Karas Ukrainoje

Rusija norėtų karinio puolimo Ukrainoje metu pasiekti Dnieprą, tačiau tam paprasčiausiai pritrūktų pajėgumų, kiek netikėtą analizę pateikė JAV ekspertai iš „Stratfor“. „Jeigu Ukraina patektų į Vakarų įtakos zoną, Rusijos pietryčių flangas liktų neapsaugotas. Rusijos Federacijos interesai yra įsitvirtinti palei Dniepro upę. Tačiau Rusija neturi tiek resursų, kad atliktų panašaus masto operaciją ir sugebėtų padengti būsimus karinius ir ekonominius nuostolius.

Europos Sąjungos narės pirmadienį oficialiai dar šešiems mėnesiams pratęsė sankcijas, taikomas Ukrainos ir Rusijos piliečiams, kaltinamiems promaskvietiškų smogikų, siekiančių atsiskirti nuo Kijevo, rėmimu. „Įvertinta padėtis nepateisintų sankcijų režimo keitimo nei fizinių, nei juridinių asmenų, kuriems taikomos ribojančios priemonės, sąrašuose“, – nurodoma ES Ministrų Tarybos pranešime.

Šiandien Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino tai, kas jau senokai sklandė žiniasklaidoje – Vladimiras Putinas į Niujorką vyksta kalbėti apie Siriją. Tą, iš kurios į Europą netikėtai pradėjo plūsti socialinę įtampą keliantys pabėgėliai, ir kurios pakrantėje pastarosiomis savaitėmis knibžda Rusijos karinių laivų ir transporto lėktuvų.

Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai trečiadienį susitarė spalį surengti viršūnių susitikimą dėl Ukrainos konflikto užbaigimo, sveikindami pranešimus, kad paliaubų šalies rytiniame regione „buvo iš esmės laikomasi nuo rugsėjo 1 dienos“, pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Leidinio „Gordon“ žurnalistė Natalija Dvalin kalbino ukrainiečių žvalgybos-diversinės grupės karį, kuris papasakojo apie marodieriavimą, karo kasdienybę ir „prišiktas“ rytų Ukrainos gyventojų galvas. Šių metų vasarą, po metų fronte, grįžo į Kijevą – gydosi patirtą sužeidimą.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį perspėjo Maskvą, kad ES narių saugumas yra šventas ir neliečiamas, didėjant rytinių Bendrijos šalių nerimui dėl Ukrainos krizės. „ES narių saugumas ir sienos yra neliečiama. Noriu, kad tai būtų labai aiškiai suprasta Maskvoje“, – J.-C.Junckeris sakė Europos Parlamentui, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą apie padėtį Bendrijoje.

Ukrainos karinė vadovybė konstatuoja: visoje fronto linijoje – absoliuti tyla, skelbia censor.net.ua. Antiteroristinės operacijos štabo atstovas spaudai šiandien televizijai „112 Ukraina“ pasakojo, kad nevyksta ne tik apšaudymai, tačiau priešas netgi nebeužsiima žvalgyba iš oro. „Šiuo metu, per visą parą, mes neužfiksavome nė vieno nepilotuojamo priešo lėktuvo. Tai yra, galima konstatuoti, kad per visą perimetrą faktiškai yra visiška ramybė“, – pareiškė jis.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį pasiūlė surengti derybas dėl padėties Ukrainoje kartu su Vokietijos, Rusijos ir Kijevo lyderiais, kai atsirado ženklų, rodančių, jog imama laikytis vasarį paskelbtų paliaubų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pravesti Centrinės karinės apygardos neplanuotą patikrinimą. Jis taip pat įsakė patikrinti Pramonės ir prekybos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijų parengtį karo metu, praneša rbc.ru. Apie V. Putino įsakymą surengti netikėtą Centrinė karinės apygardos patikrinimą Gynybos ministerijos vadovybės pasitarimo metu pranešė ministras Sergejus Šoigu.

