Karas Ukrainoje

Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė konfiskavusi superjachtą, priklausančią bendrovei, susijusiai su Igoriu Sečinu – Rusijos energetikos milžinės „Rosneft“ vadovu ir artimu Vladimiro Putino patikėtiniu.    Laivas „Amore Vero“ buvo konfiskuotas La Sjota laivų statykloje, esančioje netoli Marselio, nurodė Finansų ministerija.

Rusijos planuotas „žaibo karas“ Ukrainoje nepasiteisino, todėl šiuo metu puolimas yra lėtesnis, bet nuožmus. Kremlius taiko žiauresnę strategiją, kuri paliečia vis daugiau civilių gyventojų. Ukrainiečių Ekonominio atsigavimo centras ir „Civitta“ parengė analitinę medžiagą, kuriame aptaria paveikiausias spaudimo priemones Rusijai bei potencialiai įmanomus karo Ukrainoje scenarijus.  Šią analitinę medžiagą perdavė Ukrainos viešųjų ryšių bendruomenės savanorė Marina Solovjova.

Pastarosiomis dienomis skirtinguose Ukrainos miestuose vis dažniau pranešama apie atakas prieš Civilius. Rusijos raketos skrenda į Kijevo ir Charkovo daugiabučius, o štai Enerhodaro mieste į būrį civilių paleista raketa. Gali būti, kad Rusijos pajėgų kariai gavo įsakymą šaudyti į civilius. Bent jau taip pasakoja vienas iš Rusijos pusėje kariavusių karių. „Aš (nerišliai ištaria pavardę – red. past.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį dalyvavo dar viename 1,5 valandos trukusiame pokalbyje telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, pranešė Eliziejaus rūmai. Abu lyderiai kalbėjosi jau trečią kartą nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną. Vienas E. Macrono padėjėjas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Prancūzijos lyderis pasikalbėjo su V. Putinu, o paskui paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Ukraina jau savaitę atlaiko Rusijos invaziją į savo teritoriją, o pasaulio lyderiai pripažįsta, kad nesitikėjo, tiek atkaklumo ir drąsos iš ukrainiečių. Vis dėlto politikai įspėja, kad Rusija kelia grėsmę toli gražu ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui.

Ukrainos teritorijoje buvo nukautas buvęs 7-osios Rusijos desantininkų šturmo divizijos vadas Andrejus Suchoveckis. Naujiena išplito Ukrainos portaluose, nes Rusijos žiniasklaidoje yra draudžiama skelbti informaciją apie šį karą, jeigu to nėra patvirtinusi oficialioji valdžia. Nuo 2021-ųjų pabaigos generolas-majoras ėjo Rusijos centrinės karinės apygardos 41-osios armijos (Novosibirsko) vado pavaduotojo pareigas.

Kinija ketvirtadienį paneigė pranešimą, kad ji prašiusi Rusijos nepradėti invazijos į Ukrainą, kol vyksta Pekino žiemos olimpinės žaidynės, tarptautinei bendrijai vis atidžiau stebint šiltėjančius šių dviejų galių santykius. Pekinas laikosi atsargios pozicijos dėl savo artimos sąjungininkės veiksmų. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas praėjusį mėnesį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir susitarė dėl „neribotos“ partnerystės.

Agresyvaus Kremliaus režimo nusikaltimų, nutaikytų prieš Ukrainą ir visą demokratinį pasaulį, prikaišioti Rusijos piliečiams vien dėl tautybės, negalima. Šis teiginys vis dažniau viešojoje erdvėje regimas po to, kai nepasitenkinimas karu pradėjo virsti agresyviu elgesiu su rusų tautybės Lietuvos gyventojais.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį apkaltino Vakarų politikus svarstant „branduolinį karą“, Maskvai prieš savaitę pradėjus invaziją į provakarietišką kaimynę Ukrainą. „Aišku, kad trečiasis pasaulinis karas gali būti tik branduolinis“, – interviu Rusijos ir užsienio žiniasklaidai pareiškė S. Lavrovas. „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kaip tik Vakarų politikų galvose nuolat sukasi branduolinio karo idėja, ne rusų galvose“, – tvirtino jis.

Programėlėje „Telegram“ plinta kuriozinis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad legendinę Gyvačių salą gynusių ukrainiečių pasieniečių frazę rusų karo laivui „rusų karini laive, eik n****“ išmoko užbaigti net ir šuo. Trumpame vaizdelyje matyti, kaip šeimininkė savo šuns klausia: „Rusų laive, eik kur...?“. Tuo metu šunelis greitai sureaguoja ir suloja frazę „n****“. Keturkojui užbaigus legendinę frazę šeimininkė jį pagiria ir pavadina šaunuoliu.

