Karas Ukrainoje

Socialiniuose tinkluose plinta vieno ruso vaizdo įrašas, kuriame jis parodė, ką galvoja apie JAV ir kitų Vakarų valstybių sankcijas Rusijai. Vaizdo įraše matyti, kaip vyras pasiima kompanijos „Apple“ planšetinį kompiuterį ir plaktuką. Tūpėdamas šalia vaiko vyras pradeda savo kalbą ir ima daužyti planšetę. „Va, mūsų atsakymas į amerikiečių sankcijas. Matot? Mes jūsų nebijom. Va jums jūsų visokie gražūs, modernūs daikčiukai.

Europos Sąjunga trečiadienį uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ transliacijas visoje Bendrijos teritorijoje, įgyvendindama plataus masto sankcijas prezidento Vladimiro Putino režimui už įsiveržimą į Ukrainą. „Šiandien žengiame svarbų žingsnį prieš Putino manipuliavimo operaciją ir uždarome Rusijos valstybinės žiniasklaidos čiaupą ES“, – sakoma Bendrijos užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) pranešime.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį atjungė septynis Rusijos bankus nuo pasaulinio SWIFT tinklo, įgyvendindama sankcijas, paskelbtas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Tarp septynių bankų, atjungtų nuo tarpbankinio susirašinėjimo sistemos, yra antras pagal dydį Rusijos skolintojas „VTB Bank“, taip pat „Bank Otkritie“, „Novikombank“, „Promsvyazbank“, „Rossiya Bank“, „Sovcombank“ ir VEB („Vnesheconombank“). Pasak oficialaus ES leidinio, sprendimas įsigaliojo nedelsiant.

Ukrainos ambasadorius Vilniuje Petro Beshta sako, kad dabar labiausiai reikia, kad Vakarai užtikrintų neskraidymo zoną virš šalies. „Neskraidymo zona virš Ukrainos, tai pagrindinis prioritetas. Problema yra tai, kad Rusija pakeitė savo karinę strategiją ir nusitaikė į civilinius objektus, pastarąsias dienas atakuoja didžiuosius miestus“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen sakė ambasadorius.

Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą šios šalies gyventojus privertė palikti savo namus. Pasakojama, kad žmonės, norėdami iš Ukrainos patekti į Lenkiją, eilėje laukia dienų dienas šaldami. CNN praneša, kad karo pabėgėliai dėl patiriamo Rusijos smurto priversti palikti savo namus. Didžioji dalis žmonių, siekdami apsisaugoti, nusprendžia keliauti į Lenkiją, tačiau nusidriekusioje eilėje taikūs piliečiai turi pralaukti ir kelias dienas.

Charkovas – Ukrainos miestas, kuriam šiuo metu tenka sugerti daugiausiai Rusijos karinių pajėgų agresijos. Antras pagal dydį Ukrainos miestas bandomas užimti visą savaitę. Nepaisant to, ukrainiečiai teigia, kad Rusijos pajėgų puolimas nėra sėkmingas. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas patarėjas Aleksejus Arestovičius pareiškė, kad Charkovas yra XXI a. Stalingradas:  „Priešas ten patiria milžiniškų nuostolių“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Anksčiau ar vėliau Vakarų šalims reikės apsispręsti dėl aktyvesnių padedant Rusijos užpultai Ukrainai, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Anksčiau ar vėliau vis tiek reikės apsispręsti dėl aktyvesnių veiksmų padedant Ukrainai“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė ministras. „Kokie tie veiksmai, aš manau – kitą savaitę susitinkame mes, NATO gynybos ministrai, – tai bus galima plačiau pakalbėti uždaroje erdvėje“, – pridūrė jis.

Vietos gyventojų užfiksuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad Rusijos kariuomenė yra įžengusi į Chersoną, kariai ir tankas buvo nufilmuoti vaikštantys miesto gatvėmis, skelbia BBC. Naktį Rusijos gynybos ministerija paskelbė okupavusi miestą, tačiau trečiadienio popietę Ukrainos atstovai šią informaciją paneigė.  „Remiantis mūsų brigados informacija, mūšiai šiuo metu vyksta“, – 11 val. sakė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį paragino rusus kasdien rengti protestus prieš Maskvos invaziją į Ukrainą, sakydamas, kad jie neturėtų būti „išsigandusių bailių tauta“. „Raginu visus išeiti į gatves ir kovoti už taiką“, – sakoma jo feisbuke paskelbtame pareiškime, kuriame rusai raginami nebijoti patekti į kalėjimą. „Viskas turi savo kainą, ir dabar, 2022 metų pavasarį, turėtume tą kainą sumokėti“, – priduriama jame.

