Karas Ukrainoje

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį apkaltino Rusijos karius žaginant moteris ir išreiškė paramą raginimui įkurti specialų tribunolą bausti už Maskvos agresiją.

Ukrainos teritoriniuose vandenyse buvo nuskandintas Ukrainos laivyno flagmanas „Hetmanas Sahaidachny“. Turimi duomenys rodo, kad karinio laivo įgula nusprendė asmeniškai sunaikinti fregatą Ukrainos teritoriniuose vandenyse, skelbia avia.pro svetainė. Nepatvirtintais duomenimis, Ukrainos karinio jūrų laivyno vyrai tyčia nuskandino karinį laivą. Pranešama, kad įgulos likimas nėra nežinomas.

Socialiniame tinkle „Twitter“ plinta nauji vaizdai iš Rusijos pajėgų apšaudomo Irpinės miesto, esančio už 21 kilometro į vakarus nuo Ukrainos sostinės Kijevo. Informacinio kanalo „Nexta“ išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip raketomis apšaudomas daugiaaukštis gyvenamasis pastatas. Šią siaubingą ataką iš šono stebėjo gretimo namo gyventojai, kurie matydami jų akyse griūnantį daugiabutį negalėjo sulaikyti pykčio ir emocijų.

Kremliaus režimui Ukrainoje naudojant vis žiauresnius karo veiksmus, nusitaikant net ir į beginklius civilius, nerimo nuotaikos lydi ir Lietuvos gyventojus. Dažnas teigia apie tai galvojantis, bet neturįs plano, kaip nelaimės atveju elgtųsi. Juos ramindami institucijų atstovai sako, kad baimintis Lietuvoje nėra ko – kol kas grėsmių jokių nekyla. Lietuviai ieško informacijos, kur, neduok Dieve, jei kiltų grėsmė, kur galėtų saugiai pasislėpti.

Pasaulis atsidūrė per vieną žingsnį nuo katastrofos, kai naktį iš ketvirtadienio į penktadienį rusų kariai apšaudė didžiausią Europoje Zaporožės atominę elektrinę. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad šis įvykis turėtų pagaliau pažadinti Vakarų lyderius, vis dar nesiryžtančius tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su L. Linkevičiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ukraina prieš visą Rusiją kovoja viena.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad yra įrodymų, jog Rusijos kariuomenė naudoja kasetinius sprogmenis.  Per spaudos konferenciją J. Stoltenbergas žurnalistams teigė, kad yra įrodymų apie kasetinių bombų naudojimą, rašo CNN.  Būtent šis naudojamas ginklas gali aplinkoje paskleisti daugybę daug mažesnių sprogmenų.

Tokijas penktadienį pranešė siunčiantis Ukrainai neperšaunamų liemenių, šalmų ir kitos gynybinės įrangos, siekdamas padėti šaliai priešintis Rusijos invazijai. Japonijai, paprastai besilaikančiai principo nesiųsti gynybos reikmenų į konfliktų apimtas valstybes, toks žingsnis yra retas. Vyriausybės vyriausiasis sekretorius Hirokazu Matsuno penktadienį žurnalistams sakė, kad, Nacionalinio saugumo tarybai priėmus tokį sprendimą, baigiamos derinti siuntimo ir kitos logistikos detalės.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas neskelbs neskraidymo zonos virš Ukrainos, Kyjivui reiškiant atitinkamus raginimus, siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą. „Sąjungininkai sutinka, kad NATO lėktuvai neturėtų skraidyti virš Ukrainos oro erdvės, o NATO kariai neturėtų būti Ukrainos teritorijoje“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su NATO užsienio reikalų ministrais.

