Karas Ukrainoje

„Warsaw Enterprise Institute“ analitiko Andrzejaus Talaga interviu leidiniui „fronda.pl“, kuriame yra nagrinėjamas Ukrainos prezidento Petro Porošenkos vakarykštis pareiškimas dėl galimos Rusijos agresijos prieš Suomiją ar Baltijos šalis. Andrzejus Talaga: Suomijos ir Baltijos šalių puolimas – tai ne tas pats, kas Ukrainos puolimas. Ukraina, iš tiesų, atsidūrė didžiuliame pavojuje. Rusai galėtų ją užimti visą be didesnių sunkumų, bent jau tokio karo pradžioje.

Nužudyto Rusijos opozicijos aktyvisto Boriso Nemcovo dukra žurnalistė antradienį atsiėmė Lenkijos skirtą 1 mln. eurų vertės Lecho Walesos solidarumo premiją už nuopelnus demokratijos ir žmogaus teisių srityje.

Rusijos pramonės ir prekybos ministerija pateikė dokumentą dėl valstybinių užsakymų draudimo. Į sąrašus patenka daugelis medicinos reikmenų, įskaitant ir prezervatyvus, bintą, tamponus ir t.t. Dokumentas pateiktas viešai peržiūrai ir kol kas dar nėra patvirtintas. Ministerija taip pat siūlo atsisakyti užsienio gamybos medicinos įrangos importo. Rentgeno aparatai, defibriliatoriai, intensyvios terapijos inkubatoriai – viso 101 straipsnis įrangos, kurios importą į Rusiją siūloma apriboti.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį sušaukė savo aukščiausius generolus aptarti pastarųjų žlugusių derybų su prorusiškais separatistais, kuriomis siekta sustabdyti naują atakų bangą, nusinešusią septynių karių gyvybes. P.Porošenka jaučia didžiulį spaudimą tiek iš ukrainiečių nacionalistų, bijančių, kad Rytuose veikiantys prorusiški separatistai atims jų žemę, tiek iš Vakarų, raginančių greičiau išspręsti prie Europos Sąjungos vartų 15 mėnesių besitęsiančią krizę.

ESBO atstovai Ukrainoje vakar, rugpjūčio 3-ąją, paviešino ataskaitą, kurioje kalbama apie „DLR“ teritorijoje aptiktą Orenburgo 16-osios desantininkų brigados karį, neturėjusį jokių skiriamųjų ženklų, praneša „Dožd“. Ataskaitoje teigiama, kad stebėtojų misijos nariai atvyko į sandėlį, kuriame yra saugoma smogikų karinė technika. Įėjimą saugojo vyras, kuris papasakojo, kad jis ir tie, kurie yra sandėlio teritorijoje, yra Orienburgo 16-osios desantininkų brigados kariai.

Nepatenkinta Kijevo valdžia ukrainietė Tatjana Imatova, kartu su tuomet 7-mečiu sūnumi iš Donbaso spruko į Suomiją – ten jau dešimt metų gyvena jos tėvai. Tatjanos vyras nuo pat konflikto pradžios kovoja už „DLR“ (smogikų grupuotė Ukrainos pietryčiuose). Tikėjosi gauti rieglobstį Vakarų valstybėje, tačiau vakar teismas galutinai atmetė jos prašymą ir liepė palikti šalį per 2 savaites, praneša vesti.ru. Suomijos valdžia deportuos „opolčenco“ šeimą – Tatjaną Imatovą ir jos 8-metį sūnų.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka suteikė šalies pilietybę Rusijos opozicijos veikėjai, kuri apsisprendė imtis darbo vieno šalies regiono administracijoje. Žurnalistė Marija Gaidar, kuri yra velionio buvusio Rusijos premjero Jegoro Gaidaro dukra, buvo paskirta Ukrainos pietvakarinės Odesos srities vadovo, kuriuo neseniai tapo provakarietiškas Gruzijos eksprezidentas Michailas Saakašvilis, pavaduotoja.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kad jis gviešiasi užimti „visą Europą“ ir galbūt dabar yra nusitaikęs į Suomiją bei Baltijos šalis. „Putinas nori eiti tiek, kiek mes jam leisime – ne vien Ukrainoje, bet ir visoje Europoje“, – P.Porošenka sakė duodamas interviu Prancūzijos radijui RFI. „Jeigu būtumėt manęs to paklausę prieš dvejus metus, būčiau sakęs, kad tai neįmanoma, nes visa pokario saugumo sistema to neleistų, – aiškino jis.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) direktorių taryba patvirtino 1,7 mlrd. JAV dolerių išmoką Ukrainai, palankiai įvertinusi Kijevo vykdomų ekonominių reformų ataskaitą, teigiama TVF pranešime. 17,5 mlrd. dolerių vertės, ketverių metų trukmės Ukrainos kreditavimo programą, ekonominei padėčiai šalyje stabilizuoti ir augimui skatinti, TVF patvirtino kovą ir netrukus suteikė pirmąją, 5 mlrd. dolerių dydžio išmoką.