Rytiniame Ukrainos Charkovo mieste per Rusijos pajėgų apšaudymą žuvo keturi žmonės, o dar devyni buvo sužeisti, trečiadienį pranešė pagalbos tarnybos. „Keturi žuvę, devyni sužeisti“, – nurodė tarnybos, remdamosi preliminaria informacija. Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija praėjusią savaitę įsiveržė į ją, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą. Ukrainiečių pajėgos aktyviai priešinasi.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusijos delegacija pasirengusi tęsti derybas su Ukraina, Maskvos invazijai į šią provakarietišką šalį įžengus į septintą dieną. „Mūsų delegacija bus pasirengusi tęsti derybas“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, jog Maskvos delegacija tikisi, kad derybos, kuriomis siekiama užbaigti praėjusią savaitę Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, bus atnaujintos trečiadienio vakarą.

Vladimiras Putinas Ukrainoje sukėlė karą. Nors visoje Rusijoje, nuo Maskvos iki Sibiro, aktyvistai rengia protestus prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, gyventojai į gatves. neina masiškai protestuoti. Kodėl taip yra? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su buvusiu Lietuvos ambasadoriumi Rusijoje Remigijumi Motuzu ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Euromaidano metu 2014 metais iš Kijevo pasprukęs, buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, galimai ruošiasi grįžti, rašo Ukrainskaya Pravda. Pasak Ukrainos žvalgybos šaltinių, Kremlius ruošia šį žmogų grįžimui, kaip specialios operacijos, siekiant pakeisti legitimią Ukrainos valdžią, dalį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad sankcijos nesustabdys Kremliaus agresijos Ukrainoje. Ji tikina, kad karą gali sustabdyti tik karas. Taip D. Grybauskaitė rašė socialiniame tinkle „Facebook“. Pateikiame visą buvusios šalies vadovės įrašą: „Bailūs Vakarai? Ar putino karo nusikaltimų bendrininkai? Pradeda atrodyti, kad taip. Sankcijos putino nesustabdys, kad ir kokios jos būtų.

Ukraina šiomis dienomis išgyvena karo siaubą. TV3 Žinių kalbinta Ukrainoje, Chersone, gyvenanti lietuvė Natalija Danutė Bimbiraitė sako, kad rusų okupantai šaudo į gyvenamuosius namus, kai kuriuos civilius žudo be jokios pateisinamos priežasties. Chersono lietuvių bendruomenės pirmininkė Natalija Danutė Bimbiraitė pokalbio metu buvo netoli Chersono esančiame kaime. Anot jos, ten yra tylu, tačiau puikiai girdisi tolimi sprogimai. Natalija, kaip jūs? Okupavo Chersoną.

NATO rytinio flango šalys, besiribojančios su Ukraina, nerimauja, rašo BBC. Lietuvoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Švedija ir Suomija, nors nė viena iš jų nėra NATO narės, praėjusią savaitę prisijungė prie nepaprastojo Aljanso viršūnių susitikimo, o JAV padidino savo karių skaičių tokiose šalyse kaip Lenkija.

Po dvi dienas trukusių debatų, per kuriuos pasisakė daugiau nei 100 valstybių, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį balsuos dėl dokumento, reikalaujančio Maskvos nedelsiant išvesti savo pajėgas iš Ukrainos. Balsavimą dėl šio rezoliucijos projekto diplomatai vadina demokratijos barometru pasaulyje, kuriame įvairiose šalyse, pradedant  Mianmaru ir baigiant Venesuela, stiprėja autokratinės tendencijos. Jis vyks septintą Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą dieną.

Ispanija nusiųs Ukrainai „karinės techninės įrangos“, Rusijai užpuolus savo provakarietišką kaimynę, trečiadienį pranešė ispanų vyriausybės vadovas Pedro Sanchezas. „Aš... noriu jums paskelbti, kad Ispanija nusiųs puolamosios karinės techninės įrangos ukrainiečių pasipriešinimui“, – sakė premjeras parlamente.

Ukrainos VRM atstovas Antonas Geraščenka perspėja dėl galimo Černobylio ar Fukušimo tragedijų pasikartojimų dėl Rusijos planuojamo puolimo šalies atominių elektrinių teritorijose.  „AE saugo Nacionalinės gvardijos herojai. Jie nepasiduos. Bus mūšis. Sviediniai kris prie AE. Jie negali pramušti betoninės reaktoriaus sienos, tačiau tiksliai pažeis transformatorius, turbinas ir kitą įrangą, kuri yra būtina saugiam AE darbui. Gali pasikartoti avarija, kaip Černobylyje ar Fukušimoje.