Vakarų sąjungininkės penktadienį pasmerkė Rusiją dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo, tačiau atmetė Kyjivo raginimus paskelbti neskraidymo zoną virš šalies siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą. Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos ir NATO užsienio reikalų ministrai sakė svarstantys papildomas sankcijas siekiant toliau spausti Maskvą po baudžiamųjų ekonominių priemonių bangos, užgriuvusios Rusiją dėl invazijos Ukrainoje.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo jau daugiau kaip 1,2 mln. žmonių. Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF duomenimis, maždaug pusė milijono iš jų yra nepilnamečiai. JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR prognozavo, kad ilgainiui apsaugos ir pagalbos gali prireikti daugiau nei 4 mln. nuo karo bėgančių ukrainiečių.

Penki scenarijai, kaip gali baigtis karas. Griaudint karui Ukrainoje, spėliojama kaip ir kada jis gali baigtis. Yra keli scenarijai, bet dauguma jų – niūrūs. 1. Trumpas karas Rusija pradeda ir greitai baigia greitą ir naikinantį karą. Tūkstančiai miršta, Kijevas krenta, Ukrainos prezidentas žūva arba yra priverstas trauktis iš šalies. Rusija “pasistato” marionetinę vyriausybę. Ukraina lieka nestabili, pažeidžiama ir partizaninio karo niokojama valstybė.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba penktadienį didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad būtų pradėtas tyrimas dėl pažeidimų, padarytų Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje. 32 iš 47 Tarybos narių balsavo už kuo aukštesnio lygio tyrimą dėl įtariamų teisių pažeidimų, siekiant patraukti atsakomybėn kaltuosius. „Prieš“ balsavo tik pati Rusija ir Eritrėja. Likusios 13 narių, įskaitant tradicines Maskvos šalininkes Kiniją, Venesuelą ir Kubą, susilaikė.

Naktį rusų pajėgoms apšaudžius didžiausią atominę elektrinę Ukrainoje, kilo gaisras, o vėliau elektrinė buvo užimta. Specialistai sako, kad režimo tikslas aiškus – paėmus elektrinę į savo rankas galima manipuliuoti ne tik elektros tiekimu, bet ir kurti dezinformaciją. Specialistai ragina nepanikuoti ir informuoja, kad radiacinis fonas Lietuvoje lieka nepakitęs. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Rusijos karinės pajėgos apšaudė Zaporožės atominę elektrinę.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame savo istoriją papasakojo Ukrainos Černigovo miesto mokyklos ataką išgyvenusi mergaitė.  Sukrečiančiame vaizdo įraše matyti, kad mergaitė yra visa kruvina ir yra patyrusi daugybę sužalojimų. Mergaitė paprašė jos vaizdo įrašu pasidalinti su visais rusais. „Aš buvau mokykloje, kai prasidėjo bombardavimas. Aš išgyvenau. Visiems sėkmės, tikiuosi, kad jums bus geriau nei man.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss penktadienį pareiškė, kad jos šalis prašo surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, į kaimyninę šalį įsiveržusioms Rusijos pajėgoms užpuolus atominę elektrinę Ukrainoje. Ši ataka kėlė „grėsmę Europos saugumui ir stabilumui. Mums reikia, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“, sakė ji britų televizijai Briuselyje vykstančio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino tarptautinę bendruomenę įvesti dar griežtesnes sankcijas Maskvai, į jo šalį įsiveržusioms Rusijos pajėgoms užpuolus ir užėmus didžiausią Europoje atominę elektrinę. „Būtina nedelsiant sugriežtinti sankcijas branduolinio terorizmo valstybei“, – pareiškė jis, kilus nerimui, kad kautynės prie Zaporižios jėgainės galėtų sukelti branduolinę avariją.

Devintąją Rusijos invazijos į Ukrainos dieną okupantų pajėgos toliau be skrupulų naikina viską, kas pasitaiko jų kelyje. Skelbiama, kad penktadienį, apie devintą valandą ryto, Rusijos kariai sudavė galingą smūgį Žytomyro miestui ir praktiškai sunaikino ten buvusią mokyklą. Įvairiose miesto vietose buvo girdėti sprogimai, o po jų miesto centre esančioje mokykloje buvo matyti išgriautos pastatos sienos ir įgriuvęs stogas. „Ką tik buvo paleista raketa arba sprogo bomba.