Ekspedicinis Rusijos kariuomenės dalinys išsilaipino Sirijoje ir dalyvauja kariniame konflikte prieš „Islamo valstybę“. Latakijos miesto gynybą Sirijos karinių pajėgų pusėje užtikrina būtent rusai, teigiama net keliuose šaltiniuose iškart, praneša „novayagazeta.ru“. Dar rugpjūčio 12-ąją sukilėlių tinklapis syria.net tvirtino, kad rusų karininkai vadovauja Latakijos gynybai.

Ukrainos pajėgos jau pakankamai stiprios, kad galėtų atremti Rusijos agresiją netgi plataus masto puolimo atveju, pareiškė šios šalies prezidentas Petro Porošenka. „Jeigu bus plataus masto puolimas, mes šiandien jau turime pakankamas pajėgas tam, kad sustabdytume agresorių – per metus mes sukūrėme armiją“, – žurnalistams pareiškė P. Porošenka. Jo teigimu, Nepriklausomybės dienos eitynės buvo atlikto darbo šia kryptimi ataskaita.

Iš Maskvos valdoma sistema Donbase bus tokia pati nesavarankiška, korumpuota ir nusikalstama, kaip ir jos prototipai Pietų Osetijoje, Abchazijoje ir Padniestrėje, feisbuke rašo „censor.net.ua“ vyr. redaktorius Jurijus Butusovas. Savaitgalį „DLR“ įvykdytas banditų perversmas. Tai tas atvejis, kai geriausia yra pateikti nuorodą į priešininko tinklalapį – rusų tinklaraštininką, aršų Rusijos terorizmo gerbėją.

„Donecko liaudies respublikos liaudies tarybos“ pirmininkas Andrejus Purginas po kelionės į Rusiją buvo neįleistas į „respublikos“ teritoriją. A. Purgino bendrai perversmu apkaltino jo pavaduotoją Denisą Pušiliną, praneša lb.ua. Informaciją apie tai, kad A. Purginas yra laikomas Uspenkos patikros punkte nuo antros valandos nakties pranešė separatistų šaltiniuose. Išeivis iš Donecko, žurnalistas Denisas Kazanskis taip nusakė įvykius: „Jūs juoksitės, tačiau DLR vyksta perversmas.

Maskvos gyventojai, bent jau tie, kurie įamžinti vaizdo įraše, neatrodė sužavėti propagandos atstovų pasiūlyta idėja „kautis už rusų pasaulį“. Partijos „Drugaja Rosija“ (kuriai vadovauja JAV ir ES sankcijų sulaukęs Eduardas Limonovas) organizuota akcija renkant patiklius miestiečius patrankų mėsai Donbase sulaukė kiek netikėto pasipriešinimo. Moteris su plakatu „Rusija – viskas, likę – niekas“, platino laikraštį „Totali mobilizacija“ ir verbavo maskviškius karui Ukrainoje.

Lietuvoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Ukrainos decentralizacijos reforma ir susitarimas nutraukti paliaubų pažeidimus nuo rugsėjo suteikia naują galimybę užtikrinti taiką Ukrainoje. „Situacija Ukrainoje išlieka labai trapi, todėl aš sveikinu atnaujintą įsipareigojimą įgyvendinti ir gerbti paliaubas“, - spaudos konferencijoje Vilniuje sakė J.Stoltenbergas, atsakydamas į BNS klausimą.

Puolamoji operacija Donbase, kuri buvo suplanuota rugpjūčio 14-15 dienomis, buvo atšaukta iš Kijevo. Tačiau, ar tai yra galutinis sprendimas, ar tiesiog atidėtas, dar nėra aišku, teigia Rusijos karybos ekspertas Pavelas Felgengaueris savo interviu leidiniui „Apostrof“. „Dabar susidarė tokia situacija, kad visko gali būti.

