Karas Ukrainoje

Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ gynėjų šeimos jau ilgą laiką neturi ryšio su savo artimaisiais, kurie dabar yra Rusijos nelaisvėje. Apie tai pranešė pulko „Azov“ kovotojo Aleksejaus Lijašuko žmona Viktorija Lijašuk. „Žinau tik tiek, kad jiems išvykstant iš „Azovostal“, gegužės 16 dieną, jo brolis man pasakė, kad jis gyvas ir viskas su juo gerai. Dabar žinau tik tiek, kad jis yra kalinių sąraše. Su vyru nebendravau labai ilgai“, – sakė ji, praneša UNIAN.

Rusija nuo karo pradžios surengė mažiausiai penkis pasikėsinimus nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, atskleidė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. O. Danilovas interviu „The Globe and Mail“ sakė, kad Rusijos ataka prieš Ukrainą apėmė penkis atskirus bandymus nužudyti Ukrainos lyderį V. Zelenskį – visi jie įvyko vasario pabaigoje ir kovo pradžioje.

109 dienas Rusijos karinių pajėgų nelaisvėje praleidę keturi ukrainiečiai civiliai vyrai papasakojo apie išgyventą fizinį ir psichologinį terorą.  Šiuo metu Mykolajive esantys ukrainiečiai vyrai rusų nelaisvėje praleido 109 dienas. Visi jie buvo civiliai ir dirbo lentpjūvėje bei arklidėje netoli Hostomelio. Okupavę Kyjivo sritį, rusai juos išvežė į Kurską, o iš ten – į Sevastopolį, praneša Ukrainos Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centras.

Rusijos leidinys „Moskovskij Komsomolec“ pavadino invaziją Ukrainoje vykdančią Rusijos kariuomenę „okupantais“, bet vėliau už tai viešai atsiprašė. Rusijos žiniasklaidos priemonė „šiurkščią klaidą“ padarė pranešdami apie Ukrainos medikės Julijos Pajevskajos (geriau žinomos kaip Taira) paleidimą iš rusų nelaisvės.

Ukrainos parlamentas balsavo už du įstatymus, kuriais bus griežtai apribotos rusiškos knygos ir muzika, siekiant nutraukti kultūrinius abiejų šalių ryšius. Vienas įstatymas draus Rusijos piliečiams spausdinti knygas, nebent jie atsisakys Rusijos paso ir prašys Ukrainos pilietybės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai laukiant sprendimo dėl kandidatūros į Europos Sąjungą statuso, ne tik Ukraina šią savaitę turėtų tikėtis Rusijos priešiško aktyvumo padidėjimo. „[Pirmadienį] prasideda istorinė savaitė. Savaitė, kai išgirsime iš Europos Sąjungos dėl kandidatūros į Ukrainą statuso... Manau, visiems akivaizdu, kad nuo 1991 metų tokių lemtingų sprendimų Ukrainai, kokių tikimės, buvo nedaug.

Denisas Kacyvas yra Rusijos verslininkas, oligarchas, Rusijos geležinkelių viceprezidento Petro Kacyvo sūnus, ofšorinės bendrovės „Prevezon Holding“ savininkas. Jis yra Putino režimo bendrininkas ir remėjas. Denisas Kacyvas gimė 1977 m. balandžio 29 d. Chimkuose netoli Maskvos. 1999 m. baigė Maskvos automobilių ir kelių institutą (MADI). „Mosobltrans-1“ savininkas, „ATK MiaOil“ viceprezidentas ir ofšorinės bendrovės „Prevezon Holding“ savininkas. Turi Rusijos ir Izraelio pilietybę.

Ukrainos pajėgoms pirmadienį atakavus naftos gręžimo platformas Juodojoje jūroje prie Krymo krantų, trys žmonės buvo sužeisti, o dar septyni dingo be žinios, pranešė Rusijos aneksuoto pusiasalio vadovas.