Pirmadienį, po Europos Sąjungos paskelbtų sankcijų Rusijos centriniam bankui įsigaliojimo, rublio kursas krito daugiau nei 20 procentų. Vis daugiau užsienio įmonių sustabdo savo verslo veikimą Rusijoje, o rusai apgulė ne tik beužsidarančias parduotuves, bet ir bankus bei bankomatus. O ką šis ekonominis Rusijos krachas reikš Lietuvai? Kaip tai atsilieps mums? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ su Europos Parlamento nariu Andriumi Kubiliumi ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu.

Ukrainos žmonės desperatiškai prašo Vakarų apginti jų oro erdvę ir įvesti neskraidymo zoną, bet kas tai yra? Kodėl Vakarai nenori to daryti, klausia BBC. Kas yra neskraidymo zona ir kodėl tai svarbu? Jei kokiame nors regione paskelbiama neskraidymo zona, ten lėktuvai, civiliai ir kariniai, skraidyti negali. Neskraidymo zona gali būti naudojama apsaugoti jautrias teritorijas, tarkime, tokias, kaip karališkieji rūmai, dideli susibūrimai, sporto renginiai.

Baltijos šalys ir Lenkija pritarė Lietuvos siūlymui kreiptis į Jungtines Tautas dėl pagalbos užtikrinti saugų humanitarinės pagalbos gabenimą Ukrainos žmonėms, penktadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Šiuo tikslu ministrai pasirašys bendrą raginimą veikti, kuris bus perduotas Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biurui Ženevoje (Šveicarijoje). „Pasirašydamos bendrą dokumentą, Baltijos valstybės ir Lenkija dar kartą patvirtina paramą Ukrainai socialinės...

Ukrainoje nukautas vienas Rusijos generolų – buvęs 7-osios Rusijos desantininkų šturmo divizijos vadas Andrejus Suchoveckis. Apie tai skelbia Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka. „Ukrainoje, Černigovo srityje, žuvo pirmasis rusų okupantų generolas. Pasiruoškite likusieji! Arba, ponai generolai, praneškite vadams, kad invazija į Ukrainą yra kruvinas nuotykis, kuris sunaikins Rusiją, jei ji nebus nedelsiant sustabdyta! Ukraina yra jūsų Afganistanas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė Rusijos „beatodairiškumą“ dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo ir pareikalavo Maskvos nutraukti karą prieš savo kaimynę. „Naktį taip pat matėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir jo užbaigimo svarbą, taip pat visų Rusijos karių išvedimo ir sąžiningumo diplomatinėse pastangose svarbą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš susitikimą su Vakarų šalių užsienio reikalų ministrais.

Ukraina išplatino bepilotės skraidyklės užfiksuotus kadrus iš suniokoto Borodiankos miesto. 60 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Kijevo esantis Borodiankos miestas po intensyvių Rusijos artilerijos atakų dabar primena miestą vaiduoklį, nors jame prieš mėnesį dar virė įprastinis gyvenimas, miestelyje 2021-ųjų metų duomenimis gyveno 13 tūkstančių gyventojų.

Nuo karo pradžios prieš Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį buvo surengti mažiausiai trys bandymai jį nužudyti. Žmogžudystėms už akių užbėgta, kai Rusijos žvalgyba FSB informavo Ukrainą apie dvi atskiras samdinių grupes, kurioms pavesta nužudyti būtent Ukrainos prezidentą.

Įtakingas JAV senatorius Lindsey Grahamas paragino, kad „kas nors Rusijoje“ nužudytų prezidentą Vladimirą Putiną, jo pajėgoms užpuolus Ukrainą. „Kaip tai baigti? Kas nors Rusijoje turi imtis atsakomybės... ir pašalinti šį vyruką“, – sakė respublikonų senatorius ketvirtadienį vakare per interviu konservatyvios televizijos „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity.

