Karas Ukrainoje

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalys trečiadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje kenkia pasaulio ekonomikai ir perspėjo nemėginti panaudoti branduolinio ginklo konflikte bei negrasinti juo, teigiama galutiniame grupės pareiškime, dėl kurio formuluotės susitarė lyderiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių vadovams pareiškė, kad jų grupėje yra „teroristinė valstybė“, ir apkaltino Rusiją dėl raketos smūgio Lenkijoje, per kurį žuvo du žmonės. Kalbėdamas vaizdo ryšiu, V. Zelenskis pavadino raketos smūgį „tikru Rusijos pareiškimu G-20 viršūnių susitikimui“, sakoma jo kalbos kopijoje, kurią matė naujienų agentūra AFP. Lenkijos teigimu, nėra aiškių įrodymų, kas paleido raketą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad dviejų civilių žūtis po Lenkijoje nukritusios raketos yra Rusijos atsakomybė. „Intensyvus aiškinimasis kas atsakingas už dviejų raketų smūgius į Lenkijos teritoriją turi nepamiršti esminio fakto: būtent Rusija vakar paleido apie 100 raketų į Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą.

Estijos prezidentas Alaras Karis antradienį socialiniuose tinkluose išreiškė susirūpinimą dėl žinios apie dvi Rusijos raketas, pataikiusias į Lenkijos teritoriją.  „Labai nerimą keliančios žinios apie raketas, pataikiusias į Lenkiją ir žuvusius du žmones. Aš palaikau glaudų ryšį su [Lenkijos] prezidentu Andrzejumi Duda [Andžejumi Duda], kad pasikonsultuočiau dėl tolesnės veiklos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė jis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pasisakė apie į Lenkijos teritoriją netoli sienos su Ukraina pataikiusias raketas.  Rusijos neigimas, kad ji susijusi su incidentu, yra „svarbus“, pareiškė R. T. Erdoganas.  „Galbūt įvyko techninis gedimas ar kažkas kito. Labai svarbu, kad pradėtas tyrimas“, – pridūrė jis.  Primygtiniai reikalavimai apkaltinti Rusiją būtų „provokacija“, pridūrė Turkijos prezidentas.

„Pagal vizualinius nuolaužų požymius, lapkričio 15 dieną į Lenkijos teritoriją nukritusi raketa galėjo būti sparnuotoji raketa „Ch-101“. Apie tai pranešė „Polsat News“ korespondentas Mateuszas Liachovskis po pokalbio su dviem kariniais ekspertais. Žurnalisto teigimu, vienas jo šaltinių – karinis specialistas ne iš Ukrainos ar Lenkijos, o antrasis – su Ukrainos gynybos ministerija susijęs ekspertas.

JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir žvalgybos vadovais, kad informuotų juos apie savo įspėjimą Maskvai nenaudoti branduolinių ginklų, pranešė vienas JAV pareigūnas. W. Burnsas Kyjive lankėsi antradienį. Pirmadienį jis Ankaroje su Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovu Sergejumi Naryškinu kalbėjosi apie karą ir Maskvos grasinimus panaudoti taktinius branduolinius ginklus savo interesams ginti.

Rusai bus priversti sulėtinti apšaudymo kampaniją prieš kritinę Ukrainos infrastruktūrą, nes išnaudojo didelę dalį savo amunicijos, skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai naujausioje savo analizėje. ISW, remdamasis surinktais duomenimis, teigia, kad per lapkričio 15 d. įvykdytus koordinuotus raketų smūgius Rusijos kariuomenė greičiausiai panaudojo didelę dalį savo tiksliai valdomų ginklų sistemų.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį po vis dar neišaiškinto raketų smūgio Lenkijos teritorijoje pavadino Rusijos veiksmus prieš Ukrainos civilius gyventojus „barbariškais“. „Tai, ką jie daro, peržengia visas ribas“, – sakė J. Bidenas, susitikęs su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku Balyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo metu.

