Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:01 | Princas Čarlzas Rumunijoje susitiko su pabėgėliais
Trečiadienį princas Čarlzas Bukarešte, Rumunijoje, susitiko su pabėgėliais ir kalbėjosi su jais apie padėtį Ukrainoje.
Prie Čarlzo prisijungė tolima giminaitė Margareta, Rumunijos karališkosios šeimos galva, ir kartu su juo apžiūrėjo donorystės centrą, praneša „Sky news“.
Nuo Rusijos invazijos vasarį daugiau nei milijonas ukrainiečių kirto sieną į Rumuniją.
Kalbėdamas per vertėją, princas sakė grupei ukrainiečių šeimų:
„Mes užjaučiame Ukrainą, košmariška situacija. Melskitės ir toliau“, – ukrainiečių šeimoms sakė jis.
„Esu kupinas susižavėjimo Ukrainos žmonėmis“, – pridūrė jis.
23:50 | JT: pasaulinė grūdų padėtis baisi
Jungtinės Tautos apibūdino pasaulinę grūdų padėtį kaip baisią, rašo „UNIAN“. Tai per Spaudos konferenciją pareiškė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.
Pasak jo, šią situaciją reikia skubiai spręsti.
„Galime patikslinti JT Pasaulio maisto programos duomenis. Tai, kad padėtis yra baisi ir labai skubi, akivaizdu visiems. Tai pasakė JT generalinis sekretorius ir Pasaulio maisto programos vadovas“, – teigė S. Dujarricas.
23:39 | Izraelis uždraudė tiekti Ukrainai Izraelio technologijomis pagamintas raketas
Izraelis uždraudė tiekti Ukrainai Izraelio technologijomis pagamintas raketas, praneša „UNIAN“.
JAV ir Izraelio pareigūnų teigimu, Izraelio valdžios institucijos atmetė JAV prašymą, kad Ukrainai būtų tiekiamos Vokietijoje pagamintos prieštankines raketos „Spike“, sukurtos naudojant Izraelio technologijas.
Izraelio gynybos ministerijos vadovas Amiras Ešelis pabrėžė, kad šalis nesutiks su tokiu žingsniu, nes Ukrainai perduoda tik neletalinę karinę įrangą.
„Spike“ gaminamos Izraelio gamykloje Vokietijoje, o jų perdavimui reikalingas Izraelio sutikimas.
23:21 | Maskvoje turėtų apsilankyti aukštas JT pareigūnas
Artimiausiomis dienomis Maskvoje turėtų apsilankyti aukštas JT pareigūnas ir aptarti trąšų eksporto atnaujinimo klausimą, sako Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia, pabrėždamas, kad šios derybos nesusijusios su Ukrainos grūdų tiekimo atnaujinimu, pranešė „Reuters“.
Nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Ukrainos grūdų siuntos iš Juodosios jūros uostų sustojo ir daugiau kaip 20 mln. tonų grūdų įstrigo Ukrainoje. Maskva teigia, kad sutiktą nutraukti uostų blokadą, jei būtų panaikintos sankcijos Rusijai.
Pasaulis baminasi dėl gresiančios maisto krizės. Rusijai ir Ukrainai tenka beveik trečdalis pasaulinio kviečių tiekimo, Rusija taip pat yra pagrindinė trąšų eksportuotoja pasaulyje, o Ukraina – pagrindinė kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus eksportuotoja.
„Trąšos ir grūdai formaliai nėra sankcijų objektas, tačiau yra logistikos, transporto, draudimo, bankinių pervedimų problemų, [kurias sukėlė Vakarų sankcijos], dėl kurių negalime laisvai eksportuoti“, – kalbėjo V. Nebenzia.
„Esame pasirengę eksportuoti trąšas ir grūdus iš savo uostų į pasaulinę rinką... Manau, kad dėl to reikėtų derėtis su ukrainiečiais, o ne su rusais“, – teigė jis.
Praėjusį mėnesį Maskvoje ir Kyjive lankęsis JT generalinis sekretorius Antonijus Guterresas palaiko „intensyvius ryšius“ su Rusija, Ukraina, Turkija, Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga, siekdamas susitarti dėl, jo žodžiais tariant, „paketinio susitarimo“, kad būtų atnaujintas tiek Ukrainos maisto produktų eksportas, tiek Rusijos maisto produktų ir trąšų eksportas.
V. Nebenzia pareiškė, kad aukščiausia JT prekybos ir plėtros pareigūnė Rebecca Grynspan artimiausiomis dienomis lankydamasi Maskvoje turėtų aptarti Rusijos eksporto klausimus.
Ji koordinuoja JT Pasaulinės maisto, energetikos ir finansų reagavimo į krizes grupės, kuria siekiama kovoti su pasauliniais ekonominiais sukrėtimais dėl karo Ukrainoje, veiklą. V. Nebenzia taip pat sakė manąs, kad JT pagalbos vadovas Martinas Griffithsas turėtų apsilankyti Maskvoje birželio pradžioje.
JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas atsisakė komentuoti šia tema.
22:58 | Ukraina naikina bevizį režimą Rusijos piliečiams
Ukraina nurodė nutraukti bevizį režimą Rusijos piliečiams, motyvuodama būtinybe pagerinti sienų saugumą po Maskvos invazijos, rašo „Sky news“.
Anksčiau Rusijos piliečiams buvo leidžiama lankytis Ukrainoje be vizų.
Prezidento interneto svetainėje paskelbtame įsakyme Volodymyras Zelenskis teigė palaikantis piliečio pateiktą peticiją, kurioje prašoma nutraukti bevizį režimą.
„Visuotinės Rusijos agresijos fone iškeltas klausimas yra gyvybiškai svarbus. Pritariu, kad reikia sustiprinti Rusijos piliečių atvykimo į šalį kontrolę“, – sakė jis.
V. Zelenskis pareiškė, kad nusiuntė laišką šalies premjerui Denisui Šmyhaliui, prašydamas imtis šio klausimo. Daugiau informacijos V. Zelenskis nepateikė.
Praėjusio mėnesio pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo įvedami vizų apribojimai Maskvos laikomų „nedraugiškų“ šalių, įskaitant Ukrainą, piliečiams.
22:42 | Susišaudymas Charkive
Charkive įvyko susišaudymas, vienas žmogus žuvo, praneša „UNIAN“.
22:27 | Kare žuvo daugiau nei 29,4 tūkst. rusų, skelbia Ukraina
Ukrainiečiai skelbia nuo karo pradžios sunaikinę 29 450 rusų karių, praneša „UNIAN“.
Kiti rusų nuostoliai: 1305 tankai, 3213 šarvuočiai, 206 lėktuvai, 170 sraigtasparniai, 491 dronai, 93 oro gynybos sistemos, 606 artilerijos sistemos, 2217 automobiliai, 13 laivų ir kita įranga.
22:09 | Šveicarija areštuoja su Rusija susijusio Ukrainos eksprezidento bendrininko turtą
Šveicarijos vyriausybė areštuoja buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus bendrininko daugiau kaip 82 mln. svarų sterlingų vertės turtą.
Areštas susijęs su Jurijaus Ivaniščenkos ir jo šeimos turtu, įšaldytu po 2014 m. revoliucijos Ukrainoje, pabrėžiant, kad šis žingsnis nesusijęs su sankcijomis, kurias Bernas šiemet įvedė rusams, rašo „Sky news“.
V. Janukovyčius buvo nuverstas 2014 m. per vadinamąją Maidano revoliuciją.
Kai kurie ekspertai teigia, kad V. Janukovyčiaus nuvertimas buvo esminis veiksnys, lėmęs Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir galiausiai lėmęs invaziją.