Tarp LLR „savanorių“ – karas. Kruvinas ir negailestingas. Vienas iš batalionų pavirto gauja ir „daugina iš nulio“ (žarg. – žudo) savus. Nuo pasakojamų istorijų stingsta kraujas venose, rašo Rusijos internetinio portalo „RIA ura.ru“ žurnalistas Andrejus Guselnikovas. tv3.lt pateikia šios publikacijos vertimą.

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra ir būti negali, portalui „the question“ užduotą klausimą komentuoja Rusijos finansų ekspertas Andrejus Movčanas. Tačiau suvokus kodėl sankcijos buvo įvestos, kokiu tikslu ir kokius interesus atspindinti, galima bandyti fantazuot apie tai, kas bus. Sankcijos prieš Rusiją formaliai buvo įvestos dėl įvykių Ukrainos rytuose, kur taip vadinami „sukilėliai“ ar „separatistai“ užgrobė, (greičiausiai su Rusijos pagalba, – A. Movčano past.

Čečėnijos gyventojai, kurie kovėsi smogikų pusėje, grįžo namo. Apie tai paskelbė šalies vadas Ramzanas Kadyrovas, kuris juos pavadino „chuliganais“. Anksčiau jis kalbėjo, kad yra pasiruošęs palikti netgi savo postą tam, kad padėtų „opolčencams“ (opolčenec – rus.

Masinės riaušės, šūviai į orą, ir tik laiku atvykę Nacionalinės gvardijos kariai gelbėjantys nuo miesto administracijos pastato šturmo. Ne, tai nėra vaizdas iš prorusiškojo Donecko srities. Tai vakarų Ukraina – Rivnės sritis. Ir kautis čia tenka ne su prorusiškais separatistais, o su vietos „gintaro mafijos“ tinklo atstovais. Pastarieji, atrodo, visiškai pamiršo, o gal net niekada ir nežinojo, kas tai yra įstatymas.

JAV teisingumo ministerija įtraukė į sankcijų sąrašus dukterines „Rosneft“ ir „Vnešekonombank“ bendroves, V. Putino parankinio oligarcho Boriso Rotenbergo sūnų Romaną, Ukrainos verslininką Sergejų Kurčenką, o taip pat ir Kerčės jūrų perkėlą, praneša rbc.ru.

Ukrainos žurnalistas Petras Šuklinovas, po vakarykščio balsavimo dėl tribunolo kūrimo JT Saugumo Taryboje rezultatų, savo „Facebook“ paskyroje parašė atvirą ir emocingą kreipimąsi į rusus, kuriame atviru tekstu kaltina juos bendrininkaujant žudant ne tik ukrainiečius, tačiau ir „niekuo dėtus pasaulio piliečius MH17“ katastrofos metu. „Jeigu aš galėčiau užduoti rusams klausimą, aš paklausčiau: koks tai jausmas – būti žmogžudysčių bendrininku? Ir, manyčiau, jį čia ir užduosiu.

  Rusija ketvirtadienį atvertė itin prieštaringai vertinamą sučiuptos ukrainietės lakūnės Nadijos Savčenko bylą, dėl kurios Maskvos santykiai su Kijevu gali pasiekti naujas žemumas.   34 metų sraigtasparnio navigatorei gresia iki 25 metų laisvės atėmimo dėl jos įtariamo vaidmens pernai Rytų Ukrainoje įvykusiame incidente, per kurį žuvo du Rusijos žurnalistai.