Lenkija padidino savo karinę parengtį po to, kai šalies prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad tai „greičiausiai“ buvo Rusijoje pagamintos raketos smūgis. Štai keletas svarbiausių kitų valstybių reakcijų: JAV Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį su sąjungininkais surengė „skubią apskritojo stalo diskusiją“ raketos smūgiui aptarti.

Prancūzija trečiadienį paragino „itin atsargiai“ vertinti mirtinų raketų smūgio NATO narei Lenkijai kilmę, sakydama, kad daug regiono šalių turi panašių ginklų. „Logiška, kad į šį klausimą žvelgtume itin atsargiai.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Anthony Blinkenas trečiadienį paskambino savo lenkų ir ukrainiečių kolegoms po dviejų gyvybių pareikalavusio sprogimo Lenkijoje ir pažadėjo koordinuoti veiksmus, kol „nustatysime atitinkamus tolesnius žingsnius“. „Pažadėjome artimiausiomis dienomis toliau glaudžiai koordinuoti savo veiksmus, kol vyks tyrimas ir bus nustatyti atitinkami tolesni žingsniai“, – tviteryje rašė A. Blinkenas, JAV prezidentui Joe Bidenui susitikus su sąjungininkais Balyje vyksta...

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį įspėjo, kad „absoliučiai būtina“ vengti karo Ukrainoje eskalavimo po to, kai per mirtiną raketos smūgį NATO narėje Lenkijoje žuvo du žmonės. „Generalinis sekretorius yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie Lenkijos teritorijoje sprogusią raketą, – sakė JT vadovas, pasak jo atstovo spaudai Farhano Haqo. – Absoliučiai būtina vengti karo Ukrainoje eskalavimo.

Antradienį virš Lenkijos oro erdvės skridęs NATO lėktuvas susekė šalyje nusileidusią raketą, antradienį CNN sakė Aljanso karinis pareigūnas. „Žvalgybos duomenys su [raketos] radaro vėžėmis buvo perduoti NATO ir Lenkijai“, – CNN cituoja NATO karinį pareigūną. NATO orlaiviai nuolat stebi Ukrainą nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Antradienį virš Lenkijos skridęs lėktuvas sekė įvykius Ukrainoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas po skubaus pasaulio lyderių susitikimo pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog raketa, dėl kurios Lenkijoje įvyko sprogimai ir žuvo du žmonės, buvo paleista iš Rusijos. Šį JAV lyderio pareiškimą cituoja „The Guardian“. J. Bidenas pabrėžė, kad pirmiausia nori išsiaiškinti, „kas atsitiko“, o tada nuspręsti dėl „kito žingsnio“. Paklaustas, ar raketa buvo paleista iš Rusijos, Bidenas sakė: „Yra išankstinė informacija, kuri tai paneigia.

