BBC teiravosi Rusijos Dūmos deputatų ir kai kurių Rusijos elito atstovų, viešai ir aktyviai remiančių karą, ar jie eitų į frontą.
Kovo pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo tikras, kad Ukrainos „specialiajai operacijai“ savanorių pagalbos neprireiks, tačiau iš Vakarų žvalgybos ir žiniasklaidos pranešimų aiškėja, kad nuo karo pradžios Rusijos kariuomenė fronte praranda daug karių.
Gegužės viduryje Rusijoje prasidėjo „slapta mobilizacija“: karo prievolės ir komplektavimo skyriai pradėjo siųsti šaukimus ir kviesti vyrus „į karinę įskaitą“.
Be to, Krašto apsaugos ministerija paskelbė tūkstančius laisvų darbo vietų, taip pat pateikė siūlymą sudaryti trumpalaikę karo tarnybos sutartį.
„Stabilumas, plačios savirealizacijos galimybės, tinkamas gyvenimo lygis ir aukštas socialinis statusas“, – rašoma viename iš pranešimų. Tokios sutarties galiojimo terminas prasideda nuo trijų mėnesių, o pažadėtas atlyginimas gali viršyti 200 tūkstančių rublių per mėnesį, dėl didelių kelionių išlaidų (3 435 eurų).
Pačiuose skelbimuose nenurodyta, kad, sudaręs terminuotą sutartį, karys vyks į Ukrainą. Tą patį vis dažniau praneša ir regioninė žiniasklaida.
Neseniai Rusijos valdžia padidino amžių, nuo kurio pilietis gali sudaryti pirmąją sutartį: jei anksčiau viršutinė riba buvo 40 metų, tai dabar kariniams pareigūnams ji padidinta iki 50, o jaunesniems karininkams – iki 60 metų. Atitinkamos pataisos buvo skubiai priimtos gegužės pabaigoje.
Kas nutinka pasirašiusiems sutartį?
Terminuotą sutartį pasirašę kariškiai raginami kompensuoti Rusijos nuostolius fronte. Paskutinį kartą Rusijos gynybos ministerija apie nuostolius oficialiai pranešė kovo 25 d.
Tada buvo pranešta apie 1 351 karių žūtį. BBC, remdamasi atvirais duomenimis, patvirtino 3052 karių ir karininkų žūtį. Ukrainos pusės teigimu, Rusijos kariuomenės nuostoliai gali viršyti 31 tūkst.
Nuo karo pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir teritorinės gynybos gretas papildė žinomi politikai, žurnalistai ir muzikantai. Šiuo atžvilgiu BBC nusprendė paklausti Rusijos viešųjų karo rėmėjų, ar jie yra pasirengę eiti į frontą. Juk Rusijos Federacijos gynybos ministerija aktyviai ieško būsimų sutartininkų. Tai įrodo terminuotų sutarčių reklamos, kurias galima pamatyti net viešajame transporte – pavyzdžiui, Novosibirsko metro.
BBC apklausos (galime tai pavadinti eksperimentu), kuri jokiu būdu nebuvo agitacija kariauti, esmė buvo prielaida, kad dauguma Rusijos elito narių nepasirengę rizikuoti savimi ir savo padėtimi dėl karo, kurį jie palaiko. Atsakymai į BBC klausimą buvo iškalbingi.
„Eiti į frontą? Ačiū labai“
Pirmieji, į kuriuos kreipėsi BBC, buvo Valstybės Dūmos deputatai, kurie vasario pabaigoje balsavo už DLR ir LLR pripažinimą. Būtent separatistinių respublikų pripažinimas suteikė Rusijai formalią teisę pradėti karą.
Tačiau karo šalininkai į frontą neskuba. Leonidas Sluckis (54 m.), Piotras Tolstojus (52 m.), Sergejus Bojarskis (42 m.) ir Konstantinas Bachariovas (49 m.) perskaitė BBC rašytinį klausimą ir į jį neatsakė. 40-metis deputatas Vladimiras Burmatovas, perskaitęs žinutes per WhatsApp, įtraukė BBC korespondento numerį į asmenų, su kuriais nenori bendrauti, sąrašą.
Deputatas Sergejus Bidonko (46 m.) išklausė klausimą ir padėjo ragelį.
Tačiau kai kurie – kaip Borisas Černyšovas, 30 metų LDPR deputatas ir Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas – pasirodė kalbesni.
„Ukrainos politikai, kultūros veikėjai, žurnalistai prisijungė prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų. Ar ketinate atsisakyti mandato ir pretenduoti į laisvas karines pareigas Gynybos ministerijoje?" – paklausė BBC korespondentas.
