Karas Ukrainoje

Nepripažintos „Donecko liaudies respublikos“ teroristas Michailas Tolstychas, geriau žinomas „Givio“ pravarde, šiandien buvo nužudytas Makejevkoje, praneša rbc.ru. Propagandinis Rusijos leidinys „Life“ skelbia, kad „Givis“ buvo susprogdintas savo kabinete. Šaltinių teigimu, į smogikų vado kabinetą buvo paleistas „Šmel“ (liet. Kamanė) užtaisas. Sprogimas sukėlė gaisrą.

Europos Sąjungos diplomatai teigia, kad sankcijos Rusijai privalo galioti tol, kol baigsis kautynės Rytų Ukrainoje, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo nuolaidžiavimo Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini pirmadienį pareiškė, kad Bendrija niekuomet nepripažins Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, ir pabrėžė, kad visos šalys privalo laikytis Minsko susitarimų.

Rusijos finansuojamų ir palaikomų smogikų kontroliuojamame Luhanske šiandien ryte, viduryje miesto, buvo susprogdintas visureigis. Vėliau paaiškėjo, kad juo važiavo nepripažintos respublikos milicijos vadas Olehas Anaščenka, praneša RIA Novosti. Pranešama, kad automobiliu važiavo du asmenys, antrojo tapatybė kol kas nėra nurodoma. Anksčiau šaltiniai miesto teisėsaugos struktūrose patvirtino, kad apie 8 ryto vienoje iš miesto centro gatvių nugriaudėjo sprogimas.

Jungtinių Tautų Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje šių metų kovo 6–9 dienomis nagrinės Ukrainos ieškinį prieš Rusiją dėl teroristinių aktų vykdymo ir diskriminacijos.

Donbase, Avdijivkos miesto apylinkėse įsiplieskė aršūs mūšiai, kurių metu žuvo mažiausiai 7 Ukrainos kariai, dar kelios dešimtys buvo sužeista. Valdžios atstovai praneša, kad Rusijos kontroliuojamų smogikų gretose netektys dar didesnės. Ukrainos teigimu, smogikai pabandė užimti jų kontroliuojamas pozicijas, todėl jie buvo priversti kontratakuoti.

Mažiausiai penki Ukrainos kariai žuvo per suintensyvėjusius susirėmimus šalies rytuose, pirmadienį pranešė vyriausybė. Vyriausybės spaudos tarnyba nurodė, kad Rytų Ukrainoje keliose vietose sekmadienį suintensyvėjo susirėmimai su prorusiškais separatistais ir kad per juos žuvo mažiausiai penki kariai, o dar devyni buvo sužeisti. Kaip nurodo Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras, 2014 metais prasidėjęs ginkluotas konfliktas tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir separatistų nusinešė jau per 9,6 tūkst.

Savaitgalį viename iš Kijevo teismų parodymus davė Viktoro Janukovyčiaus apsauginiai. Šie papasakojo, kad niekas į juos nešaudė, o spruko buvęs Ukrainos prezidentas kartu su savo artimiausiais parankiniais, rašoma censor.net.ua. Parodymų metu paaiškėjo, kad iš Kijevo V. Janukovyčius paspruko sraigtasparniu. Siekiant nukreipti dėmesį tuo pat metu iš miesto pajudėjo ir prezidento kortežas.

Ukrainoje vykdant dekomunizacijos įstatymą šiais metais buvo pakeisti beveik 51,5 tūkst. gatvių pavadinimai ir nugriauta kiek daugiau nei 1,3 tūkst. paminklų bolševikų revoliucijos lyderiui Vladimirui Leninui, pranešė Ukrainos nacionalinės atminties institutas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atidarė dujotiekį į Krymą, per iškilmingą vaizdo konferenciją nurodydamas pradėti pumpuoti dujas į nuo Ukrainos jėga atplėštą pusiasalį Juodojoje jūroje. „Tai yra dar vienas labai svarbus sprendimas Krymo plėtrai ilgalaikėje perspektyvoje. Turiu omenyje tai, kad rusiškų magistralinių dujų tiekimas į Krymo pusiasalį leis mums sukurti visiškai naujas sąlygas Krymo bei Sevastopolio ekonominei ir socialinei raidai“, – pareiškė V.Putinas.