JAV kol kas nematė duomenų, kurie prieštarautų teorijai, kad Lenkijos teritorijoje nukritusią raketą paleido ukrainiečių pajėgos, nurodo Baltieji rūmai. Vis dėlto Vašingtonas pabrėžia, kad galutinė atsakomybė už šį incidentą tenka Maskvai, kuri antradienį stipriai atakavo Ukrainą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda patvirtinto, kad šalies teritorijoje sprogo Rusijoje pagaminta raketa, tačiau savo šalies gyventojus ragina nusiraminti, rašo „SkyNews“. Pasak A. Dudos, tikėtina, kad Lenkija aktyvuos 4-ąjį NATO straipsnį, tačiau kol kas šalies piliečiai turėtų nusiraminti. „Šiuo momentu mes neturime įtiknamų įrodymų, kurie pagrįstu, iš kur buvo paleista raketa, visgi žinoma, kad raketa galėjo būti pagaminta Rusijoje, tačiau šiuo metu vyksta tyrimas.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas sureagavo į situaciją Lenkijoje, kai Rusijos raketos nukrito NATO narės teritorijoje. Kaip socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rašė M. Podoliakas, suduotas smūgis Lenkijos teritorijoje nėra atsitiktinumas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį vakare pakalbėjo su JAV prezidentu Joe Bidenu, rašo „The Guardian“. Telefoninio pokablio metu J. Bidenas išreiškė JAV paramą Lenkijai ir teigė, kad dės visas įmanomas pastangas, siekiant išsiaiškinti sprogimų aplinkybes Lenkijos teritorijoje.  Savo ruožtu A. Duda pranešė J. Bidenui naujausią informaciją apie sprogimus Lenkijos teritorijoje, kurių metu žuvo du žmonės.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį surengs skubias derybas su Aljanso ambasadoriais dėl Lenkijoje įvykusio sprogimo, antradienį pranešė jo atstovė spaudai. „Rytoj generalinis sekretorius pirmininkaus skubiam NATO ambasadorių susitikimui, kuriame bus aptartas šis tragiškas incidentas“, – sakė NATO atstovė spaudai Oana Lungescu.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį šaukia Nacionalinio saugumo tarybą. Toks sprendimas priimtas pasirodžius pranešimams, kad šios NATO narės teritorijoje nukrito Rusijos raketų, o tai gali būti didelė karo Ukrainoje eskalacija. Pasak prezidento kanceliarijos vadovo Pawelo Szroto, posėdis numatytas 12 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį per pokalbį telefonu su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda pareiškė užuojautą dėl šios NATO narės teritorijoje nugriaudėjusio sprogimo, pareikalavusio dviejų gyvybių. Tai jis paskelbė pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Lenkijos teritorijoje nukrito Rusijos raketų, o tai gali būti didelė karo Ukrainoje eskalacija. „Pareiškiau užuojautą dėl Lenkijos piliečių žūties nuo Rusijos raketų teroro.

Ukraina antradienį pareiškė, kad pareiškimai, esą viena iš jos raketų nukrito Lenkijoje, yra „sąmokslo teorija“. Tai paskelbta pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Rusijos raketa nukrito NATO narės teritorijoje. „Rusija dabar skleidžia sąmokslo teoriją, kad Lenkijos teritorijoje neva nukrito Ukrainos oro gynybos raketa. Tai netiesa.

Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas pasisakė, ką galvoja apie NATO sutarties 4 ir 5 straipsnių taikymą. „Manau, kad tai nėra tyčinis Rusijos puolimas. Arba gedimas, arba ukrainiečių gynybos, numušant rusišką raketą, rezultatai. Tačiau aiškus priminimas apie neapgalvotą Rusijos norą šaudyti per arti Lenkijos/NATO/ES sienos. Konsultacijos dėl 4 straipsnio atrodo tinkamos“, – rašė jis.

Emmanuelis Macronas dėl pranešimų apie Lenkijoje nukritusias raketas siekia surengti G-20 derybas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dėl pranešimų apie Lenkijoje nukritusias Rusijos raketas paragino surengti derybas Indonezijoje vykstančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, naujienų agentūrai AFP vėlai antradienį pranešė Eliziejaus rūmai. Dedamos pastangos „išnagrinėti galimybę rytoj ryte surengti diskusiją vadovų lygmeniu.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis antradienį pareiškė, kad jį sukrėtė pranešimai, jog bloko narėje Lenkijoje žuvo žmonių po raketos ar kitos ginkluotės smūgio. „Šokiruotas žinios apie Lenkijos teritorijoje žmones pražudžiusią raketą ar kitą amuniciją. Reiškiu užuojautą šeimoms“, – tviteryje parašė Ch. Michelis. „Palaikome Lenkiją. Palaikau ryšius su Lenkijos valdžios institucijomis, Europos Vadovų Tarybos nariais ir kitais sąjungininkais“, – rašė jis.