„Šiaip ar taip, visapusiškai remiame Rusijos Federacijos ginkluotąsias pajėgas. Kartu su grupe LDPR frakcijos deputatų neseniai buvome Donecke ir visais įmanomais būdais dirbame, kad mūsų specialioji operacija tęstųsi ir mes laimėtume. Mes padėdame, ir toliau padėsime Donecko respublikos ginkluotosioms pajėgoms ir Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms. Apskritai, mes visada turėjome tokį kursą“, – sakė Černyšovas.
Po patikslinančio klausimo, ar deputatas ruošiasi stoti į kariuomenes gretas, jis atsakė: „Ačiū labai“ – ir padėjo ragelį.
Tačiau jo partijos kolega, pirmasis LDPR frakcijos seniūno pavaduotojas, 26 metų Vasilijus Vlasovas pažymėjo, kad „jeigu yra poreikis, yra prašymas, tada, žinoma, [prisijungsiu prie Rusijos kariuomenės]“.
„Bus kreipimųsi – eisime“
Vasilijus Vlasovas dėstė toliau: „Ne taip seniai iš Luhansko grįžau su gausia Liberalų demokratų partijos delegacija, kuri ten vykdė humanitarinę misiją. Man atrodo, kad ne visi [Valstybės Dūmos] deputatai tarnavo armijoje, kažkas turėjo tarnybos patirties ir dabar gali eiti tarnauti pagal sutartį. Tačiau iš esmės kiekvienas iš savo atlyginimo stengiasi rasti galimybę [padėti] arba susirasti žmones, kurie pasiruošę teikti humanitarinę pagalbą."
Vadinasi, dar nesate pasirengęs atsisakyti mandato ir eiti į frontą, buvo jo perklausa.
„Nebūtina atsisakyti mandato. Adomas Delimchanovas neatsistatydino iš Valstybės Dūmos deputato pareigų", – atsakė Vlasovas, turėdamas omenyje žmonių pasirinkimą iš Čečėnijos, kurie ne tik reguliariai pasirodydavo Mariupolyje su karine uniforma ir ginklais, bet net ir prezidento Vladimiro Putino įsakymu gavo „Rusijos didvyrio“ titulą.
Paklausus, ar būtumėte pasirengęs, jei jūsų pagalbos prireiktų būtent kovose, jis atsakė: „Žinoma, jei bus kreipimųsį, mes eisime“.
Kitas jaunas Valstybės Dūmos deputatas, 25 metų Maksimas Gulinas iš partijos „Nauji žmonės“, sulaukė Novosibirsko miesto tarybos deputato Sergejaus Boiko telefono skambučio. Jo komandos darbuotoja prisistatė Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus darbuotoja ir skundėsi, kad negali jam įteikti šaukimo.
Guliną nustebino toks susidomėjimas savo asmeniu, kadangi, pasak jo, mokydamasis aspirantūroje ir dirbdamas pavaduotoju, jis gavo karo tarnybos atidėjimo dokumentą.
„Nemanau, kad būsiu naudingas“
Deputatas Olegas Matveičevas (52 m.) yra vienas iš įstatymo projekto dėl amžiaus didinimo pirmosios karinės sutarties sudarymo autorių. Pasiteiravus, ar norėtų eiti į frontą, jis atsakė, kad „deputatams amžiaus riba nėra problema“.
Kliūtis, jo nuomone, yra Valstybės Dūmos pirmininko Viačeslavo Volodino pareigos, kuris yra sakęs, kad deputatai turi dirbti parlamente, o ne keliauti į Donbasą.
„Tie, kurie turi atitinkamą pasirengimą, išvažiavo. Delimchanovas grįžo iš karo veiksmų zonos. Jis turi karinį pasirengimą, todėl gali ir eina [kariauti]. Dauguma deputatų nėra kariai profesionalai", – sakė jis.
BBC perklausė, ar jis eitų. Atsakymas buvo toks: „Ne, aš tikrai nepriklausau [kariškiams]. Esu informacijos komitete, viskas, kas susiję su informacijos politika, yra sveikintina. Vargu, ar būsiu naudingas kaip karys, juolab kad savanorių, kurie yra profesionalūs kariškiai, labai daug.“
Nepatogi tema
Nenoras kalbėti rodo temos nepatogumą karą remiantiems Rusijos visuomenės veikėjams. Vienas dalykas yra vykdyti propagandines kampanijas, kitas – rizikuoti savo patogumu. Rusijoje egzistuojantis mobilizacijos modelis reiškia, kad nuosekliausi karo šalininkai turėtų kuo garsiau šaukti apie jo teisingumą, sako filosofas ir „Novaja Gazeta Europe“ vyriausiasis redaktorius Kirilas Martynovas.