Viena iš paskutinių nepriklausomų Rusijos naujienų kanalų „Dožd“ paskelbė nutrauksianti savo veiklą neribotam laikui po to, kai patyrė spaudimą dėl informacijos apie karą Ukrainoje. Remiantis pranešimais, Rusijos telekomunikacijų reguliavimo tarnyba jau anksčiau šią savaitę blokavo „Dožd“, kaltindama ją „ekstremizmo kurstymu, Rusijos piliečių piktnaudžiavimu, masiniu visuomenės ramybės ir saugumo sutrikdymu ir protestų skatinimu“, skelbia BBC.

Didžiausia privati Rusijos naftos bendrovė „Lukoil“ ketvirtadienį paragino nedelsiant nutraukti karinius veiksmus Ukrainoje ir tapo viena pirmųjų didžiųjų Rusijos įmonių, pasisakiusių prieš Maskvos invaziją į provakarietišką kaimynę. Bendrovės vadovybė „reiškia susirūpinimą dėl besitęsiančių tragiškų įvykių Ukrainoje bei reiškia nuoširdžiausią užuojautą visiems dėl šios tragedijos nukentėjusiems“, – teigiama „Lukoil“ pareiškime.

Ukrainos pagalbos tarnybos penktadienį pranešė, kad užgesino gaisrą Zaporožės atominėje elektrinėje, kilusį po Rusijos kariuomenės apšaudymo. „6 val. 20 min. gaisras Zaporožės AE Enerhodare buvo užgesintas. Aukų nėra“, – feisbuke paskelbė pagalbos tarnybos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Maskvą griebusis „branduolinio teroro“ ir mėginant „pakartoti“ Černobylio katastrofą, kai įsiveržusios Rusijos pajėgos apšaudė didžiausią Europoje atominę elektrinę.

JAV prezidentas Joe Bidenas paragino Rusiją nutraukti savo karinę veiklą Ukrainos atominėje elektrinėje ir įleisti avarines tarnybas. „Prezidentas Bidenas kartu su prezidentu [Volodymyru] Zelenskiu ragino Rusiją sustabdyti savo karinius veiksmus toje teritorijoje ir leisti ugniagesiams bei avarinių tarnybų darbuotojams patekti į tą vietą“, – sakoma Baltųjų rūmų paskelbtoje lyderių pokalbio santraukoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą kreipėsi į Europą, prašydamas pagalbos po Ukrainos atominės elektrinės atakos. Zaporožės atominę elektrinę apšaudžius Rusijos karinėms pajėgoms, joje kilo gaisras. „Europa turi pabusti dabar. Didžiausia atominė stotis Europoje dega. Šiuo metu Rusijos tankai apšaudo branduolinius dalinius. Tai yra rezervuarai, kurie turi šiluminį regėjimą, todėl jie žino, kur šaudo. Jie tam ruošėsi.

Devintoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Rusijos karinių pajėgų apšaudytoje didžiausioje Europos atominėje elektrinėje Zaporožėje kilo gaisras. Ukraina įspėjo dėl branduolinio pavojaus. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Penktadienis ► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sukritikavo NATO, atmetusią galimybes skelbti neskraidymo zoną virš jo šalies.

NATO atmetė virš Ukrainos, kuri šiuo metu kariauja su į šalies teritoriją įsiveržusiomis Rusijos karinėmis pajėgomis, paskelbti neskradymo zoną. Pasak NATO vadovo, Aljanso kariai neturėtų būti virš Ukrainos. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:23 | V. Zelenskis kritikuoja NATO Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sukritikavo NATO, atmetusią galimybes skelbti neskraidymo zoną virš jo šalies. Jis pareiškė, kad NATO žino, jog tikėtina tolimesnė Rusijos agresija.