Po pranešimų, kad Lenkijoje nukrito raketų, Ukraina ragina sušaukti skubų NATO susitikimą. Ukraina antradienį paragino NATO nares „nedelsiant“ sušaukti aukščiausiojo lygio susitikimą, kad būtų imtasi griežtų priemonių prieš Maskvą pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Rusijos raketų nukrito Lenkijos teritorijoje. „Kolektyvinis atsakas į Rusijos veiksmus turi būti griežtas ir principingas.

Rusijos gynybos ministerija antradienį provokacija pavadino pranešimus, kad Lenkijoje, kuri ribojasi su Ukraina, nukrito Rusijos raketų. „Lenkijos žiniasklaidos ir pareigūnų pareiškimai apie Rusijos raketų smūgį į Lenkijos teritoriją yra sąmoninga provokacija, kuria siekiama eskaluoti situaciją“, – platformoje „Telegram“ pareiškė ministerija.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis antradienio vakarą paskelbė, kad šaukia skubų vyriausybės posėdį dėl oficialiai dar nepatvirtintų pranešimų apie Rusijos raketų smūgius Ukrainos kaimynėje Lenkijoje. „Rytoj 10 val. sušaukiau neeilinį vyriausybės posėdį, kad išklausytume atsakingų ministerijų ir institucijų pranešimus apie saugumo padėtį regione ir pasiruoštume tolesniems veiksmams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Rusiją apšaudžius NATO narę Lenkiją raketomis ir pavadino tai „labai reikšmingu Rusijos invazijos eskalavimu“. Savo ruožtu V. Zelenskis tikino, kad Vakarų valstybės buvo seniai įspėtos apie tai, kad Rusija nesustos ties Ukraina. „Šiandien Rusijos raketos pataikė į Lenkiją, [Ukrainos] sąjungininkės teritoriją. Žuvo žmonių. Priimkite mūsų užuojautą“, – sakė V. Zelenskis kreipimesi į tautą.

Lenkijos žiniasklaidos priemonės ZET žurnalistas Mariuszas Gierszewskis paskelbė, kad jo šaltinių duomenimis, Lenkijos teritorijoje nukrito Ukrainos kariuomenės numuštos Rusijos raketos liekanos.  „Mano šaltiniai tarnybose tvirtino, kad tai, kas pataikė į Pševodovą, greičiausiai, yra Ukrainos kariuomenės numuštos raketos liekanos“, – rašė jis savo „Twitter“ paskyroje. Primename, kad ZET radijas buvo pirmieji Lenkijoje paskelbę apie nelaimę pasienyje su Ukraina.

Antradienį pranešta, kad Lenkijoje nukrito Rusijos raketos, kurios pražudė du žmones. Liudininkai pasakojo, ką matė, rašo lublin.wyborcza.pl. Lenkijos žiniasklaidoje skelbiama, kad sprogimas įvyko kaimiškoje vietovėje, tačiau buvo girdimas 15 km atstumu. Jis įvyko vienos iš buvusios valstybinės žemės ūkio bendrovės teritorijoje. Lenkijos leidinio lublin.wyborcza.pl žiniomis, sprogimas įvyko prie pat įrenginio, kuriame įmonės darbuotojai sveria grūdus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pavadino naują Rusijos smūgių, nukreiptų prieš jo šalies elektros tinklus, bangą „spjūviu į veidą G-20 šalims“. „Šis genocido prieš ukrainiečius aktas, kuriuo reaguojama į mano taikos planą, yra ciniškas spjūvis G-20 ir visam pasauliui į veidą“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis. Anksčiau antradienį rusai atakavo energetikos infrastruktūros objektus visoje Ukrainoje, panaudodami mažiausiai 100 raketų.