21:39 | Turkija vėl pagrasino paralyžiuoti Suomijos ir Švedijos priėmimą į NATO
Turkija trečiadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO procesas bus paralyžiuotas, jeigu šios Šiaurės šalys nesiims veiksmų dėl Ankaros išsakytų nuogąstavimų dėl saugumo.
„Labai aiškiai perdavėme savo žinią, kad šis procesas nejudės į priekį, kol nebus išspręsti Turkijos nuogąstavimai dėl saugumo – konkrečiais žingsniais ir per aiškų laiko tarpą“, – Turkijos prezidentūros atstovas Ibrahimas Kalinas (Ibrachimas Kalinas) sakė žurnalistams po susitikimo Ankaroje su Švedijos ir Suomijos delegacijomis.
NATO narė Turkija prieštarauja Suomijos ir ypač Švedijos stojimo į Aljansą paraiškoms, nes Ankara kaltina Šiaurės šalis atlaidžiu požiūriu į kurdų kovotojų grupuotes.
Stokholmas ir Helsinkis praėjusią savaitę pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO. Abi sostinės atsisakė daugelį dešimtmečių vykdytos neutralumo politikos, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Paraiškos dėl narystės tvirtinamos vienbalsiai. Daugelis iš 30 Aljanso narių jau suskubo pritarti Švedijos ir Suomijos sprendimams, bet Turkijos pretenzijos šį procesą gali paralyžiuoti.
Ankara ypač priekaištauja Stokholmui dėl numanomo atlaidumo Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atžvilgiu. Turkija ir jos sąjungininkės Vakaruose laiko PKK teroristine organizacija.
„Jie mums sakė suprantantys Turkijos susirūpinimą dėl saugumo, bet žiūrėsime, kokių žingsnių jie imsis“, – sakė I. Kalinas ir pridūrė, kad dialogas bus tęsiamas.
Švedija nuo 2019 metų taiko Turkijai ginklų prekybos embargą dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.
I. Kalinas trečiadienį sakė įžvelgęs „teigiamą“ požiūrį dėl galimybės panaikinti sankcijas Turkijos gynybos pramonei.
„Nemanome, kad sąjungininkams dera taikyti sankcijas vieni kitiems. Tai silpnina aljansą ir džiugina priešus“, – pažymėjo jis.
21:09 | Šimonytė perspėja Vakarų politikus santykiuose su Rusija nelipti ant to paties grėblio
Premjerė Ingrida Šimonytė perspėja Vakarų politikus santykiuose su Rusija nelipti „ant to paties grėblio“ ir nešvelninti sankcijų, įvestų Maskvai po invazijos į Ukrainą.
Taip ji trečiadienį teigė interviu delfi.lt komentuodama užstrigusias Europos Sąjungos (ES) derybas dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai bei Pasaulio ekonomikos forume Davose buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henrio Kissingerio (Henrio Kisindžerio) nuskambėjusį pasisakymą, jog Ukraina dalį teritorijos turi atiduoti Rusijai.
„Jeigu Vakarai dar kartą užlips ant to paties grėblio, tas grėblys dar kartą trenks per fizionomiją ir tai tikrai nebus šitos istorijos pabaiga“, – kalbėjo premjerė.
Pasak jos, atskiri politikai įsivaizduoja, kad situaciją Ukrainoje galima išspręsti ne mūšio lauke.
„Neramina tie dalykai, bet kol kas žiūriu į tai kaip į atskirų Europos politikų wishful thinking (norais paremtą mąstymą – BNS) – nežinia iš kokių paskatų kylantį įsivaizdavimą, kad kažkaip gali ta situacija išsispręsti ne mūšio lauke“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė mano, kad tokį kai kurių politikų mąstymą skatina ekonominės problemos.
„Ir čia tarsi bandoma griebtis kažkokio šiaudo, kaip galimo tų problemų sprendimo. Matau pavojingą situaciją, nes ta situacija gali formuotis tokia linkme, kad mes staiga pradėsime girdėti, kad dėl šitų problemų yra kaltas ne Vladimiras Putinas, ne karas, bet sankcijos“, – teigė ministrė pirmininkė.
„Visko, matyt, pasitaiko žmonėms pasakyti, bet aš vis dar kliaujuosi Vakarų pasaulio vienybe ir tikiuosi, kad pavyks jos neišbarstyti“, – pridūrė ji.
ES šiuo metu tariasi dėl šeštojo sankcijų paketo karą prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai. Naujos sankcijos apimtų ir Rusijos naftos importo draudimą, tačiau derybos stringa priešinantis Vengrijai, sakančiai, jog šalis neparems embargo dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo šių resursų.
20:57 | Arestovičius: kitą mėnesį Ukraina gali turėti didelių problemų
Ukrainos laukia mėnuo labai sunkių kovų, „24.tv.ua“ sako Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius. Anot jo, Lendlizas, pagalba, reikalinga Ukrainai, yra tiekiama kur kas lėčiau, nei Ukrainai reikėtų.
Pasak O. Arestovičiaus, priešas per 1–1,5 mėnesio gali parengti iki 30 taktinių grupių batalionų. Tai yra trečdalis visų Rusijos karių, kurie įžengė į Ukrainos teritoriją nuo invazijos pradžios.
„Mes nespėsime laiku, nes iki to laiko negalėsime gauti Vakarų pagalbos, todėl kitą mėnesį turėsime didelių problemų. Priekyje mums bus labai, labai sunku“, – sakė O. Arestovičius.
Vis dėlto, jei parama Ukrainai šalį pasieks laiku, situacija fronte pasikeis ukrainiečių naudai. Kaip sako O. Arestovičius, tuo metu rusai jau bus išsekę.
O. Arestovičius mano, kad pasaulis jau puikiai žino, kaip kovoja rusai, todėl tikėtina, kad po poros savaičių naujos rusų grupės sumažės iki 20–40 proc.
„Po pusantro mėnesio jie bus išeikvoję savo pajėgas, o mes jas tik sukaupsime. Tada galbūt situacija pakryps kita linkme. Bent jau po 1,5 mėnesio – kažkur liepos viduryje – padėtis bus panaši“, – svarstė O. Arestovičius.
20:37 | Rusija okupavo 95 proc. Luhansko srities
Rusija okupavo 95 proc. Luhansko srities teritorijos, pareiškė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidai.
Pasak jo, Severodoneckas nėra apsuptas, mieste ir kaimuose lieka iki 15 tūkst. gyventojų.
Iš viso Ukrainos kontroliuojamoje regiono teritorijoje gyvena daugiau kaip 40 tūkst. žmonių, iš kurių 99 proc. nenori išvykti.
20:22 | Maskva: po išminavimo vėl atidarytas Mariupolio uostas
Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgų užimto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uostas vėl atidarytas.
Pasak Gynybos ministerijos atstovo Igorio Konašenkovo, po išminavimo operacijos šis Azovo jūros uostas „pradėjo normaliai veikti“.
Strategiškai svarbaus uostamiesčio kontrolę Kremliaus pasiųstos pajėgos perėmė po brutalios apsiausties.
Maskvos naujai paskirtas Mariupolio vadovas Konstantinas Ivaščenka rusų televizijai sakė, kad netrukus iš uosto į pietinį Rusijos miestą Rostovą prie Dono išplauks laivas, gabensiantis apie 3 tūkst. tonų metalo gaminių.
Anot K. Ivaščenkos, „mieste, ypač komerciniame jūrų uoste ir jo vandenyse, vyksta išminavimas“.
Pareigūnas nurodė, kad uoste dirba 4 tūkst. žmonių.
