Karas Ukrainoje

Fondas „Prime Assets Capital“, kurio beneficiaras yra Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, užbaigė konditerijos korporacijos „Roshen“ 85 proc. akcijų paketo valdymo perdavimo nepriklausomam „aklam“ fondui (ang. – blind trust) „Rothschild Trust“ sandorį. Apie rašo Ukrainos žiniasklaida, remdamasi skelbtis nepanorusiais sandorį tvirtinusiais teisininkais.

Didžiausi Krymo miestai – Sevastopolis, Simferopolis, Jalta ir Feodosija liko be elektros, praneša „RiaNovosti“. Šią informaciją patvirtino Sevastopolio gubernatorius Sergejus Meniajlo. Energijos trukdžiai – nuolatinė Krymo problema po to, kai šį regioną okupavo Rusija. Šios šalies prezidentas žadėjo, kad problema bus išspręsta paleidus naują energijos tiltą. Dėl kokių priežasčių Krymas dabar liko be elektros informacijos nepateikiama.

Ukrainos savanorių pagrindu suformuoto „Azov“ karių maršas Ukrainoje pritraukė užsienio žiniasklaidos dėmesį. Karių mušami būgnai ir ir uždegti fakelai paskatino Rusijos ir kai kurias Lietuvos žiniasklaidos priemones skelbti, kad „Kijeve prasidėjo neramumai“. Sostinės centre vyksta eitynės prieš valstybės politikų ketinimus, laikantis Minsko susitarimų, leisti okupuotose Donbaso teritorijose pravesti rinkimus.

Vėl prasidėjus susirėmimams su Rusijos remiamais smogikais Ukrainos rytuose, žuvo vienas ukrainiečių karys, pranešė pirmadienį Kijevo kariškiai, taikos deryboms vėl pasibaigus be rezultatų. Praėjusią savaitę Berlyne merdint deryboms dėl jau dvejus metus nesibaigiančio konflikto, Maskva ir Kijevas pareiškė nesugebėję susitarti dėl rinkimų smogikų užimtose srityse.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį patvirtino vieną prezidento Petro Porošenkos sąjungininko paskyrimą į generalinio prokuroro postą, nepaisydamas Europos Sąjungos perspėjimų ir priėmęs įstatymo pataisą, leidžiančią tas svarbias pareigas užimti kandidatams, neturintiems teisinio išsilavinimo. Generalinė prokuratūra daugelio buvo kritikuojama kaip itin korumpuota institucija, kurią būtina pertvarkyti, jeigu Kijevas toliau sieks glaudesnių ryšių su ES.

Ukrainiečių reporterį, kuris agitavo už tai, kad žmonėms, atsisakantiems eiti į kariuomenę dėl moralinių įsitikinimų, būtų leista nekovoti su prorusiškais separatistais šalies rytuose, šalies teismas ketvirtadienį nuteisė pusketvirtų metų kalėti. Televizijos žurnalistas iš šalies vakaruose esančio Ivano Frankivsko regiono Ruslanas Kocaba buvo areštuotas 2015 metų vasarį, po to, kai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame ragina žmones nepaisyti šaukimo į armiją.

Kontaktinė derybų grupė Minske dėl Ukrainos išplatino pareiškimą dėl visiško ugnies nutraukimo režimo įvedimo nuo Velykų ir gegužės švenčių, kuris įsigalios šeštadienį vidurnaktį, praneša rbc.ru. „Mes išsakome viltį, kad velykinės paliaubos peraugs į visišką taiką ir tai suteiks papildomą impulsą visa apimančiam politiniam sureguliavimui Ukrainoje“, – pareiškė Rusijos atstovas Minske Borisas Gryzlovas. ESBO spec.

Krymo aneksijos faktas Suomijos rusakalbių mažumoje vis dar kelia diskusijas. Daugelis jų galvoja, kad nėra problemų, juk Krymo gyventojai balsavo referendume, o rusus Ukrainoje engė. Yra ne vienas taip galvojantis asmuo ir kitose Europos šalyse. Yle.fi parengė ekspertų argumentus į esminius klausimus ir paaiškina, kodėl Rusijos pateikiami argumentai neatlaiko kritikos. Pagrindiniai įvykiai: Vasario 20: masinių neramumų Kijevo centre kulminacija.