Ukrainos politinių technologijų specialistas, bendrovės „Berta Communications“ vadovas Tarasas Berezovecas Vitalijaus Čurkino vakarykštį „veto“ pavadino „Kremliaus pripažinimu dėl MH17 keleivių ir įgulos nužudymo. Tuo pat metu Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop negailėjo karčių žodžių tokiam Rusijos pasirinkimui. „Balsuodamas prieš Malaizijos „Boeing“ katastrofos tribunolo įkūrimą, Putinas galutinai pripažino savo bejėgiškumą.

Rusija trečiadienį vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurioje buvo numatyta įkurti specialų tribunolą teisti atsakingiesiems dėl Malaizijos lainerio numušimo virš Ukrainos. 11 iš 15 Saugumo Tarybos narių balsavo už rezoliuciją, kurios projektą parengė Australija, Belgija, Malaizija, Nyderlandai ir Ukrainai. Rusija pasinaudojo veto teise, o Angola, Kinija ir Venesuela susilaikė.

Ukrainos ultranacionalistų savanorių pulko „Azov“, pasižymėjusio kovose su šalies rytuose veikiančiais prorusiškais separatistais, civilinio korpuso vado pavaduotojas Jaroslavas Babyčius buvo rastas negyvas savo bute, pirmadienį pranešė pulko spaudos tarnyba. „Nebėra mūsų brolio Jaroslavo Babyčiaus, „Azov“ civilinio korpuso štabo viršininko pavaduotojo ir iškilaus teisininko, – rašoma pulko oficialioje „Twitter“ paskyroje. – Jo kūnas rastas liepos 26-osios rytą.

Ukrainos pasienio ruožo fone sumanę nusifotografuoti rusai buvo apšaudyti – vienas žmogus sužeistas, jį nuvežė į loginę, praneša rbc.ru. Ukrainos pusė kol kas nepateikė savo įvykių versijos. Rusijos internetiniai portalai praneša, kad rusai „tenorėjo nusifotografuoti Ukrainos pasienio ruožo fone, tačiau kaimyninės šalies pasienietis atidengė ugnį“. Apie šį incidentą praneša „RIA Novosti“, remiantis Rusijos pasienio Rostovo srities FST pareigūno Nikolajaus Sinicino.

Malaizijos, Australijos, Nyderlandų, Ukrainos ir Belgijos užsienio reikalų ministrai išplatino viešą laišką JT narėms laikraštyje „Financial Times“. Penkių šalių ministrai kreipėsi į JT skubiai įkurti tribunolą dėl keleivinio „Boeing“ katastrofos aplinkybių išaiškinimo.

 Ukraina penktadienį atliko itin svarbų palūkanų už euroobligacijas mokėjimą, kurio nepervedus šaliai grėsė techninis nemokumas ir potenciali izoliacija nuo pasaulinių kredito rinkų. Su su šia padėtimi susipažinę šaltiniai naujienų agentūrai AFP sakė, kad 120 mln. JAV dolerių (110 mln. eurų) suma buvo pervesta anksti ryte, kai tik Kijevo įstaigos pradėjo darbą. Šios obligacijos, kurių bendra vertė – 2,6 mlrd. dolerių, turės būti išpirktos 2017 metų liepą.

Ukrainos vyriausybės pareigūnai uždraudė prancūzų aktoriui Gerard'ui Depardieu atvykti į šalį ir įvardijo jį „grėsme nacionaliniam saugumui“, kai garsenybė kelis kartus išreiškė palaikymą Rusijos politikai. Didžiojo ekrano ir teatro scenos grandas 2013 metais įgijo Rusijos pilietybę, vengdamas didelių mokesčių Prancūzijoje. Nuo to laiko jis negailėdavo liaupsių antrąja tėvyne tapusiai šaliai.

Buvęs „JUKOS“ vienas iš savininkų Michailas Chodorkovskis kalbėdamas su „Sobesednik“ žurnalistu Dmitrijumi Bykovu papasakojo apie galimus kandidatus į Rusijos prezidento postą ir apie tai, kaip jis gauna informaciją iš Kremliaus. Atsakydamas į žurnalisto klausimą, iš kur buvęs magnatas gauna duomenų apie aukščiausias pareigas einančio asmens poziciją, pašnekovas atsakė, kad juos jam pateikia valdininkai. „Daugelis valdininkų viršutiniuose aukštuose užsiima taip vadinamu „hedge'inimu“ (angl.