Antradienį paskelbus, kad Lenkijos teritorijoje nukrito Rusijos raketos ir dėl to žuvo du žmonės Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė į tai reagavo socialiniame tinkle „Twitter“. „Atidžiai seku labai aktualias naujienas iš Lenkijos. Konsultuosimės su Lenkija ir su visais sąjungininkais. Lietuva reiškia visišką solidarumą su Lenkija ir siunčia nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems“, – parašė ji.

Pentagonas antradienį pareiškė negalintis patvirtinti žiniasklaidos pranešimų, kad dvi Rusijos raketos nukrito NATO narės Lenkijos teritorijoje, tačiau sakė, kad šiuos teiginius tiria. „Žinome apie spaudos pranešimus, kuriuose teigiama, kad dvi Rusijos raketos pataikė į Lenkijos arba Ukrainos pasienyje esančią vietovę“, – sakė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis.

Iki šiol viena ištikimiausių Kremliaus propagandisčių Margarita Simonian Lenkijoje nukritusias Rusijos raketas pašiepė. Ji parašė: „Va ir pas Lenkiją atsirado savo Belgorodo sritis. O kaip jūs norėjote?“ Tokiu jos įrašu dalinasi JAV naujienų svetainės „The daily beast" žurnalistė Julia Davis. Dvi galimai nuo trajektorijos nuklydusios raketos nukrito Pževodo kaime, Liublino srityje, netoli sienos su Ukraina.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko antradienį pranešė, kad daugiau kaip 7 mln. Ukrainos gyventojų po Rusijos paleistų raketų svarbiems infrastruktūroms objektams liko be elektros, rašo CNN. Teigiama, kad iš viso buvo suniokota 15 energetikos infrastruktūros objektų.  Skaičiuojama, kad Ukrainos oro gynybos sistemos numušė mažiausiai 70 rusų kariuomenės paleistų raketų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Rusijos surengtų atakų skirtinguose šalies miestuose kreipėsi į gyventojus ir pasiuntė perspėjimą, kad Rusija, antradienio vakarą gali paleisti dar 20 raketų.  „Akivaizdu, ko siekia priešas [V. Putinas]. Jis nepasieks savo tikslo.  Todėl prašau jūsų: rūpinkitės savimi ir kurį laiką likite slėptuvėse. Žinau, kad po [Rusijos] suduotų smūgių elektros tiekimas nutrūko daugelyje miestų.

Lvivo miesto meras Andrijus Sadovijus antradienį pranešė, kad Rusijai paleidus raketas, 80 proc. gyventojų liko be elektros, karšto vandens tiekimo.  Pasak jo, mobiliojo ryšio operatoriai gali pradėti riboti dalį teikiamų paslaugų Lvivo regione, siekiant taupyti elektros energiją.

Ukrainos prezidentūra antradienį paskelbė, kad po naujų Rusijos raketų smūgių ukrainiečių energetikos objektams šalyje susidarė kritinė padėtis. „Rusų teroristai įvykdė dar vieną suplanuotą ataką prieš energijos infrastruktūros objektus. Padėtis yra kritinė“, – sakoma Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kyrylos Tymošenkos pareiškime.  „Padėtis sostinėje itin sunki“, – pridūrė jis.

Vokietija ir Ispanija planuoja apmokyti tūkstančius Ukrainos karių pagal Europos Sąjungos programą, turinčią pastiprinti ukrainiečių kontrpuolimą, antradienį pranešė pareigūnai.  Anksčiau ir kitos ES šalys paskelbė, kad savo teritorijoje apmokys Ukrainos karius.  ES pradeda didžiausią karinę mokymo misiją per savo istoriją, siekdama parengti 15 tūkst. Ukrainos karių kovos veiksmams.

Rusijos okupacinė valdžia Naujojoje Kachovkoje Ukrainos Chersono srityje antradienį pranešė išvykusi iš miesto dėl ukrainiečių pajėgų apšaudymo. Pranešimas pasirodė Maskvos pajėgoms atsitraukus iš srities sostinės Chersono. „Naujosios Kachovkos valstybinės administracijos darbuotojai, taip pat valstybės ir municipalinės institucijos išvyko iš miesto ir buvo perkeltos į saugias vietas regione“, – per platformą „Telegram“ pranešė Maskvos primesta administracija.