Karo draskomoje Rytų Ukrainoje anksti trečiadienį žuvo keturi civiliai gyventojai, tarp jų – nėščia moteris, o dar aštuoni buvo sužeisti, kai jų automobiliai buvo apšaudyti iš minosvaidžių, pranešė Rusijos palaikomų smogikų atstovai. Apšaudymas įvyko separatistų kontroliuojamame Olenivkos kaime, vos už 300 m nuo demarkacinės linijos, skiriančios prorusiškus smogikus ir vyriausybines pajėgas.

Vienas įtakingiausių Ukrainos žurnalistų antradienį neteko leidimo dirbti dėl mokesčių bylos, kuri, pasak jo, yra politiškai motyvuota. Migracijos tarnybos pareigūnai sakė nepratęsiantys leidimo dirbti šalyje Savikui Šusteriui – kelių populiarių politinių pokalbių laidų vedėjui, nes žurnalistas neinformavo jų, kad prieš jį pradėtas tyrimas dėl įtariamo mokesčių slėpimo.

Viktorija Vetrova žino, kaip rizikuoja jos vaikai, gerdami dviejų šeimos karvių pieną ir valgydami džiovintus grybus bei uogas iš miško. Tačiau pinigų stokojanti Ukrainos vyriausybė pernai sustabdė vietos mokyklų pietų programą 350-čiai tūkst. vaikų – vienintelį švaraus maisto šaltinį Zalyšanų kaime netoli Černobylio. Tad kaimuose gyvenančios šeimos gelbstisi pienu ir žemės, vis dar užterštos trys dešimtmečiai po didžiausios pasaulyje branduolinės nelaimės, dovanomis.

JAV savo naikintuvus F-22 prie Juodosios jūros perkelia siekiant palaikyti sąjungininkus Rytų Europoje, kuriems grėsmę kelia Rusijos agresija, praneša „Reuters“. JAV pradėjo precedento neturintį naikintuvų perkėlimą į Rumuniją siekdama parodyti, kad būtina duoti atkirtį galimai Rusijos agresijai. Du F-22 naikintuvai ir palydintis juos lėktuvai išskrido iš bazės Didžiojoje Britanijoje į Mihailo Kogălniceanu karinę bazę Juodosios jūros pakrantėje.

Vasarį Rusijos kariuomenės generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas pateikė Karo mokslų akademijai ataskaitą apie hibridinį karą. Vakarai, pareiškė jis, prieš Rusiją vykdo hibridinio karo veiksmus, tokius kaip spalvotosios revoliucijos ir kitus nekarinius metodus, todėl geriausių rusų karo strategų užduotis yra sukurti priemones – tokiam pačiam hibridiniam – atsakui, rašo Michaelas Kofmanas.

Po Krymo užgrobimo, kurį įvykdė Rusija, jau praėjo daugiau nei dveji metai. Maskva aktyviai įveda „savo tvarką“ pusiasalyje. Nenuostabu, jog esminis šios „tvarkos“ bruožas – valdančiojo kurso ir įvykdytos aneksijos oponentų persekiojimas. Krymas tapo viena problemiškiausių teritorijų Rusijoje, žiūrint iš žmogaus teisių perspektyvos. Iš čia persekiojamų etninių ir socialinių grupių ypač išsiskiria Krymo totorių atvejis. Situacijos sudėtingumą galima suprasti, pažiūrėjus į ją plačiau.

Ukrainos gynybos ministras trečiadienį įspėjo, kad gali prireikti ne vienų metų užbaigti Kremliaus valdomų separatistų konfliktą, kuris jau nusinešė beveik 9 200 žmonių gyvybių ir tarp Maskvos ir Vakarų išprovokavo didžiausią priešpriešą nuo Šaltojo karo laikų. Stepanas Poltorakas taip pat kaltino Rusiją, kad ji laiko kelis tūkstančius savo karių konflikto regione, ir sakė, kad jo nuskurdintai šaliai labai reikia Vakarų ginklų metus trunkančiam separatistų sukilimui numalšinti.

Europos Komisija pateikė siūlymą Europos Tarybai ir Parlamentui įrašyti Ukrainą į sąrašą šalių, kurios gali įvažiuoti į ES be vizų. Dokumente, kuris buvo paviešintas ES žurnale, nurodoma, kad Europos Komisija teigiamai įvertino Ukrainos valdžios veiksmus dėl sutarto plano vykdymo. Anot Europos komisaro Dimitris Avramopoulos, pirmasis etapas numato galimybę Ukrainos piliečiams atvykti į Europą trumpam laikotarpiui, ir tik tiems, kurie turės biometrinius pasus.