Ukrainos žurnalistas savo pareiškimu taip pribloškė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis net pamiršo prieš tai užduotus klausimus ir paprašė juos dar sykį pakartoti.

Suomių istorikas ir visuomenės veikėjas Henrikas Meinanderis yra žinomas savo nestandartiniu požiūriu vertinant istorijos ir politinius reiškinius. Filosofijos daktaras, Helsinkio istorijos fakulteto dekanas drąsiai renkasi nutolusį nuo stereotipų mąstymą. Ukrainiečių leidinys „Apostrof“ pakalbino istoriką Rusijos agresijos Ukrainoje, nesutarimų su NATO klausimais, ir paklausė, kokią Europos Sąjungos ateitį jis mato.

Ukrainos deputatė Nadija Savčenko mano, kad Rusija turi „ambicingų“ planų surengti plataus masto puolimą ir „žygiuoti iki Didžiosios Britanijos“. Ji paragino Vakarus „žiūrėti toliau“, kad būtų galima išvengti Trečiojo pasaulinio karo.

Ukrainos kariuomenė pradėjo karinius raketinių pajėgų mokymus Juodosios jūros akvatorijoje. Rusija dėl to sukėlė ant kojų visą Juodosios jūros laivyną, karinėje parengtyje ir sausumos pajėgos. Taip pat Kremlius pažadėjo „numušinėti bet kokias raketas virš Juodosios jūros“. Ukrainos televizijai kalbėjęs „Pietų“ karinės vadavietės atstovas spaudai Vladimiras Kryžanovskis teigė, kad šaudymas vyksta „pilna eiga“. Jų metu yra išbandomos vidutinio nuotolio zenitinės raketos.

Iš pradžių buvo pavieniai atvejai, o vėliau tai jau tapo tendencija: Ukrainą reformuoti turėję padėti užsieniečiai palieka skurstančią šalį tuo metu, kai jų reikia labiausiai kovojant su endemine korupcija. Į vyriausybėje dirbti pradėjusius užsieniečius Ukrainoje buvo dedama daug vilčių. Ukraina ne tik kovoja su Maskvos remiamais separatistais. Šalis taip pat žinoma, kaip viena iš Europoje prasčiausiai valdomų ir labiausiai korumpuotų valstybių.

Maskva trečiadienį paskelbė oficialiai atšaukianti savo parašą po sutartimi, kuria buvo įkurtas Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), ir pareiškė, kad ši institucija nepateisino tarptautinės bendruomenės lūkesčių. 2000 metais Rusija pasirašė Romos sutartį, tapusią pirmojo pasaulyje nuolatinio karo nusikaltimų teismo statutu, tačiau neratifikavo šio dokumento.

Svarbus JT komitetas antradienį pritarė rezoliucijos projektui, kuriuo smerkiama Rusijos įvykdyta Krymo „laikina okupacija“ ir patvirtinama, kad Jungtinės Tautos įsipareigoja gerbti Ukrainos suverenumą šiame Juodosios jūros pusiasalyje. Rusija savo ruožtu JT Generalinės Asamblėjos žmogaus teisių komitetą paragino balsuoti prieš rezoliuciją, tačiau ji buvo patvirtinta 73 balsais prieš 23, o dar 76 šalys susilaikė.

Buvęs Odesos srities administracijos vadovas Michailas Saakašvilis ketina kurti naują politinę jėgą ir su ja dalyvauti pirmalaikiuose Ukrainos parlamento rinkimuose, kad būtų pakeistas šalies politinis elitas. „Kursime naują plačią politinę jėgą, tam tikrą naujų jėgų platformą. Mūsų tikslas - pakeisti dabartinį, esamą vadinamąjį politinį elitą, o iš tikrųjų - spekuliantus ir visuomenės atmatas“, - penktadienį trumpoje spaudos konferencijoje Kijeve sakė M.Saakašvilis.