Rusijoje, Kuibyševe, Rostovo rajone, vienas pasienietis buvo sužeistas patruliuojant apylinkėse, praneša „TASS“, remiantis šaltiniu teisėsaugoje. „Pasieniečiai pamatė kelis asmenis. Paprašius jų parodyti dokumentus vienas iš vyrų išsitraukė pistoletą ir iššovė į pareigūną“, – praneša agentūra. Paskelbta užpuolikų paieška. Anot „Bloknot Rostov na Donu“ leidinio, susidūręs su nusikaltėliais buvo sužeistas 29-ių puskarininkis Aleksandras Miščenka.

Rusijos Federacija Ukrainos teisėsaugai atsiuntė oficialų dokumentą dėl šios šalies teritorijoje sulaikytų GRU karių Aleksandro Aleksandrovo ir Jevgenijaus Jerofejevas, praneša censor.net.ua. Rusijos gynybos ministerijos atsiųstame dokumente nurodoma, kad minimi asmenys iš tiesų tarnavo Rusijoje, tačiau į Ukrainą atvyko jau po atleidimo. Tai pirmasis dokumentas, patvirtinantis jų statusą. Pasak sulaikytųjų advokato, Rusijos gynybos ministerija iki tol nė sykio neatsakė į oficialias užklausas.

„Štai jau metai, kaip aš gyvenu uždaroje erdvėje. Kuri yra apribota moraline, geografine ir ideologine prasme… Štai jau metai, kaip aš Donecke. Iki tol aš čia gyvenau ilgus dešimtmečius. Tačiau anksčiau tai buvo visai kitas miestas – šviesus, švelnus, pilnas perspektyvų man ir mano šeimai. Tas Doneckas tarytum išvyko, liko šis…“, – savo potyrius karo epicentre atsidūrusiame Donecke pasakoja jo gyventoja Natalija Nečajeva. Ir aš bandžiau išvykti. Praėjusią vasarą.

Dmitro Jarošas, „Pravyj Sektor“ lyderis, po organizacijos narių susitikimo Maidane Kijeve pareiškė, kad jie nuo šiol bus nebe „karinis-politinis judėjimas“, o „nacionalinio išsivadavimo judėjimas“, praneša unian.net. Taip pat organizacijos lyderis sieks surengti visos Ukrainos referendumą dėl nepasitikėjimo valdžia. D. Jarošas pažymėjo, kad „Pravyj sektor“ turi tikslą surengti referendumą, kuriame būtų svarstomi keli klausimai.

Rusijos teismas antradienį pradėjo nagrinėti terorizmu kaltinamo ir ilgiau negu metus arešte laikyto Ukrainos kino režisieriaus Olego Sencovo bylą, kurią smerkia Kijevas, žmogaus teisių organizacijos ir iškilūs filmų režisieriai visame pasaulyje. O.Sencovas demonstravo pergalės ženklą kelioms dešimtims savo šalininkų ir žurnalistų, žengdamas į kaltinamųjų narvą kariniame teisme pietiniame Rostovo prie Dono mieste.

 Po Ukrainos kitas Rusijos taikinys bus Baltijos šalys, nes prezidentas Vladimiras Putinas nori išbandyti NATO, antradienį paskelbtame interviu pareiškė buvęs Gruzijos prezidentas, Ukrainos Odesos srities gubernatorius Michailas Saakašvilis. „Neįmanoma, kad jie toliau neitų į Baltijos šalis. Neįmanoma, kad jie vėl neitų į Gruziją ar Azerbaidžaną. V.Putinas yra apsėstas minties išbandyti NATO.

Ukrainos ir JAV kariai pirmadienį pradėjo naujas pratybas netoli konflikto draskomos šalies sienos su Lenkija, kuriomis siekiama parodyti vienybę ir ryžtą, Kremliui vis labiau demonstruojant savo ambicijas. Kasmetinėse pratybose „Rapid Trident“, kurios truks beveik dvi savaites, dalyvauja 1 800 karių iš 18-os valstybių.

Paveikslas – „Karo veidas“ buvo sukurtas kaip atsakas į 2014-ųjų įvykius Ukrainoje, kai pasireiškė Rusijos agresija šalies rytuose. Tuo pačiu buvo pradėtas pats didžiausias karinis konfliktas Europoje, po Antrojo pasaulinio karo. Karas tęsiasi jau ilgiau nei metus ir nusinešė 30 tūkst. gyvybių, teigiama autorių tinklalapyje dashart.com.ua. Šis, 240x170 cm dydžio, paveikslas, buvo sukurtas iš šovinių tūtelių, kurios buvo surinktos skirtingose fronto vietose.