Latvijos žiniasklaidai pavyko sužinoti informaciją apie šios šalies gyventoją, kurį saugumas suėmė dėl dalyvavimo Donbaso konflikte. Latvis sulaikytas buvo dar sausio mėnesį, tačiau tik dabar sužinota, kad tai 1990-ais gimęs Artiomas Skripnikas, rašome ves.lv. „Jo vardas Artemas Skripnikas, tai 1990-ųjų gimimo Daugpilio gyventojas, kurį Saugumo policija sulaikė dėl dalyvavimo Donbaso savanorių judėjime.

Kijevo teismas pripažino rusus Jevgenijų Jerofejevą ir Aleksandrą Aleksandrovą kaltais dėl visų jiems iškeltų kaltinimų ir skyrė jiems 14 metų laisvės atėmimo bausmę, praneša rbc.ru. Kaltinamieji rusai, iš pradžių pripažinę vykdę neteisėtą veiklą Ukrainoje, vėliau atsižadėjo savo žodžių ir teigė esantys nekalti. Rusų žvalgybininkų kaltę Ukrainos karinė prokuratūra laiko įrodyta, kaip ir tai, kad šie nusikaltimo įvykdymo metu tarnavo Rusijos kariuomenėje.

Karas Donbase nepagailėjo ukrainiečių vaikų. Karo veiksmų metu žuvo 50 vaikų, 138 buvo sužeista, 20 – neteko savo tėvų. 69,5 tūkst. vaikų neteko savo namų ir turėjo ieškotis prieglobsčio kitose gyvenvietėse. Vaikai ir šiandien vis dar gyvena pavojuje, ne tik dėl smogikų vykdomo apšaudymo, tačiau ir dėl daugybės minų, kuriomis padengta Donecko srities žemė, rašoma censor.net.ua.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį patvirtino naująją šalies vyriausybę, dėl kurios sudėties buvo sutarta trečiadienį vykusiame koalicijos susitikime. Naujojo kabineto sudėtį rytiniame plenariniame parlamento posėdyje pristatė šiandien premjeru paskirtas Volodymyras Hroismanas. Nutarimą dėl naujos ministrų kabineto sudėties palaikė 239 Aukščiausiosios Rados deputatai.

2014-ųjų balandžio 12 dieną Slovjanske buvo užgrobtas miesto milicijos pastatas. Tuomet, tik prasidėjusių įvykių fone, kai Donecke, Luhanske ir Charkove, dar vadinami „separatistais“ asmenys užgrobinėjo administracinius ir kitų valstybės įstaigų pastatus, niekas ir negalėjo pagalvoti, kad šie įvykiai bus aktyvių karo veiksmų Donbase pradžia, rašoma „censor.net.

Ukrainos parlamento pirmininkas Volodymyras Hroismanas trečiadienį pareiškė sutinkantis vadovauti būsimai naujajai vyriausybei ir sakė, kad valdančioji koalicija susitarė dėl kompromisinės ministrų kabineto sudėties.   „Pasiekėme priimtiną (vyriausybės) formatą, kuris leis išeiti iš krizės, kurioje dabar esame“, – sakė V.Hroismanas, atidarydamas rytinį Aukščiausiosios Rados posėdį.

Naujieji Ukrainos lyderiai, kuriuos į valdžią iškėlė masiniai protestai, prieš dvejus metus nušalinę Rusijai draugišką prezidentą, žadėjo, kad šalis netrukus bus priimta į Europą kaip klestinti nauja demokratija. Tačiau vietoje to Ukraina neteko Krymo pusiasalio, kurį atplėšė Rusija, ir turi kariauti su Rusijos remiamais separatistais rytuose. Naujoji provakarietiška vyriausybė nesugebėjo pademonstruoti, kad rimtai užsimojo prieš korupciją ar įgyvendins žadėtas reformas.

Ukrainos parlamentas antradienį svarsto, ar pritarti į keblią padėtį patekusio premjero Arsenijaus Jaceniuko atsistatydinimą, vykstant įnirtingoms užkulisinėms deryboms dėl naujos provakarietiškos vyriausybės sudėties. A.Jaceniukas sekmadienį paskelbė pasitrauksiantis iš posto, kuris jam priklausė nuo 2014-ųjų vasario. Per tuos 26 mėnesius šalies ekonomika nusmuko, o rytuose įsiplieskė prorusiškų separatistų sukilimas, nusinešęs beveik 9,2 tūkst. žmonių gyvybių.