Europos Sąjunga dar pusei metų pratęsia sankcijas Ukrainos ir Rusijos piliečiams, kurie kaltinami parama rytinėje Ukrainoje kovojantiems prorusiškiems separatistams, trečiadienį pranešė Lietuvos diplomatai. „Taip, galime patvirtinti, kad buvo priimtas sprendimas pratęsti sankcijas Rusijos ir Ukrainos piliečiams dar šešiems mėnesiams“, - BNS sakė Žana Tarasė, patarėja Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino „laisvojo pasaulio tautas“ stoti prieš „Rusijos agresiją“ Ukrainoje. „Rusijos Federacija, ciniškai sutrypusi tarptautinę teisę, aneksavusi Krymą ir kurstydama ginkluotą konfliktą Donbase, šiandien vėl griauna Europos ir pasaulio saugumo sistemą“, – pareiškė P.Porošenka.

Ukrainos vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo patarėjas Antonas Heraščenka savo feisbuko paskyroje praneša, kad šalia Aukščiausiosios Rados vykstančio piketo metu užfiksuotas nusikaltimas – į pastatą saugančius pareigūnus buvo mesta kovinė granata. Žiniasklaida praneša apie kelias dešimtis sužeistųjų, tarp kurių dauguma pareigūnų ir keli žurnalistai. „hromadske.tv“ praneša, kad išpuolio metu žuvo vienas pareigūnas, dar trys šiuo metu yra sunkios būklės.

Ukrainos kariuomenės generalinio štabo vadas Viktoras Muženka papasakojo apie tai, kad Ukrainos kariuomenė 2014-2015 m. karo veiksmų metu susilpnino priešininką ir atėmė iš jo tolimesnių aktyvių puolimo veiksmų potencialą, rašoma „gordon.ua“. Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra pasiruošusios vykdyti ne tik ginamuosius, tačiau ir puolamuosius veiksmus, tačiau viskam ateis savas laikas. Apie tai leidiniui „Zerkalo nedeli. Ukraina“ pasakojo V. Muženka.

Oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimą virš Rytų Ukrainos tiriantys ekspertai galutinę ataskaitą paskelbs spalio 13 dieną, pranešė olandų tyrėjai. „Olandijos saugumo taryba (OVV) informavo artimuosius ir akredituotus atstovus, kad galutinę tyrimo ataskaitą dėl reiso MH17 komisija paskelbs 2015 metų spalio 13 dieną“, – sakoma tarybos pareiškime.

Praėjus ketvirčiui amžiaus po SSRS griūties Kremliaus ekspertai, nepaisant dangų siekiančių Vladimiro Putino reitingų, nujaučia ore tvyrančią pučo nuojautą, rašoma Paulo Rodericko Gregory publikacijoje „Forbes“. Spėliojimai iš kavos tirščių parodė, kad Kremliaus elitas, kurį kai kurie vadina „Politbiuru 2.0“, šiuo metu sprendžia, ar nederėtų V. Putinui išeiti, kol dar nespėjo visiškai sugadinti situacijos.

  Ukraina ketvirtadienį paskelbė sudariusi gyvybiškai svarbų susitarimą dėl skolų restruktūrizavimo, pagal kurį šalies skolintojai sutinka nurašyti 20 proc. jų valdomų obligacijų nominaliosios vertės, išsaugodami prieigą skolų prislėgtai šaliai prie pasaulinių finansų rinkų.   „Sutartyje sutinkama su Ukrainos vyriausybės obligacijų ir valstybės garantuotų paskolų 20 proc. nominaliosios vertės nurašymu, o šio betarpiško skolos sumažinimo suma – apie 3,6 mlrd.

Ukrainoje sulaikyto Rusijos žvalgybininko Jevgenijaus Jerofejevo advokatė Oksana Sokolovskaja mano, kad jos ginamajam ir kitam kartu suimtą rusų teroristą Aleksandrą Aleksandrovą teismas gali skirti įkalinimą iki gyvos galvos.

Estijos policijos ir sienos apsaugos tarnyba planuoja mažiausiai du trečdalius sienos su Rusija atitverti dviejų su puse metrų aukščio tvora, siekiant užkirsti kelią galimiems pažeidimams. Viršutinė užkardos dalis bus sustiprinta dygliuota viela. Bendras tokios tvoros ilgis bus 108 kilometrai. Kartu su tvoromis bus įrengti ir užtvarai, ribojantys laukinių gyvūnų judėjimą. Pelkėtose pasienio vietovėse tvoros nebus, ten bus įrengti tik pasienio stulpai ir kontrolinė juosta.