„Beveik visos nuolaužos išvežtos, šiukšlės išvežtos, ir svarbiausia – uostas ruošiasi iškrauti pirmąjį krovinį išlaisvintame Mariupolyje. Krovinys bus išplukdytas artimiausiomis dienomis“, – sakė K. Ivaščenka.
Pasak jo, į uostą taip pat gali būti gabenamos statybinės medžiagos miestui atstatyti.
Antradienį Rusijos kariuomenė pranešė išminavusi 1,5 mln. kvadratinių metrų plotą uosto teritorijoje. Armija nurodė, kad prieplaukoje ir ten prisišvartavusiuose laivuose dirbo desantininkai.
Jungtinės Tautos paragino Rusijos valdžią leisti išgabenti Ukrainos uostuose įstrigusius grūdus, kad būtų išvengta pasaulinio maisto deficito.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka anksčiau trečiadienį pareiškė, jog Maskva veikia „bendradarbiaudama su JT“ ir yra pasirengusi palydėti laivus į saugią vietą, jei Ukrainos pajėgos pašalins minas aplink savo uostus.
20:15 | Skamba sirenos
Beveik visuose Ukrainos regionuose skamba oro pavojaus sirenos, praneša „24tv.ua“. Gyventojai raginami vykti į slėptuves. Sirenos skambėti pradėjo apie 19:40 vietos laiku.
20:03 | Čmilytė-Nielsen: pasaulis privalo tęsti Rusijos spaudimą ir izoliaciją
Pasaulis privalo tęsti Rusijos izoliacijos ir spaudimo politiką, susitikime su JAV Kongreso narių delegacija trečiadienį teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, Europos ir pasaulio saugumo architektūrai vis dar išlieka didelė grėsme, kurią dar labiau didina kalbos apie nuolaidas Rusijai ar siūlymai karo problemas spręsti Ukrainos sąskaita, be to, svarbu ir toliau ginkluoti Ukrainą.
„Pasaulis negali leisti įsigalėti tokiam požiūriui. Norėdami stabdyti Rusijos agresiją, privalome tęsti sankcijų, kurios tik dabar pradeda duoti efektą, izoliacijos ir spaudimo politiką. Be to, svarbu ginkluoti Ukrainą ir visomis išgalėmis padėti jai laimėti, nes ji šiandien gina demokratiją, vakarietiškas vertybes ir Europos saugumą“, – pranešime spaudai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkės teigimu, susitikime taip pat buvo aptartas rytinio NATO flango gynybos ir pajėgumų stiprinimas – Aljanso brigadų kūrimas, JAV bataliono transformacija į nuolatinį karinį vienetą, Baltijos regiono oro gynybos stiprinimas.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, tikimasi, kad JAV paskatins priimti šiuos siūlymus per birželio pabaigoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Madride.
19:45 | Apšaudyta Charkivo sritis, žuvo du žmonės
Rusijai apšaudžius Charkivo sritį, žuvo du žmonės, praneša CNN.
Charkivo srities tarybos pirmininko patarėja Natalija Popova sakė, kad trečiadienį per apšaudymą buvo sužeisti septyni žmonės, tarp jų vienas vaikas, jo būklė kritinė.
Balaklija yra į šiaurės vakarus nuo Iziumo, kurį yra užėmusios Rusijos pajėgos.
19:38 | Kuleba: NATO nieko nedaro Rusijai sustabdyti
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį apkaltino NATO kaip organizaciją „tiesiogine prasme nieko nedarant“ dėl Rusijos įsiveržimo į jo šalį, bet pagyrė Europos Sąjungą už „revoliucingus“ sprendimus paremti Kyjivą.
„NATO aljansas, kaip institucija yra visiškai nusišalinusi ir tiesiogine prasme nieko nedaro. Apgailestauju, kad turiu tai pasakyti“, – D. Kuleba sakė per Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Šveicarijos kalnų kurorte Davose.
Tačiau Ukrainos diplomatijos vadovas gyrė Briuselį už „revoliucingus, novatoriškus sprendimus, net jeigu jie patys nesitikėjo jų priimti“.
19:27 | Rusija deda didžiules pastangas, kad perimtų Donecko ir Luhansko kontrolę
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė atnaujintą informacijos vertinimą, praneša „UNIAN“. Generalinis štabas pažymi, kad okupantai deda dideles pastangas, kad visiškai perimtų Donecko ir Luhansko sričių teritorijų kontrolę.
Voluinės ir Polesėskryptimis situacija nesikeičia. Seversko kryptimi okupantai toliau dengia Rusijos ir Ukrainos sienos ruožą. Siekdama užkirsti kelią Ukrainos karių judėjimui, Rusija apšaudo pasienio objektus.
Slobožansko kryptimi okupantai apšaudo vietoves, kuriose sutelktos ukrainiečių pajėgos. Rusijos kariuomenė apšaudė civilinę infrastruktūrą Krasnopolio gyvenvietės vietovėse Sumų srityje, taip pat Ternovo, Rusų Tiškių, Dolgenkojės ir Naujosios Dmitrovkos vietovėse Charkovo srityje.
Priešas stengiasi pagerinti savo dalinių taktines pozicijas Izyumo ir Slovjansko rajonuose. Okupantai nesėkmingai puolė Charkivo srities Dolenkojės ir Donecko srities Bogorodičnojės rajonus, o paskui atsitraukė.
Donecko kryptimi priešas vykdo artilerijos ir oro smūgius Limano ir Kamyševachos rajonuose Donecko srityje ir Severodonecko bei Novozvanovkos rajonuose Luhansko srityje.
Rusijos kariuomenė pradėjo nesėkmingą puolimą Severodonecko ir Bachmuto rajonuose netoli Berestovo, Lipovojės ir Pochečnoje, o paskui atsitraukė.
Avdijivkos kryptimi rusų okupantai vykdė nesėkmingus puolimo veiksmus Krasnogorovkos, Kamiankos, Avdijivkos ir Peskų gyvenviečių rajonuose.
Priešo daliniai stengėsi pagerinti taktinę padėtį Mykolajivo kryptimi ir užsitikrinti priėjimą prie Chersono srities administracinių sienų. Rusai apšaudė Ukrainos karių pozicijas ir civilinę infrastruktūrą Novoaleksandrovkos, Trudoliubovkos, Novopavlovkos, Blagodatnojės ir Posad-Pokrovskio rajonuose.
19:02 | Rytų Ukrainoje kautynės pasiekė svarbaus miesto Sjevjerodonecko pakraščius
Kautynės tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų pasiekė svarbaus Rytų Ukrainos miesto Sjevjerodonecko ribas, trečiadienį pranešė vietos gubernatorius, apibūdinęs padėtį mūšio lauke kaip „labai sudėtingą“.
„Rusijos pajėgos padarė tiek pažangos, kad jau gali apšaudyti miestą iš minosvaidžių“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus, pridūręs, kad „vakar jau vyko kautynės pakraščiuose“.
Maskvos kariuomenė, sustiprinusi savo operacijas rytuose iš centrinių ir šiaurinių Ukrainos dalių permestomis pajėgomis, yra paėmusi lėtą, bet nuolatinį kursą gilyn į rytinį Donbaso regioną.
Sjevjerodonecką, kur prieš karą gyveno apie 100 tūkst. žmonių, jau kelias savaites yra nepaliaujamai apšaudo Rusijos kariai. Šis miestas yra vienas pagrindinių pramoninio Donbaso regiono centrų, atsidūrusių Kremliaus karinių tikslų sąraše.
„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė S. Haidajus ir pridūrė manąs, jog Rusijos tikslas yra „užimti Luhansko sritį bet kokia kaina“.
Maskvos remiamų separatistų kovotojų, nuo 2014 metų kontroliuojančių kai kuriuos Luhansko rajonus, atstovas pareiškė, kad Sjevjerodonecką „operatyviai apsupa“ sukilėlių ir Rusijos pajėgos.