Ukraina pirmadienį ruošiasi suformuoti naują stabilią provakarietišką vyriausybę, kai ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas nusprendė atsistatydinti, visuomenėje tvyrant pykčiui dėl jo nesugebėjimo kovoti su valdininkų korupcija. A.Jaceniukas apie savo sprendimą paskelbė sekmadienį, praėjus vos dviem mėnesiams nuo balsavimo parlamente dėl nepasitikėjimo, kurį jis atlaikė, bet kuriam laikui buvo paralyžiuotas jo vyriausybės darbas, ir gyvybiškai svarbi užsienio pagalba buvo įšaldyta.

Ukrainos prezidentas nusprendė įvesti reformą, kuri užkardytų kelią galimiems neteisėtiems ofšorinių sąskaitų Ukrainoje panaudojimams. Apie savo planus P. Porošenka paskelbė netrukus po to, kai buvo paskelbta skandalinga „Panamos dokumentų“ informaciją, kurioje jis pats pasirodė įpainiotas, rašoma rbc.ru. „Aš planuoju pravesti reformą, kuri paverstų neįmanomu ofšorinių sąskaitų panaudojimą Ukrainoje“, – pareiškė šalies vadovas.

„Mossack Fonseca“ dokumentai, kuriuos nežinomas asmuo perdavė vokiečių leidiniui „Süddeutsche Zeitung“ o vėliau tarptautinės tiriamosios žurnalistikos grupės metus analizavo, pateikė duomenų apie Ukrainos prezidento ir dar kelių dešimčių ukrainiečių įtartiną finansinę veiklą karo su Rusija metu, praneša tyrimo partneris Ukrainoje „Slidstvo.info“. 2014-ųjų rugpjūtį ukrianiečiams buvo baisu klausytis naujienų. Ypač tiems, kurių artimieji kariavo Donbase.

Karas yra bausmė Ukrainos rytų gyventojams už jų bedieviškumą, mano Ukrainos stačiatikių bažnyčios Kijevo patriarchato vadovas Filaretas. Todėl konflikte kenčia būtent jie, o ne labiau tikintys Vakarų Ukrainos gyventojai, tikino Dievo tarnas. Tačiau, galų gale, jo teigimu, „rusų agresorius bus nubaustas Dievo, kaip tai buvo su Hitlerio Vokietija“, rašoma ukrainiečių leidinyje „apostrophe.com.

Baltieji rūmai ketvirtadienį paskelbė, kad Jungtinės Valstijos skirs Ukrainai dar 335 mln. dolerių saugumui stiprinti. Šis pranešimas buvo paskelbtas per JAV viceprezidento Joe Bideno ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos susitikimą Vašingtone. Tokia pagalba yra gyvybiškai svarbi šaliai, išgyvenančiai didžiulę ekonomikos ir saugumo krizę nuo tada, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą ir pakurstė separatistų sukilimą Ukrainos rytuose.

Rusija yra sukūrusi „šešėlinę vyriausybę“ separatistų kontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje, kurią valdo Federalinė žvalgybos tarnyba (FSB), trečiadienį paskelbė Vokietijos dienraštis „Bild“, remdamasis vienos oficialios komisijos surinkta medžiaga. Pranešime sakoma, kad pagrindines administravimo funkcijas Donecko ir Luhansko sričių miestuose vykdo šešios darbo grupės, įkurtos penkių Rusijos ministerijų.

Ukrainoje vienas advokatas, atstovavęs vienam iš dviejų Kijeve teisiamų numanomų Rusijos karių, penktadienį buvo rastas žiauriai nužudytas ir užkastas viename ūkyje. Jurijus Grabovskis gynė Rusijos seržantą Aleksandrą Aleksandrovą didelio atgarsio sulaukusioje byloje, dėl kurios Maskvos ir Kijevo santykiai dar labiau pašlijo.

