„Kaip tik Varšuvos viršūnių susitikime (2016 m.) buvo nuspręsta sukurti bataliono kovines grupes su sąjungininkų pajėgomis Lenkijoje ir regione, Madride siekiame sprendimų, kaip toliau didinti jų, kaip atgrasymo ir rytinio NATO flango gynybos elemento, potencialą“, – sakė ministras.
Jis aiškino, kad Lenkija tikisi, jog NATO nuspręs padidinti savo karinį buvimą bent jau Lenkijos teritorijoje.
„Patvirtinu, kad bandome dislokuoti brigados grupę NATO struktūroje Lenkijoje“, – sakė ministras.
NATO rytinio flango saugumas bus prioritetas, bet ne vienintelė Madrido viršūnių susitikimo tema.
Lenkijos gynybos ministras teigė, kad Aljansas turėtų apsispręsti ir dėl pagalbos Ukrainai kare su Rusija, kuris, anot Lenkijos ministro, baigsis Ukrainos pergale.
Iki Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais NATO neplanavo dislokuoti kovinių dalinių rytinėje Aljanso dalyje.
2016 metais NATO viršūnių susitikime Varšuvoje bloko narės nusprendė padidinti savo karinį buvimą regione, o 2017 m.
Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje buvo įkurdintos keturios bataliono lygio daugianacionalinės kovinės grupės (vadovaujamos Didžiosios Britanijos, Kanados, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų).
Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį NATO šalys nusprendė sukurti dar keturias batalionų grupes – Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