Savo kalboje ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis akcentavo, kad visos gynybinės šalies pozicijos yra išsaugotos, nė viena strategine kryptimi Rusijos kariuomenei nepavyko pasiekti pergalių. Taip pat pranešta, kad yra gaunama ginkluotė iš valstybių-partnerių, o iš užsienio atvyksta 16 tūkst. savanorių, kautis už Ukrainos laisvę. V. Zelenskis taip pat skyrė dėmesio ir socialiniams klausimams: visiems netekusiems dėl karo darbo asmenims bus išmokamos 6 tūkst.

Anksti trečiadienį paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kad Irpinės mieste, esančiame į vakarus nuo Ukrainos sostinės Kijevo, padaryta didelė žala gyvenamiesiems pastatams. „Telegram“ platformoje ukrainiečiai pasidalino vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kad gyvenamieji pastatai sugriauti beveik nepataisomai, o gatvėse žmonės šluoja likusias nuolaužas.

Šią naktį į Lietuvą atvyko pirmasis autobusas su vaikais iš karo niokojamos Ukrainos. 43 atvykę nelydimi vaikai bei kelios mamos su savo vaikais buvo priimti ir apgyvendinti Trakuose, kur šiuo metu yra saugūs. Visus atvykusius vaikus Lietuvoje pasitiko vaiko teisių gynėjai, o kelyje nuo pasienio juos atlydėjo policijos pareigūnai. Vaikų atstovu pagal įstatymą paskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius savo žinutėje ironiškai pažymėjo, kad kariaudama su Ukraina Rusija „padarė visas įmanomas taktines karybos klaidas ir dar specialiai sukūrė keletą naujų“. „Tie idiotai iš išgąsčio sugrūdo čia tiek kariuomenės, kad patys sau užkirto aprūpinimo kelius. Jie čia, prie Kijevo ir Charkovo sutraukė 55 proc.

Ukraina kariauja kruviną ir tragišką karą, Rusijos kariuomenei įsiveržus į jos teritoriją praėjusią savaitę. Tačiau ir karo akivaizdoje ukrainiečiai kelia sau ūpą, sukurdami dainą ir vaizdo klipą apie savo ginkluotę, kurią naudoja nušluoti ištisas Rusijos pajėgų kolonas.

Vokietija padidins savo karinę pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai ir į konflikto zoną nusiųs 2 700 priešlėktuvinių raketų, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė vokiečių vyriausybės šaltinis. Vyriausybė „pritarė tolesnei pagalbai Ukrainai“, įskaitant sovietinių STRELA tipo priešlėktuvinių raketų, kurias anksčiau naudojo komunistinės Rytų Vokietijos kariuomenė, pristatymą, sakė šaltinis.

Vaškinių figūrų muziejus Paryžiuje, Prancūzijoje, iš savo ekspozicijos pašalino karą Ukrainoje iniciavusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino skulptūrą. Ją galėtų pakeisti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio skulptūra.

Černigove dega naftos atsargų bazės rezervuaras su dyzeliniu kuru, skelbia „Nexta“. Informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas nėra. Šią naktį Černigove kelis sykius buvo skelbiamas oro pavojus, miestą bandė atakuoti ir antžeminės pajėgos. Skelbiama, kad į rezervuarą pataikė artilerijos pabūklo sviedinys, dega 5 tūkst. tonų dyzelinio kuro.

Socialiniame tinkle „Twitter“ žaibiškai plinta JAV naujienų kanalo „CBS News“ prodiuserio vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip baigiant tiesioginį pasijungimą į žinias už žurnalisto nugaros nugriaudėjo du sprogimai. Vaizdo įrašas užfiksuotas Kijeve. Savo akimis jį pamatyti galite čia: Ukrainos sostinė išgyveno nelengvą naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, mieste buvo girdėti bent keturi galingi sprogimai, o ketvirtadienio rytą mieste aidi oro pavojaus sirenos.

Generalinė prokuratūra (GP) ketvirtadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Rusijai užpuolus Ukrainą. Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, 110 straipsnį dėl agresijos ir 111 straipsnį dėl draudžiamų karo atakų.