Rusijos užpultos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad šią savaitę galima tikėtis dar intensyvesnių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą, mat šią savaitę Europos Vadovų Taryba priims sprendimą dėl šalies kandidatės statuso suteikimo Kyjivui.  Savo kasvakariniame vaizdo įraše V. Zelenskis perspėjo ir Europos valstybes, kad Rusijos veiksmai bus nukreipti ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Europos šalis.  „Rytoj prasideda istorinė savaitė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė Odesoje ir Mykolajive – po kelionės ryžtingai pareiškė, kad susigrąžins visas, net pietines Ukrainos teritorijas. Kyjivas skelbia ir apie tai, kad Jungtinės Valstijos išsiuntė priešlėktuvinių sistemų „Stinger“ ir prieštankinių sistemų „Javelin“. O štai Rusija pranešė, kad du „Azovstal“ plieno gamyklos gynėjų vadai – išvežti į Rusiją tyrimui, tačiau apie likusius karius informacijos nepateikia.

Vaikščiodamas po Kijivą su savo nauja karine uniforma, Igoris Volobujevas jautėsi pagaliau radęs savo pašaukimą, rašo „The Guardian“. Net kelias savaites po to, kai buvęs „Gazprombank“ viceprezidentas paliko Rusiją ir atvyko į Ukrainą, jis leido savo dienas bandydamas įtikinti pareigūnus suteikti jam Ukrainos dokumentus ir leisti atlikti karinę tarnybą. Jis norėjo kovoti prieš šalį, kurioje pats praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.

Prancūzija, siekdama užkirsti kelią maisto krizei, gresiančiai dėl Rusijos sukelto karto, išsiuntė 31 toną sėklų Ukrainai, pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija. Jame pažymima, Prancūzijos, didžiausios Europos Sąjungoje žemės ūkio produkcijos gamintojos, šia pagalba siekiama sušvelninti „pražūtingą Rusijos invazijos poveikį Ukrainai, užtikrinti apsirūpinimą maistu“, sudarant sąlygas nuimti potencialų 260 tūkst. tonų derlių. Siuntą sudaro burokėlių, morkų, kopūstų ir pomidorų sėklos.

JT Pasaulio maisto programa (PMP) sekmadienį perspėjo, kad pabėgėliams Rytų ir Vakarų Afrikoje gresia maisto davinių mažėjimas dėl padidėjusios paklausos ir nepakankamo finansavimo. Trims ketvirtadaliams pabėgėlių Rytų Afrikoje, remiamų pagal Jungtinių Tautų programą, racionas sumažintas iki 50 proc., pranešė PMP, o labiausiai nukentėjo pabėgėliai iš Etiopijos, Kenijos, Pietų Sudano ir Ugandos.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas socialiniuose tinkluose pasidalijo tostu, apie kurį sužinojo iš sąjungininkų Lenkijoje. Jis skamba taip: „Už Rusijos laivyną, iki dugno!“. Šis tostas netiesiogiai primena, kaip ukrainiečiai Juodojoje jūroje nuskandino Rusijos kreiserį „Moskva“.  „Noriu pasidalinti tostu, kurį išgirdau iš mūsų draugų Varšuvoje.

Kai praėjus trims savaitėms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Rusijos saugumo agentai pasibeldė į Dmitrijaus Domovetskicho duris, jis suprato, kad atėjo laikas bėgti iš šalies. Taip prasidėjo net kelias savaites turkusi odisėja, kurios metu 38-erių elektros inžinierius iš Rusijos pietuose esančio Orenburgo, nakties prietemoje brisdamas per pelkes ir vandens pilnus griovus, kirto Baltarusijos sieną bei pateko į saugią Lietuvą.

Nors Ukrainos kariuomenei pavyksta atsilaikyti netoli Sjevjerodonecko, Ukrainos parlamento atstovė Ivanna Klympush-Tsintzadze teigė, kad padėtis išlieka itin sudėtinga, todėl yra labai svarbu, kad Vakarai suteiktų karinę pagalbą. „Padėtis mums nelengvėja, todėl labai svarbu, kad būtų nuolatinis karinės pagalbos srautas“, – sakė ji. Be to, ji pabrėžė, kad jeigu Ukraina nori išlikti, ji neturi kito pasirinkimo kaip tik laimėti karą.