Rusijos ambasadorius Kijeve Michailas Zurabovas pranešė, kad Ukrainos lakūnė Nadija Savčenko, kurią Rusijos teismas politinėje byloje pripažino kalta ir nuteisė 22 metų kalėjimo, bus perduota Ukrainai per artimiausias dvi savaites, remiantis neįvardintais šaltiniais, praneša „grani.ru“. Anot M. Zurabovo, Rusija jau buvo pasiruošusi grąžinti N. Savčenko iki kovo 8-osios, tačiau vėliau Maskva apsigalvojo dėl įvykdyti išpuolio prieš Rusijos ambasadą Kijeve.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasiūlė iškeisti du belaisvius rusus į ukrainiečių pilotę Nadiją Savčenko, kad ji būtų sugrąžinta namo. Ukraina yra pasiruošusi perduoti Rusijos Federacijai du Donbase sulaikytus Rusijos specialiųjų pajėgų karius Aleksandrą Aleksandrovą ir Eugenijų Jerofejevą, mainais į ukrainiečių lakūnės Nadijos Savčenko išlaisvinimą, parašė P.Porošenka socialiniame tinkle „Facebook“. „Normandijos ketverto susitikimuose (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas pareiškė, kad...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, vizituodamas prieš dvejus metus aneksuotą Krymo pusiasalį, pareikalavo valdžios atstovų surasti atsakingus už trasos Kerčė-Simferopolis projekto įgyvendinimą asmenis, praneša „BBC Russia“. „Reikia konkrečios institucijos, reikia konkretaus žmogaus, kuris atsakingas už visą projektą, kad man nereikėtų telefonu skambinėti po visą vyriausybę ar federacijos subjektus“, – aiškino V. Putinas susirinkime, kreipdamasis į vicepremjerą Dmitrijų Kozaką ir ekonomikos ...

Šiandien Europos Komisijos Pirmininkas J. C. Junckeris susitiko su Europos Vadovų Tarybos Pirmininku D. Tusku ir Ukrainos Prezidentu P. Porošenko. Bendroje spaudos konferencijoje J. C. Junckeris sakė: „Europos Komisija palaiko Ukrainą. Vakar nusprendėme skirti dar 20 mln. eurų vertės humanitarinę pagalbą Ukrainai. Tai rodo mūsų nuolatinę paramą Ukrainai ir jos reformų procesui, o jis yra įspūdingas.

Europos Sąjunga turi nenusileisti Rusijai ir ginti pagrindinius politinius bei saugumo interesus netgi tuomet, kai mėginama drauge spręsti tokias problemas, kaip Sirijos konfliktas, pirmadienį pareiškė bloko valstybių užsienio reikalų ministrai.  Į kas mėnesį rengiamą eilinį posėdį Briuselyje susirinkę ministrai šiame susitikime pirmąkart po metų pertraukos peržiūrės santykius su Maskva, kurie yra smarkiai pašliję dėl krizės Ukrainoje.

Bado streiką paskelbusi ukrainietė karo lakūnė Nadija Savčenko trečiadienį Rusijos teisme pareiškė toliau atsisakysianti maisto ir vandens bei parodė iškeltą vidurinį pirštą teisėjui ir prokurorams, sakydama, kad nepripažins nuosprendžio, jeigu būtų paskelbta kalta dėl dalyvavimo incidente, nusinešusiame dviejų rusų žurnalistų gyvybes.

 Kijevas gavo Rusijos institucijų leidimą, atveriantį kelią Ukrainos gydytojų grupei aplankyti kaimyninėje šalyje arešte laikomą ukrainietę karo lakūnę Nadiją Savčenko, kuri atsisako maisto ir vandens, protestuodama dėl jai pareikštų kaltinimų prisidėjus prie dviejų rusų žurnalistų nužudymo, antradienį pranešė Ukrainos deputatė Iryna Heraščenko.

Grupė iškilių intelektualų, tarp jų lietuvis Tomas Venclova ir dvi Nobelio literatūros premijos laureatės, kartu su tūkstančiais kitų žmonių pasirašė peticiją, kurioje Europos lyderiai raginami siekti, kad Rusija paleistų kalėjime bado streiką paskelbusią ukrainietę karo lakūnę Nadiją Savčenko. Maskva kaltina 34 metų N.Savčenko prisidėjusi prie dviejų rusų žurnalistų žūties 2014 metais per kovos veiksmus separatistinio konflikto krečiamuose Ukrainos rytuose.