Odesos gubernatorius Michailas Saakašvilis pareiškė, kad atsistatydina iš pareigų. Savo „Facebook“ paskyroje tiesioginėje transliacijoje politikas išsakė daug karčių žodžių dabartinei Ukrainos valdžiai. „Šioje situacijoje aš nusprendžiau atsistatydinti ir pradėti naują kovos etapą,“ – pareiškė jis Odesoje. „Tegul jie tik nesitiki ir negalvoja atsikratyti manimi.

  Ukrainietė pilotė Nadija Savčenko, kuri gegužę buvo išlaisvinta iš Rusijos kalėjimo, trečiadienį lankosi Maskvoje, kur atvyko pareikšti palaikymo savo dviejų tėvynainių, taip pat įkalintų Rusijoje, pranešė jos advokatas.   N.Savčenko Maskvoje lankosi pirmąkart po to kai buvo paleista Rusijos. Ji, dar būdama suimta, buvo išrinkta į Ukrainos parlamentą.

Rusijos veiksmus Europoje jau dabar galima vertinti kaip karą, antradienį pareiškė Estijos premjeras Taavi Rõivas. „Rusija su ankstesniu užmoju tęsia karą į rytus ir pietus nuo Europos bei, tiesą sakant, pačioje Europoje, jeigu vertintume visus karo metodus“, – įstatymų leidėjams Taline sakė T.Rõivas, apžvelgdamas su Europos Sąjunga susijusios vyriausybės politikos klausimus.

Sekmadienį Kremliaus kontroliuojamo Donecko smogikus sukrėtė naujiena apie Areseną Pavlovą (žiniasklaidos dėka išgarsėjęs savo pravarde – „Motorola“ ir žiaurumu). Teroristinės organizacijos „Donecko liaudies respublika“ vadovas Dmitrijus Zacharčenka netgi pagrasino, kad tai yra „karo paskelbimas“. Tačiau įvairių karo lauko vadų ir politinių veikėjų, tais karštais 2014-2015 metais veikusių Ukrainoje likimas neretai baigiasi liūdnai: dešimtys jų jau žuvo toli gražu ne fronte, o jau tvarkant valdži...

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį paragino visas Ukrainos konflikto sprendimo ieškančias šalis sudaryti kelio gairių žemėlapį šiam konfliktui išspręsti. Jo tikslas būtų padėti Ukrainai atgauti savo sienos su Rusija kontrolę, pridūrė jis. Tokį pranešimą Prancūzijos prezidentūra paskelbė po F.Hollande'o ir Ukrainos vadovo Petro Porošenkos pokalbio telefonu.

Nyderlandų valdžia išsikvietė Rusijos ambasadorių pasiaiškinti rugsėjo 28-ąją tyrimų grupei paviešinus tyrimo dėl lėktuvo skrydžio MH17 katastrofos rezultatus, skelbia „RIA Novosti“. Nyderlandai griežtina toną Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ketvirtadienį spaudos konferencijoje minėjo, kad „Maskva apgailestauja dėl žemos kokybės ir politizuoto „Boeing“ katastrofos Donecke tyrimo“. Nyderlandų užsienio reikalų ministras Bertas Koendersas pareiškė, kad Rusijos reakcij...

Olandų prokurorai trečiadienį pirmą kartą per ilgą oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lainerio katastrofos tyrimą paskelbė dviejų rusakalbių vyrų pavardes, tyrėjams nustačius, kad lėktuvą numušusi raketa buvo atvežta iš Rusijos. Tyrėjus „ypač domina informacija“ apie du žmones, nurodė prokurorai praėjus kelioms valandoms po to, kai paskelbė ataskaitą apie pradinius baudžiamojo tyrimo rezultatus.

Nuo pat pirmos akimirkos, kai žiniasklaida paskelbė apie „Boeing“ lėktuvo katastrofą virš Ukrainos, Rusijos žiniasklaida ir oficialūs atstovai nuolat išsakydavo abejones vykdomo tyrimo duomenimis.  Galima įžvelgti vienintelį visas tas versijas vienijantį dalyką – didžioji dalis jų pasirodydavo kaip „atsakas“ Vakarų atliekamiems tyrimams.