Praėjo savaitė, kai Ukrainos kariai stojo ginti savo šalies nepriklausomybės į valstybės teritoriją įsiveržus Rusijos karinėms pajėgoms. Per karą mirė jau daugiau nei 2 tūkst. civilių, tačiau žuvusių Ukrainos karių skaičius nėra aiškus. Nepaisant to, Ukrainos žiniasklaida kasdien praneša apie kovoje prieš Rusiją kritusius Ukrainos kareivius. Tarp žuvusiųjų – ir jaunos moterys, ir jauni vaikinai. „Jie stojo į karą, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Pasaulio bankas trečiadienį paskelbė stabdantis visus savo vykdomus projektus Rusijoje ir Baltarusijoje, reaguodamas į invaziją į Ukrainą. Paaiškindamas sprendimą „priešiškais veiksmais prieš Ukrainos žmones“, skolintojas vystymuisi teigė „nedelsiant stabdantis visas savo programas Rusijoje ir Baltarusijoje“. Bankas finansuoja infrastruktūros projektus ir teikia savo narėms politines konsultacijas, tačiau „nuo 2014 metų nepatvirtino jokių naujų paskolų ar investicijų Rusijai.

Ketvirtadienį numatytos derybos dėl paliaubų tarp Kijevo ir Maskvos nebus sėkmingos, nes Rusija į jas eina iš jėgos pozicijų, teigia prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Ukrainos ir Rusijos atstovai ketvirtadienį turėtų susitikti antrame derybų susitikime.  Pasak A. Skaisgirytės, pirmasis derybininkų susitikimas baigėsi niekuo, nes jam vykstant Rusija nesustabdė agresijos ir toliau vykdė Ukrainos bombardavimą.

Vakarų šalys greičiausiai sudarys sąlygas atstatyti Ukrainą, į kurią praėjusią savaitę įsiveržė Rusijos pajėgos ir pradėjo karą, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vakarai, aš manau, nugalėjus Ukrainai, sudarys sąlygas atstatyti šalį“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras. Jo teigimu, šiuo metu keliamas klausimas dėl 100 mlrd. eurų atstatymo fondo. „Klausimas yra keliamas, kad Ukrainos atstatymo fondas – apie 100 mlrd. eurų – turėtų būti sukurtas.

Baltarusijoje antradienio vakarą septynių autobuso dydžio Rusijos kariuomenės greitosios pagalbos automobilių kolona nusidriekė prie pagrindinės ligoninės, esančios už 48 km nuo sienos su Ukraina, galinio įėjimo. Automobiliai, kurių langai buvo aklinai uždangstyti pilkomis užuolaidomis, atgabeno iš fronto sužeistuosius.

Į Kijevą gydytis atvykęs lietuvis Albertas kovą ketino keliauti namo, tačiau Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė 28-erių vyro planus. Jis prisijungė prie teritorinės gynybos savanorių. Su iš Klaipėdos kilusiu Albertu, kuris pavardės prašo neviešinti dėl saugumo, kalbėjome trečiadienio rytą, kuomet keletą valandų pamiegojęs vyras ruošėsi į šalia namų esantį budėjimo punktą.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėjimo misijos narė ukrainietė žuvo per bombardavimą Charkove, trečiadienį pranešė tarptautinė organizacija. „Maryna Fenina, ESBO specialiosios stebėjimo misijos Ukrainoje (SMM) narė, žuvo per apšaudymą Charkove“ antradienį, sakoma ESBO pranešime.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba nutekino informaciją, perspėjusią Ukrainą apie sąmokslą nužudyti prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pranešė kibernetinių įsilaužimų kolektyvas „Anonymous“. Kaip skelbia The Guardian, grupė „Twitter“ teigė: Rusijos FSB nutekino informaciją, perspėjusią Ukrainą apie prezidento Zelenskio nužudymo sąmokslą. Dabar galime tikėtis vidinės kovos dėl valdžios Kremliuje, kad būtų nuverstas Putino režimas. Tuo tarpu tęskime atakas“. Už Putino galvą siūlo 1 mln.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo šalis sužlugdė „niekšiškus“ Rusijos planus, ir sakė besididžiuojantis „herojišku“ pasipriešinimu Maskvos invazijai. „Esame tauta, kuri per savaitę sulaužė priešo planus. Ilgus metus kurtus planus – niekšiškai, su neapykanta mūsų šaliai, mūsų žmonėms“, – sakė V. Zelenskis vaizdo įraše, paskelbtame „Telegram“ platformoje.

Aštuntoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Ukraina ir Rusija ruošiasi antrajam derybų ratui. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Ketvirtadienis ► Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ketvirtadienį pranešė turįs informacijos, kad Baltarusijos pajėgoms įsakyta prisidėti prie Rusijos invazijos į provakarietišką šalį.