„Iš Sjevjerodonecko galima išvažiuoti tik per vieną tiltą, kurį taip pat kontroliuoja mūsų ugnies galia“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė šis separatistų pareigūnas.
18:38 | Andriuščenka: prasidėjo faktinė Mariupolio aneksija
Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka pareiškė, kad Rusija pradėjo faktinę miesto aneksiją, rašo „UNIAN“.
Nuo trečiadienio Mariupolio gyventojai gali gauti Rusijos pilietybę, neįgydami tarpinės vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) pilietybės, teigė P. Andriuščenka.
„Šiandien vadinamoji „DLR“ davė pradžią Mariupolio ir reokupuotų Donecko srities teritorijų gyventojams gauti Rusijos pasus be vadinamosios „DLR“ paso. Prasidėjo faktinė Mariupolio aneksija“, – pridūrė jis.
P. Andriuščenka priminė, kad anksčiau okupuotų teritorijų gyventojai turėjo galimybę gauti Rusijos pilietybę tik turėdami DLR pasą. Nuo šiol visi Donecko srityje registruoti piliečiai pasą su dvigalviu ereliu gali gauti pagreitinta tvarka.
18:11 | Kuleba: Rusijos plataus masto puolimas Donbase rodo, kad ji nepasirengusi derėtis
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Rusijos Federacijos okupacinių pajėgų tęsiamas plataus masto puolimas Donbase rodo, jog Rusija atsisako derėtis dėl karo nutraukimo. Apie tai, kaip rašo „UNIAN“, D. Kuleba kalbėjo JAV žiniasklaidoje.
D. Kuleba pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos derybos yra įstrigusios. Paskutinį kartą abi pusės buvo susitikusios kovo 10 d. Turkijoje.
„Žinote, Rusija vykdo plataus masto puolimą Donbase, galite prisiminti bet kurį filmą apie Antrąjį pasaulinį karą ir nesunkiai įsivaizduoti, kaip dabar vyksta mūšis Donbase – tankai, artilerija, atakos sraigtasparniai, oro atakos, daugybė raketų paleidimo įrenginių. Viskas yra susiję“, – kalbėjo D. Kuleba.
„Kai vykdote tokią operaciją, iš esmės sakote „ne“ deryboms. Jei Rusija būtų teikusi pirmenybę deryboms, o ne karui, ji būtų pasielgusi kitaip“, – pridūrė jis.
Jis taip pat pažymėjo, kad kai vykstant karui, Ukrainai reikia visų priemonių, galinčių padėti karą laimėti.
„Kol karas tęsiasi, vadinasi, reikia daryti daugiau. Dabar susiduriame su didele problema, nes labai trūksta daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Rusijai užtenka ir jie ugnimi užlieja kvadratinius kilometrus mūsų teritorijos, viską žudo ir naikina. Tokių ginklų mums reikia kuo greičiau. Labai laukiame jų atvykimo“, – pabrėžė D. Kuleba.
Jis taip pat teigė, kad finansiniu požiūriu Ukrainos ekonomika labiau kenčia nuo Rusijos kariuomenės vykdomų atakų nei Rusijos ekonomika nuo Vakarų sankcijų.
„Kol Rusija uždirba pinigus iš naftos ir dujų pardavimo, jos kišenės yra gana pilnos“, – teigė D. Kuleba.
Pasak jo, reikia imtis sankcijų prieš Rusijos energetiką.
17:56 | Putinas: ne visos ekonominės problemos kyla dėl karo Ukrainoje
Vladimiras Putinas pareiškė, kad ne visi dabartiniai Rusijos ekonominiai sunkumai yra susiję su „karine operacija“ Ukrainoje, rašo „Sky news“.
17:37 | Michelis: Rusiškos naftos embargo klausimai bus išspręsti iki pirmadienio
EVT pirmininkas Charlesis Michelis yra įsitikinęs, kad Rusijos naftos draudimo klausimai bus išspręsti iki kito susitikimo pirmadienį, rašo CNN.
Trečiadienį Stokholme kalbėdamas spaudos konferencijoje jis sakė, kad nors yra „vis dar įsitikinęs“, jog blokui pavyks išspręsti visus klausimus, tačiau tam reikės „daug dialogo“.
„Mes labai sunkiai dirbame, kad galėtume išlikti vieningi“, – pabrėžė Ch. Michelis.
Švedijos premjerė Magdalena Andersson, dalyvavusi spaudos konferencijoje kartu su EVT pirmininku, viešai pareiškė šalies norą „eiti toliau“ taikant sankcijas Rusijai.
Siūlomam draudimui iš esmės nepritarė Vengrija, kuri pareiškė, kad tokia priemonė „prieštarautų Vengrijos nacionaliniam energetiniam saugumui“.
17:15 | Rusijos parlamentas panaikino viršutinę amžiaus ribą norintiems tarnauti kariuomenėje
Rusijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymo pataisas, kuriomis panaikinama viršutinė amžiaus riba, taikomą į kariuomenę norintiems įstoti asmenims, o toks žingsnis galimai byloja apie Maskvos užmojus mobilizuoti daugiau karių savo kampanijai Ukrainoje.
Dabar galiojantys įstatymai numato, kad savo pirmąjį karinės tarnybos kontraktą gali pasirašyti 18–40 metų Rusijos piliečiai arba 18–30 metų užsienio piliečiai.
Žemesnieji ir aukštesnieji parlamento rūmai pritarė įstatymo projektui per visus būtinus svarstymus. Dabar teisės aktą turės pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas.
Pataisos priimtos Rusijai patvirtinus, kad nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją žuvo daugiau kaip 1 tūkst. karių. Be to, Maskva pažadėjo tęsti karines operacijas kiek reikės.
„Turime stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, padėti Gynybos ministerijai. Mūsų vyriausiasis vadas [V. Putinas] daro viską, kad kariuomenė laimėtų ir didintų savo veiksmingumą“, – pareiškė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas; jo žodžiai paskelbti parlamento žemųjų rūmų tinklapyje.
Teisės aktas palies asmenis, savanoriškai stojančius į ginkluotąsias pajėgas, o ne jaunuolius, atliekančius privalomąją valstybės tarnybą.
„Tiksliai nutaikomiems ginklams naudoti ir valdyti ginkluotei bei karinei technikai reikalingi itin profesionalūs specialistai“, tokie specialistai reikiamų įgūdžių paprastai įgyja tik sulaukę 40–45 metų, sakoma teisės akto aiškinamajame rašte.
Remiantis raštu, priimtos pataisos leis pritraukti į kariuomenę civilinių profesijų atstovus, įskaitant medikus, inžinierius ir ryšių specialistus.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, kad Maskva „tęs specialiąją karinę operaciją, kol bus pasiekti visi tikslai“, turėdamas omenyje karinius veiksmus Ukrainoje.
17:04 | Ukrainai gali pritrūkti vietos grūdams laikyti
Kai Ukrainos grūdai bus paruošti derliui nuimti, šalis neturės pakankamai vietos grūdams saugoti, sako Ukrainos parlamentarė Yevheniia Kravchuk. Ji teigė, kad lieka vis mažiau laiko eksportuoti šiuo metu Ukrainoje esančius paruoštus grūdus, rašo „Sky news“.
„Turime gal apie pusantro mėnesio, kol pradėsime rinkti naują derlių“, – sakė ji.
Šiuo metu vis dažniau baiminamasi pasaulinės maisto krizės, mat Rusija toliau blokuoja Ukrainos uostus. Ukraina yra didelė kukurūzų, miežių, saulėgrąžų ir rapsų ir šių grūdų aliejaus eksportuotoja.