Malaizijos oro linijų lėktuvas „Boeing 777“ buvo numuštas „Buk“ raketa, kurią į Ukrainos teritoriją atvežė iš Rusijos. Pati raketa buvo paleista iš teritorijos netoli Pervomaisko kaimo. Šią teritoriją 2014-ųjų liepą kontroliavo „Donecko liaudies respublikos“ smogikai, skelbia Nyderlandų žiniasklaida, remiantis oficialia šios šalies prokurorų ataskaita. Svarbiausia informacija: tyrėjai patvirtino ankstesnę versiją, kad "Buk" raketų paleidimo sistema buvo atgabenta iš Rusijos.

Tarptautinė teisėsaugininkų grupė rugsėjo 28-ąją paskelbs kaltinamuosius dėl numušto Malaizijos oro linijų lėktuvo (skrydis MH17) Ukrainoje 2014-aisiais. Danų vadovaujama prokurorų ir ekspertų komanda beveik du metus rinko įrodymus šio nusikaltimo tyrimui. Anksčiau Olandijos saugumo taryba pateikė įrodymus, kad lėktuvas buvo numuštas Rusijoje pagaminta „Buk“ raketa, tačiau nepateikė duomenų, kas konkrečiai ją paleido.

NATO planai nuolat rotuoti karinius dalinius Rytų Europos šalyse prieštarauja NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktui, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. „Galima tvirtinti, kad amerikiečių ketinimai užtikrinti nuolatinį rotacinį buvimą Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos šalyse reiškia, kad daliniai keičiasi, o technika (nuolat) paliekama“, – viceministras sakė per Rusijos Federacijos piliečių rūmų susitikimą.

Ukrainos sukarintos prorusiškos organizacijos „Oplot“ (Tvirtovė) vadovas Jevhenas Žylinas pirmadienio vakarą buvo nušautas viename restorane Maskvos priemiestyje, pranešė policija. „Šį vakarą restorane „Veterok“ (Vėjelis) ... Pamaskvyje nežinomas nusikaltėlis keletą kartų iš pistoleto šovė į du lankytojus ir pabėgo“, – sakė agentūrai „Interfax“ pašnekovas.

Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai apsilankė karo krečiamoje Rytų Ukrainoje – pirmą kartą nuo konflikto tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų pradžios 2014 metų balandį. Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault atvyko į ukrainiečių kariuomenės kontroliuojamą Kramatorską, pranešė vienas AFP korespondentas.

Lietuvoje viešintys nacionalistinės Ukrainos organizacijos „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“) atstovai sako, kad jų judėjimas kariauja tiek su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje, tiek su pačios Ukrainos valdžia. „Mes Ukrainoje kariaujame dviem frontais – su Rusijos agresija ir su vidine agresija“, - spaudos konferencijoje Seime trečiadienį sakė partijos „Pravyj sektor“ lyderis Andrejus Tarasenka.

Ukraina antradienį pranešė, kad trys jos kariai žuvo dėl prorusiškų separatistų veiksmų, pažeidusių paliaubas, bet jas šią savaitę Kijeve dar bandys gaivinti Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai. „Liūdna, bet per praėjusią parą dėl kovos veiksmų žuvo trys ukrainiečių kariai, dar 15 mūsų kovotojų sužeisti. Vienas karys tebėra dingęs“, – reporteriams sakė kariškių atstovas Oleksandras Motuzianykas.

Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė apie trečiadienį įvykusį incidentą tarp pakrančių sargybos laivo „Podolia“ ir Rusijos karo laivų bei lėktuvų ir pridūrė, kad šis susidūrimas nutiko Ukrainos išskirtinėje jūrų ekonominės zonos šiaurės vakarinėje dalyje, netoli Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio. Ukrainiečių laivu plaukė įmonių „Naftogaz“, „Chornomornaftogaz“, valstybinės ekologijos inspekcijos ir kitų įstaigų atstovai.

Ukraina pirmadienį išprovokavo retą Vakarų šalių pykčio protrūkį, kai „Inter TV“, vienos populiariausių ukrainiečių televizijų, studiją padegė protestuotojai, nepatenkinti „prorusiška“ šio kanalo platforma. Šis incidentas akcentuoja, kaip perspėja kritikai, Ukrainos provakarietiškos vadovybės didėjančią netolerancija kitokioms politinėms pažiūroms „Joks fizinis žiniasklaidos užpuolimas yra nepriimtinas, – savo oficialioje „Twitter“ paskyroje parašė JAV ambasada Kijeve.