Ukrainos karinėms pajėgoms pavyksta atlaikyti Rusijos pradėtą karą ir smūgius į didžiausius šalies miestus. Vis dėlto NATO pareigūnas, įvertinęs dabartinę situaciją, neskuba džiaugtis, sakydamas, kad ji gali greitai pasikeisti, jei ukrainiečiai pavargs arba į karą įsitrauks ir Baltarusijos kariuomenė.

JAV pirmą kartą per pastarąsias kelias dienas Ukrainai pristatė šimtus priešlėktuvinių raketų „Stinger“. Be daugiau kaip 200 raketų, į pagalbos paketą taip pat įeina prieštankinės raketos „Javelin“ ir amunicija, skelbia CNN. Šių metų pradžioje JAV leido Lietuvai, Latvijai ir Estijai siųsti į Ukrainą jų įsigytą, Amerikoje pagamintą ginkluotę, įskaitant „Stinger“ priešlėktuvines raketas.

Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį paskelbė nuo Rusijos agresijos pradžios užfiksavusios beveik 230 civilių žūčių Ukrainoje, tarp jų – 15 vaikų, įspėdamos, jog tikrieji skaičiai tikriausiai yra gerokai didesni. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė, iki šio antradienio vidurnakčio užregistravęs 752 nukentėjusius žmones Ukrainoje: 227 žuvusius ir 525 sužeistus.

Prieš prasidedant karui Ukrainoje, manoma, kad Kinija iš anksto žinojo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užpuls Ukrainą.  Pateiktoje Vakarų žvalgybos ataskaitoje sakoma, kad Kinijos atstovai vasario pradžioje liepė Rusijos pareigūnams nesiveržti į Ukrainą iki kol nepasibaigs žiemos olimpinės žaidynės Pekine, skelbia „The New York Times“ žurnalistai.

Rusijos karuomenė toliau žudo civilius Ukrainoje. Paskelbta, kad tarp mirusiųjų yra ir žurnalistų, kurie dirbo Ukrainoje. Žurnalistė Olga Tokariuk socialiniame tinkle išreiškė gilią nuoskaudą dėl buvusio kolegos, kuris žuvo po Rusijos kariuomenės paleisto raketos smūgio. „Tai pirmas mano pažįstamas žmogus, kuris žuvo šiame kare. Mano buvęs kolega, televizijos operatorius Jevhenijus Sakunas buvo nužudytas vakar per Rusijos karinę ataką Kijeve kartu su dar 4 žmonėmis.

Rusai prieš Vladimiro Putino režimą masiškai neprotestuoja dėl kelių priežasčių: visaapimančio ir ilgai trunkančio propagandos poveikio žmonių mąstymui, baimės patirti sankcijas, polinkio į konformizmą bei netgi manymo, jog niekas į piliečių nuomonę neatsižvelgs. Kremliui pradėjus brutalų karą Ukrainoje kai kuriuose Rusijoje miestuose prasidėjo protestai, bet jie nepalyginami su tais, kurie buvo regėti Europos sostinėse.

Rusijos oligarchai ir verslininkai netyla. Vienas jų už Vladimiro Putino mirtį dėl sukelto karo Ukrainoje pasiūlė 1 mln. JAV dolerių premiją. NEXTA pasidalijo įrašu, kuriame skelbiama, kad rusų verslininkas Alexander Konanykhin už V. Putino galvą siūlo 1 mln. JAV dolerių vertės premiją.

Kruvinas karas tarp besiginančios Ukrainos ir agresorės Rusijos tęsiasi jau savaitę ir pareikalavo daugybės civilių aukų. Ekspertai įspėja, kad tai – tik pradžia, nes nepavykus Kijevo užimti greitai ir tikslingai, Rusijos kariuomenei teks imtis naujų, visas žmogiškumo ribas peržengiančių taktiktų – net naudotis gyvaisiais skydais.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį pareiškė, kad Ukrainai reikia papildomų karinių ginklų „dabar“. Socialiniame tinkle D. Kuleba teigė, kad produktyvaus pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Antoniu Blinkenu metu buvo išreikšta viltis, kad sankcijos Rusijai ir toliau bus plečiamos, siekiant sustabdyti karą.  Be to, D. Kuleba pabrėžė, kad Ukrainos kariams reikia ginklų.

