir kitas.

Dėl karo Ukrainoje per pirmą šių metų pusmetį Lietuva sulaukė 25 Ukrainos piliečių prašymų suteikti prieglobstį, rašo „Lietuvos žinios“. Kaip informavo Migracijos departamento Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Dzimidienė, keturių prašymų nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes juos pateikę asmenys išvyko iš Lietuvos, kiti - dar nagrinėjami. „Visa informacija, susijusi su prieglobsčio prašytojo prašymo pateikimu ir nagrinėjimu, yra konfidenciali.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šūviai ir sprogimai Rytų Ukrainoje netilo visą naktį. Pranešama, kad separatistų kontroliuojamame Donecke sviedinys pataikė jį mokyklą, ši užsiliepsnojo. Kol kas nepranešama, kad joje buvo žmonių. Mūšiai virė ir Tarp Rusijos sienos ir Mariupolio. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareikalavo iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino paaiškinimų dėl pranešimų, kad Rusijos reguliarioji armija įsiveržė į pietryčių Ukrainą.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Viešojoje erdvėje pasigirsta sąmokslo teorijų, esą Ukrainoje numušto Malaizijos lėktuvo aukų kūnų identifikacija vyksta įtartinai lėtai, tačiau, pasirėmus teismo medicinos ekspertų išmanymu, o ne abejotinų šaltinių duomenimis, galima daryti priešingą išvadą.

Reaguodama į Ukrainos krizę NATO ruošiasi imtis skubių priemonių, kurios leistų greitai dislokuoti kariuomenę rytinei Europai sustiprinti ir atgarsintų Rusiją nuo padėties destabilizavimo regione, trečiadienį pareiškė Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas). Interviu dienraščiui „The Guardian“ A.F.Rasmussenas sakė, kad NATO įveiks savo nesutarimus Aljanso viduje kitą savaitę Kardife vyksiančiame viršūnių susitikime ir patvirtins priemones, kurios leis greitai įve...

Ukrainos žiniasklaida parodė vieną, šalia Ilianovsko, pamuštą Rusijos tanką su uždažytais identifikaciniais ženklais. Tanko T-72, naudojamo Rusijos kariuomenėje, viduje aptikti dokumentai ir RF kariuomenės įranga.  Kijevas trečiadienį paskelbė, kad iš Rusijos įvažiavusi didelė tankų ir sunkiosios ginkluotės kolona juda link vyriausybės kontroliuojamo miesto konflikto krečiamame rytų Ukrainos regione.

Donbase įsikūrę kovotojai vienareikšmiškai kovoja „už slavų, protėvių žemes“. Bent jau taip skelbiama Rusijos žiniasklaidoje ir propagandiniuose filmukuose. Iš šio vaizdo įrašo darosi aišku, kad, bent jau tam tikroje smogikų konktroliuojamoje dalyje, tikraisiais šeimininkai jaučiasi kaukaziečiai čečėnai, įtariama, atvykę šio šalies vaduko, V. Putino statytinio, R. Kadyrovo nurodymu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė su Ukrainos vadovu Petro Porošenka, kad Maskva pasiųs humanitarinės pagalbos krovinį į konflikto krečiamą rytų Ukrainą su Raudonojo Kryžiaus vėliava ir bendradarbiaudama su Kijevu, trečiadienį nurodė Kremliaus atstovas.

JAV ir Rusijos atstovai birželį buvo susitikę mažytėje Suomijos saloje, kur surengė konfidencialias derybas dėl krizės Ukrainoje, antradienį pranešė šio Šiaurės šalies užsienio reikalų ministerija. URM pranešime sakoma, kad tas susitikimas vyko Bojistės salelėje prie Suomijos pietinių krantų, tačiau neatskleidžiami derybose dalyvavusių pareigūnų vardai ir rangas, taip pat nenurodoma, apie ką buvo diskutuojama.

Derybos tarp Rusijos ir Ukrainos lyderių trečiadienį veikiausiai neatnešė didelio proveržio, siekiant užbaigti negailestingas kautynes rytų Ukrainos, o Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nesureikšmino savo karių įsibrovimo į kaimyninę šalį. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir V.Putinas susitiko Minske prie keturių akių po derybų maratono, kuriame dalyvavo aukšto rango Europos Sąjungos (ES) pareigūnai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad jo šalies kariai galėjo patekti į Ukrainą patruliuodami pasienyje, kai Kijevas pareiškė sučiupęs dešimt rusų oro desantininkų savo teritorijoje. „Dar negavau ataskaitos iš Gynybos ministerijos. Tačiau sprendžiant iš to, ką girdėjau, jie patruliavo prie sienos ir galėjo atsidurti Ukrainos teritorijoje“, – V.Putinas sakė žurnalistams po susitikimo su Ukrainos prezidentu Minske.

Pasirodo, kad tie Rusijos kareiviai be atpažinimo ženklų, kurie prieš kelis mėnesius užgrobė Ukrainos Krymą, – tikri profesionalai, puikiai ekipuoti ir ginkluoti. Įsiveržimui parengti rusų tankai ir aviacija šiuo metu sutelkti prie sienos su Ukraina. Tačiau Rusija, nors demonstruoja jėgą, tikriausiai laikosi kinų kario ir filosofo Sun Tzu patarimo: „Aukščiausias karo meno lygis – įveikti priešą be mūšio.