Antradienį Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Maskva turi imtis kviečių, įstrigusių Ukrainoje dėl Rusijos blokados, eksporto klausimo.
Anksčiau šią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi atidaryti humanitarinį koridorių laivams, gabenantiems maistą ir leisti išplaukti iš Ukrainos mainais į kai kurių sankcijų panaikinimą.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Rusija tokiu būdu užsiima šantažu.
Russia now blackmails the world by demanding to lift sanctions in exchange for them unblocking Ukraine’s food exports. Any foreign politician or official who may think of accepting this game should first visit the graves of killed Ukrainian children and talk to their parents.
— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) May 25, 2022
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace’as taip pat atmetė idėją panaikinti sankcijas, kad būtų nutraukta uostų blokada.
Vietoj to jis palankiai įvertino pasiūlymą, kad kitos Juodosios jūros valstybės, pavyzdžiui, Turkija, galėtų lydėti Ukrainos grūdų siuntas.
Ukraina tikisi, kad šių metų derlius sudarys apie 70 proc. praėjusių metų derliaus. Kai kuriuos laukus Ukrainoje dabar kontroliuoja Rusija, be to, kai kurie laukai buvo užminuoti.
16:46 | Michelis: rusiškos naftos embargas gali būti įvestas neatsižvelgiant į Vengrijos poziciją
Europos Vadovų Tarybos vadovas Charlesis Michelis pareiškė, kad Rusijos naftos embargas galimai bus įvestas neatsižvelgiant į neigiamą Vengrijos poziciją šiuo klausimu, rašo „Nexta“.
Kiek anksčiau buvo paskelbta, kad Europos Sąjungos viltys greitai įvesti draudimą importuoti Rusijos naftą gali būti sužlugdytos, Vengrijai pareikalavus brangių garantijų, kad jai bus užtikrintas naftos tiekimas.
16:33 | Rusija: kalbos apie apsikeitimą kaliniais „per ankstyvos“
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka teigia, kad būtų „per anksti“ svarstyti apsikeitimo belaisviais su Kyjivu galimybę, kol pasidavę Ukrainos kariai nebus teisiami.
Maskva apsvarstytų galimybę apsikeisti belaisviais su Kyjivu po to, kai pasidavę ukrainiečių kovotojai bus „tinkamai nuteisti, nuteisti“, „Interfax“ cituojamas jis.
„Prieš tai visos kalbos apie mainus yra per ankstyvos“, – sakė A. Rudenka.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas yra pasirengęs apsikeisti karo belaisviais ir paragino sąjungininkus spausti Maskvą.
Iki šiol išlieka neaiškus Mariupolio gynėjų, pasitraukusių iš „Azovstal“, likimas. Iš gamyklos praėjusią savaitę jie buvo išvežti į Rusijos kontroliuojamas teritorijas.
16:13 | Žvalgyba: Rusijai trūksta didelio tikslumo ginkluotės, ji keičia taktiką
Rusija jau panaudojo apie 60 proc. savo turimų didelio tikslumo ginklų atsargų, rašo „UNIAN“.
Pirmuosius du karo mėnesius Rusijos pajėgos vykdė chaotiškas raketų atakas, „Krym.Realities“ teigė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibitskis. Laikui bėgant padėtis pasikeitė. Žvalgyba teigia, kad Rusijos kariams trūksta didelio tikslumo ginklų.
„Mūsų duomenimis, kalbant apie didelio tikslumo ginklus, apie 60 proc. jų atsargų jau panaudota. Kai kurių tipų – dar daugiau – 70 proc. Yra atitinkami normatyviniai reikalavimai dėl slenksčio lygio, kurį turi išlaikyti kariai, o su „Iskander“ šis slenkstis beveik pasiektas“, – kalbėjo V. Skibitskis.
Jis taip pat teigė, kad okupantai negali tiekti atsargų taip greitai, kaip norėtų, nes susiduria su pajėgumų ir komponentų iš užsienio trūkumu. Pastarųjų negalima gauti dėl Rusijai taikomų sankcijų. Todėl rusai pakeitė tokių ginklų naudojimo taktiką.
„Jei anksčiau į taikinį buvo nukreipiamos dvi ar keturios raketos, tai dabar taikinys yra aiškiai parinktas, tai yra aštuonios ar dvylika įvairaus formato raketų. Arba balistinės ar sparnuotosios raketos, dislokuotos sausumoje ar jūroje, ore, kad būtų pasirengusios smogti į tą taikinį. Matome pokyčius ir suprantame, kad Rusijos Federacijos didelio tikslumo ginklų, didelio tikslumo amunicijos ištekliai yra ties riba“, – užbaigė jis.
Anksčiau karo ekspertas Vladislavas Selezniovas sakė, kad Rusijos okupantai suintensyvino raketų atakas, tačiau pradėjo naudoti pasenusių tipų raketas. Tai rodo, kad Rusijos pajėgoms trūksta didelio tikslumo raketų.
15:48 | Situacija Luhansko srityje yra sunki, bet „okupantai yra kulkomis peršaunami“
Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus pripažino, kad kai kuriose vietovėse situacija yra labai sunki, tačiau ir okupantai yra „kulkomis peršaunami“.
Jo teigimu, artimiausia savaitė taps lemtinga jo vadovaujamai sričiai: Rusijos okupantai sukoncentravo pajėgas Donbase ir sutelkė į Luhansko sritį visas turimas pajėgas. Užpuolikai aktyviai apšaudo regioną.
S. Haidajaus teigimu, „Luganščinoje kariauja milžiniškas kiekis okupantų, tačiau ir jų kiekis nėra begalinis“.
„Orkai baigiasi. Jie juk taip pat kulkomis peršaunami, kaip ir visi likę. Skirtumas tik tas, kad jų labai daug. Mūsų kariai tiesiog šokiruoti, kad jie kaip tarakonai lenda iš visų skylių. Tačiau aš manau, kad artimiausia savaitė parodys, visi įvykiai vystysis šią savaitę“, – pažymėjo jis.
Luhansko administracijos vadovas taip pat papasakojo, kad Severodonecko pakraščiuose vyksta sunkūs mūšiai, todėl „situacija labai sudėtinga“. Miestas yra bombarduojamas iš oro, šaudoma „Grad“ ir „Smerč“, kitais artilerijos pabūklais.
„Jau priartėjo pakankamai arti Rusijos pajėgos, todėl gali apšaudyti ir minosvaidžiais. Miestas nuolatos, visą parą naikinamas. Situacija mieste yra labai sunki. Vakar vyko mūšiai jau priemiesčiuose“, – paaiškino jis.
Ukrainos atstovo teigimu, akivaizdu, kad V. Putinas įsakė bet kokia kaina okupuoti Luhansko sritį, todėl Rusija perdislokavo kariuomenę iš Mariupolio, Charkivo ir Donecko srities į „karščiausią“ šiuo metu tašką Ukrainoje.
14:48 | Maskva: siekiant išvengti maisto krizės, turi būti atšauktos sankcijos Rusijai
Siekiant išvengti pasaulinės maisto krizės, turi būti atšauktos tarptautinės sankcijos Rusijai, įvestos jai įsiveržus į Ukrainą, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka.
„Maisto problemą reikia spręsti kompleksiškai, įskaitant Rusijos eksportui ir finansiniams sandoriams taikomų sankcijų atšaukimą“, – sakė A. Rudenka, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.
„Taip pat reikia, kad Ukraina išminuotų visus uostus, kuriuose švartuojasi laivai, o Rusija yra pasirengusi užtikrinti reikalingą humanitarinį koridorių“, – pridūrė vicepremjeras.
Karas Ukrainoje ir dėl jo Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių.