Ukrainiečių kariai paviešino, kokiu maistų, jų teigimu, Rusijos kariuomenė maitina savo karius. Vaizdo įraše matyti, kad kariams skirtų davinių galiojimo laikas baigėsi prieš kelerius metus. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame matyt, kaip Ukrainos kariuomenės uniformą vilkintis karys išpakuoja dėžę, kurioje – Rusijos kariuomenės maisto daviniai kariams.  „Čia kažkoks šūdas. Galiojimo laikas – 2015 metai.

Rusijos gyventojai skaudžiai pajuto tarptautinių sankcijų poveikį: žmonės negali išsiimti pinigų, atsiskaityti banko kortelėmis, kyla kainos, apribotos kelionės. Ir tai dar tik pradžia. „Jei galėčiau išvykti iš Rusijos dabar, tą ir padaryčiau. Bet negaliu mesti darbo“, – sako Andrejus. Jis jau negali leisti sau pasiimti būsto paskolą Maskvoje, nes palūkanų normos buvo gerokai padidintos.

Socialiniuose tinkluose plinta, kaip teigiama, vienoje Kijevo, Ukrainos sostinės, ligoninių įamžintos medikų vestuvės. Jie Rusijos pradėto karo įkarštyje suskubo susituokti tiesiog ligoninėje, savo kolegų akivaizdoje, šalia kuklių vaišių. Medikų porą, panašu, sutuokė taip pat jų kolega medikas, vilkintis medikams būdingą aprangą. Savo santuoką pora vainikavo bučiniu, o kolegos tai palydėjo plojimais. Karas Ukrainoje trunka jau septintą dieną.

Septintąją karo Ukrainoje parą šios šalies prezidentas emocingai kreipėsi į savo tautą ir pasaulį: „Šiandien ukrainiečiai – neįveikiamumo simbolis. Simbolis to, kad iš meilės savo šaliai žmonės bet kurioje šalyje, bet kuriuo metu gali tapti geriausiais Žemėje“. V. Zelenskis taip pat akcentavo Ukrainos puolimo pasekmes Rusijai, kurios gyventojų laukia tarptautinė izoliacija.

„YouTube“ pašalino platformoje veikusių Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sustabdytų rusų kalba retransliuojamų televizijos kanalų: „Rossija 24“, „NTV Mir“, „Belarus 24“, „PBK Lietuva“, „TVCi“, „MIR24“ ir „RBK-TV“ paskyras.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) antradienį paskelbė, kad kovo 7 ir 8 dienomis surengs posėdžius dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje. „Tarptautinis teisingumo teismas, pagrindinis Jungtinių Tautų teisminis organas, pirmadienį, kovo 7 dieną, ir antradienį, kovo 8 dieną, surengs viešus bylos dėl įtarimų genocidu pagal Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (Ukraina prieš Rusijos Federaciją) posėdžius“, – rašoma teismo pranešime.

Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova sako, kad trečiadienio naktį Kijeve nesigirdėjo šūvių ar sprogimų, veikia televizija, yra ryšys, elektra, vanduo. „Kijevas šiandien pergyveno gal antrą ramią naktį, nes praitą naktį gaudė sirenos kelissyk per naktį, šiandien – gana rami naktis. Esame dėkingi kariams, Nacionalinei gvardijai, teritorinei gynybai, kuri išlaiko Kijevą.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį paskelbė įsakęs nusiųsti daugiau karių į šalies pietus, prie sienos su Ukraina. Tačiau jis pridūrė, kad Baltarusijos – artimos Rusijos sąjungininkės – pajėgos nedalyvaus puolime Ukrainoje. Jo žodžius cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA. Šeštą Rusijos invazijos į Ukrainą dieną A. Lukašenka per savo saugumo tarybos posėdį sakė, kad saugoti pietinių rajonų nusiųs penkias taktines kovos grupes.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje Vakarams uždarius savo oro erdvę Rusijos orlaiviams bei Rusijai ėmusis atsakomųjų veiksmų, o kartu brangstant kurui, visi šie veiksniai, tikėtina, didins lėktuvų bilietų kainas, teigia aviacijos ekspertai.

Karą Ukrainoje iniciavęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakymą, draudžiantį rusams išvykti iš šalies su daugiau nei 10 000 JAV dolerių užsienio valiuta.

Septintoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Rusijos karinės pajėgos bombarduoja vis daugiau civilių Ukrainoje gyvenamų teritorijų. Vakarai griežtina savo atsaką į karą. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Trečiadienis ► JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield trečiadienį apkaltino Rusiją gabenant į Ukrainą kasetinius šaudmenis ir kitus Ženevos konvencijos draudžiamus ginklus, Maskvai tęsiant ataką prieš savo kaimynę.