Didžiosios Britanijos kariuomenės vadas generolas seras Patrickas Sandersas savo šalies kariams pareiškė, kad jie turi „dar kartą pasiruošti kovai Europoje“ tam, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinės pajėgos būtų įveiktos, rašo „Sky News“. Iš generolo sero Marko Carletono Smitho pareigas perėmęs P. Sandersas karius įspėjo apie galimus iššūkius, su kuriais jie gali susidurti tęsiantis karui Ukrainoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas G-7 stipriausių pasaulio valstybių viršūnių susitikime stengsis dar kartą įrodyti, kad Ukraina sulauks reikiamos pagalbos iki to laiko, kol bus poreikis, rašo „The Guardian“. „Mes remsime Ukraina taip ilgai, kiek reikės. Mes norime būti tikri, kad Rusijos prezidento [Vladimiro Putino] apskaičiavimai nepasiteisins“, – teigė O. Scholzas.

Ukrainiečiai sugebėjo sustabdyti rusų veržimasi į Charkivą. Dabar miesto meras svajoja čia surengti „Eurovizijos“ dainų konkursą. Tačiau visai šalia yra Donbasas, o Charkivą vis dar pasiekia priešo artilerija. Miestas yra suniokotas, o gyvenimas toli gražu negrįžo į senas vėžes, rašo „Spiegel International“. Visai neseniai Volodymyras Zelenskis pirmą kartą keliavo po savo karo nuniokotą šalį.

Europa visaip stengiasi surasti sprendimą, kaip sumažinti rusiškų dujų importą, tuo metu Turkija ir Graikija nesugeba sutarti, kaip išgauti dujas pačioje Europoje.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas įspėjo sąjungininkus ruoštis ilgam karui Ukrainoje ir paragino nuolat teikti paramą Kyjivui, antraip pasauliui grės „didžiausios agresijos pergalės“ po Antrojo pasaulinio karo rizika.

Karas Ukrainoje gali tęstis „metų metus“, įspėjo NATO generalinis sekretorius, vėl paraginęs Vakarų šalis teikti Kyjivui ilgalaikę paramą. „Turime būti pasirengę tam, kad tai gali tęstis metų metus“, – pareiškė Jensas Stoltenbergas interviu, kurį sekmadienį paskelbė vokiečių dienraštis „Bild“. „Negalime silpninti savo paramos Ukrainai, net jei to kaina yra didelė – ne tik karinės paramos, bet taip pat ir dėl kylančių energijos bei maisto kainų“, – pažymėjo jis.

Rusijos invazijai Ukrainoje tęsiantis 116-ąją dieną, didžiausi mūšiai vyksta ties Sjevjerodonecku. Ukrainos pajėgos pranešė atmušusios Rusijos puolimą Toškivkos teritorijoje, tuo metu Rusija skelbiasi perėmusi vieną Sjevjerodonecko rajoną ir sunaikinusi ukrainiečių vadavietę Dnipropetrovsko regione. Kol kas ukrainiečių pusė nepatvirtino ir nepaneigė rusų pranešimų apie vadavietę, todėl ši informacija turi būti vertinama kritiškai.

Rusijos armijos „aukso rezervas" smarkiai sumuštas, kai kurios brigados sunaikintos 70 proc., pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Aleksejus Arestovičius. Ypač, anot jo, stipriai nukentėjo desantas ir dalis priešo specnazo pajėgų, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. „Oro desanto pajėgos prarado „aukso rezervą“, t. y. ši grandis yra bataliono – štabo – vadovaujamoji dalis. Tai yra patys geriausiai parengti specialistai pačiame jėgų žydėjime. Kovotojai.

Rusijos išsilaipinimo Ukrainoje operacija kol kas nėra tikėtina, bet neatmetama, kad ji gali įvykti, pranešė operatyvinė komanda „Pietūs“ (ukr. „Pivden“). Nuo birželio 18 dienos Rusijos raketų smūgių iš Juodosios jūros grėsmė išlieka. Šalies agresorės laivuose yra apie 20 „Kalibr“ tipo raketų, kurios paruoštos paleidimui į Ukrainą. Be to, audrų iš jų vietų nuplėštos rusiškos minos pamažu bangų yra nešamos į krantą.