Rusijos karinis teismas antradienį skyrė ukrainiečiui kino kūrėjui Olehui Sencovui 20 metų laisvės atėmimo bausmę, kai jis buvo pripažintas kaltu byloje dėl terorizmo, kurią pasmerkė Kijevas, žmogaus teisių organizacijos ir kai kurie iškilūs kino režisieriai. Teisėjas skyrė ilgą įkalinimo bausmę O.Sencovui, pripažintam kaltu dėl vadovavimo teroristinei grupuotei, kuri planavo ir vykdė išpuolius Kryme po to, kai tas Ukrainai priklausantis pusiasalis buvo aneksuotas Rusijos praeitų metų kovą.

Ukraina ir jos pagrindiniai skolintojai antradienį atrodė darantys atsargią, bet stabilią pažangą, artėjant prie susitarimo dėl skolų restruktūrizavimo sutarties, kuri gali apsaugoti karo krečiamą šalį nuo bankroto. Dienraštis „The Wall Street Journal“ pirmadienį pranešė, kad grupė komercinių kreditorių, kontroliuojančių beveik pusę iš 19 mlrd. JAV dolerių (16,5 mlrd. eurų) Ukrainos skolų, pasiūlė nurašyti 20 proc. nominalios jų obligacijų vertės.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino Rusiją per pastarąją savaitę pasiuntus tris karines kolonas į smogikų kontroliuojamas teritorijas Rytų Ukrainoje. „Vien per šią savaitę trys didelės kolonos kirto mūsų sieną, vykdamos į Luhanską, Donecką ir Debalcevę“, – pažymėjo P.Porošenka, turėdamas omenyje smogikų kontroliuojamas teritorijas šalies rytuose.

„Kai Vladimiro Putino kariauna 2014-ųjų pradžioje užėmė Krymo pusiasalį, Ukrainos laikinoji valdžia svarstė klausimą, ar reikėtų smogti „žaliesiems žmogėliukams“, kuriuos ten atsiuntė Rusija, atgal.

Dalis „Pravyj sektor“ karių susijungs su Ukrainos saugumo tarnyba, praneša „censor.net.ua“, remiantis „Pravyj sektor“ 5-ojo bataliono vado šaukiniu „Čiornyj“ komentaru. Pasak jo, organizacijos įsitraukimas į SBU leis savanoriams legalizuotis, gauti antiteroristinės operacijos statusą, teisėtą ginklą, nuolatinį atlygį ir galimybę nuolatos būti priešakinėse linijose.

Referendumą dėl nepripažintos, teroristinės ir prorusiškos „Donecko liaudies respublikos“ prisijungimo prie Rusijos Federacijos atskiro subjekto teisėmis, organizuoja taip vadinamoji „DLR“ organizacija, kurios vadovybę sudaro Kremliaus statytiniai, praneša „unian.net“. Apie tai šiandien pranešė „Ostrov“ šaltinis, kuris remiasi „respublikos“ vadovybės komentarais.

Trys fortifikacijos linijos jau pasirengusios beveik 100 proc., praneša Ukrainos gynybos ministerija. Bendras fortifikacijos įrengimų kiekis – 268, iš kurių 240 statė sričių administracijos, o 28 – Ukrainos kariuomenės pajėgos. Pirmąją liniją kontroliuoja Ukrainos kariuomenė, antrąją ir trečiąją – Nacionalinė Gvardija. „Fortifikacijos statyboms valstybė skyrė daugiau nei 850 mln. grivinų, pasitelkta geriausia statybininkų patirtis.