Maskvoje buvo sulaukyti 6 aktyvistai, organizavę „vatnikų maršą“, kurio metu buvo vaizduojami aršūs Rusijos vykdomos politikos gerbėjai, praneša unian.net. Liudininkų teigimu, inscenizuotos akcijos metu netikėtai pasirodė „OMON“ pareigūnai ir visus sulaikė, net ir „Putiną“. Sulaikytiesiems buvo pateikti kaltinimai dėl susirinkimų įstatymo pažeidimo. Akcijos dalyvius netrukus paleido namo, tačiau dviem jų buvo atlikti nuodugnus patikrinimas. Daugiau nuotraukų galite pasižiūrėti čia.

Lėktuvo katastrofos netoli Donecko vadovaujantis Nyderlandų prokuroras Fredas Westerbreke žiniasklaidai pranešė, kad tyrimas šiuo metu laikosi pagrindinės separatistų paleistos „Buk“ raketos versijos. Kol tyrimas tęsiasi, nagrinėjamos ir kitos versijos, tačiau tik tam, kad būtų įrodyta jų neatitikimas turimiems faktams, praneša „rbc.ru“. Anot pareigūno, „pati įtikinamiausia versija“ yra ta, kad jis buvo numuštas „Buk“ zenitinių raketų komplekso paleista raketa.

Po „Boeing 777“ katastrofos praėjus metams jau šešių šalių (šiandien prie Nyderlandų, Australijos, Belgijos, Ukrainos ir Malaizijos prisijungė Didžiosios Britanijos atstovai) valdžia bando paskatinti tarptautinę bendruomenę sukurti JT tribunolą, skirtą nubausti kaltuosius. Kol kas atrodo, kad galimybės nėra realios, aiškinasi rbc.ru.

Vienas iš pačių žinomiausių Ukrainos administracijos vadovų Genadijus Moskalis, pagarsėjęs savo aršia kova sudėtingoje Luhansko srityje su vietos problemomis, bei savo ryškiais pareiškimais spaudoje nuo šios savaitės pradėjo vadovauti kitai „problematiškai“ vietovei – Užkarpatės administracijai.

Ukraina penktadienį sukėlė naują diplomatinį triukšmą santykiuose su Rusija – išsiųstas iš šalies pastarosios konsulas Odesos srityje, kurios gubernatorius yra buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Ukrainos valstybinė saugumo taryba (UST) pranešė kad Kijevas paskelbė Maskvos generalinį konsulą Odesoje „persona non grata“ už veiklą, „nesuderinamą“ su jo diplomatinėmis pareigomis.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį pareiškė, kad pastangos nubausti įvykdytą oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimą, lygiai prieš metus nusinešusį visų 298 juo skridusių žmonių gyvybes, yra „moralinė pareiga“. „Mūsų moralinė pareiga – pagerbti žuvusiuosius, užtikrinti teisingą bausmę kaltiesiems dėl lėktuvo numušimo. Tas nusikaltimas kelia grėsmę visai tarptautinei bendruomenei, – pabrėžė jis. – Žudikai turėtų žinoti ... kad bausmė neišvengiama.

Taip simboliškai pavadinta Rusijos propagandos antraštė turėjo skelbti smogikų galybę, tačiau praėjus vos metams virto jų pakasynomis. Beveik neabejojama, kad visos civilizuotos pasaulio šalys pasisakys už Hagos tribunolą, kuris turės nustatyti ir nubausti konkrečius asmenis, ciniškai ir negailestingai pražudžiusius šimtus gyvybių.

Vieno kaimo Ukrainos rytuose, kur nukrito numuštas keleivinis lėktuvas, skraidinęs 298 žmones, penktadienį mini tos katastrofos pirmąsias metines. Gėles laikantys kaimo gyventojai susirinko į gedulingas pamaldas cerkvėje Hrabovės gyvenvietės centre prieš prasidedant procesijai į lėktuvo sudužimo vietą netoliese esančiuose laukuose. Penktadienį taip pat bus atidengtas nedidelis akmeninis paminklas su memorialine lenta.