Vakarai kaltina Kremlių, kad per karą Ukrainoje jis naudoja badą kaip ginklą ir vagia ukrainietiškus grūdus iš rusų pajėgų kontroliuojamų teritorijų.
„Griežtai tai neigiu. Mes iš nieko nevagiame“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Rudenka.
Viceministras taip pat sukritikavo Lietuvos pasiūlymą suformuoti šalių koaliciją grūdų eksporto iš Odesos uosto saugumui užtikrinti.
„Neatmetu, kad yra galimybė suformuoti NATO šalių ar valstybių, kurioms reikia grūdų iš Ukrainos, koaliciją. Jos galėtų suteikti laivų ir lėktuvų Juodojoje jūroje ir užtikrinti saugų jūrų kelią laivams su grūdais iš Odesos uosto iki Bosforo Turkijoje“, – televizijai „Sky news“ pirmadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Pasak Rusijos užsienio reikalų viceministro, toks žingsnis „labai pablogintų padėtį Juodosios jūros regione“.
Iki karo Rusijai ir Ukrainai kartu teko maždaug 30 proc. pasaulinio kviečių eksporto.
Jungtinės Tautos paragino Rusiją nutraukti Ukrainos grūdų eksporto blokadą.
14:02 | Ukrainoje užregistruota daugiau nei 20 000 karo nusikaltimų
Kaip Ukrainos televizijoje pranešė šalies vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis, Ukrainos specialistai šiuo klausimu bendradarbiauja su užsienio prokurorais ir tyrėjais.
„Šiandien užregistruota daugiau nei 20 000 karo nusikaltimų, iš kurių daugiau nei 13 500 nusikaltimų užregistravo tyrėjai. Bendradarbiaujame su užsienio prokurorais, jungtinėmis tyrimo grupėmis ir ekspertais, tačiau didžiąją darbo dalį atlieka Ukrainos teisėsaugos pareigūnai.
Tiesą sakant, jie surenka pagrindinę medžiagą, kuri vėliau perduodama tarptautinėms instancijoms, kad Rusijos nusikaltėliai būtų patraukti atsakomybėn“, – sakė D. Monastyrskis.
13:54 | Putinas supaprastino Rusijos pilietybės išdavimą okupuotų Ukrainos regionų gyventojams
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl supaprastintos Rusijos pilietybės išdavimo tvarkos okupuotų Ukrainos Zaporižės ir Chersono sričių gyventojams.
13:46 | Maskva: prieš galimą apsikeitimą belaisviais ukrainiečių kariai bus teisiami
Maskva trečiadienį pareiškė, jog „per anksti“ svarstyti apsikeitimą belaisviais su Kyjivu, kol prieš teismą nestojo rusų pajėgoms pasidavę ukrainiečių kariai.
Užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka sakė, kad Maskva svarstys galimybę apsikeisti belaisviais su Kyjivu po to, kai pasidavę ukrainiečių kariai „bus tinkamai nuteisti, nubausti“.
„Iki to laiko visos kalbos apie apsikeitimą yra per ankstyvos“, – žurnalistams sakė viceministras, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.
Praėjusią savaitę pasidavė šimtai strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio Ukrainos pietryčiuose gynėjų, kurie daug savaičių praleido metalurgijos gamykloje „Azovstal“, apsiausti ir įnirtingai atakuojami rusų pajėgų.
13:32 | Rusija, tikėtina, turės pereiti į gynybą
„The New York Times“ skelbia, kad Rusijos karinė vadovybė nepasimokė iš savo nesėkmės bandant užimti Kyjivą ir vis dar patenka į spąstus, vienu metu per plačiai išskirstydama savo pajėgas.
Po mėnesio aktyvaus puolimo Donbase Rusijos Federacija gali „pasigirti“ tik užėmusi Popasną ir Mariupolį, tačiau abiem atvejais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojai leido tai padaryti, teigia leidinys.
Dabar Rusijos kariai juda į šiaurę nuo Popasnos, tikėdamiesi apsupti Ukrainos pajėgas Severodonecke ir įkurti ten „antrą Mariupolį“. Greičiausiai Ukrainos kariškiai miestą bandys išlaikyti kuo ilgiau, stengdamiesi padaryti kuo daugiau žalos Rusijos karinėms pajėgoms, svarsto „The New York Times“.
Leidinys rašo, kad Rusijai nepakanka šių pergalių įgyti Donbaso kontrolę. Be to, Rusijos kariai, skirtingai nei Ukraina, neturi patikimo karinės technikos ir įrangos tiekimo. Kuo toliau rusai žengia į priekį, tuo labiau ilgėja jų tiekimo grandinės ir jie tampa vis labiau pažeidžiami Ukrainos kontratakoms. Dėl šios priežasties Rusija turi perdislokuoti savo karius, kad apgintų jau užkariautą teritoriją.
Kaip rašo „The New York Times“, rusai turi ribotą laiką pagyvinti puolimą, kad pasiektų apčiuopiamą sėkmę. Po to jie bus priversti užimti gynybines pozicijas, o karo eiga sulėtės. Būtent todėl ekspertai įsitikinę, kad mūšis dėl Donbaso bus paskutinė didelė Rusijos Federacijos operacija Ukrainoje.
Anksčiau „The Times“ paskelbė, kad britų „Brimstone“ raketos pakeitė mūšio dėl Donbaso „dinamiškumą“. Jie kelia rimtą grėsmę „pažeidžiamoms“ rusų formuotėms, net jei jos yra kelios mylios nuo fronto linijos.
13:09 | Lietuva perduos Ukrainai šarvuočių, sunkvežimių ir visureigių už 15,5 mln. eurų
Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė Ukrainai perduos 20 šarvuotų transporterių „M113“, dešimt karinių sunkvežimių ir dešimt išminavimo darbams naudojamų visureigių.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), naujai ruošiamos siuntos Ukrainai vertė siekia apie 15,5 mln. eurų.
„Perduodame šarvuočius, kurių 200 vienetų Ukrainai perdavė JAV. Taip pat siunčiame Ukrainai reikalingus sunkvežimius ir visureigius. Mūsų ir sąjungininkų koordinuota parama yra lemiamas veiksnys Ukrainos pergalei“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
12:47 | Ukrainos rytuose per rusų pajėgų apšaudymą žuvo šeši civiliai
Ukrainos rytinės Luhansko srities gubernatorius trečiadienį pranešė, kad mažiausiai šeši civiliai gyventojai žuvo per naujausius rusų pajėgų artilerijos smūgius miestui, atsidūrusiam jau tris mėnesius vykstančio karo epicentre.
S. Haidajus sakė, kad per pastarąją parą rusų pajėgoms apšaudant Sjevjerodonecko miestą dar aštuoni žmonės buvo sužeisti. Jis kaltino Rusijos karius sąmoningai taikantis į slėptuves, kuriose glaudžiasi civiliai gyventojai.
Šis miestas yra Ukrainos rytiniame pramoniniame Donbaso regione, kur Rusijos pajėgos tęsia puolimą, nepaisant įnirtingo ukrainiečių pasipriešinimo.
Donbaso regionas, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, nuo 2014 metų iš dalies buvo kontroliuojamas promaskvietiškų separatistų. Dabar šiame regione vyksta įnirtingiausios Kyjivo ir Maskvos pajėgų kautynės.
12:23 | Užfiksuota akimirka, kai Rusijos kariuomenės paleista raketa rėžėsi į civilį objektą Zaporižėje
Trečiadienį paryčiais Rusijos karinės pajėgos apšaudė Zaporižią. Vaizdo stebėjimo kameros pavyko užfiksuoti smūgio akimirką.