Retoriniu klausimu „Tai kuo gi nusikalto Rusija?“ padabintas ir rusų inosmi.ru sąžiningai išverstas čekų tinklaraštininko Josefo Votípkos kūrinys yra idealus Maskvos propagandos išgimdytas produktas. Kaip ir Krymo aneksijos atveju, taip ir šįkart rusai beviltiškai bando surasti jų veiksmus pateisinančių autorių užsienio spaudoje. Tokių, deja, nuolat atsiranda: dažniausiai, kaip ir šiuo atveju, tai – bevardžio tinklaraščio autorius, prisistatantis: „Esu ekonomistas. Rašau apie gyvenimą.

Izraelis bombardavo du daugiaaukščius Gazoje, kur buvo įsikūrę dešimtys butų ir parduotuvių, vienas pastatas buvo sulygintas su žeme, o kitas smarkiai apgriautas. Antskrydis buvo surengtas Izraeliui intensyvinant jau septynias savaites trunkančią savo kampaniją už tai, kad būtų nutrauktas „Hamas“ vykdomas jo teritorijos apšaudymas raketomis iš Gazos Ruožo. Kariuomenės tikslių smūgių taikiniais daugiaaukščiai pastatai tapdavo ir anksčiau, tik jie likdavo nesugriauti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad krizės Ukrainoje neįmanoma išspręsti plečiant karinius veiksmus arba nepradėjus dialogo su rusakalbių Ukrainos rytinių regionų atstovais. „Mes pasirengę apsikeisti nuomonėmis apie susiklosčiusią Ukrainoje įtemptą krizinę padėtį, kurią, esame įsitikinę, negalima išspręsti jėgos scenarijaus eskalavimu, neatsižvelgus į esminius pietryčių regionų interesus be taikaus dialogo su jų atstovais“, – nurodė V.Putinas.

 Europa turėtų užtikrinti dujų tiekimą Ukrainai, jeigu jį nutrauktų Rusija, Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaras Guentheris Oettingeris (Giunteris Ėtingeris) antradienį sakė duodamas interviu vienam laikraščiui prieš prasidedant svarbioms deryboms dėl tą šalį krečiančios krizės. „Iškilus būtinybei, turi tapti įmanoma nukreipti dujas iš ES šalių į Ukrainą“, - G.Oettingeris sakė Vokietijos dienraščiui "Bild". „Saugyklos šiuo metu yra maždaug pusiau pripildytos.

Ukraina antradienį pareiškė, kad grupė Rusijos karių, paimtų į nelaisvę, kai jie įžengė į Ukrainos teritoriją, vykdė „ypatingą užduotį“. Šis pranešimas akivaizdžiai kertasi su Rusijos žiniasklaidos pranešimu, kuriame cituojamas šaltinis Gynybos ministerijoje sakė, tie kariai į Ukrainą pateko „per klaidą“. „Tai buvo ne klaida – jie vykdė ypatingą užduotį“, – Ukrainos kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka sakė per spaudos konferenciją, kurią transliavo televizija.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos ir Rusijos prezidentai antradienį dalyvauja derybose Minske ir gali susitikti akis į akį. Tačiau ir Rusija, ir Vakarai sako daug pažangos iš derybų nesitikintys, o Ukraina teigia, kad taika įmanoma tik Rusijai išvedus samdinius.

Ukrainos prezidentas Piotras Porošenka paleidžia Aukščiausiąją Radą, remiantis prezidento pranešimu „Twitter“ paskyroje, praneša censor.net.ua. Šalies vadovo atstovas spaudai pažymėjo: „Prezidentas nutraukė Aukščiausiosios Rados įgaliojimus todėl, kad tai vienintelis teisingas ir atsakingas sprendimas“. Daugelis iš būtent šių deputatų priiminėjo diktatoriškus įstatymus, kurie nusinešė „Dangiškos šimtinės“ gyvybes. Už tai reikia atsakyti.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tęsiantis mūšiams Rytų Ukrainoje, šalies ekonomika vis labiau grimzta į sąstingį, smunka gyventojų perkamoji galia. Rusijai metų pradžioje paskelbus daugumai ukrainietiškų prekių embargą, verslas skaičiuoja milijoninius nuostolius ir ieško kur parduoti produkciją, o į Ivano Frankivsko regioną viliojami investuotojai iš užsienio.

 Davidas Lektzianas yra Teksaso technikos universiteto Politikos mokslų departamento profesorius. Jo mokslinių interesų sritis – ekonominių sankcijų tyrimai, o darbai publikuojami tokiuose JAV akademiniuose leidiniuose kaip „American Journal of Political Science“, „International Studies Quarterly“, „Journal of Conflict Resolution“, „Journal of Peace Research“ ir kt.

Maskva nori naudoti bet kokio pobūdžio diplomatiją, kad užbaigtų konfliktą Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė pirmadienį, Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimo išvakarėse.

  Ukrainos kariuomenės atstovas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos, „apsimesdamos“ separatistų kovotojais, įsiveržė į šalies pietryčių regioną su dešimčia tankų ir dviem šarvuotaisiais transporteriais, ketindamos atidaryti naują frontą kare su prorusiškais sukilėliais.   „Šį rytą Rusijos kariuomenė, apsimesdama Donbaso kovotojais, mėgino atidaryti naują karinės konfrontacijos teritoriją Donecko srities pietinėje dalyje“, – kariškių atstovas Andrijus Lysenka sakė žurnalistams.

Prorusiškų separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ prezidentas sekmadienį pareiškė, kad keli karybos „ekspertai“ iš Prancūzijos prisidėjo prie sukilėlių pajėgų, kuriuos kaunasi su vyriausybės pajėgomis rytų Ukrainoje. „Rytoj priimsime karininkus iš Prancūzijos. Jie yra specialistai, pasiruošę kautis kartu su mumis“, – „prezidentas“ Aleksandras Zakharčenka sakė per sekmadienį surengtą spaudos konferenciją.