Baltarusijos gynybos viceministras Andrejus Žukas šalies gyventojus turėjo patikinti, kad ieškoti slėptuvių nuo bombų ir ruoštis karui dar nereikia, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. „Galiu jus nuraminti: nereikia ieškoti jokių bombų slėptuvių, mūsų šalis nesiruošia kariauti... Nereikia jaudintis. Viskas gerai, valstybė vystosi, valstybė gyvena taikų gyvenimą“, – sakė jis susitikime su gyventojais. Taip jis atsakė į klausimus apie galimą Baltarusijos puolimą Ukrainos kryptimi.

Rusijos sąjungininkas Ramzanas Kadyrovas, Čečėnijos faktinis vadovas nuo 2007 m., vėl kreipėsi viešai save filmuodamas mobiliuoju telefonu. Šįkart jis kritikavo Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją, kuri yra Rusijos su sąjungininkėmis įkurta jai draugiškų šalių sąjunga. Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija yra 1992 m. įkurtas karinis aljansas, bandantis reintegruoti buvusias SSRS šalis, kurios šiuo metu ir yra KSSO narės.

Vokietijos policija šeštadienį paskelbė tirianti kelis šimtus galimų Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje, įskaitant jų sąsajas su politikais ir karininkais. Iki šiol gautų pranešimų skaičius yra triženklis, sakė federalinės policijos BKA vadovas Holgeris Muenchas laikraščiui „Welt am Sonntag“. Tyrimas apima ne vien įtariamus karo nusikaltimų vykdytojus, bet ir politikus bei karininkus, nurodė jis. „Tai sunkiausia mūsų tyrimo dalis, sudėtingas dėlionės dėliojimas“, – sakė H. Muenchas.

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios penkis kartus buvo bandoma nužudyti prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Tai interviu „The Globe and Mail“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius sekretorius Aleksejus Danilovas. Pasak jo, visi pasikėsinimai buvo įvykdyti vasario pabaigoje ir kovo pradžioje.

Anksti vasario 24 d. Olena Zelenska išgirdo kažkur tolumoje girdimą duslių garsą. Kai ji pabudo, suprato, kad girdimi garsai negali būti fejerverkai. Jos akys atsimerkė ir moteris suprato, kad lovoje guli viena. Ji pašoko ir nuskubėjo į kitą kambarį, kur rado savo vyrą Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį jau apsirengusį į darbą su kostiumu ir kaklaraiščiu. „Kas vyksta?" – ji jo paklausė. „Prasidėjo“, – pasakė jis jai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „Ukraina neabejotinai laimės“ per darbo kelionę į pietinį Mykolaivo miestą, tęsiantis nenumaldomoms kovoms šalies rytuose. Prezidentas įteikė medalius ir pozavo asmenukėms su kariais požeminėje slėptuvėje, rodoma jo oficialioje „Telegram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše, rašo theguardian.com. „Mūsų drąsūs vyrai. Kiekvienas iš jų dirba nepriekaištingai, – sakė jis.

Rusai nesitikėjo tokių galingų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimų, situacija fronto linijoje juos trikdo, rašo Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Rusų okupantai nepatenkinti situacija fronte. Į Ukrainą atvykę rasistai skundžiasi sena technika, su kuria tenka kautis. Be to, tokių galingų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimų okupantai nesitikėjo. Tai liudija perimtas rusų pokalbis, kurį paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas.

Simuliaciniai karo žaidimai parodė, kaip JAV ir Kinijos konfliktas gali išsiplėsti, rašo foreignaffairs.com. Rusijos invazija į Ukrainą prikėlė branduolinio karo šmėklą, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau viešai prakalbo apie Rusijos branduolinių pajėgų parengties režimus ir įspėjo, kad bet kokios išorės šalių pastangos kištis į karą sukels „pasekmes, kurių jūs niekada nematėte“. Tokia agresyvi retorika, suprantama, pateko į antraštes ir atkreipė dėmesį Vašingtone.