Rugpjūčio pradžioje sukako jau dveji metai, kai Rusija paskelbė apie importo atsisakymo, ar tiksliau, importo pakeitimo savo gamybos prekėmis programą. Rusiškai ji apibūdinama naujadaru – „importozamesčenije“. Priminsime, jog ši programa atsirado ne šiaip sau. Tai buvo Kremliaus atsakas į „nedraugišką“ Vakarų pasaulio politiką, kai Rusijai dėl agresijos prieš Ukrainą buvo įvestos ekonominės sankcijos. Kaip minėta, nuo importo atsisakymo žingsnio praėjo jau dveji metai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo interviu „Bloomberg“ nerimą dėl galimo Baltijos šalių puolimo pavadino „kliedesiais“. Jo teigimu, „visi blaiviai mąstantys žmonės“ suvokia, kad šiuo metu tokia grėsmė neegzistuoja. Vakarų manymu, nepasitikėjimas Rusija remiasi šios bandymas išplėsti savo įtakos zoną ir kontroliuoti pasienio valstybes, pokalbio metu pareiškė „Bloomberg“ vyriausiasis redaktorius Johnas Micklethwaitas.

Šių metų rugsėjo 1-ąją JAV išplėtė sankcijų sąrašą Rusijai – į jų akiratį pakliuvo „Gazprom-media“ ir bendrovės, dalyvaujančios Kerčės tilto statybose. Tuo pat metu, ES duoda signalų, kad rugsėjo 15-ąją bus pratęstos jau galiojančios sankcijos Kremliui. Apie tai, kaip buvo priimamos sankcijos Rusijai, kokių tikslų tuo siekiama ir kodėl JAV laiko jas efektyviomis, leidinys „Meduza“ pakalbino Danieliu Friedu – JAV diplomatą, kuris šios šalies gynybos ministerijoje atsako už sankcijų taikymą.

Prieš dvejus metus Krymą aneksavęs ir išprovokavęs vieną sudėtingiausių pasaulinių geopolitinių krizių per pastaruosius kelis dešimtmečius Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas interviu „Bloomberg“ perspėjo, kad Kaliningrado klausimas yra „Pandoros skrynia“, kurios „geriau neatidarinėti“. „Jeigu kam nors norėtųsi pradėti peržiūrinėti Antrojo pasaulinio karo baigtį, pamėginkime diskutuoti šia tema.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė ilgą sąrašą rusiškų įmonių ir fizinių asmenų, kuriems įvedamos sankcijos už Maskvos paramą prorusiškiems separatistams Ukrainoje ir Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją 2014 metais. Sąraše yra svarbus akcinio komercinio banko „Rossiya“, kuris dažnai vadinamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino asmeniniu banku, padalinys, taip pat kelios didžiosios Rusijos statybos kompanijos.

Ukraina ir prorusiški smogikai ketvirtadienį paskelbė, kad jų pajėgos laikosi susitarimo nutraukti ugnį, sudarytą prasidedant naujiems mokslo metams ir siekiant sustabdyti pastaruoju metu suintensyvėjusį smurtą. Kariaujančios šalys dėl naujausių laikinų paliaubų susitarė rugpjūčio 26 dieną Minske. Baltarusijos sostinėje, padedant Vokietijos ir Prancūzijos lyderiams bei dalyvaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, buvo pasirašyta ir 2015 metų vasario taikos sutartis.

Prieš kelias dienas Minsko kontaktinė derybininkų grupė pasiekė sutarimą dėl visiško ugnies nutraukimo Donbase nuo rugsėjo 1-osios. Okupuotas Donbaso teritorijas de facto valdanti Rusija netrukus pateikė savo reikalavimus Ukrainai, kurie „turėtų įtvirtinti šį susitarimą“. Kijevas paskelbė vieną sąlygą, kuri užtikrintų taiką. Svarbiausi faktai: pavyko pasiekti „tylos režimo“ įvedimą Donbase nuo rugsėjo 1-osios.