Kyjivas antradienį paragino Afrikos lyderius neleisti savo piliečiams įsipainioti į Kremliaus karinę invaziją Ukrainoje, praėjus dienai po to, kai Zambija pranešė, kad studentas iš šios Afrikos šalies žuvo Ukrainoje.  Zambijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad Rusijoje kalintas studentas žuvo karo lauke Ukrainoje, ir pareikalavo Kremliaus pasiaiškinimo.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį kalbėdamas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą pareiškė, kad Ukrainos sąlygos atnaujinti derybas su Maskva yra „nerealios“.  G-20 susitikimo metu šalių lyderiai spaudžia Rusiją užbaigti karą Ukrainoje. „Dar kartą sakau, kad visos problemos yra iš Ukrainos pusės, kuri kategoriškai atsisako derybų ir kelia akivaizdžiai nerealias sąlygas“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas.

Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Oleksijus Arestovyčius tvirtina, kad šalies rytuose esančioje Luhansko srityje rusams taisykles diktuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Jo teigimu, rusams Sjevjerodonecke, Rubižnėje ir Kreminoje taip blogai, kad jie pradėjo ruošti „evakuaciją“.  Anot O. Arestovyčiaus, Ukrainos ginkluotosios pajėgos Chersono scenarijų pradeda vykdyti ir Luhansko kryptimi „Padėtis prie Pavlivkos labai sunki – jie ten permetė viską, kas važiuoja ir šaudo.

Jungtinių Tautų tyrėjai antradienį pranešė, kad abiejų Rusijos karo Ukrainoje pusių belaisviai buvo kankinami, įskaitant mušimą, elektrošoką ir žeminantį elgesį. Pagal tarptautinę teisę „kankinimų ir netinkamo elgesio draudimas yra absoliutus, net ir ginkluoto konflikto metu“, žurnalistams sakė JT teisių stebėjimo misijos vadovė Matilda Bogner.

Chersono išvadavimas buvo reikšmingas Ukrainos pasiekimas, tačiau rusai, atrodo, nesiruošia palikti likusių okupuotų teritorijų ir dėl jų vyks įnirtingos kovos, spaudos konferencijoje pareiškė aukštas JAV Gynybos departamento pareigūnas, rašo „Evropeiskaja Pravda“. „Nors mes ir toliau stebime, mūsų vertinimais, Rusijos kariai persikėlė į rytinį upės krantą ir sukūrė savo gynybines linijas, todėl ukrainiečiams prarado didelę teritorijos dalį, įskaitant Chersono miestą“, – spaudos konferencijoje ...

Kremlius pirmadienį pranešė, kad į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į šalį, įtraukė šimtą kanadiečių, įskaitant aktorių Jimą Carrey, rašytoją Margaret Atwood ir keletą žurnalistų, po to, kai spalio mėnesį Kanada paskelbė naują sankcijų paketą Rusijai.  Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad uždraudė į šalį atvykti 100 kanadiečių, „tiesiogiai dalyvaujančių formuojant agresyvią antirusišką politiką“. Tarp jų yra ir 60 metų aktorius bei komikas J. Carrey.

Ukrainietė moteris papasakojo apie keistą savo patirtį su rusų kariu, kuris jos reikalavo duoti kodą nuo spintoje esą paslėpto seifo, nors pasirodė, kad ten viso labo buvo greitpuodis.  Vaizdo įraše, kuriuo „Twitter“ pasidalijo Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka, moteris pasakoja: „Atėjo pas mus vienas rusų karys. Jis buvo liesas, varganas. Užėjo į mūsų kambarį ir ten buvo didelė spinta.