NATO šalys pradėjo didžiausius bendrus karinius mokymus nuo pat Šaltojo karo pabaigos, praneša „The Telegraph“. Desantinių pajėgų manevruose dalyvauja 5 tūkst. karių iš 11 šalių. Teigiama, kad mokymai tęsis iki rugsėjo 13 dienos. Mokymuose, kurie vadinasi „Swift Response 15“, dalyvaus apie 5 tūkst. karių iš 11 NATO valstybių. Dalyvaus Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Graikija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, JAV ir Prancūzija.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pranešė apie būtinybę stiprinti respublikos sieną su Ukraina. „Mes neslepiame, kad pietines sienas mums reikia stiprinti. Ir ne todėl, kad mes bijome ukrainiečių, kad mus kažkas ten užpuls, – sakė A.Lukašenka.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, šią savaitę apsilankęs okupuotame Kryme apstulbo, arba bent jau toks atrodė, kai sužinojo, kad Krymo kultūrai skirtos lėšos (1,6 mlrd. rublių) kažkur dingo taip ir nepasiekusios konkrečių įstaigų. Susirinkimo metu Rusijos valdininkai niekaip nesugebėjo Vladimirui Putinui paaiškinti, kur konkrečiai dabar yra dotuoti 1,6 mlrd. rublių, kuriuos šalies vyriausybė tariamai patvirtino skirti šiai sričiai dar praėjusių metų rugsėjį.

Rusijos planuoja įvesti atvykstantiems ES gyventojams privalomą daktiloskopiją, t. y. pirštų antspaudų rinkimą, taip atsakydama į ES sprendimą reikalauti atvykstančių rusų pirštų antspaudų, praneša rbc.ru. „Rosturizm“ vadas Olegas Safonovas pareiškė, kad Rusija ES piliečiams taikys privalomą daktiloskopijos patikrą, tiesa, jis pripažino, kad toks sprendimas šiai šaliai reikš gerokai apmažėjusį turistų srautą ir tokiam sprendimui asmeniškai nepritaria.

Daugelis ir pačioje Rusijoje jau kraipė galvą, kai valdžia praėjusią savaitę traktoriumi pervažiavo tris šaldytas žąsis. Vieni nerimavo dėl veltui naikinamo maisto, kitus papiktino tokiems niekams švaistomos valstybės lėšos. Tačiau „gyvų ančiukų“ nugalabijimas sulaukė išskirtinio netgi vietos žiniasklaidos dėmesio.

Internete plinta vaizdo įrašas iš Krymo, kuriame užfiksuotas įsiutęs vyras, kuris išvydo ant mergino kaklo Ukrainos herbo simbolį – tridantį. Priėjęs jis grasino susidoroti ir pareikalavo nusiimti pakabuką, prieš tai spėjęs tylinčiai merginai gerokai sugadinti nuotaiką. „Girdi, padariūkšti, tu ką čia ant savęs užsikabinai, a? Kas čia tokio kabo? Aš tavęs klausiu! Atsakyk man“, – filmuodamas sėdinčią ant suolelio merginą užsipuolė vyras.

„Praėjusią savaitę naftos kaina krito už pačios žemiausios per paskutinius 6 metus ribos – 50 dolerių už barelį. Tai itin atsiliepė Persijos įlankos šalių perkamajai galiai, tačiau dar stipriau atsiliepė Rusijai ir kitiems naftos eksportuotojams.

Ukrainos rytuose stiprėja atsinaujinę mūšiai. Smogikai pradėjo artilerijos puolimą Mariupolio kryptimi – buvo apšaudyta Sartanos gyvenvietė, praneša unian.net. Pranešama, kad žuvo trys vietos gyventojai, yra sužeistųjų. „Žuvo trys, dar šeši gyventojai buvo sužeisti. Pažeisti 52 namai, iš jų 5 – pataikymas tiesioginis. Elektros tiekimas šiuo metu nutrauktas, dujotekis pažeistas 6 vietose“, – praneša gyvenvietės vadovas Stepanas Machsma.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nebuvo pasiruošusios atremti Rusijos kariuomenė puolimą Ilovaisko tragedijos išvakarėse 2014-ųjų vasarą, nepaisant to, kad žvalgyba pranešdavo apie galimą puolimą, tačiau „patikima informacija“ apie Rusijos kariuomenės antpuolį pasirodė tik 2014-ųjų rugpjūčio 25 dieną.