Čekijos piliečiams, išvykusiems į Ukrainą ir padedantiems gintis nuo Rusijos invazijos, tėvynėje atsakomybė nebegrės, ketvirtadienį nutarė lyderiai Prahoje. „Galime garantuoti bausmės netaikymą prezidento sprendimu“, – po susitikimo su prezidentu Milošu Zemanu žurnalistams sakė ministras pirmininkas Petras Fiala. Čekijos įstatymai draudžia šalies piliečiams tarnauti kurios nors kitos šalies kariuomenėje. Pažeidėjams gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo.

Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras Andrejus Kozyrevas ketvirtadienį interviu CNN sakė, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje yra „barbariškas“.  A. Kozyrevas interviu metu sakė, kad, dirbdamas užsienio reikalų ministru, suprato, jog Rusijos prezidento Vladimiro Putino apetitas, laikui bėgant, tapo nevaldomas.  „Tai barbariškas poelgis. <...> Supratau, kad jie, galima sakyti, leidžiasi nuo kalno ir jaučiasi nebaudžiami tiek savo šalyje, tiek užsienyje.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki teigė, kad artimiausiu metu neplanuojama atskiro susitikimo ar suderinto telefoninio pokalbio tarp JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino. JAV atstovės teigimu, „dabar ne laikas“ derinti pokalbį ar susitikimą, rašo CNN. „Mes neplanuojame jų susitikimo ar skambučio. Prezidentas tai labai aiškiai pasakė. Tačiau mes įvertinsime kiekvieną faktorių“, – sakė ji.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas sako labiausiai bijantis, kad patirdama nesėkmę po nesėkmės Rusija Ukrainoje pradės „kiliminį bombardavimą“, tai yra pradės masiškai šluoti miestus ir civilius gyventojus. Tai pastatytų Vakarų valstybes į situaciją, kai visuomenės masiškai pradėtų reikalauti ką nors daryti, todėl natūraliai kiltų klausimas ir dėl neskraidymo zonos, ir dėl kitokio pobūdžio pagalbos Ukrainai.

„Nors ir mokomasi greitai, bet Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas“, – teigia kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, Kremliaus nusikaltimus sustabdyti tik kova prieš jį, todėl NATO nebegali stebėti įvykių iš šalies ir privalo įsikišti, antraip šalys prieš režimą kovos jau savo šalių viduje.

JAV gynybos atstovų atlikta analizė rodo, kad Rusijos kariuomenė tyčia nukreipia ginklus į civilių gyvenamuosius pastatus, vyriausybės pastatus ar televizijos bokštą. Nors anksčiau JAV pareigūnai teigė matantys, kaip okupantai niokoja civilių gyvenamuosius pastatus, jiems priklausantį turtą, tačiau iki šiol nebuvo žinoma, ar tai yra viena iš Rusijos kariuomenės taktikų, rašoma CNN.

Rusija griebiasi naujų žiaurumo taktikų – skelbiama, kad okupantai parengė viešų egzekucijų Ukrainoje planus, kai miesus užims rusų kariai. „Bloomberg“, remdamasi Europos žvalgybos pareigūno pastebėjimais, teigia, kad Maskva parengė strategijas, kaip palaužti ukrainiečius morališkai tam, kad šie nedrįstu pasipriešinti rusų kariuomenei ginklu užėmus Ukrainos miestus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo Vakarus padidinti karinę pagalbą jo šaliai ir pabrėžė, jog jeigu Kyjivas neatsilaikytų, vėliau Kremliaus agresija būtų nukreipta prieš kitas Europos valstybes. „Jeigu neturite galios uždaryti oro erdvės, tuomet duokit man lėktuvų! – per spaudos konferenciją ragino V. Zelenskis. – Jeigu, neduok Dieve, mūsų nebeliktų, tuomet ateitų Latvijos, Lietuvos, Estijos eilė. Patikėkite manimi.