Pirmuoju melu yra tai, kad pensijas gali gauti tik tie Ukrainos gyventojai, kurie yra Ukrainoje, rašo Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Rusijos propaganda paskelbė melagienas apie ukrainietiškos pensijos mokėjimus užsienyje, visų pirma, kad pensijas gali gauti tik tie, kurie yra Ukrainoje. Apie tai pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.

JAV ir jų sąjungininkės ruošiasi užsitęsusiam konfliktui Ukrainoje. Dar prieš Rusijos karą vasarį JAV prezidento Joe Bideno administracija svarstė galimybę, kad karas Ukrainoje peraugs į užsitęsusį konfliktą, paskelbė „The Washington Post“, remdamasis aukšto rango šaltiniu JAV valstybės departamente.

Įsigaliojantį draudimą per Lietuvą geležinkeliu į Kaliningradą gabenti tam tikras sankcionuotas rusiškas prekes, Rusija naudos propagandai, sako užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.    „Be abejo, visos žinios, kurios rodo kokį nors nepalankumą Rusijai, yra pasigaunamos ir eskaluojamos. Tokia informacija yra pirmiausia paranki siekiant didinti įtampa ir vaizduoti Vakarų valstybes priešiškas Rusijos žmonių atžvilgiu“, – M. Adomėnas LRT radijui pareiškė šeštadienį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Ukrainos parlamentui ratifikuoti Stambulo koncenciją. Stambulo konvenciją Ukraina pasirašė dar 2011 m., tačiau ji dar neratifikuota. Kitaip tariant, tam dar trūksta šios konvencijos patvirtinimo aukščiausiu lygiu. Turimais leidinio „Europos Pravda“ šaltinių duomenimis, Ukrainos parlamento, t.y. Rados, deputatai įstatymo projektą gali svarstyti jau birželio 20 dieną.

Buvęs Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Stanislavas Kozei įvardijo, kokiu atveju Putinas galėtų pulti Lenkiją ir Baltijos šalis. Jis taip pat nurodė, kad Lenkija gali perimti oro gynybą virš Vakarų Ukrainos, jei tęsis tam tikrų teritorijų apšaudymai. Tai interviu wiadomosci.onet.pl pareiškė brigados generolas, buvęs Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Stanislavas Kozei.

Vis dažniau pasisakoma apie tikimybę, kad Baltarusija ruošiasi pulti Ukrainą. Karo ekspertas sako, kad prieš sausumos invaziją į Ukrainą iš Baltarusijos pusės vyks stiprūs raketų iš oro smūgiai. Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas portalui nv.ua išvardijo galimą Baltarusijos puolimo chronologiją. Anot jo, prieš sausumos invaziją tikėtinas stiprus raketų iš oro smūgis. Tada, jei įmanoma, eina artilerija, o galiausiai į priekį žengia kariuomenė.

Rusija yra fašistinė, atvirai genocido kalba kalbanti valstybė, kurios radikalizavimosi ir imperinių planų nepastebėjo arba nenorėjo pastebėti didžiosios Europos kaimynės, ypatingai Vokietija.  Na, o vokiečiai liko nejautrūs Ukrainai todėl, kad vis dar gydosi istorines žaizdas ir jaučią amžiną kaltę prieš rusus, akademinėje diskusijoje apie Rusijos praeitį ir dabartį sakė Jeilio universiteto profesorius ir žinomas istorikas Timothy Snyderis.

Ukrainoje atsisveikinama su žuvusiu garsiu aktyvistu Romanu Ratušnu. Jam buvo 24-eri. Jį pažinoję aktyvistai, kariškiai ir draugai negailėjo šilčiausių žodžių apie žuvusį jaunuolį, rašo euronews.com. Jaunuolis buvo gerai žinomas Ukrainoje dėl savo proeuropietiškų pažiūrų, kai protestavo Maidane, jam buvo vos 15 metų.