Kare dalyvauja ir fronte žūsta visiškai skirtingi žmonės – daugiausia žmonės iš skurdžiausių Rusijos regionų, o tai, pasak Martynovo, atspindi esamą socialinę sistemą: „Vieni rengia laidotuves, kiti gauna naujas verslo galimybes „esamos padėties sąlygomis“.
„Kai viešai karą remiančiam asmeniui pasiūloma jame dalyvauti, tai suvokiama kaip nusistovėjusios visuomenės santvarkos pažeidimas, juk karas iš pradžių nebuvo skirtas jam, jie turi svarbesnių ir neatidėliotinų reikalų. Žmogus, raginantis propagandistą ar valdininką eiti į frontą, Putino dvaro visuomenės akyse – akivaizdus provokatorius arba žmogus, nesuprantantis, kaip veikia pasaulis“, – sako Martynovas.
Tačiau yra politikų, kurie pasiruošę kariauti. Be Delimchanovo, kurį paminėjo Matveičevas, buvęs nepripažintos DLR ministras pirmininkas Aleksandras Borodaj išėjo į karą (praėjusiuose rinkimuose į parlamentą patekęs iš „Vieningosios Rusijos“ sąrašo).
„Aš vadovauju savanorių daliniams, kurie kovoja fronto linijoje. Turiu du batalionus ir tris būrius – tai daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių. Mūsų daliniai išsidėstę šiaurės kryptimi: Iziumo regione, Balakleja regione. Aš čia esu ilgai, bet kiek laiko – jums tai neturėtų rūpėti“, – BBC sakė Borodaj.
„Ar teisingai supratau, kad patariate eiti į karo prievolės ir komplektavimo skyrių?“
BBC korespondentas Andrejus Zacharovas socialiniuose tinkluose jau daugiau nei mėnesį teiravosi viešų karo rėmėjų, ar jie nenorėtų pasinaudoti galimybe išvykti į frontą.
Šių visuomenės veikėjų reakcija panaši į deputatų atsakymus. Pavyzdžiui, buvęs „Anti-Maidan“ spaudos sekretorius Valerijus Zaborovskis užblokavo Zacharovą „Twitter“ socialiniame tinkle. Tą patį padarė ir „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas – jo BBC korespondentas paklausė, ar jis 38 metų sūnui Aleksejui, kuris dabar užima mažai žinomos ne pelno organizacijos direktoriaus pareigas, atsiuntė nuorodas į laisvas darbo vietas Gynybos ministerijoje.
„Visų pirma, man nereikia patarimų iš „Fontankos sąvartyno“ žurnalisto“, – taip į pasiūlymą eiti į frontą kariauti (turėjo galvoje buvusią Zacharovo darbo vietą – Sankt Peterburgo laikraštį Fontanka.ru) sureagavo buvęs tinklaraštininkas, Efektyvios politikos fondo darbuotojas ir Maskvos „Grenadier“ atkūrimo klubo narys Timofėjus Ševjakovas. Ir tada jis jį taip pat užblokavo „Facebook“ socialiniame tinkle.
Taip pat „Facebook“ buvo diskutuojama su „Rossotrudničestvo“ biuro Turkijoje vadovu Aleksandru Sotničenka, kuris interviu „Komsomolskaja pravda“ pareiškė, kad kol dalis eis į frontą, „išdavikai“ emigruos į Stambulą. „Ar teisingai supratau, kad patariate eiti į karo prievolės ir komplektavimo skyrių?“ – iš pradžių kiek paniekinamai patikslino jis. Ir tada jis pridūrė: „Dėl jūsų pasiūlymo [pasirašyti terminuotą sutartį], aš šiuo metu jau esu valstybės tarnyboje, valstybė žino, kur aš esu ir ką darau, jei mano, kad mane reikia siųsti į kariuomenę – eisiu."
Frakcijos „Teisingoji Rusija – patriotai – už tiesą“ lyderis Sergejus Mironovas, reaguodamas į siūlymą sūnui siųsti nuorodas į laisvas karines pareigas, teigė esąs neva „suaugęs ir nepriklausomas“, todėl jis pats spręs, ką daryti. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jo sūnus iš pirmosios santuokos Jaroslavas yra nusiteikęs prieš karą, apie kurį nebijo rašyti socialiniuose tinkluose.
„Aš asmeniškai jam pasakiau savo poziciją dar kovo mėnesį, jis apie tai žino. Jis nenorėjo apie tai kalbėti, tiesiog mandagiai baigė pokalbį", – BBC sakė Jaroslavas Mironovas.
2021 m. spalio 8 d. Rusijos valdžia įrašė BBC korespondentą Andrejų Zacharovą į žiniasklaidos priemonių, veikiančių kaip užsienio agentas, registrą. 2022 m. sausio 17 d. šis statusas teismo sprendimu buvo sustabdytas iki Andrejaus ieškinio proceso pabaigos.