Ukraina jau savaitę ginasi nuo Kremliaus agresijos. Trečiadienį rusų kariai įžengė į Konotopo miestą, esantį Sumų srityje. „Gelbėtojais nuo fašizmo“ save laikantys okupantai nebuvo sutikti maloniai – vietoj duonos ir druskos vietiniai jiems paruošė keiksmų laviną ir garsų nušvilpimą.

Naujausia žvalgybos informacija parodė, kad Ukrainos kariuomenės patirti nuostoliai kol kas didesni negu Rusijos. Kaip rašo CNN, JAV pareigūnai, susipažinę su naujausia informacija, pastebi, kad Rusija, kuri pradėjo karą Ukrainoje, prarado maždaug 3–5 proc. tankų, lėktuvų, artilerijos ir kitos technikos.  Tuo metu Ukraina, palyginti su Rusija, karo metu jau prarado 10 proc. savo karinių pajėgumų.

Europos Sąjunga trečiadienį įvedė sankcijų 22 aukšto rango Baltarusijos kariškiams dėl Minsko suteiktos pagalbos Rusijai surengiant įsiveržimą į Ukrainą.

Ukrainos naujienų agentūra UNIAN pasidalijo vaizdo įrašu iš Enerhogrado miesto, šalia kurio esančią atominę elektrinę saugo patys miesto gyventojai, užtvėrę kelią Rusijos kariuomenės padaliniams. Anksčiau Ukraina perspėjo, kad šalia miesto esanti didžiausia Europoje AE atsidūrė pavojuje. Vaizdo įraše matyti, kad į žmones yra metama granata, pasigirsta šūviai.

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį perspėjo, kad jei prasidės Trečiasis pasaulinis karas, jis bus „branduolinis ir viską naikinantis“. „Business Standard“, remdamasis Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“, rašo, kad S. Lavrovas, duodamas interviu, išreiškė nuogąstavimą, kad jeigu kiltų pasaulinis karas, jis būtų paremtas branduolinių ginklų naudojimu.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas iš Melitopolio, Ukrainos, kuriame nufilmuota, kaip rusų karį „nugalėjo“ parduotuvės durys. Pro buto langą nufilmuota, kaip rusų karys bando brautis į parduotuvę. Rusų karys su automatu ima šaudyti į duris, tačiau šios niekaip neatsiveria. Vėliau karys ima savo ginklą ir ima daužyti su juo durų stiklą. Bet net ir tada jam niekaip nepavyksta įsilaužti į parduotuvę. „Na, ir vėl.

Septintąją Rusijos ir Ukrainos karo dieną Maskva toliau puolė gausiai apgyvendintus Ukrainos miestus, o ilga rusiškų tankų ir kitų kovinių mašinų kolona lėtai judėjo sostinės Kijevo link. Kremlius trečiadienį eskalavo padėtį, JAV prezidentui Joe Bidenui pasakius amerikiečiams metinę kalbą, kurioje perspėjo, kad agresija nesibaigs ties viena šalimi, jei Rusijos lyderis „nesumokės kainos“ už invaziją. Toliau apžvelgiame naujausius įvykius.

Socialiniuose tinkluose plinta kraują stingdantis vaizdo įrašas iš Ukrainos, kuriame įamžinta, kaip filmuodamas save vyras užfiksavo, kaip jam virš galvos į pastatą rėžėsi raketa. Sparčiai plintančiame vaizdelyje matyti, kaip vyras kalba į savo telefono kamerą. Vyras savanoris pasakojo, ką jam pavyko nupirkti iš žmonių paaukotų pinigų. Tada vyras ima pasakoti, ką dar bandys nupirkti, tačiau sakinio taip ir neužbaigia.

Rusijos karinės pajėgos, įsiveržusios Ukrainoje, sustiprino apgultį svarbiausių miestų, įskaitant sostinę Kijevą ir pietinį Mariupolio uostą, teritorijose, o vienam iš merų buvo pateiktas ultimatumas pasiduoti ir palikti teritoriją, kitu atveju miestas būtų sulygintas su pamatais. Konotopo miesto meras Artemas Semenikhinas susitikimo metu gyventojams pasakė, kad rusų kariai pateikė ultimatumą – jeigu bus bandoma priešintis, miestas bus sunaikintas.

Karui Ukrainoje įsibėgėjus paaiškėjo, kad Rusijos kariuomenė patiria milžiniškų nuostolių. Tankai, raketų paleidimo sistemos, sraigtasparniai, lėktuvai ir kita naujausia karinė technika – deginama ir paliekama likimo valiai derlingose Ukrainos žemėse.