Savaitę nuo Rusijos agresijos besiginanti Ukraina skaičiuoja kovoje kritusius civilius. Jų skaičius jau perkopė 2000. Kijevas, Charkovas, Chersonas, Mariupolis ir dar daug kitų miestų stengiasi išsaugoti savo teritorijas nuo Rusijos invazijos.

JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino, kad JAV Rusijai uždaro oro erdvę. Tai prezidentas pareiškė antradienio vakarą (ankstyvą trečiadienio rytą Lietuvos laiku) savo kalboje Kapitolijuje, JAV. J. Bideno teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „sumokėti kainą“ už savo veiksmus Ukrainoje. „Per savo istoriją mes išmokome šią pamoką – kai diktatoriai nemoka už savo agresiją, jie sukelia dar didesnį chaosą. Jie juda toliau. Be to, išlaidos ir grėsmės Amerikai ir pasauliui nuolat auga.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neįvertino galimybės, kad Vakarų valstybės galingai atsakys į jo invaziją Ukrainoje ir priims sankcijų, skaudžiai smogusių Rusijos ekonomikai. „Putino karas buvo iš anksto suplanuotas ir neišprovokuotas“, – sakoma J. Bideno komentaruose, paskelbtuose prieš prezidento metinį pranešimą. „Jis atmetė diplomatijos pastangas. Jis galvojo, kad Vakarai ir NATO neatsakys.

Technologijų milžinė „Apple“ apsisprendė – siekdama taikos pasaulyje, Rusijoje nustos pardavinėti savo sukurtus įrenginius.  Dėl Kremliaus karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje, „Apple“ nusprendė nepardavinėti savo pagamintų produktų Rusijoje, rašo skynews.com. Be to, technologijų milžinė taip pat Rusijoje apribojo naudojimąsi „Apple pay“ paslaugomis, pašalino galimybę parsisiųsti RT, „Sputnik“ „App store“ internetinėje programėlių parduotuvėje.

Europos Sąjunga antradienį uždraudė Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonėms RT ir „Sputinik“ transliuoti Bendrijoje, taip pat atjungė nuo tarpbankinio susirašinėjimo sistemos SWIFT kai kuriuos šios šalis bankus, pranešė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Prancūzija. Priemonės, kurios įsigalios trečiadienį, kai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, įvedamos Briuseliui griežtinant sankcijų režimą dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

JAV prezidentas Joe Bidenas kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė situacija šalyje. Po daugiau kaip 30 minučių trukusio telefoninio pokalbio Baltųjų rūmų atstovai patikino, kad J. Bidenas Ukrainai pažadėjo ir toliau suteikti reikiamą pagalbą. Lyderiai pokalbio metu taip pat aptarė situaciją dėl suintensyvėjusių Rusijos karių išpuolių, įskaitant karinius antskrydžius Kijeve, kurių metu buvo pataikyta į Babyn Jaro memorialą Holokausto aukoms atminti.

Jungtinės Karalystės (JK) atstovai antradienį pareiškė, kad per 48 valandas Ukrainos teritorijoje gerokai suintensyvėjo Rusijos karinių pajėgų smūgiai tankiai apgyvendintuose miestuose.  JK gynybos ministerijos paskelbtoje žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Rusijos karinės pajėgos toliau artėja link Kijevo, rašoma CNN Artėjanti karinė kolona link Ukrainos sostinės sudaryti ne tik iš kovinių, bet ir logistikai pritaikytos technikos.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) sekretorius Aleksejus Danilovas skelbia, kad Gostomelyje buvo likviduoti Ramzano Kadyrovo kariai. Pasak sekretoriaus, užpuolikai buvo pasiųsti nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Unian.net korespondentui A. Danilovas komentavo, kad speciali operacija, kurią turėjo atlikti Kadyrovo kariai, buvo žinoma.

Rusijos Čečėnijos regiono prokremliškas lyderis Ramzanas Kadyrovas, nors tai daro itin retai, tačiau pripažino, kad invazijos į Ukrainą metu dalis kovotojų žuvo. Nors Rusijos ir kitų prokremliškų valstybių skelbiami duomenys būna suklastoti, fiktyvūs, Rusijos prezidentui pataikaujantis čečėnų lyderis R. Kadyrovas pripažino, kad, puolant Ukrainą, dalis kovotojų žuvo. „Deja, tarp Čečėnijos gyventojų jau yra nuostolių.