Jungtinės karalystės premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad ukrainiečiai „nusipelnė“ savo šalyje surengti 2023 metų „Eurovizijos“ dainų konkursą po to, kai Europos transliuotojų sąjunga pareiškė, kad JK gali surengti konkursą, vietoj šių metų nugalėtojų, skelbia BBC. „Euroviziją“ laimėjo ukrainiečiai. Žinau, kad turėjome fantastišką pasirodymą, kad užėmėme antrąją vietą, ir norėčiau, kad konkursas vyktų mūsų šalyje.

Šimtai ukrainiečių šeštadienį susirinko vienuolyne Kyjivo centre į 24 metų aktyvisto, žuvusio per kovas su Rusijos pajėgomis Rytų Ukrainoje, laidotuves. Romanas Ratušnas, gerai žinoma Ukrainos 2014 metų proeuropietiškos revoliucijos figūra, žuvo birželio 9 dieną netoli Iziumo rytiniame Charkivo regiono. Jo laidotuvių apeigos vyksta Šv. arkangelo Mykolo vienuolyne. Keturi kariai įnešė R. Ratušno karstą, velionį pasveikino minia, kurioje buvo daug kariškių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį sakė, jog kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina“ kalbėtis tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dedant pastangas užbaigti karą Ukrainoje. Pasak O. Scholzo, ir jis, ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas toliau tai darys. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną O. Scholzas ir E. Macronas atskirai ir drauge surengė kelis pokalbius telefonu su V. Putinu, bet kai kas šiuos kontaktus kritikavo.

Kare Ukrainoje kovojantis rusų pulkininkas Olegas Korotkevičius, laikinai einantis 41-osios armijos vado pareigas, prašo Novosibirsko mero Anatolijaus Loktajaus padėti rinkti humanitarinę pagalbą Rusijos kariams Ukrainoje, rašo „Nexta“ ir dalinasi kreipimosi raštu.  Pasirodo, „supervalstybė“ pati negali aprūpinti savo kariuomenės apatiniais ir tualetiniu popieriumi. Apie tai su ironija skelbia ir UNIAN. Benamių armija liko be kelnaičių, rašo jie.

Rusai Ukrainos pietinėje dalyje esantį Chersono miestą užėmė jau pirmosiomis karo dienomis. Iš pradžių miestiečiai drąsiai protestavo prieš okupantus, bet laikui bėgant padėtis darėsi pavojingesnė.  Serhijus Pavliukas – stambaus, šiek tiek meškiną primenančio sudėjimo vyras kaštoniniais plaukais ir ilga barzda, dėl kurios jis atrodo kaip baikeris. Jis yra teatro režisierius, sukūręs daugiau nei 140 spektaklių, bei penkių vaikų tėvas.

Rusijos valstybinė televizija socialinėje žiniasklaidoje paskelbė filmuotą medžiagą, parodančią du praėjusią savaitę Ukrainoje dingusius amerikiečius, ir pranešė, kad juos paėmė į nelaisvę rusų pajėgos. JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį sakė nežinantis, kur yra drauge su Ukrainos pajėgomis kovoję savanoriai, JAV kariuomenės veteranai Alexander'as Drueke'as ir Andy Huynhas.

Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas įsitikinęs, kad iš Baltarusijos Ukrainai kyla reali grėsmė. Pasak jo, Baltarusija ir toliau vilkina invaziją į Ukrainą, tačiau jau dabar aišku, kad ji ruošiasi karui, rašo jis portale NV. „Visi tie pasirengimo karui veiksmai, kuriuos atlieka Lukašenka, deja, neturėtų būti traktuojami kaip dulkių mėtymas Putinui į akis.

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai po jos invazijos į Ukrainą, yra „beprotiškos ir neapgalvotos“, penktadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, skelbia BBC. Kalbėdamas per forumą Sankt Peterburge, jis sakė, kad esą „ekonominis žaibinis karas su Rusija nuo pat pradžių neturėjo jokių šansų pasisekti“. Jis teigė, kad apribojimai buvo „daugiau žalingi“ esą juos įvedusiems asmenims.