Tokios iniciatyvos leidžia šeimai iš Ukrainos susirasti būstą bet kurioje pasaulio vietoje ir gauti nemokamą gydytojo konsultaciją, skelbia BBC.
Šių metų kovo Didžiojoje Britanijoje vyriausybė paskelbė pagalbos karo aukoms planą, pagal kurį Didžiosios Britanijos piliečiai gali šešiems mėnesiams aprūpinti Ukrainos pabėgėlius būstu ir už tai gauti kompensaciją.
Per kelias dienas norą dalyvauti iniciatyvoje pareiškė daugiau nei 150 tūkst. Jungtinės Karalystės gyventojų. Tačiau daugeliui iš karto kilo klausimas: kaip rusiškai ir ukrainietiškai nekalbantys britai gali ieškoti šeimų iš Ukrainos?
„Mano draugai ir pažįstami prisijungė prie šios schemos: visi norėjo padėti, bet nežinojo kaip, – interviu BBC sako savanorė Jevgenija Minejeva. – Draugas feisbuke surado vyrą, kuris kuria ukrainiečių šeimų, norinčių atvykti į Angliją, duomenų bazę, o aš kūriau analogišką – britų bazę, todėl nusprendėme suvienyti jėgas.“
Jevgenija pradėjo skambinti ukrainiečių šeimoms, o paskui ir joms padėti norėjusiems britams. Tam, kad ukrainiečių šeimai būtų suteiktos reikiamos gyvenimo sąlygos prireiks iki 20 skambučių, pasakoja ji. Jevgenija tokia veikla užsiima laisvalaikiu, nors, kaip pati sako, „sėdi prie telefono nuo ryto iki vėlaus vakaro“.
„Paprastai abi pusės nori susipažinti viena su kita per vaizdo pokalbį, aš padedu jį organizuoti, – priduria ji. – Kartais pabėgėliai kreipiasi pagalbos dėl vertimo, galimi rėmėjai taip pat nori, kad dalyvaučiau pokalbyje. Čia visi daro šuolį į nežinią“.
„Sunkiausia apgyvendinti daugiavaikes šeimas, – tęsia ji. – Šeimininkas visada įsivaizduoja mamą su mažu vaiku, bet taip nutinka retai. Artimieji stengiasi laikytis kartu."
Jevgenijos ir kitų savanorių (dabar komandoje yra šeši žmonės) darbas apima ne tik būsto teikimą, rėmėjų paiešką, bet ir dokumentų vizai tvarkymą. Vos per savaitę savanoriams pavyko rasti būstą ir rėmėjus 20 ukrainiečių šeimų, kurios dabar laukia britų valdžios atsakymo.
„Niekas nežino, kiek laukti, – sako Minejeva. – Didelės NVO ir valstybė dar nesugalvojo, kaip sutvarkyti šią sistemą, o žmonėms reikia pagalbos čia ir dabar, todėl nusprendžiau padėti“.
Būstas Kazachstane ir Nigerijoje
JT duomenimis, nuo karo pradžios Ukrainą paliko 4,9 milijonų žmonių, dauguma jų išvyko į Lenkiją. Viena iš pagrindinių pabėgėlių problemų buvo laikino būsto paieška.
Šią problemą sprendžia projektas „IcanHelp“, skirtas padėti Ukrainos šeimoms. Projektas leidžia rasti nemokamą būstą bet kurioje pasaulio vietoje. Norintiems priglausti ukrainiečių šeimą tereikia pridėti informaciją apie save ir savo buvimo vietą, kuri bus rodoma „Google Maps“ žemėlapyje.
Svetainėje ukrainiečiai gali rasti dešimtis būsto pasiūlymų visame pasaulyje: nuo JAV ir Didžiosios Britanijos iki Kazachstano ir net Nigerijos.
Projektą savanoriškai kūrė Baltarusijos verslininkai ir IT specialistai. „ICanHelp“ duomenimis, kiekvieną dieną svetainėje apsilanko apie 30 tūkst. žmonių. Daugiau nei trys tūkstančiai ukrainiečių galėjo rasti būstą per šią platformą, teigia kūrėjai.
„Padarėme tai, ką galėjome. Neskaitėme energiją siurbiančių naujienų, – sako vienas projekto įkūrėjų Georgijus Kachanovskis. – Šiandien galime matyti, kad tai buvo teisingas sprendimas: mūsų platforma padėjo daugeliui žmonių surasti prieglobstį Europoje ir visame pasaulyje.“
„Oiko“ – Didžiojoje Britanijoje sukurta platforma, kuri organizuoja britų „virtualią pažintį“ su ukrainiečių pabėgėliais. Šios įmonės svetainėje galite pamatyti ukrainiečių šeimų ir rėmėjų iš JK, kurie pasiruošę suteikti būstą, nuotraukas ir aprašymus.
Ukrainietiškas maistas rusiškame restorane
Prie Ukrainos paramos rinkimo jungiasi dešimtys rusakalbių organizacijų ir įvairių sričių žmonių: nuo verslininkų, atidarančių humanitarinės pagalbos surinkimo punktus, iki Puškino namų Londone, organizuojančių labdaros koncertus ir aukcionus.
Londone esančio rusų restorano „Zima“ šefas Aleksejus Ziminas surengė labdaringą vakarienę, skirtą ukrainietiškai virtuvei. Pasak Zimino, restoranas, įsikūręs pačiame Londono Soho rajono centre, 10 proc. visų pajamų atskaičiuoja Didžiosios Britanijos Raudonajam Kryžiui, kad padėtų Ukrainos pabėgėliams.
Be būsto paieškos, Ukrainos pabėgėliai susidūrė su dar vienu sunkumu – negalėjo gauti medicininės pagalbos. Dauguma žmonių nemoka tos šalies, į kurią persikėlė, kalbos ir nežino, kur rasti gydytoją.
„Žmonės, kurie liko be vaistų ir medicininės priežiūros, kuriems dėl streso paūmėjo lėtinės ligos, jie nežino, kur kreiptis“, – BBC pasakoja Inna Burgstaller.
16 metų patirtį turinti gydytoja, klinikinių tyrimų ekspertė Inna per dvi savaites organizavo interneto platformą Ukrainos pabėgėliams iš Londono, kurioje jie gali gauti patarimų iš įvairių specialistų (dabar jų yra daugiau nei 140): nuo kardiologų iki pediatrų ir infekcinių ligų specialistų.
„Norėjau suvienyti žmones ir greitai pastatyti projektą ant kojų. Norėjau, kad jis būtų kuo paprastesnis ir praktiškesnis, nes tai yra mano darbas", – sako Inna ir priduria, kad projektas nėra komercinis, o šiuo metu komanda stengiasi sukaupti lėšų.
Dauguma prie projekto prisijungusių gydytojų gyvena Baltarusijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Izraelyje.