Ukraina ir jos didžiausi kreditoriai ketvirtadienį, antrąją derybų dieną, nesugebėjo priimti įgyvendinamo sprendinio, kuris apsaugotų Kijevą nuo ritimosi į nemokumą. Ukrainos finansų ministerijos ir Ukrainos vertybinių popierių valdytojų laikinojo komiteto trumpame pranešime sakoma, kad šalių diskusijos buvo „išsamios“, bet nieko nekalbama apie pasiektą pažangą. „Ukrainos delegacija ir laikinasis skolintojų komitetas surengė išsamias diskusijas San Fransiske.

Ukrainos antiteroristinis štabas šiandien paskelbė kasdienį karinių konfliktų šalies rytuose žemėlapį. Anot Ukrainos prezidento administracijos atstovo ATO klausimais Aleksandro Motuzianiko, situacija ir toliau blogėja: smogikai į priešakines linijas perkėlė papildomas pajėgas, naudojama sunkioji karinė technika. Per praėjusią parą buvo užfiksuotas rekordinis išpuolių prieš Ukrainos kariuomenę skaičius – daugiau negu pusantro šimto.

Kijevo karas su Maskva viešųjų ryšių srityje trečiadienį pasiekė naujas aukštumas, kai Ukraina paskelbė populiarių Rusijos žurnalistų ir rašytojų, kurių knygas bus uždrausta platinti, sąrašą. Ukrainos valstybinė fiskalinė tarnyba (GFS) paskelbė 38 knygų, draudžiamų įvežti į šalį, sąrašą, kuriame išvardytos Rusijos autorių knygos, daugiausiai išleistos 2014–2015 metais.

Oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimą virš Rytų Ukrainos tiriantys ekspertai antradienį pranešė radę fragmentų, kurie „tikėtinai“ yra sprogusios Rusijos gamybos priešlėktuvinės raketos dalys. Nyderlandų vadovaujama tarptautinė tyrėjų grupė tiria „kelias dalis, galbūt priklausančias raketų „žemė-oras“ sistemai „Buk“, sakoma bendrame prokurorų ir Olandijos saugumo tarybos (OVV) pranešime.

Ukraina antradienį pagrasino panaudoti visus savo turimus ginklus, kad sustabdytų naują numanomą prorusiškų separatistų puolimą, padidinusį įtampą per Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriaus Michaelo Fallono geros valios vizitą.

Vienas iš smogikų lyderių, buvęs pasiskelbusios „Donecko liaudies respublikos“ gynybos ministras, Igoris Strelkovas pareiškė, kad taip vadinamosios „Novorosijos“ ginkluotosios pajėgos byra. Dabar Rusijoje besislapstančio buvusio rusų smogikų vado Ukrainoje žodžius pateikia vienas iš separatistinių informacinių resursų „Vkontakte“. „Karinės pajėgos byra. Kalbu atsakingai. Kuo konkrečiai pasireiškia skilimas atvirai pasakyti negaliu.

Okupuotame Luhanske prorusiški smogikai oro uosto, kurio kovose žuvo dešimtys žmonių, teritorijoje surengė erotinę fotosesiją. „Obozrevatel“ teigimu, socialiniame tinkle automobilių gerbėjams „drive2.ru“ nuotraukas paviešino Arturas Achmadulinas. Fotografijose pozuoja apsinuoginusios merginos su ginklais rankose. Už jų – oro uosto griuvėsiai ir automobiliai.

Švedijos centrinėje dalyje esančiame Vesteroso mieste pirmadienį parduotuvėje „Ikea“ buvo nudurti du žmonės, o dar vienas sužeistas, pranešė policija.  „Policija pranešimą apie „Ikea“ parduotuvėje sužeistus žmones gavo... apie 13 val. (14 val. Lietuvos laiku). Įvykio vietoje buvo rasti vyras ir moteris su durtinėmis žaizdomis, vėliau jie nuo patirtų sužalojimų mirė. Dar vienas asmuo yra sunkiai sužeistas.