Missile strikes in #Zaporizhzhya have killed a man and injured three others. The occupiers claim to have destroyed an entire "Motor Sich" plant.
— NEXTA (@nexta_tv) May 25, 2022
However, this video shows the destruction of the city's civilian infrastructure. pic.twitter.com/AuuksRS2T5
11:47 | Ukraina renka rusų karių lavonus – tikisi juos iškeisti į karo belaisvius
Ukrainos pajėgos tarp buvusių okupuotų miestų griuvėsių renka pasklidusių žuvusių rusų kareivių kūnus ir naudoja viską nuo DNR iki tatuiruočių, kad patikrintų jų tapatybę, tikėdamasi iškeisti juos į karo belaisvius, praneša „Reuters“.
Savanoriai padėjo kariuomenei surinkti 60 kūnų šiaurės rytiniame Charkivo regione, iš kurio pastarosiomis savaitėmis traukėsi Rusijos pajėgos. Kareivių kūnai sukrauti į šaldytuvą geležinkelio vagone.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio ir civilinio bendradarbiavimo skyriaus kapitono Antono Ivanikovo, kūnai kartais naudojami kaip kalinių mainų dalis, o kartais – kaip mainai į ukrainiečių palaikus.
„Renkame visus dokumentus, visas kreditines korteles. Viską, kas padėtų mums atpažinti kūnus, įskaitant tatuiruotes ir DNR, – sakė A. Ivanikovas. – Ateityje tai mums parodys, kuris karys, kuri brigada buvo šiame regione, kad būtų galima keistis toliau“.
Jis pridūrė, kad palaikai keliaus traukiniu į Kyjivą, kur įsikūrusi mainų derybų komanda.
11:15 | Zelenskis Davose: Vakarams stinga vienybės dėl paramos Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Vakarai tebėra susiskaldę dėl paramos Kyjivui masto.
„Vienybė yra susijusi su ginklais. Mano klausimas – ar ši vienybė egzistuoja praktiškai? Aš jos nematau. Mūsų didžiulis pranašumas prieš Rusiją bus tada, kai būsime tikrai vieningi“, – sakė V. Zelenskis Pasaulio ekonomikos forume (PEF) vykusioje diskusijoje apie Ukrainą.
10:54 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 29 450 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 206 lėktuvus, 170 sraigtasparnių, 1305 tankus, 3213 šarvuočius, 606 artilerijos pabūklus, 201 raketų sistemą, 13 laivų, 2218 mašinų, 76 kuro cisternas, 491 bepilotį orlaivį, 93 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 44 specialiosios įrangos vienetus.
10:23 | Ukrainoje nukautas vienas iš „kadyrovcų“ vadų
Ukrainos pajėgos nukovė vieną iš Kadyrovo kariuomenės vadų, skelbiama Ukrainos kariuomenės strateginės komunikacijos paskyroje. Nepatvirtintais duomenimis, jis žuvo „karščiausiame“ šiuo metu taške Ukrainoje – Severodonecke.
„Šįkart prie Kobzono kūrybos VIP gerbėjų gretų prisijungė Kadyrovo vardo spec. pulko Antrosios kuopos vadas Asvadas Idrisovas“, – skelbiama pranešime.
Ukrainos kariuomenė neskelbia, kokiomis aplinkybėmis, tačiau portalas „Vlast“ skelbia, kad A. Idrisovas, kartu su dar keliais čečėnų karininkais, buvo nukautas mūšių Severodonecke metu.
09:50 | Humanitarinė katastrofa Mariupolyje
Pasak Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, Mariupolyje nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo mažiausiai 22 tūkst. civilių gyventojų. Šiuo metu žiniasklaida negali patekti į miestą, o jame likę gyventojai per daug įsibaiminę atvirai papasakoti apie patirtą siaubą, skelbia UNIAN.
P. Andriuščenka paaiškino, kad šį skaičių nustatė vietos pareigūnai, tačiau jis gali būti reikšmingai didesnis. Anot mero patarėjo, mirusiųjų perlaidojimo procesą apsunkina tai, kad Rusijos pareigūnai reikalauja palaikus nugabenti į morgą, o asmuo, norintis juos pasiimti, turi įrašyti vaizdo įrašą, kuriame pareiškia, kad žuvusįjį nužudė Ukrainos kariuomenė.
„Miestas visiškai tamsus. Vienintelės šviesos yra nuo Rusijos kariuomenės ir Rusijos patrulių, – CNN sakė P. Andriuščenka. – Mirties kvapas ir ugnies kvapas yra visur“.
Mero patarėjas teigė, kad miestas yra izoliuotas, o situacija jame – humanitarinė katastrofa. Jis teigė, kad gyventojai negali laisvai judėti, nes bet kokiam judėjimui mieste reikalingi specialūs leidimai, o filtravimo sistema neleidžia išvykti iš Mariupolio.
09:30 | Ukrainoje Rusijos karinės pajėgos nužudė 238 ukrainiečių vaikus
„Gegužės 25 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl plataus masto ginkluotos Rusijos Federacijos agresijos nukentėjo daugiau nei 671 vaikas. Remiantis oficialia informacija, žuvo 238 vaikai, o daugiau nei 433 buvo sužeisti“, – skelbia Ukrainos Generalinė prokuratūra.
Daugiau nei pusė vaikų nukentėjo Donecko srityje.
Kartu pažymima, kad šie skaičiai nėra galutiniai, nes toliau dirbama juos renkant aktyvių karo veiksmų vietose laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.
08:54 | Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paskelbė nepaprastąją padėtį dėl karo kaimyninėje Ukrainoje
„Pasaulis atsidūrė ant ekonominės krizės slenksčio“, – sakė jis.
V. Orbanas, kuris balandžio mėnesį buvo sugrąžintas į valdžią ketvirtą kadenciją iš eilės, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše paskelbė, kad jo vyriausybė skelbia nepaprastąją padėtį tam, kad galėtų greičiau reaguoti į karo keliamus iššūkius.
Tai leis Vengrijos vyriausybei patvirtinti reikiamas priemones dekretu. Pirmosios priemonės bus paskelbtos trečiadienį, sakė V. Orbanas.
08:31 | Severodonecke per parą žuvo šeši žmonės, mažiausiai aštuoni sužeisti
„Rusai smogė į minią žmonių. Taip, jie žino, kad Severodonecko „Azote“ yra slėptuvės nuo bombų, ir ten siunčia sviedinius. Vakar ten nužudė keturis vietinius gyventojus, dar trys pateko į ligoninę.
Priešas taip pat žino, kokiose mokyklose yra slėptuvės. Šią informaciją okupantai renka bepiločiais orlaiviais, taip pat gauna duomenis iš šaulių“, – „Telegram“ pranešė Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.
08:04 | Gubernatorius: padėtis Luhanske „su kiekviena valanda“ vis prastesnė
Ukrainos rytinės Luhansko srities gubernatorius antradienį pareiškė, kad padėtis ten prastėja „su kiekviena valanda“, nes Rusijos kariai užima vis daugiau teritorijos ir „visiškai naikina“ svarbų Sjevjerodonecko miestą.
„Padėtis labai sudėtinga ir, deja, tik blogėja. Ji blogėja su kiekviena diena ir net su kiekviena valanda“, – sakė gubernatorius Serhijus Haidajus vaizdo įraše platformoje „Telegram“.
„Apšaudymų vis daugėja. Rusijos kariuomenė nusprendė visiškai sunaikinti Sjevjerodonecką“, – pridūrė jis.
„Miestas bombarduojamas aviacijos, apšaudomas iš salvinės raketų ugnies sistemų, artilerijos, minosvaidžių, tankų“, – sakė S. Haidajus.
„Jie paprasčiausiai šalina Sjevjerodonecką nuo žemės paviršiaus“, – teigė jis.