Praėjus 12 mėnesių po MH17 tragedijos Ukrainos rytuose, publikuojamos pirmosios nuotraukos iš nelaimės vietos. Australijos žurnalistai iš „News Corp Australia“ paviešino vaizdo įrašą, kurį darė patys smogikai, „Boeing“ žūties vietoje, išsyk po tragedijos. Vaizdo įraše, iš kurio yra šios nuotraukos, yra įrašytos pirmosios minutės po to, kai smogikai aptiko numuštą keleivinį lėktuvą Donecko rajone. Jeigu „YouTube“ įrašas neveiks, galima pažiūrėti news.com.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį pritarė įstatymo projektui, numatančiam didesnę autonomiją dviems separatistiniams regionams, taip žengdamas pirmą žingsnį paliaubų susitarimo sąlygoms dėl prorusiškų apsišaukėliškų „liaudies respublikų“ statuso įgyvendinti.

Žuvusiųjų numušto Malaizijos „Boeing“ keleivių giminės iš Igorio Strelkovo (Girkino) pareikalavo kompensacijos, praneša „The Telegraph“. Rusijos prezidentas išreiškė nepasitenkinimą viešinama tyrimo ataskaitos informacija. Ieškinys pateiktas Čikagoje, ieškovai – aštuoniolikos numušto virš Donbaso lėktuvo keleivių šeimos.

Aštuoni Ukrainos vyriausybės kariai žuvo, o dar 16 buvo sužeisti per pastarąją parą vykusius susirėmimus karo krečiamame šalies rytiniame regione, kai prorusiški separatistai surengė vieną įnirtingiausių puolimų nuo trapios paliaubų sutarties pasirašymo anksčiau šiais metais, trečiadienį pranešė Kijevo saugumo pareigūnai.

Lvove milicijos pareigūnas užmynė ant sprogmens, kuris buvo įrengtas prie įėjimo į vieną iš miesto milicijos poskyrių, praneša lb.ua. Netrukus nugriaudėjo kitas sprogimas, kurio metu milicininkė neteko kojos, praneša censor.net.ua. Pranešama, kad milicininkas užlipo ant įtemptos virvės, pririštos prie granatos. Ligoninėje teigė, kad jaunas pareigūnas yra sunkios būklės gydomas ligoninėje, šiuo metu jis yra operuojamas.

Vakarų Ukrainoje iki dantų ginkluoti ultrancionalistai sekmadienį blokavo kelius, nesileisdami nuginkluojami saugumo pajėgų kitą dieną po to, kai per jų susišaudymą su policija Mukačevės mieste žuvo bent du žmonės.

Ukrainos ultradešiniųjų organizacijos „Pravyj sektor“ spaudos atstovas Artiomas Skoropadskis pagrasino, kad „Pravyj sektor“ gali išsiųsti į Kijevą visus savo batalionus, praneša lb.ua. „Antiteroristinės operacijos zonoje mes turime ukrainiečių savanorių korpusą, o tai daug daugiau, negu batalionas. Karo zonoje yra du batalionai, o visoje Ukrainoje mes turime 18 ar 19 rezervinių batalionų.

Rusija ketvirtadienį pareiškė nepritarsianti siūlomai Jungtinių Tautų rezoliucijai, pagal kurią būtų įkurtas tarptautinis tribunolas, turintis persekioti atsakinguosius už Malaizijos keleivinio lėktuvo numušimą virš Ukrainos. Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Piotras Iljičiovas kalbėdamasis su žurnalistais patvirtino, kad Maskva nusistačiusi prieš tokius planus, sakydamas: „Tam nėra tinkamas laikas ir tai duotų priešingų rezultatų.

Šiandien Maskvoje buvo sulaikytas vienas iš pasiskelbusiųjų „Donecko liaudies respublikos“ vadovų Dmitrijus Lysakovskis, praneša lenta.ru. Anot agentūros, jis kaltinamas tuo, kad bandė užgrobti pastatą Gogolio bulvare Rusijos sostinėje. „DLR desantininkų žvalgybos vadas liepos 6-ąją buvo sulaikytas tik atvykęs į Maskvą, nes dar nuo 2007-ųjų buvo paieškomas dėl sukčiavimo plačiu mastu“, – pasakojo „Interfaks“ šaltinis.