Ukrainos karinių oro pajėgų sraigtasparnio pilotė Nadija Savčenko, teisiama Rusijoje prieštaringai vertinamoje byloje dėl dviejų rusų žurnalistų žūties, atsisakė nutraukti bado streiką, sakydama, kad nepriims maisto ir vandens, kol bus grąžinta į tėvynę „gyva arba mirusi“, pranešė jos advokatai.

Ukrainos karinių oro pajėgų sraigtasparnio pilotė Nadija Savčenko, teisiama Rusijoje dėl incidento, per kurį Ukrainos rytuose žuvo du rusų žurnalistai, paskelbė nuo penktadienio nebepriimsianti maisto ir vandens, kol „gyva arba mirusi“ bus grąžinta į tėvynę. „Aš, Nadija Viktorovna Savčenko, ukrainietė, Ukrainos pilietė, skelbiu sausą bado streiką nuo 2016 metų kovo 4 dienos, kol būsiu grąžinta į Ukrainą gyva arba mirusi.

Ukrainos karo lakūnė Nadija Savčenko, Rusijoje teisiama dėl dalyvavimo dviejų rusų žurnalistų nužudyme per karą Ukrainos rytuose, ketvirtadienį teisme paskelbė ketinanti pradėti badavimą be maisto ir vandens. „Teismas netikėtai paskelbė, kad bylos svarstymas atidedamas iki kovo 9 dienos, neleidus teisiamajai tarti paskutinio žodžio“, – sakė naujienų agentūrai AFP vienas jos advokatų Nikolajus Polozovas, pridūręs, kad ji badaus atsisakiusi ir maisto, ir vandens.

 Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį apkaltino prezidentą Petro Porošenką ir jo stovyklą žlugdant reformas, kurios yra labai reikalingos, kad šalies ekonomika išbristų iš gilios krizės.

Rusijos propagandos atstovams atėjo nelengvi laikai – fiktyvių Kremliaus analitinių asociacijų nariams belieka tik savo tinklaraščiuose ir kišeninės žiniasklaidos priemonėse skųstis „laisvos žiniasklaidos užgniaužimu“. Jų laisvos klejonės po Kremliaus politikai prijaučiančių organizacijų renginius jau apribotos.

Negailestingas ir korumpuotas lyderis, turintis privačią armiją ir užsitikrinęs savo neramaus regiono faktinę nepriklausomybę – taip Rusijos opozicija apibūdina Čečėnijos prezidentą Ramzaną Kadyrovą antradienį paskelbtoje naujoje ataskaitoje.

Ukrainos rytinėje Luhansko srityje, kurios didelę dalį kontroliuoja prorusiški separatistai, nušautas Starobilsko miesto meras Volodymyras Žyvaha. Kaip pranešė vietos policijos departamento atstovė spaudai Tetjana Pohukaj, V.Žyvaha mirė antradienio rytą nuo šautinių žaizdų galvoje ir kakle. „Šiuo metu turime informacijos, kad mero mirties priežastis buvo šautinės žaizdos galvoje ir kakle. Skrodimo metu buvo ištrauktos dvi 9 mm kulkos“, – nurodė T.Pohukaj.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (UNSGT) paviešino visą 2014-ųjų vasario 28-osios posėdžio, vykusio prieš pat visišką Rusijos įvykdytą galutinę Krymo pusiasalio aneksiją, stenogramą. „currenttime.tv“ pateikia šešis svarbiausius posėdžio momentus – naujo Krymo statuso aptarimą, karinės padėties įvedimo klausimą ir Rusijos Dūmos pirmininko skambutį SNBO.

Donecko „Nacionalinio universiteto“ kompiuterinės katedros vedėjas 57-ių Viktoras Tolstychas įsivėlė į sekso skandalą: internete buvo paviešintos jo ir 17-metės studentės Margaritos Paščerovos intymios nuotraukos. Tačiau jie abu tikina, kad visa tai – piktų žmonių apkalbos ir pavydas, ir jokios problemos tame neįžvelgia.

Ukraina sekmadienį išrinko dainininkę Jamalą, priklausančią Krymo totorių bendruomenei, atstovauti šaliai Eurovizijos dainų konkurse su sukrečiančia daina apie Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino vykdytus jos tautos trėmimus karo metais. Ši Ukrainoje gerai žinoma 32 metų džiazo dainininkė, kurios tikrasis vardas - Susana Jamaladinova, sekmadienio vakarą įveikė kitus penkis finalininkus, kurie varžėsi dėl teisės gegužę vykti į Euroviziją Stokholme.