Jis kalbėjo Rusijos pajėgoms suintensyvinus puolimą paskutiniame pasipriešinimo židinyje aplink Luhanską ir Maskvai pareiškus, kad beveik visiškai kontroliuoja regioną.
S. Haidajus teigė, kad Rusijos kariuomenė bando pralaužti Ukrainos gynybines linijas į Sjevjerodonecką iš „įvairių krypčių“.
Jis taip pat sakė, kad svarbus greitkelis, jungiantis Lysyčansko ir Bachmuto miestus, yra nuolat apšaudomas.
„Važiuoti ten tikrai labai pavojinga“, – sakė jis.
Pasak S. Haidajaus, nors padėtis yra „beveik kritinė“, Ukrainos kariai vis dar „laikosi“.
„Dabar esame kaip Mariupolis. Dedame visas pastangas, kad jie (rusai) neitų toliau“, – sakė jis, turėdamas omenyje Rusijos pajėgų faktiškai sunaikintą Ukrainos uostamiestį, tapusį atkaklaus pasipriešinimo simboliu.
07:39 | Zelenskis: Ukrainai reikia dar daugiau ginklų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija kovoje dėl keturių rytinio Donbaso regiono miestų naudoja visas turimas priemones.
„Padėtis Donbase šiuo metu labai sudėtinga, – vėlai antradienį kreipdamasis į tautą sakė V. Zelenskis. – Praktiškai visa Rusijos kariuomenės galia, visa, kas tik liko, yra mesta į puolimą. Limanas, Popasna, Sjevjerodoneckas, Slavjanskas – okupantai nori viską ten sunaikinti.“
V. Zelenskis sakė, kad Ukrainos kariuomenė duoda atkirtį rusams, tačiau „prireiks laiko ir daug daugiau mūsų žmonių pastangų, kad būtų įveiktas jų pranašumas įrangos ir ginklų skaičiumi“.
Jis sakė ukrainiečiams, kad jie turėtų didžiuotis, jog tris mėnesius atsilaikė prieš Maskvą kare, kuris, kaip daugelis Rusijoje ir Vakaruose tikėjosi, truks tris dienas.
V. Zelenskis paragino Vakarus suteikti dar daugiau ginklų, įskaitant raketų paleidimo įrenginius ir tankus, kad Ukraina galėtų kovoti.
Be to, V. Zelenskis pašiepė antradienį paskelbtą Rusijos gynybos ministro pareiškimą, kad Maskva sąmoningai lėtina puolimą, kad apsuptų miestų gyventojai turėtų laiko evakuotis.
07:34 | Liudininkai praneša apie sprogimus Zaporižioje
Liudininkai pranešė apie kelis sprogimus Zaporižioje gegužės 25 d. anksti ryte. Oro pavijau sirenos mieste nuskambėjo apie 3.20 val. vietos laiku, o sprogimai pasigirdo po 5 val.
Vietos valdžios teigimu, vienas žmogus žuvo.
06:51 | Rusijos pajėgos prasiveržė daugiau nei per pastarąsias savaites
Rusijos karinės pajėgos į Luhansko sritį siunčia daugybę savo karių, artilerijos ir aviacijos. Pasak JAV Karo studijų instituto (ISW), rusai reikiamus išteklius ima iš Iziumo, Charkivo, Donecko ir Zaporižios.
Tikėtina, kad Rusijos pajėgos vienu metu bandys apsupti kelias mažas Ukrainos pajėgų ląsteles Donecko ir Luhansko srityse: platesnę Severodonecko sritį (įskaitant Rubižnę ir Lysyčanską), Bachmut-Lysyčanską, aplink Zolotę (į šiaurės rytus nuo Popasnos) ir Avdijivką.
„Rusijos pajėgos praėjusią savaitę žengė į priekį daugiau nei ankstesnėmis gegužės savaitėmis, tačiau šie žingsniai tebėra lėti, apsiriboja mažesniais taikiniais, nei tikėjosi Kremlius, ir susiduria su Ukrainos gynyba“, – skelbia JAV analitikai.
Be to, institutas pripažino, kad Rusijos pajėgos greičiausiai susidurs su užsitęsusiomis miestų kovomis, jei jos apsups Severodonecką bei kitus didžiuosius miestus.
06:23 | Donbase žuvo mažiausiai 14 civilių
Paskutiniame atnaujintame Ukrainos kariuomenės pranešime teigiama, kad per masines Rusijos pajėgų atakas antradienį Luhansko ir Donecko srityse žuvo mažiausiai 14 civilių ir 15 buvo sužeista.
Ukrainos kariškiai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad Rusijos kariai paskutiniame puolime regionuse panaudojo orlaivius, kelis raketų paleidimo įrenginius, artileriją, tankus, minosvaidžius ir raketas.
06:00 | Mėgina atitverti miestus
Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus, jei Rusijos karinėms pajėgoms pavyktų apsupti du strategiškai svarbius miestus Rytų Ukrainoje – Lysyčanską ir Severodonecką, – tuomet ten būtų bandoma atkartoti tai, kas vyko Mariupolyje.
„Štai jie bando čia prasibrauti iš Vrubovkos ir užkirsti kelią į Berestovės rajoną. Tai vienas pagrindinių tikslų, siekiant nutraukti tiekimą tarp Bachmuto ir Lysyčansko. Jei pažiūrėsite į Severską, tai jis – nedidelis katilas palei geležinkelį, kurį [rusai] bando atitverti nuo Seversko iki Berestovės.
Jį atitvėrus, Lysyčanskas bei Severodoneckas lieka apsupti. Tai yra pagrindinis uždavinys, kurį dabar sprendžia. Užduotis – padaryti „naują Mariupolį“, – laidoje pas Rusijos žmogaus teisių aktyvistą Marką Feiginą sakė O. Arestovyčius.
Jis pažymėjo, kad dabar Ukrainos karių padėtis yra labai sunki.
„Nuolatiniai artilerijos ir aviacijos smūgiai, beveik nenutrūkstami priešo sausumos pajėgų puolimai. Artilerijos ir aviacijos pranašumas iš priešo. O ten, švelniai tariant, vos kapanojamės. Bet pačiuose Lysyčanske ir Severodonecke situacija suvaldoma“, – sakė O. Arestovyčius.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Europos Sąjungos Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina liberalizavimo ir lengvatų papildymo, vieneriems metams atšaukiant muitus visam Ukrainos eksportui į ES.
► Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje darbininkai rado griuvėsiuose apie 200 kūnų, antradienį pranešė Ukrainos valdžia.
► Rusijos pajėgų kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities neteisėtai primestos administracijos pareigūnas Kirilas Stremousovas antradienį pareiškė, kad prokremliška regiono valdžia prašys Maskvos srities teritorijoje įkurti karinę bazę.
► Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“, vėlai pirmadienį pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, bloko narėms sunkiai sekantis pasiekti konsensusą dėl tokio boikoto.
► JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį kreipdamasis į keturių valstybių viršūnių susitikimą susirinkusius Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalių vadovus sakė, kad dėl brutalaus Rusijos karo prieš Ukrainą jie išgyvena „tamsų mūsų bendros istorijos laikotarpį“.
► Ukrainos karinės pajėgos apšaudo Rusijos pozicijas iš neseniai pristatytų vakarietiškų artilerijos sistemų, pareiškė ukrainiečių kariuomenės atstovas, besidžiaugdamas Maskvos karius „liūdinančios“ ginkluotės efektyvumu.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį į antradienį pareiškė, kad Rusija vykdo „totalinį karą“ prieš jo šalį – siekia sukelti kuo didesnius žmogiškuosius ir infrastruktūros nuostolius.