Tam, kad tu laimėtum karą, tu turi išvystyti ir naudoti gebėjimą atakuoti, TV3 žiniose sakė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Anot jo, dėl to jis iš dalies pritaria prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytai minčiai apie tai, kad Vakarai turėtų kitaip reaguoti į konfliktą. O Seimo narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius tikina, kad Ukraina yra paruošusi dar ne vieną siurprizą, o tai jau pasimatys artimiausiu metu.

Dėl baisių apšaudymų Irpinės miestas, esantis netoli Kijevo, buvo sugriautas. Iš jo 206-asis Kijevo teritorinės gynybos batalionas išgelbėjo šimtus moterų ir vaikų. Gelbėjimo operacijos metu buvo išgelbėta daugiau nei 400 moterų ir vaikų. „Mažyle, viskas gerai, nesijaudink“, – padėdami ir ramindami vaikus už kadro kartojo bataliono kareiviai. Irpinė buvo sunaikinta ir apsupta rusų įsibrovėlių. Gelbėjimo operaciją galite išvysti reportaže, esančiame straipnsio pradžioje.

Karas Ukrainoje kasdien darosi vis įtemptesnis ir reikalauja vis daugiau aukų, tačiau Vakarai neskuba įsitraukti į kovą tiesiogiai. Ekspertai tiki, kad bet koks realus NATO įsikišimas į konfliktą galėtų įžiebti pasaulinį karą. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politologas Tomas Janeliūnas. Šiandien girdime aktyviai siūlant, kad Vakarai įsitrauktų į konfliktą Ukrainoje, kad būtų paskelbta neskraidymo zona virš Ukrainos. Kaip jūs vertinate tokį siūlymą? Iš tikrųjų, emocijų yra daug.

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as ketvirtadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad „dar ne per vėlu sustabdyti“ įsiveržimą į Ukrainą. Praėjusią savaitę V. Putino nurodymu prasidėjus antpuoliui, Londonas ėmėsi įvairiais būdais bausti Maskvą – be kita ko, paskelbė sankcijas rusų bankams. „Žinia prezidentui Putinui yra tokia: „Sustokite.

Rusijos pajėgoms Ukrainoje ketvirtadienį smogus gyvenamiesiems rajonams, įskaitant mokyklas ir daugiabutį šiauriniame Černihivo mieste, žuvo 33 žmonės, pranešė pareigūnai.

Juodojoje jūroje, netoli Ukrainos krantų nuskendo veikiausiai ant minos užplaukęs Estijai priklausantis prekybinis laivas, skelbia Estijos leidinys „Postimees“, remdamasis agentūra „Reuters“. Tai, kad laivas veikiausiai susidūrė su jūrine mina, pranešė jo operatorė. Skelbiama, jog du laivo įgulos nariai yra gelbėjimosi valtyje, o keturi kol kas laikomi dingusiais be žinios.

Kol dalis ukrainiečių drąsiai gina savo šalies laisvę karo lauke, vietos ilgapirščiai nusprendė pasinaudoti kilusia suirute ir ėmė plėšti savo tautiečių parduotuves. Internete plinta vis daugiau vaizdo įrašų, kaip žmonės „pamoko“ vagišius, pririšdami juos prie stulpų ar net vaikydami ginklu. Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kaip Melitopolio mieste, Zaporožės srityje, vyriškis mosuodamas ginklu išvaiko į parduotuvę įsilaužusius miestelėnus.

Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucijos valdytojų taryba ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje ragina į Ukrainą įsiveržusią Rusiją „tuojau pat nutraukti visus veiksmus“ savo provakarietiškos kaimynės branduoliniuose objektuose.

Ukrainos delegacija ketvirtadienį pranešė vykstanti į antrą derybų su Rusija dėl ugnies nutraukimo raundą prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos. Ukrainiečių derybininkų delegacija išvyko tą pačią dieną, kai Rusijos pajėgos užėmė pirmą didelį Ukrainos miestą. „Pakeliui į derybas su Rusijos Federacija. Jau sraigtasparniuose“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.