Rusija ketvirtadienį pradėjo iš anksto neskelbtas didelio masto karines pratybas keliuose šalies regionuose, įskaitant Vakarų karinę apygardą, besiribojančią su Ukraina ir Baltijos šalimis, pranešė gynybos ministras. „Šiandien Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado (prezidento Vladimiro Putino) sprendimu pradėtas eilinis iš anksto neskelbtas patikrinimas“, – per televiziją sakė ministras Sergejus Šoigu. Visiška kovinė parengtis nuo 7 val.

Ukrainos generalinė prokuratūra paviešino telefoninius pokalbius, kuriuose, anot ukrainiečių, kalba Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Sergejus Glazjevas ir NVS šalių instituto direktorius Konstantinas Zatulinas. Vyrai kalbasi apie pasirengimą Krymo referendumui ir aptaria „Novorosiją“. Tradiciškai „YouTube“ paviešintuose pokalbiuose yra aptariamas tolimesnis Krymo ir „Novorosijos projekto“ likimas.

Tuo metu kai daugelio Rusijos regionų gyventojai bando įvairiausiais būdais patraukti vietos valdžios dėmesį į siaubingą kelių būklę, Smolensko srityje šią problemą išsprendė kontrabandininkai. Rusijos saugumo pasienio regioninės tarnybos pareigūnai netoli sienos su Baltarusija aptiko kelią, kurį „nutiesė“ kontrabandininkai tam, kad galėtų apeinant magistralinius kelius įvežti į šalį sankcijų draudžiamus produktus, praneša TASS.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad prorusiški smogikai nukovė tris karius per didžiausią smurto protrūkį šalies rytinėje dalyje per pastaruosius metus. Kariuomenės atstovas Oleksandras Motuzianykas sakė, kad per praėjusią parą smogikų išpuolių skaičius padvigubėjo, tarp Kijevo ir Maskvos augant įtampai dėl Kremliaus kaltinimų, esą Ukraina planavo surengti ginkluotą įsiveržimą į Rusijos aneksuotą Krymą šį mėnesį.

Ukrainos antikorupcinių bylų tyrėjai aiškinasi neteisėtų ir neapskaitytų 12,7 mln. dolerių mokėjimų grynaisiais pinigais JAV respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo kampanijos pirmininkui Paului Manafortui, pirmadienį pranešė dienraštis „The New York Times“. Kol kas neaišku, ar P.Manafortas tikrai gavo kokių nors pinigų 2007-2012 metais, kai jis buvo prorusiško Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijos konsultantas, rašo „Times“. Šį pranešimą pirmadienį patvirtino Ki...

Vakarams svarstant, kaip reaguoti į diktatūros apraiškas Turkijoje, laužant galvą, kaip išsaugoti Europos vienybę po „Brexit‘o“ ir intensyviai stebint olimpines žaidynes, Rusija smogia Ukrainai, apkaltindama ją terorizmu. Portalo tv3.lt kalbinti tarptautinių santykių ekspertai tikina, kad už šios, iš pirmo žvilgsnio eilinės Vladimiro Putino provokacijos gali slypėti didžiulis pavojus ukrainiečiams, galbūt galintis virsti net dar viena karine invazija.

Ukrainos pasieniečiai pasitelkė sunkiąją artileriją išilgai Krymo sienos. Kijeve teigiama, kad įvykių eiga šiame rajone gali būti „nestandartinė“. Tuo metu Rusija palei visą Vakarų sieną aktyvavo padidintą kovinę parengtį. Anot Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos vado Viktoro Nazarenkos, buvo sustiprinti rezervai palei sieną su Krymu.

Ukraina penktadienį apkaltino Rusiją, kad ji ruošiasi pakurstyti didesnius neramumus, tarptautinei bendruomenei stengiantis sumažinti įtampą, kai abi šalys ėmėsi stiprinti saugumo priemones aplink okupuotą Krymo pusiasalį. Ukraina paskelbė aukščiausio lygio parengtį savo pajėgose, kai Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškė sužlugdžiusi „teroristines atakas“, esą planuotas surengti šią savaitę Ukrainos karinės žvalgybos, ir atrėmusi ginkluotus užpuolikus.