Ukrainiečiai dalinasi vaizdais, kaip atrodo jų namai po atakų, kurios vyko Vasilkove. Vaizdo įrašu pasidalinęs ukrainietis prieraše teigė, kad tai suniokotas butas Vasilkove. „Ar jums to pakanka?“, – prieraše klausė pilietis.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dėl atakų naktį iš šetadienio į sekmadienį Vasilkove užsidegė ir dujotiekis bei naftos terminalas.

JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį pareiškė, kad britų kariai nekovos su Rusijos pajėgomis Ukrainoje.  B. Johnsonas taip pat pridūrė, kad karinis pastiprinimas yra „ne kas kita, kaip gynybinės priemonės“, rašoma CNN. „Mes nekovosime su Rusijos pajėgomis Ukrainoje. Remdami Ukrainą, taip pat turime stiprinti ir savo bendrystę, kad apsaugotume savo žmones.

Rusijos užpultos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išaugo kaip tikras lyderis: jis ne tik politiškai vadovauja šalies pasipriešinimui, bet ir sugebėjo įtikinti Vakarų šalis paremti ginkluote ir pinigais Ukrainos kovą už laisvę. Karas vyksta jau šešta diena, tačiau V. Zelenskis geba išlikti efektyvus, demonstruoja drąsą, aktyviai komunikuoja su visuomene ir pasaulio valstybių lyderiais, subūrė ištisą koaliciją prieš Rusiją.

Rusija, kuri oficialiai nepripažįsta karo Ukrainoje, o savo gyventojams pateikia itin skurdžią informaciją apie jo eigą, nusprendė išgąsdinti savo pačių žmones. Skelbiama apie „užsakomuosius“ teroro išpuolius Rusijoje.

Rusijos politikas, buvęs ilgametis šalies premjeras ir prezidentas Dmitrijus Medvedevas, skelbdamas savo ryžtą pripažinti rytines Ukrainos teritorijas „suvereniomis valstybėmis“, neslėpdamas pasididžiavimo gyrėsi, kad „sykį jau pamokė Vakarus“. Ekspertai tuo metu perspėjo, kad Rusijai ratifikavus sutartį su DLR ir LLR jų deklaruojamomis sienomis tapo akivaizdu, kad karas su Ukraina yra neišvengiamas.

Lvovas, kuris yra arčiau Krokuvos nei Kijevo, jau kelis mėnesius ruošėsi konfliktui. Mieste sirenos perspėjo žmones apie Rusijos bombardavimą, vykstantį kitose šalies vietose. O užkulisiuose miesto aukščiausias pareigūnas ruošėsi „visiškai atkurti mūsų gyvenimo būdą“. Akmenimis grįstų gatvių ir Habsburgų žavesio pilnas miestas yra arčiau Krokuvos nei Kijevo, maždaug 80 kilometrų nuo sienos su Lenkija. Tikimasi ir vilimasi, kad kova bus sulaikyta ir įvyks kitur.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Geraščenka pasidalijo vaizdo įrašu iš Melitopolio miesto, kur Rusijos kariuomenė bando prasiveržti pro beginklius civilius.  „Karo policija šaudo į orą, kad išvaikytų žmones. Ukrainiečiai neatsitraukia!“ – socialinėje paskyroje rašė A. Geraščenka.

Kijevo užėmimas ir Ukrainos vyriausybės nuvertimas nebūtinai pagrindinis rusų tikslas, tai gali būti tik priedanga, teigė Darius Antanaitis.  Lietuvos kariuomenės atsargos majoras TV3 žinių „Dienos komentare“ paaiškino, koks galėtų būti tikrasis rusų strateginis tikslas.

Antradienį Ukrainos sostinės Kijevo meras Vitalijus Klyčko įspėjo, kad „priešas yra sostinės pakraštyje“. V. Klyčko taip pat dar kartą paminėjo, kad šalies kariuomenė yra pasiryžusi visomis jėgomis ginti sostinę nuo okupantų, rašoma CNN. „Mūsų ginkluotosios, teritorinės gynybos pajėgos didvyriškai kovoja už mūsų žemę <...> Visų prašau išlikti ramiems. Neikite į lauką, o pavojaus atveju likite slėptuvėse“, – pranešime pridūrė V. Klyčko.

Degant karui Ukrainoje ne vienas lietuvis svarsto imti ginklą į rankas ir važiuoti padėti ukrainiečiams. Drąsuoliai, galvojantys apie šį žingsnį, matyt, kovotų ne tik už Ukrainą, bet mintyse ir už Lietuvą. Tiesa, važiuoti ir tapti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalimi nėra itin paprasta, o ir pavojų – apstu.