Apie tai, pasak „Ukrinform“, jis kalbėjo Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume.
„Rusija nepasiekė savo tikslų Ukrainoje. Buvo planuota trumpalaikė karinė operacija, tačiau tai, kas įvyko, Rusijai kainavo labai brangiai“, – pareiškė jis.
NATO generalinis sekretorius pažymėjo, kad V. Putinas buvo priverstas atitraukti karius iš Kyjivo ir iš Ukrainos šiaurės.
„Rusijos kariai išstumiami iš Charkivo srities, o puolimas Donbase vyksta labai lėtai“, – pastebėjo J. Stoltenbergas.
Jis mano, kad V. Putinas padarė strateginę klaidą.
„Esu įsitikinęs, kad vienas iš šios invazijos į Ukrainą tikslų, vienas iš deklaruojamų tikslų buvo sumažinti NATO buvimą prie Rusijos sienų. Ir teisiškai privalomame susitarime, kurį Rusijos prezidentas V. Putinas gruodį nusiuntė NATO ir kurį jis norėjo, kad mes pasirašytume, aiškiai nurodo: daugiau jokios NATO plėtros. O dabar jis sulaukia NATO išplėtimo“, – sako J. Stoltenbergas
Švedija ir Suomija, susirūpinusios dėl savo saugumo po Rusijos invazijos į Ukrainą, anksčiau šį mėnesį pateikė paraiškas dėl stojimo į aljansą.
Putinas neišgyvens pralaimėjimo kare su Ukraina, įsitikinęs Harvardo politologas
Rusijos prezidento V. Putino likimas gali priminti paskutinio rusų caro Nikolajaus II likimą, kuris buvo sušaudytas su visa savo šeima ir aplinkiniais, įsitikinęs Harvardo politologas Grahamas Allisonas.
Pasak jo, Pentagone ir Baltuosiuose rūmuose abejojama, ar V. Putinas galėtų išlikti valdžioje pralaimėjęs karą Ukrainoje ir net, ar galėtų išgyventi po tokio smūgio. Ekspertas mano, kad Rusijos prezidento laukia liūdnas likimas, galintis pasibaigti taip pat, kaip ir Nikolajui II, kuris buvo sušaudytas bolševikų.
„V. Putinas įeis į Rusijos istoriją kaip žmogus, praradęs Ukrainą ir, tikėtina, netgi atkūręs ją“, – cituojamas politologas „Der Spiegel“.
Jeigu V. Putinui teks rinktis tarp pralaimėjimo ir smurto eskalavimo, G. Allisono manymu, diktatorius rinksis antrąjį variantą. Rusijos prezidentas „nesikuklina žudyti žmones“ – tai buvo matyti karo Grozne metu, tą patį galima matyti ir dabar Mariupolyje. Rusijos prezidentas gali netgi rizikuoti panaudoti branduolinį ginklą.
„Tai košmariškas scenarijus: net ir nedidelio branduolinio ginklo – 15 ar 20 kilotonų, kaip Hirošimoje – panaudojimas pražudytų nuo 20 iki 50 tūkst. žmonių per vieną ataką, priklausomai nuo miesto dydžio. Tai sutrikdytų branduolinį tabu, kuris egzistuoja 70 metų, ir mes atsidursime dar vienoje naujoje realybėje“, – pažymėjo ekspertas.
